kainos

Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus rodiklius. Didžiausias bendrų visos šalies kainų prieaugis fiksuotas naujos statybos namų rinkoje. Nors metų pabaigoje, lyginant su liepą–rugpjūtį fiksuotomis kainomis, naujesnės statybos namai šiek tiek atpigo, praėjusiais metais Lietuvoje jie kainavo vidutiniškai 9 proc.

Jau beveik 10 metų nebuvo tiek spėlionių, ar nesprogs dar vienas nekilnojamojo turto burbulas, kiek jų pasirodė šiais metais. Buvo nemažai argumentų, teigiančių, kad rinka perkaito, kad kainos turi smarkiai kristi. Noriu ir aš prisidėti prie šių pasvarstymų ir prognozių – nes, galų gale, kaip bus iš tiesų, parodys tik laikas.

Vidutinė šilumos kaina sausio mėnesį yra 5,19 cento už kilovatvalandę (be PVM). Palyginti su gruodžiu šiluma pabrango 2,17 proc, o per metus – 7,45 proc., skelbia Kainų komisija. Tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Kauno gyventojai. Sausį, palyginti su gruodžio mėnesiu, bendrovės „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 9,04 proc. iki 5,67 cento už kWh be PVM.

Nuosavu transportu važinėjantys jau turėjo pastebėti, kad per pastaruosius dvejus metus kaina vis stiebėsi į viršų. Šiais metais taip pat prognozuojama, kad kuro kainos augs. Ne vien dėl naftos brangimo, bet ir dėl padidėjusio akcizo. Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys atskleidė, kad kol kas padidėjusioje degalų kainoje dar nenugulė didesnis akcizas. Mat kol yra atsargų, tol ir sena kaina. Poveikis turėtų pasijausti sausio viduryje ar sausio mėnesio gale.

Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais.  Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus siekė 3,7 proc., lėmė tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek vartotojams nepalankios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose. Per metus infliaciją labiausiai padidino maisto produktų ir gėrimų (iš jų – alaus, pieno, aliejaus ir riebalų), degalų bei paslaugų kainos.

2017 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis buvo nulinis, nes kai kurių vartojimo prekių ir paslaugų kainų didėjimą atsvėrė kitų vartojimo prekių ir paslaugų kainų mažėjimas, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

Tiems, kurie tikisi, jog šiemet maisto ar paslaugų kainos atpigs, teks nusivilti. Kainų pasiutpolkė kiek aprims, tačiau infliacija vis tiek viršys tris procentus. Tai reiškia, kad brangs ir būtiniausi maisto produktai, ir drabužiai, kurie Lietuvoje jau dabar kainuoja tiek pat ar net brangiau nei turtingose Europos Sąjungos šalyse. Konservatoriai prašo Lietuvos banko atlikti tyrimą, kodėl Lietuvoje kainos auga taip sparčiai, esą gal konkurencijos čia per mažai.

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

Lietuviai ir toliau masiškai perka būstus, o labiausiai už jį pinigines atveria sostinėje. Čia verda net ir prabangaus – per 300-us tūkstančių eurų – kainuojančių būstų rinka. Bet yra tokių butų, kur vien išvydus kainą tenka griebtis už galvos. Pavyzdžiui, prie pat Rotušės aikštės esantys 90 kvadratinių metrų apartamentai prieš kurį laiką kainavo įsivaizduojamą sumą – 700 tūkstančių eurų.

Latvijoje dėl akcizų didinimo brangsta degalai, degtinė, alus, cigaretės. Degalų akcizo tarifai padidėjo nuo sausio 1-osios, alkoholio akcizo tarifai padidės nuo kovo, tabako produkcijos - nuo liepos. Finansų ministerijos skaičiavimais, litras benzino turėtų brangti 0,048 euro, dyzelino - 0,038 euro, suskystintų dujų - 0,046 euro. Pusė litro degtinės kaina nuo kovo gali pakilti 0,532 euro, pusė litro alaus - 0,072 euro, 0,7 litro vyno - 0,119 euro.

Šiauliuose ketinama branginti vienkartinius autobusų bilietus. Kaip trečiadienį pranešė miesto savivaldybė, vienkartinių bilietų kainos keleiviams kiltų 3–5 centais, taip siekiant surinkti papildomų lėšų autobusų parkui atnaujinti. Siūlymas nustatyti 52 ir 54 centų dydžio vienkartinių bilietų įkainius bus svarstomas tarybos posėdyje vasarį. Kitų rūšių bilietų kainos nekils. Pasak savivaldybės, kainos keliamos siekiant surinkti lėšų naujiems autobusams įsigyti.

Paskutiniu metu Lietuva atsidurdavo tarp Europos šalių, kuriose labiausiai brangsta būstas. Tačiau jau šiais metais viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Nors rinka gana nevienoda, viename iš didžiųjų miestų tikimasi kainų mažėjimo. Eurostato duomenimis, 2017 metų antrą ketvirtį palyginus su praeitų metų atitinkamu ketvirčiu, Lietuvoje būsto kainos augo 10,2 proc. Labiau kainos didėjo tik Čekijoje ir Airijoje.

Šventes leidžiantys namie veikiausiai išnaudoja daugiau elektros, vandens, šilumos, o ir sąskaitos tuomet gali ateiti kiek didesnės. Kaip bus naujausiais metais? Ekspertai sako, kad komunaliniai mokesčiai neturėtų žymiai ūgtelėti. Bet didžiuosiuose miestuose kiek pabrangs šildymas, kai kur daugiau teks pakloti ir už šiukšles. Apie mokesčius ir sąskaitas nuo Naujųjų – reportaže. Tam, kad per šventes namie būtų jauku, svarbu, kad namuose būtų tiesiog... šilta.

70-metė pensininkė iš Vilniaus Birutė jau kelerius metus gauna 300 eurų pensiją, tačiau dėl išaugusių kainų sako esanti priversta vis mažiau valgyti. „Kainų augimas baisus. Kiek gyvenu šitame pasaulyje, tokio augimo, kaip šiemet nebuvo. Aišku, kad keitė (apsipirkimo įpročius – BNS) – mažiau valgai, mažiau geri, pienas baisiai pabrangęs, varškė – taip pat, grietinė brango du ar tris kartus. Grietinės beveik neperku“, – pasakoja senolė.

Net ir putojančio vyno Naujųjų sutiktuvėms lietuviai įsigudrino važiuoti pirkti šalia pasienio su Latvija. Čia ties Saločiais lietuviško putojančio vyno butelis visu euru pigesnis nei Lietuvos parduotuvėse. Pasvalietė Ingrida į Latvijos pasienį užsuko specialiai apsipirkti Naujiesiems. Ir dairosi ne bet ko, o putojančio vyno. Moteris juokiasi, kad į Latvijos pasienį apsirūpinti pigesniais gėrimais užsuka ne vienas pasvalietis.

„Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugiuos, o kiti liūdės?“ – šypsodamasis į gerbėjus tarpušvenčiu kreipėsi grupės SEL lyderis Egidijus Dragūnas. Bene geriausia koncertinė grupė Lietuvoje SEL itin sėkmingus metus baigia koncertu Panevėžyje, „Cido“ arenoje, kuris vyks šiandien, gruodžio 29-ąją. Grupės įkūrėjas E.Dragūnas nusprendė 200 bilietų parduoti praktiškai pusvelčiui tiems, kurie negali jų įsigyti už pilną kainą.

Vokietijos konkurencijos tarnyba ketvirtadienį atmetė šalies aviakompanijos „Lufthansa“ paaiškinimus, kad dėl pastaruoju metu fiksuoto bilietų skrydžiams tam tikrais vidaus reisais kainų augimo kalta automatizuota rezervacijos sistema.

Nei šaltas pavasaris, nei permaininga vasara, nei laukus paskandinęs ruduo nesutrukdė supilti į aruodus tokio įspūdingo derliaus: šiemet Lietuvoje rekordiškai užderėjo kainos. Lietuviški rekordai Prie didžiųjų metų švenčių slenksčio, kai kiekvienas pagal išgales stengiasi leisti sau šiek tiek daugiau, apie finansines namų ūkių lubas siekiančias, o kai kam jau ir pralaužusias kainas nesinori galvoti. Ne ta nuotaika.

Gruzijoje gyvenantys mūsų tautiečiai pasakoja apie gyvenimą šioje šalyje, algas, kainas, gruzinišką gyvenimo būdą, vyną, na ir ... apie tai, kodėl gruzinai pamėgo lietuvišką juodą duoną. TV3 Žinių žurnalistės reportažas iš Tbilisio. Lietuvę Laimą vyras į Gruziją atviliojo prieš 35-erius metus. Vyro nebėra, bet Tbilisyje – visas Laimos gyvenimas: vaikai ir mylimas auklės darbas. „Tą dainą mėgstu dėl to, kad mano vyras mėgo ją.

Per šventinį laikotarpį parduotuves tiesiog užplūsta pirkėjai. Visi ruošiasi šventiniam stalui, laukia sugrįžtančių artimųjų. Tačiau šventės nemenkai patuština pinigines. Kaip kainos šį šventinį mėnesį kito maisto parduotuvėse?  Pricer.lt atliko gruodžio mėnesio kainų tyrimą Lietuvos parduotuvėse. Brangiausiai už pigiausias prekes mokėta ne gruodį Pricer.

Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su balandžio-birželio mėnesiais, iš visų bendrovėms ir įstaigoms Lietuvoje teikiamų paslaugų labiausiai pabrango valymo veiklos paslaugos. Valymo paslaugos per ketvirtį pabrango 4,9 proc., kitos pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklos paslaugos – 4,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį labiausiai sumažėjo transportavimo vamzdynais paslaugų kainos - 17 procentų.

Lietuva - paradoksų šalis. Uždirbame mažiau už estus, o išlaidaujame kur kas prabangiau. Pasirodo, jog tautiečiai prekėms ir paslaugoms skiria nemažiau pinigų nei ispanai ar portugalai, vejamės ir kitas vakarų valstybes. Tiek ekonomistai, tiek ir premjeras šį fenomeną aiškina vienu žodžiu - šešėlis. Skaičiuojama, kad kiekvienais metais mokesčių nuslepiama net už 10 milijardų eurų.

2017 metų trečiasis ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje didesnių staigmenų nepateikė – būsto rinkos rodikliai ir vyraujančios nuotaikos iš esmės išlieka 2016–2017 metais pasiektose aukštumose, tačiau keli rodikliai jau signalizuoja apie pirmuosius būsto rinkos stabilumo požymius – šiais metais fiksuojamas mažesnis butų sandorių skaičius, palyginti su 2016 metais, ir jau taip sparčiai nebeaugančios išduodamų naujų paskolų apimtys, skelbiama „Ober-Haus“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto rinkos apžval...

Aprimus aistroms dėl rekordines aukštumas pasiekusių sviesto kainų, sparčiausiai brangstančio produkto vardą estafetėje perėmė kiaušiniai. Kelis mėnesius ES besitęsiant tyrimams dėl pesticidu fipronilu užterštų kiaušinių, jų kaina nuo vasaros vidurio jau yra išaugusi beveik 70 proc.

Kainų didėjimas šiemet Lietuvoje itin didelis, lenkiantis ir kaimynines Baltijos šalis. Tačiau per metus labiausiai brango viena paslauga bei 3 produktų grupės. Iš Lietuvos statistikos departamento duomenų matyti, kad šių melų lapkričio kainas palyginus su praeitų metų, labiausiai brango restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos – 10 proc., o iš produktų – pienas ir jo produktai, sūris ir kiaušiniai – 11,4 proc., aliejus ir riebalai – 23,3 proc., alus – 25,1 proc.

Įpusėjus gruodžiui ir laukiant Kalėdų bei Naujųjų, pirkėjai ima ruoštis didžiajam šventiniam apsipirkimui. Savo ruožtu prekybos tinklai vilioja pirkėjus įvairiomis kalėdinėmis nuolaidomis ir siūlo kuo įvairesnį prekių asortimentą. Kone visi pirkėjai tikisi prieš šventes įsigyti gausų prekių krepšelį, tačiau ne visiems jis gali būti prieinamas.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje lapkritį siekė 4,4 proc., Latvijoje - 2,7 proc., Estijoje - 4,2 procento. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje brango 0,3 proc., Latvijoje - 0,1 proc., o Estijoje - 0,5 procento.

Nuomos rinka Lietuvoje ir toliau klesti – nerasdami, kur investuoti lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Tačiau ne vienas pasirenka tai daryti šešėlyje. NT ekspertai turi paisūlymų, kaip galėtų mažėti tiek šešėlis, tiek nuomos kaina. Norėjo išnuomoti už 22 proc. didesnes sumas „Capital“ NT brokeris Eimantas Dumbrava Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje pristatė savo paskaičiavimus, remdamasis aruodas.lt informacija.

Kuro kainos skiriasi ne tik Lietuvos degalinėse. Net to paties tinklo degalinėje kaina skirsis priklausomai nuo šalies. Pas kaimynus latvius bus pigiau. Racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas www.pricer.lt lapkričio 24 dieną atliko kasmėnesinį degalų kainų tyrimą Vilniaus ir Kauno degalinėse, taip pat užfiksavo degalų kainas pas mūsų kaimynus: Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje, Karaliaučiaus srityje.

Įžiebtos Lietuvos miestų pagrindinės eglės davė startą masinei žaliaskarių manijai. Prekybos centruose, parduotuvėse ir stovėjimo aikštelėse tūkstančiai kalėdinių eglių jau laukia savo naujų šeimininkų. Nors pirmosiomis gruodžio savaitėmis žaliaskares perka mažoji dalis lietuvių, prekybininkai jau dabar dirba pilnu pajėgumu. Sostinėje Žirmūnų mikrorajone egles pardavinėjantis Artūras sako, kad pirmąsias egles pardavė dar nespėjęs visų išrikiuoti.

Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės iš tikrųjų brango – nenuostabu, kad daugiau nei penktadaliu brango alkoholis. Prie šio alkoholio brangimo prisikabino sviestas ir margarinas. Daugiau nei 8 proc. kaina augo grietinės, prezervatyvų, šunų maisto. Tai lemia vartojimą.

Šiandien 10 val. ryto atidaryta pirmoji „Pepco“ parduotuvė Lietuvoje, Marijampolėje. Lenkijoje lietuvius jau viliojęs prekybos tinklas susilaukė sėkmės ir Lietuvoje. Prie kasų driekiasi eilės, o žmonės perka tikrai ne po vieną prekę. Aleksandras Čikaidze, „Pepco“ Baltijos regiono operacinės veiklos vadovas tv3.lt pasakoja, kad tik atidarius parduotuvę žmonės rinkosi vangiai, tačiau po valandos srautas kur kas suintensyvėjo ir buvo pranokti visi lūkesčiai.

Jau rytoj gruodis, o gruodį prekybininkai savo vitrinas gausiai nukabina nuolaidų pasiūlymais, vilioja į parduotuves malonia kalėdine muzika ir visaip stengiasi jus priversti kuo daugiau pirkti. Deja, nuolaidos, anot pirkėjų, ne visuomet būna tikros. Kol verslininkai Kalėdoms ruošia visą savo prekybinių triukų arsenalą, ekspertai perspėja, kaip neužkibti ant kabliuko. „Lietuvoje dažnu atveju žmonės perka nuolaidas, tuos įspūdingus skaičius –50 proc., –40 proc., –90 proc.

Nors tikinama, kad kitais metais bus stengiamasi išlaikyti bent jau stabilias kainas, priežasčių, kodėl jos turėtų mažėti, kol kas nematyti. Mat kol atlyginimai auga, kainos taipogi augs.  Lietuvos gamintojų ir tiekėjų asociacijos konferencijoje susėdo „Maximos“ generalinė direktorė, „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius ir analitikas. O susėdę garsiai pasvarstė dėl ko kainos auga ir ko tikėtis toliau.

Baltijos šalys susiduria su didžiausia infliacija Europoje. Tačiau tai – mūsų asmeninė bėda, o ne Europos centrinio banko (ECB), sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, jau dabar matoma vartotojų reakcija į padidėjusias kainas – perkama mažiau. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje kalbėjo, kad globalinė ekonomika šiuo metu labai neblogos būklės, nėra matoma „Achilo kulnų“, auga perkamoji galia euro zonoje.

Artėjant Kalėdų metui pradedama galvoti apie dovanas artimiausiems. Tai ir pats prekybos įkarštis žaislų prekeiviams. Skaitytoja ieškodama žaislų pastebėjo, kad šių prekių kainos Lietuvoje itin didelės, net dvigubai palyginti su kitomis šalimis. Skaitytoja Džiuginta savo įrašu nusprendė pasidalinti ir su tv3.lt skaitytojais. Pasak jos, žaislų kainos 2–3 kartus didesnės Lietuvoje nei kitose šalyse, kur atlyginimų vidurkiai taipogi kelis kartus didesni.

Mažmeninės prekybos tinklas „Pepco“, valdantis daugiau kaip 1200 parduotuvių keliose Vidurio Europos šalyse, gruodžio 1 dieną atidarys savo pirmąją parduotuvę Lietuvoje, Marijampolėje veikiančiame prekybos centre, Dariaus ir Girėno g. 3A. Per artimiausius mėnesius „Pepco“ parduotuvės taip pat atvers duris Panevėžyje, Alytuje, Vilniuje ir Kaune. Per trejus metus Lietuvoje ketinama atidaryti 50 šio tinklo parduotuvių ir įdarbinti daugiau kaip 400 žmonių.

Lietuvių pamėgta balta mišrainė ir Kalėdų pyragai šiemet bus gerokai brangesni nei pernai. Prieš šventes šoktelėjo kiaušinių kaina, o šiemet rekordus mušęs pieno produktų kainų kilimas vis dar nerimsta. Prekybininkai godumu dėl išaugusių kainų kaltina tiekėjus, o šie gerų žinių nesiunčia – pieno produktai nepigs. Dar po Velykų dešimt M dydžio kiaušinių prekybos centruose nusipirkti buvo galima už 0,89 centus. Dabar tie patys kiaušiniai atsieina ir 1,15 eur.

Parduotuvių lentynose jau nugulė įvairiaspalviai kalėdiniai eglučių žaisliukai, girliandos, prie įėjimų pasitinka dirbtinių eglučių būrys. Visgi šventinę nuotaiką neretai gali aptemdyti išlaidos. Tad, paskaičiuokime, kiek gi šiemet išleisite, jei sumanysite įsigyti dirbtinę kalėdinę eglutę bei dekoracijas. Domintis dirbtinių eglučių kainomis taipogi pastebėta, kad dabar jų kaina skiriasi nei prieš 3 ar 5 metus. Ekonomistas teigia, kad tam įtakos turėjo ne vien infliacija.

Ieškantys nekilnojamojo turto neretai skelbimuose gali išvysti svajonių būstą, tačiau už neįkandamą sumą. Visgi prabangaus būsto segmentas vis dažniau atranda savo pirkėją, net ir didėjant kainoms. „Klientų įsigyjančių prabangų būstą buvo visada, tačiau nebuvo tiek pasiūlos, kiek jos yra šiandien, ir klientai, ieškantys prabangaus NT, dažniausiai statydavosi prabangius individualius namus gerose vietose.

Suderinta metinė infliacija spalį Lietuvoje buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Tai jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai Lietuva pirmauja ES pagal kainų augimą. Lietuvoje infliacija spalį siekė 4,2 proc., Estijoje – 4 proc., o Latvijoje – 2,7 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Metinis kainų augimas spalį fiksuotas visose ES valstybėse. Visoje ES vidutinė infliacija spalį siekė 1,7 proc., o vien euro zonoje - 1,4 procento.

 Lietuvoje statybos darbų per devynis šių metų mėnesius atlikta už 1,738 mlrd. eurų, arba 8 proc. daugiau nei 2016-ųjų sausį-rugsėjį. Pašalinus darbo dienų įtaką, statybos darbų apimties padidėjimas siekė 8,5 procento. Lietuvos statybos įmonės užsienyje statybos darbų šiemet atliko už 177,9 mln. eurų, arba 0,4 proc. mažiau nei per devynis 2016-ųjų mėnesius (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką - taip pat 0,4 proc. mažiau), pranešė Statistikos departamentas.

Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje lapkritį per metus sumažėjo 0,6 proc., tačiau palyginti su spaliu – šiluma brango 6,2 procento. Kainų komisija pranešė, kad vidutinė šilumos kaina be PVM lapkritį siekia 4,99 cento (be PVM) už kilovatvalandę – 0,6 proc. mažiau nei pernai lapkritį, tačiau 6,2 proc. daugiau nei spalį. Pigiausiai lapkritį už šilumą mokės Utenos gyventojai – 4,24 cento (su PVM) už kilovatvalandę, daugiausiai Biržų rajono – 9,21 cento.

Valdžios siūlymas nuo kitų metų didinti akcizą dyzelinui kelia nerimą Lietuvos verslininkams. Šie kreipiasi į Vyriausybę ir pateikia savo skaičiavimus, kuriais remiantis, jiems labiau apsimokės kurą piltis Lenkijoje. tv3.lt primena, kad Finansų ministerija siūlo akcizą dyzeliniam kurui padidinti nuo 330,17 euro iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų.

Nors nekilnojamojo turto kainos auga visuose šalies didmiesčiuose, sostinę Vilnių jau pralenkė Kaunas. Taip nutiko pirmą kartą nuo 2008 metų.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. (šių metų rugsėjį buvo fiksuojamas 0,5 proc.

Lietuvoje brangsta jau ne tik būtiniausios prekės. Kainos į viršų šoka net ir turguje, net ir dėvėtų drabužių pardavėjų palapinėse. Pirkėjai tokius kainų pokyčius pastebi labai akivaizdžiai. Tuo įsitikinome trečiadienio rytą užsukę į centrinį Kėdainių turgų, kur dėvėtais drabužiais tądien prekiavo keletas prekeivių, o tuo tarpu pirkėjų buvo vos vienas kitas. „Prekyba žlugusi“ Pakalbinti prekeiviai teigė, kad jų darbas yra sezoninis.

Lietuvoje smarkiai išaugo daržovių ir vaisių supirkimo kainos. Vien lietuviški obuoliai dėl prasto derliaus dabar superkami pustrečio karto brangiau nei prieš metus. O tai pranašauja dar didesnį kainų šuolį. Dėl nepalankių orų ūkininkams trūksta ir kitų vaisių bei daržovių. Žemdirbiai baiminasi, kad dalis derliaus gali supūti, o tai gali ir gerokai kilstelti rudens gėrybių kainas parduotuvių lentynose.

Pieno produktai pasaulinėje ir vidaus rinkoje kitais metais gali pigti, o tam įtakos turės rinkos cikliškumas, mano rinkos analitikas. Tuo metu „Rokiškio sūrio“ vadovas prognozuoja, kad kitąmet pigs sviestas, o kitų pieno produktų kainos bus stabilios. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, jog pieno produktų kainoms daugiausiai įtakos turės rinkos cikliškumas. „Pieno sektorius yra labai cikliškas ir kas kelerius metus matome besikeičiančias ciklo dalis.