kainos

Vis daugiau lietuvių susižavi slidinėjimu. O pradedantiesiems ir visai nebūtina važiuoti į tolimas kalnų ar alpių šalis, nes slidinėjimą galima išbandyti ir Lietuvoje ar Latvijoje.

Vilnietė gydytoja Neringa Maleckienė prieš 8 metus į Norvegiją išlydėjo dukrterį Egidiją. Oslo universitetinės ligoninės Nefrologijos skyriuje slaugytoja dirbanti lietuvė kadaise tėvynėje ketino studijuoti filosofiją, tačiau baigė Vilniaus kolegiją ir dėl to nesigaili. „Ką turiu? Trijų kambarių butą neprestižiniame rajone, pirktą sovietiniais laikais, už kurį be galo brangiai moku.

Už litrą benzino – 5 litai. Su tokia realybe teks susitaikyti, jei nafta dar mėnesį brangs panašiu greičiu kaip pastaruoju metu. Tiesa, analitikai ir verslininkai viliasi, kad viršūnė jau pasiekta, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Jei nafta ir toliau brangs kaip per pastaruosius mėnesius, nauja psichologinė riba – 5 litai už litrą – degalinėse bus pasiekta jau balandį. Tokia neguodžianti žinia skamba iš analitikų lūpų. Bet tuo pat metu girdėti ir prognozės, kad kaina turėtų smukti.

Kai energetinių išteklių kainos pakyla, Maskvos tonas užsienio politikoje tampa griežtesnis. Tačiau kad į Rusijos prezidento postą susirengęs grįžti Vladimiras Putinas jaustųsi patogiai ilgą laiką, reikia, kad nafta pasaulyje kainuotų 150-200 JAV dolerių už barelį, rašo „The Financial Times“. Reaguojant į įvykius, susijusius su Iranu, penktadienį „Brent“ naftos kaina pašoko iki 124 JAV dolerių už barelį.

Iš užsienio įvairiais kanalais į Lietuvą plūsta pigesnės prekės, o daugelis lietuvių sako nesą tokie turtingi, kad pirktų savo šalies parduotuvėse ar prekybos centruose. Kas bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net tolimoji Amerika – šalys, kuriose verta ieškoti prekių, norint sutaupyti.

Pasaulio ekonomikos padėtis pastaraisiais mėnesiais tapo stabilesnė nei 2011-ųjų rudenį, nors grėsmės išlieka didelės, teigia SEB grupės analitikai antradienį Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Sparčios pasaulio ūkio plėtros nesitikima dėl euro zonos skolų krizės, tačiau vilčių teikia geresnės JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos. Baltijos šalys atsispirs neigiamoms tendencijoms – joms pagelbės pagerėjęs konkurencingumas.

Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią įtaką sausio mėnesį infliacijai turėjo maisto produktų kainų kilimas, dėl brangstančių degalų didėjusios transporto kainos bei dėl išaugusio vartojimo brangusi elektra. Sezoninis žiemos drabužių ir avalynės išpardavimas šiek tiek mažino bendro vartojimo kainų indekso kilimą. 2012 m. sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 0,4 proc. Per metus kainos išaugo 3,4 proc. ir atitiko „Danske“ banko prognozes.

Per metus didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose labiausiai pabrango varškė. Vidutinė jos kaina, palyginti 2011 ir 2012 m. vasario antrąją savaitę, šoktelėjo dešimtadaliu nuo 12,19 Lt/kg iki 13,45 Lt/kg. Dar daugiau  (apie 13 proc.) brango liesa varškė. Kilogramas jos 2011 m. vidutiniškai kainavo 11, 49 Lt. Lygiai po metų tuo pačiu laikotarpiu jos kaina pakilo iki 13,05 Lt/kg, rodo tinklapio produktukainos.lt duomenys. Per metus labiausiai atpigo lietuviškos bulvės.

Kinija pastarosiomis savaitėmis sumažino Irano energijos šaltinių pirkimų apimtis, dėl to jos regioninė partnerė pateko į keblią padėtį. Dar neseniai Pekinas iš Irano importavo apie 20 proc. energijos šaltinių, tačiau jau nuo šių metų sausio naftos pirkimai sumažėjo beveik perpus – iškart 285 tūkst. barelių per parą. Laikinąja Irano naftos alternatyva tapo energijos šaltiniai iš Saudo Arabijos, kuri nuo praėjusių metų spalio padidino naftos gavybą 360 tūkst. barelių per parą.

Penktadienį Valstybės Tarybos Plėtros Tyrimų Centro ekonomistas įspėjo, kad antroje šių metų pusėje vartojimo produktų kainos gali kristi. „Kinija ketvirtajame 2011-ųjų metų ketvirtyje peržiūrėjo perdėtą savo monetarinės politikos suvaržymą, tačiau pokyčių intensyvumas ir greitis buvo nepakankamas“, – Vyriausybės pranešime „China Economic Times“ rašė Wu Qingas. Jis prognozuoja tipiškos defliacijos atsiradimą, jei Vyriausybė nesiims ryžtingų veiksmų.

Nors šalies ekonominė situacija per paskutinius kelerius metus beveik nepasikeitė, Lietuvos telekomunikacijų rinka išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kaip skaičiuoja telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis, visos Lietuvos telekomunikacijų rinkos pajamos 2011 metais smuko apie 8 proc. „Kodėl rinka krito, yra du veiksniai. Nors bendras kainų lygis telekomunikacijų rinkoje toliau krito apie 10–12 proc.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ Lietuvai tiekiamų dujų kainų nesieja su Europos Sąjungos trečiojo paketo įgyvendinimu. „Gazprom“ toliau sutinka tartis su Lietuva, bet kol kas pigesnių dujų nežada. Tai antradienį paaiškėjo po daugiau kaip dvi valandas trukusio Lietuvos Premjero Andriaus Kubiliaus susitikimo su Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ antrinės įmonės „Gazprom export“ generaliniu direktoriumi Aleksandru Medvedevu.

Tautos išrinktieji užšalo: ketvirtadienį sostinės šilumos trasoje įvykus neeilinei avarijai, Seimo pastatas liko be šildymo. Jau rytoj, trečiadienį, vasario 8-ąją, 20.30 val. TV3 eteryje pikantiškiausių ir aktualiausių žinių laidos „Be komentarų“ specialieji korespondentai aiškinsis, kokiame šaltyje teko dirbti mūsų tautos išrinktiesiems. „Seime iš tikrųjų labai šalta, mane tik kailinukai ir sušildo, – prisipažins skandalingasis parlamentaras Petras Gražulis.

Daugiausiai už sausio mėnesį suvartotą šilumą mokės kauniečiai, mažiausiai – Panevėžio gyventojai. Tokią šilumos suvartojimo statistiką didžiausių šalies miestų senos statybos daugiabučiuose pateikė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). „Didžioji dalis daugiabučių yra seni ir nerenovuoti visuose šalies miestuose, todėl ir šilumos suvartojimo statistika labai panaši. Vadinasi, mokėjimų už šilumą dydį lems šilumos kaina“, – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Nuo va­sa­rio pir­mo­sios ši­lu­mos ir karš­to van­dens kai­nos ne­pa­si­kei­tė Rad­vi­liš­kio ir Pak­ruo­jo ra­jo­nuo­se. Ki­tuo­se ap­skri­ties ra­jo­nuo­se kai­nos di­dė­jo, bet ne­vie­no­dai. Pa­vyz­džiui, Ak­me­nė­je karš­to van­dens kai­na ski­ria­si pa­gal tai, ko­kiu bū­du fik­suo­ja­mas su­nau­do­tas jo kie­kis: nuo­to­li­niu ar nu­si­lei­dus į rū­sį.

Iš Lenkijos, Vokietijos, Amerikos į Lietuvą plūsta pigesnės prekės.Kainos Lietuvoje – neįtikėtinai aukštos. O gal aukštos ne kainos, o mes uždirbame per mažai? Bet skaičiuojame pirkdami ne tik drabužius, automobilių dalis, buitinę techniką, bet ir duoną ar cukrų. Tie, kurie bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net – tolimoji Amerika.

„Ryanair“ aviakompanija ir vėl su naujienomis – šį kartą pabrangintas euras, o tai reiškia – kilstelėtas mokestis už registraciją internetu bei registruojamą bagažą, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Visi puikiai žinome, jog perkant “Ryanair" aviakompanijos bilietus, pačioje pirkimo pabaigoje prisideda papildomas 21 lito mokestis prie kiekvieno bilieto, t.y. jei perkame bilietus pirmyn ir atgal, viso teks primokėti 42 litus. Ši taisyklė galioja perkant bet kokius Ryanair bilietus.

Kai imame spėlioti, koks pasaulio miestas galėtų būti laikomas pačiu brangiausiu, tai dulkėtoji Angolos sostinė – Luanda – neatrodo rimta varžovė, rašo tinklalapis bbc.co.uk. Chaotiškas, ne toks glamūrinis ir prašmatnus kaip kad Niujorkas, Tokijas ar Maskva, menantis neseniai vykusį pilietinį karą, šis miestas įsikūręs šalyje, kurios daugiau nei pusę gyventojų turi išsiversti vos už du dolerius per dieną.

Jus dažnai šokiruoja sėkmės istorijos, kuomet keliautojams pavyko pamatyti net kelias šalis, patirti nuotykių ir net parvežti artimiesiems lauktuvių išleidus perpus mažiau pinigų, nei jums reikia kasmetinėms atostogoms? Gal šie keliautojai moka taupyti? Dažniau rizikuoja? O gal juos lydi išskirtinė kelionių sėkmė? Galbūt, bet štai keletas patarimų, kurie padės jums sutaupyti keliaujant.

Lietuvos verslo konkurencingumas ir gyventojų gerovė itin priklauso nuo energijos išteklių kainų. Skaičiuojama, kad pasaulinei naftos kainai pakilus tik 20 dolerių už barelį, per metus iš Lietuvos Rytų kryptimi papildomai iškeliauja vienas milijardas litų. Elektros energijos Lietuva 2011 metais per 11 mėnesių importavo už 1 mlrd.189 mln. litų. Tai 378 mln.

Iranas pagrasino netrukus sustabdyti naftos tiekimą kai kurioms šalims, tačiau atidėjo parlamento debatus dėl naftos eksporto Europos Sąjungos (ES) šalims uždraudimo. Iranas pareiškė esantis optimistiškai nusiteikęs dėl Jungtinių Tautų ekspertų branduoliniais klausimais vizito, kuris prasidėjo sekmadienį, tačiau įspėjo, kad inspektoriai vadovautųsi profesionalumu, kitu atveju Teheranas apribos bendradarbiavimą su pasauline organizacija.

Irano vyriausybė įspėja, kad dėl šaliai paskelbto naftos embargo staigiai didės šios žaliavos kaina. Barelis naftos jau netrukus kainuos iki 150 dolerių, valstybinė naujienų agentūra IRNA cituoja nacionalinės naftos bendrovės vadovą Ahmadą Kalehbaną. Vakarai tikisi embargu priversti Teheraną nusileisti branduoliniame ginče. Šiuo metu barelis naftos pasaulio rinkose kainuoja šiek tiek mažiau nei šimtą dolerių. Vienas barelis atitinka 159 litrus.

Kylančios žuvies kainos atspindi ir pasaulines degalų brangimo tendencijas. Lietuvos žvejai pramanais vadina mokslininkų teiginius, kad žuvis brangsta dėl katastrofiškais tempais pasaulyje senkančių žuvies išteklių. Juk Baltijos jūroje menkių dabar jie sugauna daugiau, nei bet kada iki šiol. Tačiau neabejojama, kad žuvis ilgainiui taps prabangos preke. Kainas didina tiekėjai Pirkėjai pastebi, kad per pastaruosius 2 mėnesius žuvis ir jos produktai pabrango maždaug 15–20 proc.

Pasaulio ekonomikos forumas prieš kasmetinius susitikimus Davose paskelbia pranešimą apie globalias grėsmes. Grafikų ir skaidrių prikamšyti pranešimai nėra tokie įdomūs kaip siaubo filmai, tačiau kantresniam skaitytojui jie gali sukelti daugiau nerimo nei iš ekrano besiliejantys katastrofų vaizdai. Juk pasaulines grėsmes vertina patyrę ekspertai. Ekspertai vienais metais labiau tikėtinomis laiko vienas grėsmes, kitu laiku – kitas.

Praėjusių metų gruodį žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 3,3 proc. Įtakos tam turėjo 5,3 proc. pabrangę augalininkystės produktai ir 1,6 proc. - gyvulių ir gyvulininkystės produktai. Statistikos departamento duomenimis, iš augalininkystės produktų pabrango vaisiai (23,2 proc.), miežiai (3,6 proc.), grikiai (3,6 proc.), kviečiai (1,7 proc.). Atpigo avižos - 13,4, bulvės - 11,9, daržovės - 3,8, kvietrugiai - 3,1 procento. Iš gyvulininkystės produktų padidėjo kiaušinių (7,9 proc.

Vengrijai jau kuris laikas nesiseka, jos valiuta forintas nuolat krito palyginti su euru, o skolinti pinigų šaliai niekas irgi nenori, praneša „Panorama“. Praeitą mėnesį Vengrijos valiuta forintas labai smarkiai krito palyginti su euru. O kainos ir taip žemesnės 20 procentų. Vengrijos valiuta forintas pernai nuo metų pradžios smuko net 12 procentų, o daugelis Vengrijos gyventojų pasiskolinę Šveicarijos frankais, kurie pastaruoju metu nuolat brango.

Makalius.lt skaitytoja Aurelija taip nudžiugo, kad nuo gegužės 3-os ketvirtadieniais (19:40-22:20 pirmyn bei 14:45-19:15 atgal) ir sekmadieniais (20:25-23:05 pirmyn bei 15:30-20:00 atgal) kils ir leisis „Ryanair“ lėktuvai, sujungiantys Lietuvą su Malta, kad nepagailėjo savo laiko ir papasakojo, kodėl verta aplankyti Maltą? Tai viena nuostabiausių vietų pasaulyje! Maltą verta aplankyti dėl labai palankaus ir malonaus klimato – oras atšyla jau balandžio mėnesį ir šiluma išsilaiko beveik iki pat ...

JAV džiaugiasi mažomis dujų kainomis. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinį, šiuo metu dujų kaina JAV rinkose yra itin žema. Vartotojai džiaugiasi pigia energetika, kurią įtakoja ir JAV skalūninių dujų gavyba. Šiuo metu dujomis gaminamos elektros kaina taip pat gerokai mažesnė nei anglimi ar alternatyvia energetika išgaunamos elektros.

Po to, kai Šiaulių miesto mokyklų valgykloms maistą ėmė tiekti privačios įmonės, mokinių tvirtinimu, porcijos sumažėjo ir pabrango. „Šiaulių kraštas“ pasidairė, kiek už pietus moka gimnazistai, studentai, Šiaulių politikai ir Seimo nariai. Porcijos pabrango ir sumažėjo Šiaulių Didždvario gimnazijos valgykloje – mažiau lankytojų nei prieš žiemos atostogas. Gimnazistai, kruopščiai skaičiuojantys savo dienpinigius, per pertraukas išlekia į artimiausią kavinę. Ten kainos – panašios.

2011 metų pradžioje sostinės gyventojai turėjo realią galimybę iš esmės keisti padėtį Vilniuje. Žmonės galėjo pasiekti, kad miestas būtų atsakingiau valdomas ir tvarkomas, būtų paisoma viešojo intereso, sumažėtų šildymo kainos ir t.t. Tačiau rinkėjai per savivaldybių tarybų rinkimus gausiai ir noriai balsavo už tuos, kurių pastangomis prieš beveik 10 metų Vilniaus šilumos ūkis vilniečiams nusikalstamai nenaudingomis sąlygomis buvo išnuomotas tariamai užsienio investuotojams, o realiai visiems ži...

2010-aisiais pakilus daržovių kainoms, pernai gausiai jų priauginę ūkininkai nuogąstauja, kad dalį produkcijos pavasarį gali tekti išvežti į laukus. Nuo 30 iki 80 proc. nusmukus daržovių kainoms, niaukstosi jų augintojų veidai. Šiemet daržovių augintojai nepuoselėja didelių vilčių dėl Rusijos rinkos, kuri pastaruosius dvejus metus ištuštino daržovių saugyklas ir papildė ūkininkų kišenes.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Pirmąją dalį apie Rūtos Degutytės gyvenimą Australijoje skaitykite čia. Pasinaudojo galimybe Velingtone, Naujojoje Zelandijoje, Valentinas Bakaitis gyvena beveik metus.

2011 m. gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos (VKI) sumažėjo 0,2 proc. Iš viso per praėjusius metus kainos išaugo šiek tiek mažiau nei prognozavo „Danske“ bankas. Vietoje prognozuotų 3,6 proc., kainos kilo 3,4 proc. VKI sumažėjimą gruodžio mėnesį lėmė mažėjusios drabužių ir avalynės kainos (sezoninis poveikis) bei dėl neįprastai šiltos žiemos sumažėjęs šilumos suvartojimas. Vidutinė metinė infliacija 2011 m. sudarė 4,1 proc.

Protesto akcija prieš benzino kainų didinimą prasidėjo Nigerijoje. Šimtai Nigerijos gyventojų išėjo į šalies stambiausio miesto – Lagoso – gatves skanduodami antivyriausybinius lozungus. Pirmadienį buvo uždaryti bankai, degalinės ir dauguma parduotuvių, o aplink uostą esančios gatvės ištuštėjo. Teisėsaugos pajėgos susirėmė su protestuotojais, kai bandė protestus stabdyti jėga. Daugybė žmonių nukentėjo.

Šį mėnesį šalyje startuosianti asbesto šalinimo programa – daug komentarų sulaukianti šių dienų naujiena. Programos laukiama su nekantrumu: ji pozityviai vertinama seniūnų,  prekiaujančiųjų statybinėmis medžiagomis, aptarinėjama kaimo gyventojų. Stogo dangos keitimas – sezoninis darbas, laiko iki pavasario dar yra. Daugeliui, matyt, įdomu, kokios šiuo metu stogui reikalingų statybinių medžiagų kainos ir kaip atrodytų stogo renovacijos darbų išklotinės sąmata.

Nigerijos prezidentas Goodluckas Jonathanas per televiziją bandė apginti savo sprendimą panaikinti degalų subsidijas šalyje, išgaunančioje daugiausia naftos visoje Afrikoje, praneša BBC. „Aš nenoriu pakenkti Nigerijos gyventojams“, – pažymėjo jis šeštadienio vakarą, aiškindamas, kad tai turėtų išeiti į naudą nigeriečiams. Jis taip pat pažadėjo sumažinti vyriausybės algas ir uždrausti beveik visas, išskyrus būtinas, tarptautines keliones.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, numatytas griežtesnis kompensacinis mechanizmas autoriams už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais.  „Topo centras“ prognozuoja, kad dėl šių pataisų neabejotinai brangs kompiuterinė technika. Asociacijos „Infobalt“  ekspertai  sako, kad nauja sistema atneš daugiau žalos nei naudos.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė 2011 m. gruodžio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Palyginti su 2010 m. gruodžiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 0,6%. Paskutinįjį 2011 mėnesį teigiami pokyčiai užfiksuoti tik Klaipėdoje, kur butų kainos ūgtelėjo 0,1%. Kaune butų kainos išliko stabilios, o kituose Lietuvos didmiesčiuose- nežymia...

Skalbti ar lyginti drabužius savaitgaliais ir naktimis nuo kitų metų jau beveik neapsimokės, nes įsigalioja didesnės elektros kainos. Labiausiai pabrangs naktimis ir savaitgaliais tiekiama elektra. Jau nuo sekmadienio šalies gyventojams už elektrą teks mokėti daugiau. Vidutiniškai kaina didės 1,4 cento už kilovatvalandę (kWh). Pasak „Lietuvos ryto“, vidutiniškai per mėnesį apie 144 kWh suvartojančiai šeimai sąskaita padidės apie 2 litus.

Kokių pernai būta stulbinamų namų ūkio įvykių? Ogi jokių. Buvo tik įspūdžiai. (Jeigu įvykiu nelaikysime stebuklo – per metus nuo 2010-aisias baigto buto remonto ant sienos neatsirado nė vieno nenuplaunamo piršto atspaudo.) Kadangi įvykių nebuvo, pereinu prie įspūdžių. Pirmasis. Man nusispjauti ant mokslo ir technikos pažangos. Skaičiau vieno ekonomisto pasvarstymus apie tai, kokie apps'ų gadget'ai ar gadget'ų apps'ai galėtų tapti kabliais, ištrauksiančiais pasaulio ūkį iš pelkės.

Mažmeninės prekybos įmonių vadovų apklausos duomenimis, prekių apyvarta per praėjusius 2-3 mėnesius sumažėjo: 46 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad prekių apyvarta sumažėjo, 25 proc. - kad padidėjo. Statistikos departamento duomenimis, įmonių ekonominės būklės vertinimas gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., beveik nesikeitė: pagerėjimą nurodė 10 proc., pablogėjimą - 32 proc. apklaustųjų (lapkričio mėn. - atitinkamai 8 ir 29 proc.

Besibaigiantys Kiškio metai, vienu metu jau žadėję krizės pabaigą, vasarą netikėtai priminė, kad sunkmetis dar nesitraukia – bus ir kitais metais. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pasidomėjo, kokių naujų mokesčių ir būtiniausių produktų kainų pokyčių galime tikėtis kitąmet. Kitais metais Finansų ministerija žada nekelti akcizo degalams, taigi panašu, kad valstybė neinicijuos degalų kainų didinimo.

Kai smarkiai pabrango šildymas, o nauja statyba dažnai nekokybiška ir neilgaamžė, dilema, kokį būstą – seną ar naują – rinktis, vis aktualesnė. Nuosavo būsto įsigijimas yra tarsi ilgalaikė investicija. Nieko nuostabaus, kad kiekvienas nori, jog ši investicija būtų sėkminga. Tačiau kas gali pasakyti, į kokį būstą verta investuoti? Brangus šildymas „Nuomojuosi butą senos statybos name.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pritaria Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimui vetuoti praėjusią savaitę priimtą Energetikos įstatymą, kuriuo teisė rengti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus ir metodikas iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priskiriama Energetikos ministerijai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui iš naujo svarstyti praėjusią savaitę priimtą Energetikos įstatymą, kuriuo teisė rengti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus ir metodikas suteikiama Energetikos ministerijai. Apie tai vėlų antradienio vakarą per Seimo posėdį pranešė parlamento vadovė Irena Degutienė.

Interneto domenų pavadinimai gali kainuoti nuo 2 JAV dolerių, bet, jei pastarieji yra labai trokštami, juos galima parduoti už milijonines sumas, rašo „Business Insider“. Internetinis portalas „DN Journal“ seka visus per šiuos metus įvykusius interneto domenų pardavimus. Praėjusiais metais brangiausiu interneto domenu tapo Sex.com, kuris buvo parduotas už 13 mln. JAV dolerių. Palyginimui, šiais metais brangiausias domeno pavadinimas buvo parduotas už 2,6 mln. JAV dolerių.

Prekybininkai ir gamintojai per didžiąsias metų šventes stengiasi kuo daugiau uždirbti, todėl daugybės produktų, ypač maisto, kainas gerokai išpučia. Daugelis gamintojų ramina, kad prieš šventes maistas nebrangs, o kai kurie žada ir nuolaidas. Vartotojų nepaguodžia tik žuvų perdirbėjai – žuvies produktų kainos metams baigiantis įsibėgėjo. Žuvies kainos – vis aukštyn Žuvų perdirbėjai tvirtina, kad dėl senkančių išteklių ir mažėjančių kvotų šiemet nuo 30 iki 70 proc. pabrango jūrinės žuvys.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino naujas verslo liudijimų kainas. Mažiausia galima verslo liudijimų kaina metams – 1440 litų, išskyrus kelių rūšių veiklą. Pagal Seimo priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas ši kaina galios nuo kitų metų sausio 1 dienos iki gruodžio 31-osios.

Ūkininkų tiekiamų grikių kainos Rusijos Altajaus krašte per pastarąsias dvi savaites šoktelėjo 40 proc., iki 15–16 tūkst. rublių už toną. Apie tai rašo „Komersant“, remdamasis Agrarinės rinkos konjunktūros instituto (ARKI) duomenimis. Grikių kainas pakėlė ne tik ūkininkai, bet ir perdirbėjai. Nuo lapkričio 20 d. iki gruodžio 10–osios perdirbėjai grikių tonos kainą pakėlė 7,9 proc., iki 27,3 tūkst. rublių už toną.