kainos

Lietuvių pamėgta balta mišrainė ir Kalėdų pyragai šiemet bus gerokai brangesni nei pernai. Prieš šventes šoktelėjo kiaušinių kaina, o šiemet rekordus mušęs pieno produktų kainų kilimas vis dar nerimsta. Prekybininkai godumu dėl išaugusių kainų kaltina tiekėjus, o šie gerų žinių nesiunčia – pieno produktai nepigs. Dar po Velykų dešimt M dydžio kiaušinių prekybos centruose nusipirkti buvo galima už 0,89 centus. Dabar tie patys kiaušiniai atsieina ir 1,15 eur.

Parduotuvių lentynose jau nugulė įvairiaspalviai kalėdiniai eglučių žaisliukai, girliandos, prie įėjimų pasitinka dirbtinių eglučių būrys. Visgi šventinę nuotaiką neretai gali aptemdyti išlaidos. Tad, paskaičiuokime, kiek gi šiemet išleisite, jei sumanysite įsigyti dirbtinę kalėdinę eglutę bei dekoracijas. Domintis dirbtinių eglučių kainomis taipogi pastebėta, kad dabar jų kaina skiriasi nei prieš 3 ar 5 metus. Ekonomistas teigia, kad tam įtakos turėjo ne vien infliacija.

Ieškantys nekilnojamojo turto neretai skelbimuose gali išvysti svajonių būstą, tačiau už neįkandamą sumą. Visgi prabangaus būsto segmentas vis dažniau atranda savo pirkėją, net ir didėjant kainoms. „Klientų įsigyjančių prabangų būstą buvo visada, tačiau nebuvo tiek pasiūlos, kiek jos yra šiandien, ir klientai, ieškantys prabangaus NT, dažniausiai statydavosi prabangius individualius namus gerose vietose.

Suderinta metinė infliacija spalį Lietuvoje buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Tai jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai Lietuva pirmauja ES pagal kainų augimą. Lietuvoje infliacija spalį siekė 4,2 proc., Estijoje – 4 proc., o Latvijoje – 2,7 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Metinis kainų augimas spalį fiksuotas visose ES valstybėse. Visoje ES vidutinė infliacija spalį siekė 1,7 proc., o vien euro zonoje - 1,4 procento.

 Lietuvoje statybos darbų per devynis šių metų mėnesius atlikta už 1,738 mlrd. eurų, arba 8 proc. daugiau nei 2016-ųjų sausį-rugsėjį. Pašalinus darbo dienų įtaką, statybos darbų apimties padidėjimas siekė 8,5 procento. Lietuvos statybos įmonės užsienyje statybos darbų šiemet atliko už 177,9 mln. eurų, arba 0,4 proc. mažiau nei per devynis 2016-ųjų mėnesius (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką - taip pat 0,4 proc. mažiau), pranešė Statistikos departamentas.

Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje lapkritį per metus sumažėjo 0,6 proc., tačiau palyginti su spaliu – šiluma brango 6,2 procento. Kainų komisija pranešė, kad vidutinė šilumos kaina be PVM lapkritį siekia 4,99 cento (be PVM) už kilovatvalandę – 0,6 proc. mažiau nei pernai lapkritį, tačiau 6,2 proc. daugiau nei spalį. Pigiausiai lapkritį už šilumą mokės Utenos gyventojai – 4,24 cento (su PVM) už kilovatvalandę, daugiausiai Biržų rajono – 9,21 cento.

Valdžios siūlymas nuo kitų metų didinti akcizą dyzelinui kelia nerimą Lietuvos verslininkams. Šie kreipiasi į Vyriausybę ir pateikia savo skaičiavimus, kuriais remiantis, jiems labiau apsimokės kurą piltis Lenkijoje. tv3.lt primena, kad Finansų ministerija siūlo akcizą dyzeliniam kurui padidinti nuo 330,17 euro iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų.

Nors nekilnojamojo turto kainos auga visuose šalies didmiesčiuose, sostinę Vilnių jau pralenkė Kaunas. Taip nutiko pirmą kartą nuo 2008 metų.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. (šių metų rugsėjį buvo fiksuojamas 0,5 proc.

Lietuvoje brangsta jau ne tik būtiniausios prekės. Kainos į viršų šoka net ir turguje, net ir dėvėtų drabužių pardavėjų palapinėse. Pirkėjai tokius kainų pokyčius pastebi labai akivaizdžiai. Tuo įsitikinome trečiadienio rytą užsukę į centrinį Kėdainių turgų, kur dėvėtais drabužiais tądien prekiavo keletas prekeivių, o tuo tarpu pirkėjų buvo vos vienas kitas. „Prekyba žlugusi“ Pakalbinti prekeiviai teigė, kad jų darbas yra sezoninis.

Lietuvoje smarkiai išaugo daržovių ir vaisių supirkimo kainos. Vien lietuviški obuoliai dėl prasto derliaus dabar superkami pustrečio karto brangiau nei prieš metus. O tai pranašauja dar didesnį kainų šuolį. Dėl nepalankių orų ūkininkams trūksta ir kitų vaisių bei daržovių. Žemdirbiai baiminasi, kad dalis derliaus gali supūti, o tai gali ir gerokai kilstelti rudens gėrybių kainas parduotuvių lentynose.

Pieno produktai pasaulinėje ir vidaus rinkoje kitais metais gali pigti, o tam įtakos turės rinkos cikliškumas, mano rinkos analitikas. Tuo metu „Rokiškio sūrio“ vadovas prognozuoja, kad kitąmet pigs sviestas, o kitų pieno produktų kainos bus stabilios. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, jog pieno produktų kainoms daugiausiai įtakos turės rinkos cikliškumas. „Pieno sektorius yra labai cikliškas ir kas kelerius metus matome besikeičiančias ciklo dalis.

Besivystant „Rimi“ ir „Iki“ susijungimui, aiškėja prekybos užkulisiai Lietuvoje. Konkurencijos tarybos paviešintuose dokumentuose atskleidžiamos dalys apie taikomas kainodaras bei galimas rizikas. Viešuose dokumentuose galima rasti informacijos, kaip skirtingi prekybos tinklai nustato kainas bei, ar jų nuomone į rinką galėtų įžengti naujas žaidėjas.

Vyriausybė kitų metų biudžete numatė rekordiškai daug skirti skurdo mažinimui, tačiau ekonomistas prognozuoja, kad tokie sprendimai situacijos neišspręs. Priešingai – augs ir kainos, ir emigracija. Kitais metais Vyriausybė numatė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų, pensijas 30–imčia eurų, kiekvienam vaikui skirti 30 eurų mėnesinę išmoką. Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai iš viso numatoma 618 mln. eurų.

Spartus kainų augimas pastebimas visoje trijose Baltijos šalyse. Tačiau ar derėtų jį stabdyti ir ar tai gali padaryti prekybos tinklai? Štai lietuviško mažmeninės prekybos tinklo „Maximos“ Estijoje generalinis direktorius Vygintas Šapokas savo „LinkedIn“ paskyroje pranešė, kad „Maxima Eesti“ investuoja 4 mln. eurų į kainų mažinimą. „Tai mūsų indėlis bendrose pastangose suvaldyti maisto produktų infliaciją Estijoje“, – rašė jis.

Itin spartus kainų augimas šiais metais neliko nepastebėtas. Maitinimo įstaigų apyvartos mažėjo ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir rugsėjį. Ekonomistas teigia, kad verslininkams turėtų būti akivaizdu – visų sąnaudų į kainą perkelti negalima. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiais metais didžiausią įtaką bendram kainų augimui darė didesni akcizai alkoholiui, augusios žaliavų kainos bei darbo užmokesčio augimas. Iš maisto produktų labiausiai augo pieno produktų bei alaus kainos.

Pastaruoju metu šoktelėjusi šalies infliacija kitais metais gali būti stabilizuota, o jos pagrindiniu varikliu išliks augantys atlyginimai. BNS kalbinti ekonomistai tvirtino, jog šiemet didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainų augimui turėjo didėjantys atlyginimai, kai kurių maisto produktų brangimas ir alkoholio akcizų didinimas. Tačiau kitais metais pastarųjų įtaka kainoms turėtų sumažėti, todėl ir infliacija gali būti mažesnė nei šiemet.

Kraupus paradoksas. Keturis kartus daugiau uždirbantis vidutinis vokietis perka pigesnius rūbus bei batus nei statistinis lietuvis. Ir tikrai ne dėl vokiečių taupumo, pasirodo – drabužiai Lietuvoje kainuoja brangiau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Lyg ant mielių šalyje kylančios kainos užaugino ir bene dešimtmetį nematytą infliaciją. Ji Lietuvoje dabar siekia beveik penkis procentus ir tris kartus viršija visos Bendrijos vidurkį.

Seimas spręs, ar kitąmet toliau didinti tabako akcizus. Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, dėl to cigarečių pakelio vidutinė kaina padidėtų apie 10 centų. Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Akcizų įstatymo pataisą. Akcizą tabakui siūloma padidinti nuo kitų metų kovo. Anksčiau V. Šapoka yra pareiškęs, kad tabako akcizai didinima siekiant gerinti visuomenės sveikatą, o ne gauti daugiau pajamų į biudžetą.

Po krizės būsto kainos auga ir po truputį grįžta į buvusias vietas. Tačiau yra nekilnojamojo turto (NT) analitikų, kurie teigia, kad kainos nebeaugs, o netgi mažės. Eurostato duomenimis, lyginant šių metų II ketvirtį su praeitų metų, labiausiai kainos Europos Sąjungoje (ES) didėjo Čekijoje (13,3 proc.), Airijoje (10,6 proc.) ir Lietuvoje (10,2 proc.), o labiausiai sumažėjo Italijoje (–0,2 proc.

Paslaugų kainos Lietuvoje auga itin sparčiai. Prognozuojama, kad ir kitais metais infliaciją palaikys būtent paslaugų kainų augimas. Tačiau ar tai neprives prie to, kad žmonės paprasčiausiai atsisakys mokamų malonumų? „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje užfiksuoti apyvartos pokyčiai restoranuose ir nemaloni prognozė ateičiai.

Daugiau kaimų ir miestelių parduotuvių privalės rinkti gėrimų pakuotes ir dalyvauti užstato sistemoje. Dėl to ketvirtadienį apsisprendė Seimas. Už Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas balsavo 54 Seimo nariai, prieš - socialdemokratas Algimantas Salamakinas, o susilaikė 34. Nuo prievolės priimti pakuotes atleistos tik labai mažos miestelių ir kaimo parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. metrų.

Jei iki šiol manėte, kad Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos jau pasiekė piką, teks nemaloniai nusivilti. Praėjusį mėnesį rekordiškai išaugusi ir prieškrizinį lygį pasiekusi infliacija gerokai smogs Lietuvai ir dar labiau susilpnins žmonių perkamąją galią. Vieni ekonomistai ramina ir sako, kad tai laikina, kiti – ragina ruoštis finansiškai sunkesniam metui ir diržų veržimuisi.

Pastaruoju metu Vilniaus būsto rinka išgyvena antrąjį savo renesansą, kuomet fiksuojami augantys būsto pasiūlos, paklausos ir, žinoma, pardavimo kainų rodikliai. Tačiau vienas iš įdomiausių būsto segmentų, kuris dažnai audrina rinkos dalyvių ir žmonių vaizduotę, yra pats mažiausias ir prabangiausias turto segmentas – brangiausi butai didžiausiame šalies mieste.

Lietuvoje metinei infliacijai pasiekus 4,8 proc., valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis dėl kainų kilimo kaltina eurą ir verslą. Anot jo, būtent dėl euro įvedimo kainos Lietuvoje kyla, o verslininkai naudojasi tuo, toliau didindami kainas. „Iš principo mes įspėjome prieš porą metų, kad euro įvedimas sukels labai stipriai kainas ir prekybininkai tuo labai aiškiai naudosis.

Trečiąjį metų ketvirtį būsto rinkos apyvarta viršijo tiek praėjusio ketvirčio, tiek to paties praėjusių metų laikotarpio rezultatus, o prie to labiausiai prisidėjo naujo būsto pirkėjai. Didžiausias kainų augimas fiksuotas Vilniuje, kur naujų butų kainos pasiekė 2008 m. lygį. Negalutiniais Registrų centro būsto pirkimo sandoriuose fiksuotų kainų duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius lietuviai būstui išleido 442,3 mln. Eur. Tai 4,6 proc. daugiau nei per praėjusį ketvirtį ir 4,9 proc.

Kainų augimas Lietuvoje lenkia kitas Europos šalis, o ypač visus stebina pieno produktų kainų augimas. Patys gamintojai pastebi, kad tai turėjo įtakos vartojimui, tačiau pienininkai jau užsimena apie mažėsiančias kainas, o ekonomistas dalinasi įžvalgomis, kas kitais metais infliacijos rodiklius kels į viršų. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia padidėjo kai kurių daržovių kainos.

Iki Vėlinių dar daugiau nei dvi savaitės, tačiau prekybininkai jau vilioja pirkėjus pigesnėmis kapų žvakutėmis. Kai kuriose parduotuvėse verslininkai šiomis dienomis žada net perpus mažesnes kainas. Tačiau pirkėjai skundžiasi - kad ir kokias patrauklias kainas siūlytų pardavėjai, žvakutės vis tiek kainuoja brangiai. Esą anksčiau galėdavę pastatyti ir ant kaimyno kapo, dabar žvakių įperka tik tiek, kiek yra mirusiųjų giminėje.

Kasdien prekybos tinklų skelbiamos akcijos vilioja pirkėjus įsigyti tam tikras prekes už itin patrauklią kainą. Kyla klausimas – kuriame prekybos tinkle vartotojai gali įsigyti dažno vartojimo prekes kišenei palankia kaina net ir tada, kai jos nepažymėtos akcijos ženklu? Slapto pirkėjo tyrimų agentūra SeeNext spalio 4 d. atliko tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose skirtinguose prekybos centruose: „Maxima“ (3-jų X), „Lidl“, „Rimi“, IKI bei „Norfa“ (XL). Tyrimas buvo atliktas ...

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal metinės infliacijos tempus Lietuva ir toliau karaliauja Europos Sąjungos (toliau - ES) šalių rikiuotės viršūnėje. Šio rodiklio atžvilgiu nežymiai lenkiame kaimynines šalis, o visos ES vidurkį viršijame net 2,7 karto.

Viešojoje erdvėje ne kartą yra pasirodžiusios nuotraukos, kuomet prekybininkai skelbiasi taikydami didžiules nuolaidas, tačiau nulupę kainų lipdukus pirkėjai pastebi, kad anksčiau ji buvo dar mažesnė. Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad prekybininkai manipuliuoja akcijomis, nes lietuviai linkę pirkti tas prekes, kurios pažymėtos su nuolaida.

Sekmadienį įsigalioja naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Šiame kainyne įrašyti apie 2000 prekinių vaistų pavadinimų, iš jų – 106 nauji pavadinimai, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šis naujasis yra dar vienas įrodymas, kad vaistų kainų mažinimo politika duoda rezultatų. „Į jį yra įtrauktos dvi visiškai naujos veikliosios medžiagos, kurios anksčiau nebuvo kompensuojamos.

Jei visai neseniai lietuviai širdo dėl žiedinių kopūstų, kurių kainos buvo šoktelėjusios į neregėtas aukštumas, tai dabar daugelis mūsų stebisi sviesto kainomis, kurios netrukus sieks net du eurus.  Jei nenorite išleisti tokios sumos sviesto pakeliui, skubėkite jo pasigaminti namuose! Patikėkite, gaminti verta, nes tikrai pavyks sutaupyti. Žinoma, nereikia priminti, kad naminis sviestas yra kur kas sveikesnis ir palankesnis jūsų organizmui.

Jei produkto kaina padidėja vienu ar pora centų, lyg ir pasipiktinimo tai dar nekeltų, tačiau jei tuo pačiu sumažėja ir kiekis? Tai ekonomistai įvardija „paslėpta infliacija“. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu ir nuotrauka, kurioje užfiksuotas tas pats varškės sūrelis, tačiau vienoje nuotraukoje jo svori 50 g ir kaina 0,44 Eur, o kitoje – svoris 40 g, o kaina 0,45 Eur.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje aktyvėja ne tik sostinėje, tačiau ir kituose miestuose. Pastaruoju metu nekilnojamojo turto specialistų akiratyje atsidūrė Kaunas. Parduodamų butų pasiūla, lyginant šių metų rugsėjį su praėjusiu metų tuo pačiu laikotarpiu, Kaune išaugo 51 proc., rodo portalo Domoplius.lt duomenys. Labiausiai padaugėjo 1 kambario butų – jų skaičius išaugo 66 proc. „Skaičiuojama, kad per metus būsto kainos Kaune pakilo apie 8-12 proc.

Nekilnojamojo turto rinka keliuose stambiuose pasaulio miestuose kaista, o kai kuriuose miestuose gali susiformuoti burbulas, perspėja Šveicarijos bankas UBS. „Stambių miestų besivystančiose šalyse būsto rinkos yra pervertintos ir čia egzistuoja didesnė burbulo rizika, lyginant su praėjusiais metais“, – skelbiama banko ataskaitoje.

ES statistikos agentūros Eurostat duomenimis, maistas Lietuvoje – vienas pigiausių Europoje. Nepaisant šio fakto, maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama išlaidų dalis – viena didžiausių ir sudaro beveik ketvirtadalį (23,5 proc.) visų lietuvio išlaidų. Nereikia nė sakyti, kokią didelę įtaką svarbiausių maisto produktų kainos turi metiniam žmogaus biudžetui.

Didžiųjų prekybos sektoriaus įmonių vadovai abejoja, ar prekybos tinklas iš Lenkijos galėtų pateisinti premjero Sauliaus Skvernelio lūkesčius ir pasiūlyti pirkėjams būtiniausių prekių pigiau, rašo „Verslo žinios“. „Lenkai iš pradžių irgi gali bandyti kažkiek dempinguoti.

Vyriausybė siūlo kol kas nesvarstyti visiško vaistų kompensavimo visiems 80-ies metų ir vyresniems asmenims. Tokias pataisas Seime yra registravę socialdemokratas Antanas Vinkus ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Darius Kaminskas. Vyriausybė teigia, kad reikėtų palaukti, kol bus pateikti kiti projektai, susiję su mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidų vaistams sumažinimu.

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių lūkesčiai dėl būsto kainų tebėra nuosaikūs, tačiau keitėsi lūkesčiai dėl būsto nuomos sostinėje – padaugėjo manančių, kad ji brangs. „Apklausos rezultatai rodo rinkoje vyraujant gana nuosaikias nuotaikas.

Pasaulio rinkoje brangstantis sviestas Lietuvoje per metus jau pabrango 74 proc. 82 proc. riebumo sviestą luitais Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vietos rinkoje rugpjūtį pardavinėjo po 5,61 euro už kilogramą (be PVM) - 73,8 proc. brangiau nei pernai rugpjūtį, rodo Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos preliminarūs duomenys. Lietuviško sviesto kaina Europos Sąjungos (ES) ir trečiųjų šalių rinkose per metus padidėjo 67,4 proc. iki 5,89 euro.

Atlyginimai 5–6 kartus mažesni, o SPA kainos skiriasi vos keliais šimtais eurų. Tokį kainų palyginimą pateikė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tiesa, viešbučių ir restoranų asociacija įžvelgė klaidą ir tikina, kad realybė visai kitokia. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialinėje erdvėje „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje yra užfiksavęs spalio 13–15 d. savaitgalio kainas Norvegijos, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos SPA viešbučiuose.

Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas kitose šalyse, kur ta pati kolekcija kainavo daug pigiau. „Lidl“ atstovės paaiškinimas suglumino ir ekonomistą Gitaną Nausėdą.

Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims – 0,75 Eur. Kartu priimtas sprendimas nekeisti plačios krepšelio sudėties. „Būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina pradėta riboti neseniai, bet tai iš esmės pakeitė rinką.

Lietuviai iš Vakarų gauna dažniausiai antrarūšį maistą. Ir taip jau teigia ne kokie nors gurmanai tautiečiai, o tarptautinį tyrimą atlikusi Žemės ūkio ministerija. Paaiškėjo, kad lietuviškoms parduotuvėms skirtuose produktuose prifarširuota maisto priedų, tirštiklių, dažiklių, skonio stipriklių, pigaus palmių aliejaus. Nors analogiškos prekės, skirtos, pavyzdžiui, vokiečiams, savo sudėtyje tokio šlamšto neturi.

Anot medikų, valstybės skiriamų pinigų dantų gydymui – katastrofiškai trūksta. Skaičiuojama, jog metinė bazinė odontologinės priežiūros kaina, kurią skiria valstybė gydymo įstaigoms, vienam vaikui iki 18 metų amžiaus yra 12,83 eurų. Tuo tarpu suaugusiam mokesčių mokėtojui valstybės finansuojama suma siekia 10,33 eurų. Valstybinėse įstaigose gydymas mokesčių mokėtojams yra nemokamas. Tačiau medikų bendruomenę ši informacija spaudžia į kampą.

Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį švarkelį Didžiojoje Britanijoje jie galės įsigyti pigiau. Redakcija gavo Joanos laišką, kuriame ji palygina odinės striukės kainą.

Sveikatos apsaugos ministerijoje pirmadienį pristatomos naujos priemonės vaistų kainoms mažinti. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai patvirtino vaistų politikos gaires.

Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę skelbia tam tikrų produktų kainų prekybos tinkluose pakitimus. Iš paskutinių matyti, kad kol dauguma daržovių pinga, brangsta lietuviškos bulvės – 0,54 Eur/kg, o tai – ęį proc. brangiau nei tokiu pat metu praeitais metais.

Trečdalis šalies didmiesčių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų ketina arba nori įsigyti naują būstą, ir kas antras iš jų dairytųsi buto naujos statybos daugiabutyje, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Dalis šių gyventojų turės galimybių savo planus įgyvendinti – dėl spartaus atlyginimų didėjimo, sulėtėjusio butų kainų augimo bei stabiliai žemų palūkanų būsto įperkamumas šalies didmiesčiuose išlieka aukštas.