kainos

Apie 40 ir daugiau kvadratinių metrų ploto, prieinamos kainos ir ekonomiškos eksploatacijos, pageidautina, patogioje miesto vietoje. Tokius kriterijus atitinkantys nauji butai dažniausiai užkariauja lietuvių širdis, tikina NT ekspertai. Anot jų, naujo buto besidairantys pirkėjai tapo itin išprususiais ir prieš atverdami pinigines išsiaiškina pačius sudėtingiausius projekto techninius niuansus.

Šiuo metu įprasta, kad dėl sezoninių veiksnių padidėja daržovių kaina, tačiau pažvelgus į metinę statistiką matyti, kad itin brango du kasdieniai lietuvių produktai: juoda duona ir kiaušiniai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kiekvieną savaitę renka tam tikrų produktų kainas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės miestų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ prekybos tinklų parduotuvėse.

60 parduotuvių Lietuvoje valdančios įmonės „Gulbelė“ direktoriui Arūnui Tarnauskui sakant, kad didieji tinklai naudojasi dominuojama padėtimi ir siekdami pritraukti srautus kai kurias prekes parduoda pigiau, nei perka iš tiekėjų, konkurencijos sargai tikina, kad taip daryti galima, rašo „Verslo žinios“. „Mums rankos išsukiojamos nuolatos, savo kainodara didieji tinklai naudojasi kaip vienu iš smulkiųjų žudymo įrankių“, – dienraščiui teigė A. Tarnauskas.

Nenustebkite, jei užėję į parduotuvę dar šį mėnesį išvysite didesnes alaus ar net vaisvandenių kainas. Prie tokių pokyčių jau pratina prekybininkai. Rajonuose veikiančių parduotuvių prekybininkai jau gavo naujas kainodaras. Naujienų portalui tv3.lt teigia, kad pasikeitimai jiems – ne naujiena. Prie to buvo pratinami gerą mėnesį.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 15 proc. didesnės nei šių metų sausio mėnesį. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –6 laipsniai šalčio, sausio mėnesį buvo apie –2,3 laipsnių šalčio. Pirminiais duomenimis, 60 kv.

Į Lietuvą atvykęs „Ryanair“ vyriausiasis komercinės veiklos vadovas Davidas O’Brienas teigė, kad oro linijų politika nesikeičia – vis dar siekiama išlikti pigiausia skrydžių bendrove ir pasiūlyti kuo daugiau krypčių. D. O‘Brienas patikino, kad 20 proc. keliami atlyginimai darbuotojams ir daugiau negu 20 proc. pilotams, nepakeis veiklos modelio ir neturės įtakos bilietų kaina.

„Wizz Air“, viena sparčiausiai augančių oro linijų bendrovių Europoje, skelbia 20 proc. pigesnius šiandien užsakytus skrydžius. Atsipalaiduoti norintiems klientams, kuriems nusibodo stingdanti temperatūra, – šiandien yra puiki proga užsisakyti skrydį. Pranešime spaudai rašoma, kad „Wizz Air“ siūlo pigesnius bilietus tokiomis kryptimis, kaip Atėnai Graikijoje, Larnaka Kipre ar Baris Italijoje. Kovo 1 dienos pasiūlymo kainos prasideda nuo 9.99 Eur. 20 proc.

Latvijoje nuo kovo 1 dienos padidėjo visų alkoholinių gėrimų akcizai. Valstybės pajamų tarnybos pranešime pažymima, jog stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizai Latvijoje susilygino su Lietuvoje galiojančiais, tačiau išliko gerokai mažesni nei Estijoje. Tarnybos skaičiavimais, dėl alkoholio akcizų padidino nuo kovo mažmeninė degtinės kaina gali padidėti 0,53 euro už pusę litro, vyno - 0,13 euro už 0,75 litro, alaus - 0,07 euro už pusę litro.

Kainų komisija trečiadienį vienbalsiai pritarė naujai šilumos supirkimo tvarkai, bet kiek pavėlino jos įsigaliojimo datą. Nauja tvarka, kuria siekiama užtikrinti didesnę konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje, įsigalios nuo kitų metų sausio mėnesio. Tik nesutariama, kainos mažės nuo to vartotojams, ar didės.  „Šilumos supirkimas pagal naują tvarką jau vyks nuo sausio 1 dienos, aukcionai turės būti organizuojami 2018 metų gruodžio mėnesį“, – teigė komisijos pirmininkė Inga Žilienė.

Pastarasis mėnesis buvo nepalankus pigiausias prekes perkantiesiems. Būtent šių produktų kainos didėjo labiausiai. 2018 metų vasario mėnesį Pricer.lt stebimo pigiausių maisto prekių krepšelio kainos Lietuvoje vidutiniškai pakilo 1,5 proc., žinomų prekių ženklų nukrito 0,4 proc.. Per mėnesį pigiausi produktai labiausiai pabrango parduotuvėje „Iki“ – 7,6 proc. ir parduotuvėje „Maxima“ – 6,7 proc.. Pigiausi produktai labiausiai atpigo parduotuvėje „Norfa“ – 5,1proc.

Lietuvoje vasario mėnesį, išankstiniais vertinimais, užfiksuota 0,2 proc. mėnesio defliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Palyginus šio mėnesio rezultatus su praeitų metų, fiksuojamas kainų augimas. Suderinta išankstinė metinė (vasarį, palyginti su 2017-ųjų vasario mėnesiu) infliacija buvo 3,1 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis pranešė Statistikos departamentas.

Lietuva – lyderė Europoje pagal kylančias kainas. Dažniausiai komentuojant kainų didėjimą analitikai nurodo objektyvias priežastis, kas tai lėmė, tačiau dabar dalinamasi ir pamąstymais, kad verslininkai kainas padidina labiau nei turėtų. Štai SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad pasiklausius kai kurių verslininkų susidaro įspūdis, jog didėjantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos visa suma perkeliamos ir į galutinę produkto kainą. O taip būti neturėtų.

„HMD Global", „Nokia" telefonų namai, šiandien paskelbė keturias naujienas, kurios papildo apdovanojimus pelniusių „Android" išmaniųjų telefonų krepšelį – tai „Nokia 8 Sirocco“, „Nokia 7 Plus", nauja „Nokia 6" ir „Nokia 1". Be visų privalumų, kurių tikimasi iš „Nokia" telefonų, visi šie nauji išmanieji pasižymi jiems įprastu patvarumu ir patikimumu, o jų dizainas bei gamybai naudojamos medžiagos atitinka naujo lygmens reikalavimus.

Didžioji dalis – 75 proc. – Lietuvos gyventojų pritaria Nacionalinės energetikos strategijos projekte suformuotam tikslui, kad ateityje iš atsinaujinančių šaltinių turi būti gaminama 80 proc. šaliai reikalingos elektros energijos ir šilumos. Gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 40 proc. jų sutiktų už elektros energiją mokėti daugiau tam, kad daugiau jos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.

 Viena stipriausių pasaulio ekonomikų, milijardus eurų generuojantys verslo gigantai ir nuolatinė įtampa dėl šiaurinio kaimyno. Taip dažnas lietuvis apibūdintų Pietų Korėją. Tačiau kokie gi iš tiesų yra olimpinių Pjongčango žaidynių šeimininkai? Dėl ko korėjiečiai pamišę, kas jiems sukelia šypseną, o kas supykdo? Anot Pietų Korėjoje gyvenančios lietuvės Severijos, korėjiečiams labai svarbu, ką apie juos mano kiti, mat socialumo ir bendrumo jausmas čia itin stiprus.

Didmeninės prekybos įmonių, išskyrus prekiaujančias variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, apyvarta pernai pasiekė 20,45 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis), rašo „Verslo žinios“, remdamosi Statistikos departamento duomenimis.

Į Lietuvą žengė didžiausią rinkos dalį Lenkijoje atsiriekiantis kelionių organizatorius „Itaka“. Siūlydamas daugybę krypčių ir įvairiausių pasiūlymų jis turėtų itin suintensyvinti konkurenciją. Tiesa, kainomis konkuruoti nesiruošiama.  „Kelionių organizatorius „Itaka“ didžiausias organizatorius Vidurio ir Rytų Europos rinkoje. Nuo 2009 metų, devintąjį sezoną „Itaka“ yra Lenkijos rinkos lyderis. 2017 metais viršyta 526 mln. eurų apyvarta ir tai susiję su aptarnaujamų klientų skaičiumi.

2018 metų sausio mėnesį buvo užfiksuotas stiprus degalų kainų šuolis, kurį lėmė Vyriausybės sprendimas nuo metų pradžios padidinti akcizą dyzeliniam kurui. Pricer.lt degalų kainų tyrimas vasario mėnesį parodė, kad per mėnesį dyzelino kainos degalinėse toliau kilo, o benzinas pradėjo pigti. Vasario mėnesį žaliavinė Brend rūšies nafta biržoje atpigo 6,2 proc., o jos kaina buvo lygi tai, kuri fiksuota prieš metus – 2017 vasario mėnesį.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasiekusios sausio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buvo panašios kaip 2017-ųjų sausį. Tiesa, didžiuliai skirtumai fiksuojami tarp tame pačiame mieste esančių daugiabučių.  Šį sausį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –2,3 0C šalčio, 2017 metų sausio mėnesį – apie –4,6 laipsnius šalčio.

Kokybės ir patrauklios kainos santykis – vienas svarbiausių kriterijų, kurį mėgstamoms prekėms taiko pirkėjai. Kone kiekvienas, užsukęs į parduotuvę, tikisi įsigyti reikiamų maisto produktų krepšelį, išleidžiant kuo mažesnę pinigų sumą.

Lietuvos mokyklose šventinė nuotaika. Dėmesio centre – dvyliktos klasės mokiniai. Iki egzaminų belikus vos šimtui dienų, vasario-kovo mėnesiais rengiama viena gražiausių jų švenčių – šimtadienis. Tai viena iš trijų svarbiausių švenčių paskutiniais metais mokykloje. Tad nenuostabu, kad norisi ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir puikiai atrodyti, parodyti visas geriausias savybes, išmonę. Socialiniai tinklai jau ūžia dėl diskusijų apie kainas, madas, šventes.

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių kainų padidėjimas bei drabužių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, avalynės kainų sumažėjimas (žr. 3 lentelę). Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,4 proc., o paslaugų kainos – 0,2 proc.

Maisto produktų kainos šiemet nebeturėtų smarkiau didėti, sako Lietuvos banko atstovas. „Gana plačiai sutariama, kad maisto žaliavų kainos pasaulinėse rinkose šiemet nebeturėtų kilti tiek daug, todėl maisto produktų kainos nebeturėtų kilti tiek daug, kiek jos kilo pernai“, – antradienį Seime vykstančioje diskusijoje apie kainų augimą sakė LB makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Ernestas Virbickas. Pasak jo, pernai vien maisto kainos padidėjo 3,4 proc., o su alkoholiu – 5,5 procento.

Toliau didėjant šilumos kainoms, Lietuvos gyventojai su nekantrumu laukia pavasario bei šildymo sezono pabaigos. Tačiau komunalinių mokesčių statistika atskleidžia, kad artimiausiais mėnesiais žiema bent jau iš sąskaitų „nepasitrauks“. Kaip pasikeitė mokesčiai už šildymą pagrindiniuose Lietuvos miestuose ir kokias realias sumas atšilus orams sutaupys gyventojai? Vieniems šiluma pinga, kiti regi brangimą Paradoksalu, jog, nepaisant įvykdytos nacionalinio šilumos ūkio pertvarkos, per pastaruosiu...

Tuo metu, kai Europoje sviestas sparčiai pinga, lietuviai už šį pieno produktą iki šiol moka, kaip už aukso luitą. Pigiau už tautiečius parduotuvėje apsiperka ne tik lenkai, bet ir kur kas daugiau uždirbantys vokiečiai bei olandai. Agrararinės ekonomikos ekspertai dėl brangaus sviesto kaltina prekybininkus, o pastarieji prašo kantrybės - esą pigesnio produkto dar teks palaukti. Sviestas pernai visame pasaulyje buvo tapęs kone prabangos preke.

2017-ieji tapo dar vienais sėkmės metais tiek Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektoriui, tiek ir visai ekonomikai. Visuose NT segmentuose rinka išliko aktyvi ir likvidi. Lėtėjantis būstų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas bei didelis vystytojų aktyvumas stabdė kainų kilimą. Verslo centrų ir logistikos segmentuose didžiausiu aktyvumu pasižymėjo Vilnius ir Kaunas. Santūriai, bet užtikrintai augo viešbučių segmentas.

Tolimoji Australija vilioja ne tik savo spalvomis, grožiu, gamta, bet ir, kaip manoma, itin aukštu pragyvenimo lygiu. Tačiau, ar kitoks pragyvenimo lygis lemia ir didesnes kainas? Štai ir atsakymas.  Apie Australiją, ten mokamus atlyginimus bei pragyvenimo kainą, pasakoja Jolita Pranskuvienė, 15 metų patirtį marketinge sukaupusi specialistė. Pateikiame jos tekstą.

Socialiniame tinkle aktyviai plinta raginimas, kai kuriomis vasario dienomis ir vėl nesilankyti didžiuosiuose prekybos centruose. Tokiu būdu prie akcijos prisijungę žmonės siekia atkreipti dėmesį į dideles prekių kainas. Prekybos įmonių atstovai sako, jog tokios priemonės norimų rezultatų nepadės pasiekti. Juolab, jog pastebima, kad prekybos centrų boikotų metu pirkėjų skaičius sumažėja neženkliai. Finansiškai įmonės taip pat nenukenčia.

Jonavoje po penkerių metų pertraukos susirinkę visos šalies žemdirbiai lieja ašaras dėl jiems nepalankios valstybės politikos. Esą ūkininkai žlugdomi ir Lietuvos žemdirbystei ateina galas ir tam nepasipriešina net ūkininkus suprasti turintys valdantieji valstiečiai. Visgi, ir pati valdžia šalies žemdirbiams negaili karčių replikų. Dalgį besigalandanti giltinė Jonavoje vykstančiame Lietuvos žemdirbių suvažiavime ne veltui. Tai puiki proga nušienauti likusius paskutinius šalies ūkininkus.

Tuntais į Lenkiją vykstantys apsipirkti lietuviai nėra naujiena. Tačiau, anot ekonomistų, situacija gali pradėti keistis, mat vieno iš trijų veiksnių, lėmusių Lenkijos kainų žavesį, nebelieka. Pastebima, kad jau kurį laiką zlotas vis brangsta. O tai reiškia, kad už tuos pačius eurus lietuviai gali įsigyti vis mažiau zlotų, kas gali priversti dar kartą pasiskaičiuoti, ar tikrai kelionė į kaimyninių šalių parduotuves atsipirks.

Prieš metus startavusi kampanija „Mažos kainos garantija“ persikelia ir į drabužių kategoriją. Drabužių kainos be akcijų ir nuolaidų bus tikrinamos keturiuose prekybos tinkluose „Iki“, „Norfa“, „Lidl“ ir „Rimi“. Jei kuri nors prekė kitur kainuos mažiau, „Maxima“ praneša mažinsianti savo kainą. „Mūsų klientams svarbu vienoje vietoje rasti viską – nuo maisto prekių iki drabužių. Todėl šiandien žengiame svarbų žingsnį – įsipareigojame užtikrinti mažas prekių kainas aprangos skyriuose.

Lietuviams iš visų Europos Sąjungos (ES) gyventojų daugiausiai baimės kelia kainų augimas, dėl to sunerimę 65 proc. šalies gyventojų, rodo Eurobarometro apklausa. Tiek lietuvių kainų augimą įvardijo, kai buvo paprašyti nurodyti pačius didžiausius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Lietuva. Kiti du dažniausi lietuvių minėti iššūkiai buvo nedarbas ir apmokestinimas – juos atitinkamai nurodė 23 ir 20 proc. šalies gyventojų. Dėl didelių kainų taip pat stipriai nerimauja čekai (41 proc.

Kokias asociacijas jums kelia žodis turgus? Nemalonus kvapas, šiukšlės, siaučiantis ir žvarbus vėjas, nes turgaus aikštė - po atviru dangumi?  Pats metas sugriauti šiuos mitus. Antradienį sostinės gyventojams ir svečiams plačiai duris atvėrė naujas „Benedikto turgus“. Naujasis dviejų aukštų stiklinis statinys iškilo Ukmergės gatvėje, toje pačioje vietoje, kur visai neseniai gaisro metu iki pamatų sudegė senieji turgaus paviljonai.

Sausio mėnesį Lietuvos parduotuvėse išsiskyrė keturios tendencijos: du produktai pinga, kiti du brangsta. Tačiau palyginus produktų kainas Lietuvoje ir Lenkijoje paaiškėjo, kad pas kaimynę ne viskas yra pigiau.  Atlikus sausio mėnesio kainų tyrimą Lietuvos parduotuvėse, Pricer.lt analitikai užfiksavo tokias kainų pokyčių tendencijas: 1. Baigėsi šventės, baigėsi ir „bananų kainų karai“ – bananų kaina sausio mėnesį žemiau 99 centų nebekrenta.

Vasarį už didžiųjų miestų gyventojams centralizuotai tiekiamą šilumą brangiausiai mokės kauniečiai, o pigiausiai – šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Bendrovė „Kauno energija“ vasarį šilumą parduos parduos po 5,62 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,9 mažiau nei sausį, bet 7 proc. daugiau nei pernai vasarį. Tai bus didžiausia kaina tarp visų didmiesčių.

Obuolių derliui Europos Sąjungoje (ES) sumenkus, išaugusias šių vaisių kainas jau pajuto Lietuvos importuotojai ir perdirbėjai, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. „Situacija tokia, kad Lenkija yra viena didžiausių pasaulio obuolių augintojų, o praėjusi vasara čia derliui buvo nepalanki. Mums iš Lenkijos patogu atsivežti. Jie pradėjo kelti kainas stiprokai iš karto nuo naujųjų metų (...). Pernai jos buvo apie 20 proc. didesnės nei 2016-aisiais, o dabar dar pakilo apie 15 proc.

Ketvirtą 2017 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,6 procento), per visus metus – 3,8 procento. Ekonomikos plėtra buvo viena iš sparčiausių per visą pokrizinį laikotarpį. Ypač džiugina įspūdingai išaugęs eksportas – 17 proc. (sausio–lapkričio mėn. duomenimis), nors importo didėjimas nuo jo neatsiliko ir buvo 17,5 procento.

Rygoje vykusiame Latvijos, Lietuvos, Estijos mokesčių ir sveikatos apsaugos žinybų atstovų, ekspertų bei politikų pasitarime, prieita išvados, kad alkoholio akcizų tarifai trijose Baltijos valstybės nebus suvienodinami, tačiau šalys turėtų aktyviau informuoti viena kitą apie planuojamus alkoholio rinkos reguliavimo pokyčius.

Didžiajai Britanijai gresia žalumynų deficitas ir jų kainų parduotuvėse šuolis, rašo britų leidinys „The Daily Express“. Gūžinės salotos į Didžiosios Britanijos parduotuves daugiausia tiekiamos iš Pietų Ispanijos, o šį regioną užklupo netikėti šalčiai. Dėl to jau atsirado salotų deficitas, o jų didmeninės kainos pakilo 50 procentų. Salotų importuotojai ieško naujų tiekimo šaltinių, tačiau ekspertai įspėja, kad jų gali nepakakti parduotuvių lentynoms užpildyti.

Lietuviai mėgsta lyginti skirtingose šalyse pamatytas maisto produktų ir kitų prekių kainas. Nors ekonomistai tvirtina, kad to nereikėtų daryti, kadangi yra visas sąrašas veiksnių, lemiančių tokius skirtumus. Anaiptol, portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos prekybos centruose, kur užfiksavo konkrečių prekių kainas. Jas galėsite pamatyti ir palyginti galerijose. Ekonomistai taip pat atskleidė, kodėl net tos pačios tarptautinės prekės kainuoja skirtingai.

Žiemos sezonas itin palankus metas norintiems išsinuomoti būstą – šildymo sąskaitos nuomotojus derybose verčia nusileisti. Vis dėlto, nuomos kainos mažesnės turėjo būti ne tik dėl sezoninių veiksnių. Kainų pokyčių laukti senos statybos būsto segmente? Kadangi vis daugiau Lietuvos gyventojų pirko būstą su tikslu jį išnuomoti ir taip užsidirbti, buvo prognozuota, kad dėl padidėjusios pasiūlos daugiau derybinių svertų turės tie, kurie nori būstą išsinuomoti. Tad dėl to ir kainos turėtų mažėti.

Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis visų šalių ekonomiką. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiuo metu pasaulio ekonomika ant bangos, tuo pačiu šį teiginį lydi ir geros prognozės Lietuvai. Visgi, apklausos rodo, kad nerimauti šiais metais yra dėl ko.

Jau nuo Naujųjų metų pradžios pacientai plūsta į vaistines ieškodami pigesnių vaistų. Nepatekusiems į kompensuojamųjų sąrašą ir dėl to prabrangusiems receptiniams medikamentams įsigaliojo sumažintas 5 proc. PVM tarifas. Tačiau dalis pacientų liko nuvilti. Jie žadėto solidaus 14 proc. atpigimo taip ir nesulaukė. Įdomiausiai kainos pasikeitė tiems pacientams, kurie nėra lėtiniai ligoniai ir jiems nepriklauso kompensacijos, pavyzdžiui, peršalus ir prireikus antibiotikų.

Lietuva, pasirodo, - Europos Sąjungos čempionė pagal pernai augusias kainas. Tiek pat, kiek ir Lietuvoje, infliacija pernai šoko ir Estijoje. Kaimynėse Latvijoje, Lenkijoje prekės ir paslaugos pernai brango mažiau nei mums tėvynėje. Dalis ekonomistų aiškina, kad didžiausio Europos Sąjungoje brangimo nuopelnus turi prisiimti lengviausio kelio ieškantys mūsų verslininkai ir dėl akcizo stipriai brangęs alkoholis.

Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių būsto kainų augimas visoje ES. Nėra ko stebėtis, mat dabar būstas kainuoja beveik 4 kartus brangiau nei 2000 metais. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, kaip keitėsi kainos per 18 metų trijose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir kas tam darė įtaką. Štai, pavyzdžiui, 1997 metais maždaug 50 kv. metrų butą Gedimino prospekte buvo galima įsigyti už 33 tūkst. dolerių, o Karoliniškėse tais pačiais metais 4 kambarių 70 kv. metrų butą įsigyti už 16 tūkst. dolerių.

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų ir dar bent 1,3 mlrd. eurų laikė grynaisiais pinigais.

Cukraus mokesčio – išvengta. Bent jau kol kas. Mat gamintojai patys po ilgų derybų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susitarė mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose. Sveikatai – tai nauda, bet ar nuo to netuštės piniginė? Pasak sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, su kiekviena įmone yra atskiras susitarimas. „Kai kurios įmonės paminėjo konkrečius proc., kiek bus ko mažinama. Kai kur nereikia niekuo keisti, kai kur gal bus tie produktai kitkuo keičiami“, – sako jis.

Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pastaraisiais metais dažną galėjo ir šokiruoti – atsidurdavome tarp Europos Sąjungos šalių, kur būstas labiausiai brangsta. Vis dėlto vystytojai įsitikinę, kad stabdžių spausti kol kas nereikia. Lietuvos gyventojams nekilnojamojo turto pirkimas vis dar išlieka vienas pagrindinių investicijos formų, tad kainų pokyčiai – itin aktualūs. Nors kai kurie NT rinkos analitikai yra linkę teigti, kad šiais metais Vilniuje kainos gali mažėti net 5–6 proc.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė mažinantis praeitais metais itin brangusio produkto – sviesto kainas. Skirtingų prekės ženklų sviestas, tepieji riebalų mišiniai bei kai kurie lydyto sviesto gaminiai pigs nuo kelių iki keliolikos procentų. „Aktyviai stebėjome žaliavinio pieno supirkimo kainas Europoje, dėl kurių nevaldomo augimo pastaraisiais metais kilo ir sviesto kainos pirkėjams. Vos tik pastebėjome, jog ši rinka stabilizuojasi – pradėjome derybas su savo tiekėjais.