kainos

Nors Lietuvoje už mobilųjį ryšį mokame vieną mažiausių kainų visoje Europos Sąjungoje, išvykę į užsienį tautiečiai priversti taupyti - ieško nemokamo bevielio ryšio arba labai mažai kalba ir naršo, perka vietines SIM korteles. Europos Komisija nusprendė, kad keliaudami ir dirbdami visose ES šalyse turime jaustis kaip namie ir už pokalbius mobiliuoju telefonu bei internetą mokėti tiek pat, kaip skambindami savo namo kaimynui.

Kasmet, su vasaros sezono atidarymu, prasideda diskusijos apie tai, kad ilsėtis Lietuvos kurortuose yra vis didesnė prabanga. Taip, taip, stebi tautiečiai kainas ne tik prekybos centrų lentynose, bet ir lietuviškuose kurortuose. Todėl ieškoma, pavyzdžiui, ekonomiškų ir lūkesčius atitinkančių vietų nakvynei, taip pat žvalgomasi, kur būtų galima pavalgyti pigiau.

Ūkininkai pagaliau sulaukė ir pirmo lietuviškų braškių derliaus, nors jų kol kas skinama po nedaug. Pirmos į turgų vežamos uogos nepigios. Jų kaina tokia pat aukšta kaip ir atvežtinių trešnių - nuo 6 eurų už kg. Tiesa, brangios lietuviškos braškės kiek pakoregavo lenkiškų uogų kainas, jos ėmė pigti. Tikras paradoksas, bet šiemet pirmos lietuviškos braškės sirpti ėmė tik įsibėgėjus birželiui. Kai dalis Kėdainių rajono ūkininkų jau pradėjo kasti šviežias bulves.

Nors Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos šalių gegužę užfiksuota mėnesio defliacija, jos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo labiausiai regione. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, atpigo 0,1 procento. Mėnesio infliacija Latvijoje gegužę buvo nulinė, o Estijoje - siekė 0,3 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže) Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 3,4 proc., Latvijos - 2,8 proc.

Kėdainių rajono ūkininkai pirmieji šalyje jau kasa šviežių bulvių derlių. Tiesa, kol kas pirkėjai lietuviškų bulvyčių rasti gali vos keliuose prekybos tinkluose. O ir kaina, kurios prašoma už šiųmetes bulves, kaip niekada didelė - pačios pirmosios lietuviškos bulvės parduodamos po beveik 1 eurą 40 ct. Kėdainių rajone po bulvienojų lauką zujanti ūkininko Rimanto Žebarausko žemės ūkio technika jau kasa ankstyvąsias bulves.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pasakodamas apie dabartinę Lietuvos situaciją pabrėžia, kad šiuo metu esame ekonominiame augime. Tačiau yra dvi rizikos susijusios su nekilnojamuoju turtu ir viena – kibernetine ataka.

Pamačius, turbūt sunku patikėti – konkurencingumo reitinge Lietuva aukščiausią vietą pelnė pagal kainų kategoriją. Tai reiškia, kad Lietuva priskiriama prie pigių šalių. Pasaulio šalių konkurencingumo tyrime IMD World Competitiveness Ranking, kurį kasmet nuo 1989 m. atlieka Šveicarijos Tarptautinis vadybos institutas, Lietuva užima 33–čią poziciją tarp 63 šalių. Aukščiausią – 12 vietą – Lietuva užima pagal kainas. Pažvelgus į šią kategoriją labiau aiškėja, kaip buvo skirtas toks įvertinimas.

Prieš metus Lietuvoje atsidarė pirmoji „Lidl“ parduotuvė sukėlusi ne vieną savaitę trukusį ažiotažą: žmonės į eilę stodavosi nuo pat ryto, bananai būdavo išperkami per kelias valandas. Tačiau kaip visa tai paveikė rinką ir kitų prekybos tinklų reakcijas? Patys prekybos tinklai neslepia – konkurencija šiais metais buvo aršesnė. Tai pastebi ir mažmeninės prekybos ekspertai suintensyvėjusioje reklamoje.

Lietuva pagal konkurencingumą per metus nukrito trimis pozicijomis žemyn ir yra 33-oje vietoje tarp 63 pasaulio valstybių, rodo naujausias Šveicarijos Tarptautinio vadybos instituto (International Institute for Management Development - IMD) reitingas. Aukščiausius įvertinimus Lietuva šiemet gavo kainų (12-ta vieta), valdymo praktikos (21) ir švietimo srityse (22), o blogiausiai įvertintos tarptautinių investicijų (56) ir vidaus ekonomikos bei institucinės struktūros (47-a vieta) kategorijos.

Baigiantis Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ 2014 metų pavasarį suteiktai dujų kainos nuolaidai, nuo liepos 5-8 proc. brangsta dujos gyventojams ir kitiems buitiniais vartotojams. Kainų komisijos atstovė Loreta Kimutytė BNS pranešė, kad komisija trečiadienį patvirtino naujas kainas. Maisto ruošai dujas vartojantys gyventojai nuo liepos mokės 64 centus už kubą (su PVM) - 5 proc. daugiau nei šiuo metu (61 centą), šildymui - 39 centus - 8,3 proc. daugiau.

Statybos Lietuvoje balandžio mėnesį, palyginti su 2016-ųjų balandžiu, pabrango 3,2 procento. Per mėnesį - balandį, palyginti su kovu, statybos kainos padidėjo 1,4 proc., pranešė Statistikos departamentas. Didžiausios įtakos bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui per mėnesį, anot statistikų, turėjo 5 proc. išaugęs darbo užmokestis ir 0,2 proc. padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Iš statybinių medžiagų ir gaminių balandį pabrango betonas ir mišiniai – 0,8 proc.

Kasmet, su vasaros sezono atidarymu, prasideda diskusijos apie tai, kad ilsėtis Lietuvos kurortuose yra vis didesnė prabanga. Taip, taip, stebi tautiečiai kainas ne tik prekybos centrų lentynose, bet ir lietuviškuose kurortuose. Todėl ieškoma, pavyzdžiui, ekonomiškų ir lūkesčius atitinkančių vietų nakvynei, taip pat žvalgomasi, kur būtų galima pavalgyti pigiau.

Nors pavasario orai Lietuvoje nelepino šiluma, panašu, kad ši vasara kaip reikiant pakaitins Lietuvos sostinės gyvenamojo būsto rinką. Fenomenali „AirBnB“ plėtra ir statistika rodo, kad sparčiai populiarėjantis trumpalaikės nuomos segmentas gana aktyviai mažina ilgalaikės gyvenamojo būsto nuomos pasiūlą, o tai reiškia viena – kiekvienam, planuojančiam nuomotis butą metams ar ilgesniam laikotarpiui, reikės labiau pasistengti surandant patrauklų variantą.

Palangos prieigose poilsiautojų lūkuriuojančių butų nuomotojų šiais metais laukia nelengva vasara. Optimizmo neprideda praėjusių metų patirtis ir toliau augantys emigracijos mąstai. Suprantama, kad daug lems oro sąlygos, bet kasmet mažėjanti paklausa verčia nuomotojus nerimauti. Išvažiavęs milijonas 70-metis Juozas kambarių nuoma užsiima daugiau kaip 15 metų. Nors vyras gali poilsiautojams pasiūlyti butą prie pat Basanavičiaus gatvės, tačiau net ir tai dar nebūtinai užtikrina sėkmę.

Nuolat kainas tiriantys ir vertinantys portalo pricer.lt atstovai, jau pusę metų sistemingai ir nuosekliai, vieną kartą per mėnesį užfiksuoja pigiausių ir populiarių maisto produktų kainas didžiausiose Lietuvos maisto prekių parduotuvėse bei internete. Pasak jų, pigiausių produktų kainos kilo visose parduotuvėse.

Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik vairas“, pernai pabandžiusi didinti dviračių kainas, patyrė nesėkmę – dviračių pardavimai smuko 2,3 karto, o pajamos – beveik dukart. „Bendrovės metai buvo pilni iššūkių: dviračių pardavimai krito nuo 286 tūkst. vienetų iki 123 tūkst. vienetų.

Darbo rinkoje įtampa nenuslūgsta. Emigracijai nemažėjant Lietuvos įmonių vadovai perspėja, kad jau dabar susiduria su darbuotojų trūkumu, o ateityje tai stabdys įmonės plėtrą. Tiesa, tuo pačiu kai kurie spręsdami šią problemą ruošiasi kelti atlyginimus. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą. Iš rezultatų matyti, kad 57 proc.

Kasmet dešimtys tūkstančių žmonių Lietuvoje nusprendžia tapti vairuotojais ir pradeda ruoštis vairavimo egzaminams. Pasiruošimas reikalauja ne tik laiko ir kantrybės, bet ir pinigų: reikia mokėti už vairavimo kursus, įvairias pažymas, vairavimo egzaminus, kainuos ir pati transporto priemonė bei jos draudimas.

Lietuvos ir Lenkijos kainų skirtumais – nebestebina nieko, tačiau dar įdomesnių tendencijų galima pamatyti paėmus tą patį produktą ir pažvelgus ne tik į kitus Europos miestus, bet ir į Azijos. Ekonomistai pripažįsta, lietuviai gali įpirkti mažiau, tačiau kainos – didesnės. „Deutsche bankas“ sudarė keliasdešimties miestų sąrašą pagal tai, kiek ten kainuoja 2 litrų „Coca–Cola“, „Marlboro“ cigarečių pakelis ar 0,5 l alaus bare.

Žmonės su nerimu laukia vasarą numatomų vaistų kainų pokyčių. Naujausias tyrimas rodo, kad  žmonės su vaistais neeksperimentuoja ir išsirinkę vienus geria nuolat, net dešimtmečius. Tačiau kaina yra labai svarbi, tad dauguma pripažįsta, kad po vyriausybės ruošiamos kainų reformos, ieškos pigiausių. Sveikatos apsaugos ministerija žada pasiūlyti daugiau pigesnių generinių vaistų, tačiau vaistininkai perspėja, kad tuomet sumažės brangesnių pasirinkimas.

Socialiniame tinkle kilo arši diskusija tarp prekybininkų ir pirkėjų. Pastarieji pradėjo dalintis istorijomis, kaip kainos kyla kas dieną, o kasininkės tiesiog gailiai atsidūsta pripažindamos, kad taip jau yra. Tuo tarpu prekybininkai teigia – įsivėlė klaida. Šokėjas ir fotografas Naglis Bierancas socialiniame tinkle pasidalino savo istorija. Jis pasakoja, kad pirko „Maximoje“ braškinį tortą pažymėtą 4,40 Eur kaina. Visgi prie kasos jam pasakė, kad tortas – 5,18 Eur.

Šylant orams įsibėgėja ir ledų valgymo sezonas, šio skanėsto kainos – vėl didesnės nei pernai. Žmonės aiškina, kad kepinant saulei ledus perka į kainą nežiūrėdami. Prekybos tinklai dėl pabrangusių ledų pirštu rodo į tiekėjus ir gamintojus. O šie aiškina, kad kaina kyla dėl pabrangusios grietinėlės, kuri per 15 metų pasiekė didžiausią brangymetį. Jie gerai prisimena, ir kiek kainuodavo ledai prieš kelerius metus, kai euro dar neturėjome.

Planuojama, kad Vilniuje nuo liepos pigs ilgesnės trukmės viešojo transporto bilietai, trijose aikštelėse pasistačius automobilį viešuoju transportu vairuotojai parą galės naudotis už 2 eurus. Tiesa, kiti bilietai gali ir brangti.  Pranešime spaudai teigiama, kad nuo liepos sostinės viešojo transporto keleiviams bus pasiūlyta daugiau bilietų rūšių: pristatomi 5 ir 365 dienų bei kombinuotų kelionių – „Statyk ir važiuok“ bilietai. Be to, vieni bilietai pigs, o kiti pabrangs.

Nuo birželio vidurio visoje Europos Sąjungoje (ES) neliekant papildomų mokesčių už mobiliojo ryšio paslaugas keliaujant užsienyje, operatoriai ieško galimybių, kaip kompensuoti savo praradimus, tačiau paslaugos Lietuvos vartotojams neturėtų brangti, sako asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka. „Šiai dienai kainų vartotojams kelti niekas nedrįsta.

Prieš kelias dienas pagrindiniai vaistų gamintojai gavo kvietimus teikti naujas kompensuojamųjų vaistų kainas. Vaistinių asociacijos duomenimis, pagal dabar galiojančias kainas iš 916 dabar kainyne esančių kompensuojamų vaistų 810 taptų nebekompensuojami, jei gamintojai nesumažintų kainų, rašo „Verslo žinios“. Pagal sugriežtintą vaistų patekimo į kainyną tvarką, į jį nebebus įtraukiami vaistai, kurių kaina bus daugiau nei 10 proc. didesnė nei pigiausių vaistų referencinėse šalyse kaina.

Būsto kainoms ir skolinimuisi augant, Lietuvos bankas yra ramus, kad tai dar nerodo NT burbulo. Tačiau žvilgsniai krypsta į nuomos sektorių, mat būtent ten gali būti užslėpta rizika. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius Lietuvos banko organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pristatė mūsų šalies patirtį.

Nors orai kol kas laikinai pasitaisė, ūkininkai jau skaičiuoja padarytus nuostolius. Anksčiau tokiu metu jau džiaugdavosi ankstyvuoju derliumi, o šiais metais jo teks palaukti. Orų svyravimai lems ir mažesnį derlių, o tai kilsiančias kainas. Jau anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, jog Lietuvos daržovių augintojai atskleidė, kad šalčiai praėjo ne tik per Lietuvą, bet ir per Vidurio ir Rytų Europą, įskaitant Lenkiją. Tai gali lemti apskritai visos produkcijos sumažėjimą.

Vaistų gamintojai nuo gegužės 10 iki 23 dienos turi deklaruoti mažesnes kainas, jei nori, kad jų produkcija būtų kompensuojama. Naują kompensuojamųjų vaistų kainyną rengianti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad Vyriausybės balandžio pabaigoje priimtas reikalavimas, kad vaistai Lietuvai būtų tiekiami ne daugiau kaip dešimtadaliu didesne kaina nei vadinamosiose referencinėse šalyse, aktualus maždaug 900 dabar kompensuojamų vaistų. Iš viso kainyne šiuo metu yra per 2 tūkst.

Kainų medžioklė gali vykti ne tik prekybos centruose, bet ir vaistinėse. Mat kainų skirtumai kai kur net viršija šimtą procentų.  Kainų tyrimų portalas Pricer.lt palygino kainas internetinėse vaistinėse. Atliekant Pricer.lt vaistų kainų tyrimą buvo užfiksuotos nereceptinių viastų, maisto papildų, bei gydomosios kosmetikos prekių kainos.

Vieną akimirką šviečia saulė, kitą jau sninga, trečią jau lyja. Šokinėjantys termometrų stulpeliai ir itin neįprasti orai jau paveikė lietuviškas daržoves, vaisius. Ūkininkai atvirauja, derlius tikrai bus mažesnis, o tai reiškia, kad ir kainos bus didesnės nei praeitais metais. Panašūs orai užklupo ir aplinkinių šalių ūkininkus, o tai atsilieps ir vartotojams: jei visų derlius mažesnis, prekybos tinklams nepavyks pigiau įsivežti daržovių ir vaisių.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose it virusas plito higienos priemonių kainų nuotraukos užsienio šalyse. Ten gyvenantys lietuviai juokavo, kad gimtinėje likę žmonės turėtų rimtai pykti, mat viskas svetur gerokai pigiau. Šios nuotraukos nė iš tolo nepralinksmino piliečių, kurie sakė esantys apgaudinėjami. „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas įvardijo priežastis, kodėl lietuviai už tas pačias prekes moka gerokai daugiau.

Pernai Lietuvą sudrebinus kalafiorų skandalui, iki kosminių kainų išbrangusių daržovių pasekmės jaučiamos iki šiol. Dabar prekybos centruose daržovės kainuoja du-tris kartus mažiau nei lygiai prieš metus. Dabar situacija visiškai  priešinga, dabar tik turgaus prekeiviai dar mėgina išlaikyti aukštesnes kainas tikindami, kad kitaip bankrutuos. Štai – pernai tokiu metu kalafiorai Lietuvos prekybos centruose kainavo 3 su puse euro.

Artėjant Motinos dienai pirkėjai dairosi gėlių ir joms pinigų negaili. Kas sveikinti ruošiasi mylimiausias mamas, kas dar skuba papuošti ir sutvarkyti kapus. Pagyvėjusia prekyba džiaugiasi ir gėlininkai, tačiau negaili stipresnio žodžio sinoptikams. Mat šaltų orų prognozės atbaido klientus nuo lepesnių ir šalnoms nepakančių vazoninių gėlių pirkimo. Nors turgaus prekyvietės raibsta nuo gėlių ir žiedų įvairovės, dauguma pirkėjų vis dar dairosi našlaičių. Dėl to jų kainos krito nežymiai.

Prekių kainos litais iki 2022 metų sausio 1 dienos prieštarauja Konstitucijai. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio siūlytos Euro įvedimo įstatymo pataisos Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo atmestos. Prieš kelias savaites tvarkietį R.Žemaitaitį supykdė pliušinis žaislas už bene 300 eurų. Tą kartą Seimo narys tikino, kad asmenys, parduodantys prekes ir paslaugas pelnosi iš to, kad žmonės jau pamiršta kainas versti į litus, todėl smarkiai permoka.

Brangstanti nafta, žaliavų kainos bei kitos pasaulinės tendencijos lemia ir prekių kainų kilimą, tačiau pastebima, kad, kaip niekur kitur, jos sparčiausiai auga būtent Lietuvoje. „Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas įžvelgia kelias priežastis. „Statistiškai tai lemia tai, kad mūsų krepšelyje didesnę dalį sudaro būtent tie produktai, kuria dabar brangsta.

Idėja naikinti PVM lengvatą šildymui pakibo ant plauko. Beveik pusšimtis parlamentarų siūlo skubos tvarka apsvarstyti lengvatos pratęsimą. Tam pritaria ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, sakydamas, kad lengvatos panaikinimas suerzintų 400 tūkst. gyventojų. Ekonomistai sako, kad ši lengvata – socialiai jautriausia. Tačiau naikinti ją – būtina. Seimo pirmininkas išsigando gyventojų pykčio Dvejonės dėl PVM lengvatos šildymui nesibaigia.

Atsigaunanti pasaulio ekonomika žada ir kainų didėjimą. Prekių ir paslaugų kilimą stebintys gyventojai linkę kaltinti euro įvedimą. Tuo tarpu ekonomistai teigia, kad lietuviai susiformuoja per didelius lūkesčius. „Ne tas klausimas, ar kažkas brangs, ar pigs – o kiek brangs“, - tv3.lt sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekspertas teigia, kad Lietuvai yra svarbūs du dalykai – kad nebrangtų per daug bei užtikrinti, kad darbo užmokestis augtų sparčiau nei infliacija.

Palanga laukia pirmojo šį sezoną gausesnio svečių savaitgalio – esą viešbučiuose rezervuoti kone visi standartiniai dviviečiai už 60 ar 70 eurų. Besiilsintys lietuviai tikina, kad į kurortą suka dabar, kol dar nėra vasaros spūsčių, ir kol ... pigiau. Šiauliečių pora į pajūrį atvyko visam ilgajam savaitgaliui. Pašnekovė sako, kad kurortą dažniausiai lanko pavasarį ir rudenį, kol dar nėra minių poilsiautojų. O kurortas po truputį ruošiasi šiam sezonui.

Jog Lenkijoje kainos daug mažesnės viešai skelbia ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir gamintojai, ir patys prekybininkai. Lenkijos vardas net pasitelkiamas įvairiose prekybininkų akcijose. Ar toks sprendimas padės vieniems rinkos žaidėjams padės įsiveržti į priekį? Marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis tikina, kad vieniems tokia akcija gali pasibaigti nevykusiai, kitiems – būti bilietas į sėkmę. „Mes visi pasirenkame remdamiesi savo nuomone.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė giria Vyriausybės žingsnius, kuriais ji teigia siekianti mažinti vaistų kainas. Ji teigiamai įvertino, kad keičiami reikalavimai, pagal kuriuos vaistai patenka į kompensuojamųjų sąrašą. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasiūlytiems pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė. Pagal naująją tvarką, į Kompensuojamųjų vaistų kainyną nebus įtraukiami vaistai, kurių kaina – daugiau nei 10 proc.

Atšilus orui vėl atgyja statybų sektorius. Kyla kainos, auga statybininkų paklausa, o kartu ir užmokestis, kurį jiems tenka mokėti. Lietuvoje kvalifikuoti specialistai uždirba ir daugiau nei vidutiniškai šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendras atlyginimų vidurkis statybų sektoriuje 2016 m. IV ketvirtį buvo 752,9 Eur, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas – 822,8 Eur.

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų leidinių, tačiau net trečdalis tokiai paieškai skiria daugiau laiko ir aplanko kelias skirtingas parduotuves, ir ši tendencija būdinga ne vien senjorams ir gyventojams su žemiausiomis pajamomis.

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje „Maximos“ ir Lietuvoje jau spėjusio įsitvirtinti „Lidl“. Apklausos rezultatais pigiausias – „Lidl“ Prekybos tinklas „Lidl“ vakar pasidalino balandžio pradžioje atlikto „Vilmorus“ tyrimo rezultatais. Anot jų, 37,6 proc.

Viešasis transportas atsiduria beveik kiekvienos šeimos išlaidų sąraše. Mėnesis prie mėnesio ir išleidžiama suma gali atrodyti nebe tokia menka. Ypač, jei gyvenate sostinėje. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Estijos sostinėje Taline, viešasis transportas ten gyvenantiems yra nemokamas. Tačiau Lietuvoje to nėra. Susisiekimo ministerijos teigimu, kiekviena savivaldybė pati sprendžia, kaip tvarkyti viešąjį transportą ir, kaip jį apmokestinti.

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai. Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.). O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.

Nuo šiol mažas kainas prekybos tinklas „Maxima“ medžios ir Lenkijoje. Šią savaitę „Maximos“ pasitelkti nepriklausomi kainų rinkėjai pradėjo tikrinti kainas ir didžiuosiuose Lenkijos prekybos tinkluose „Biedronka“, „Tesco“, „Lidl“ ir „Kaufland“.  Pranešime spaudai rašoma, kad pirmosios prekės ypač mažomis kainomis „Maximos“ lentynose pasirodė jau šiandien, dar daugiau prekių pirkėjai galės rasti po Velykų.