kainos

Įtempti Lietuvos ir Kinijos santykiai lėmė, kad antra didžiausia pasaulio ekonomika ne tik nebeįsileidžia lietuviškų prekių, bet ir trukdo mūsų įmonėms įsivežti reikalingos kiniškos produkcijos. Verslo atstovai žada, kad be kiniškų prekių Lietuva veikiausia neliks, tačiau už jas teks mokėti daugiau. Tuo metu ekonomistai siūlo prekes vežtis nebe iš Kinijos, bet Taivano. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva be kiniškų prekių tikrai neliks.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas 2021-aisiais, palyginti su 2020 metais, pakilo 28,1 proc. iki 125,7 punkto. Paskutinį praėjusių metų mėnesį maisto kainos pasaulyje kiek sumažėjo po augimo ankstesnius keturis mėnesius iš eilės – šio indekso vertė smuktelėjo 0,9 proc. iki 133,7 punkto, tačiau buvo 23,1 proc. didesnė nei užpernai gruodį, pranešė FAO.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ją labiausiai lėmė centralizuotos šilumos kainos, ją taip pat didino maisto prekių, aprangos ir avalynės bei paslaugų kainų augimas.  Ekonomisto teigimu, metinės infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarį. „Kadangi vis tiek jau buvo skelbta preliminari gruodžio mėnesio infliacija, (...) tai čia nėra kažkokia naujiena.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 12 mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga.  „Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja ekonomistas. Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartinio gyvenimo lygio išlaikymui.

Lietuvoje 2021 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2020-aisiais, infliacija siekė 10,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja dvyliktą mėnesį iš eilės. Vidutinė metinė infliacija 2021-aisiais siekė 4,7 proc., o gruodį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 procento.

Restoranų, barų, kirpyklų ir grožio salonų atstovai skaičiuoja per pirmuosius karantinus susikaupusias skolas ir net nenori galvoti apie trečiąjį karantiną. Anot jų, dalis verslų uždarymo nebepakeltų, nes jau dabar skęsta skolose. Tuo metu ekonomistai pastebi, kad pasiskolinę pinigų karantiną ištvertume, tačiau didėtų emigracija ir kainos. Šią savaitę Lietuvoje vėl pradėjo sparčiai augti naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius, ketvirtadienį viršijęs 3 tūkst.

Kazachstane per neramumus buvo suimta beveik 6 tūkstančiai žmonių, tarp jų nemažai užsieniečių, sekmadienį pranešė prezidentūra. Per savaitę trunkančius protestus šioje energijos išteklių turtingoje, 19 mln. gyventojų turinčioje didžiausioje Centrinės Azijos valstybėje žuvo dešimtys žmonių.  Iš viso apklausai sulaikyta 5,8 tūkst. asmenų, pareigūnams atliekant 125 atskirus tyrimus dėl neramumų, sakoma prezidentūros pranešime.

Siekdami sutaupyti, gyventojai dažnai renkasi paskutinės minutės kelionių pasiūlymus ir ne visada pagalvoja apie galimas rizikas. Pasirinkus pigesnį variantą gali tekti tenkintis atostogos ne tik nenorimame viešbutyje, bet ir šalyje. Ekspertai siūlo keliones užsisakyti iš anksto, nes taip esą išvengsite ribotų pasiūlymų ir nusivylimo. Tačiau tiems, kas gali nesunkiai prisitaikyti, paskutinės minutės kelionė gali būti patraukli pinigine prasme.

Ekonomistai prognozuoja, kad šventinis gruodis bus rekordinis – per jį lietuviai išleido gerokai daugiau nei per dvejus metus prieš tai. Pinigais tautiečiai švaistėsi ir maisto prekių parduotuvėse, ir pirkdami dovanas, ir interneto platybėse. Negailėjo nei maistui, nei prabangos prekėms, nei pramogom. Visgi dalis kalbintų žmonių sako, kad taip išsileidus per šventes – dabar laikas pataupyti. Šventinės prekybos centrų apgulties neliko nė kvapo.

Kazachastane pradėtas tirti galimas kartelinis susitarimas dėl suskystintų dujų automobiliams kainų nepagrįsto didinimo, o tarp įtariamųjų – taip pat ir valstybinės įmonės. „Pradėtas ​​tyrimas dėl šešių suskystintųjų dujų didmenininkų veiksmų. Jie įtariami neteisėto susitarimo dėl kainų padidinimo sudarymu bei piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje.

Nuo praėjusių metų pradžios trąšų kainoms kylant ir jau siekiant aukštumas, ekspertai sako, kad tai neabejotinai didins žemdirbių sąnaudas, todėl brangs ir jų užauginta produkcija, o kartu ir maistas. Be to, Lietuvos Vyriausybei siekiant stabdyti Baltarusijos kalio trąšų milžinės „Belaruskalij“ tranzitą per Lietuvą, trąšų naudojimas pasaulyje gali sumažėti, tačiau mokslininkai joms turi alternatyvų.

2021 metais pasaulinės maisto kainos pasiekė aukščiausią lygį per 10 metų ir, palyginti su ankstesniais metais, augo vidutiniškai 28 proc., ketvirtadienį pranešė JT maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Organizacijos maisto kainų indeksas, stebintis mėnesinius penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus kainų pokyčius tarptautinėse rinkose – gruodį šiek tiek sumažėjo.

Šie metai bus ne Tigro, o augančių kainų. Nors atlyginimai auga ir turėtume būti vis turtingesni, dauguma šiemet gyvens blogiau, mat iš piniginių reikės traukti vis didesnes kupiūras. Metinė infliacija lapkritį Lietuvoje buvo didžiausia Europos Sąjungoje ir siekė beveik 10 proc. Maisto produktai pernai jau ir taip gerokai brango, bet šiemet laukia dar ne viena nemaloni staigmena. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Kazachstano prezidentas trečiadienį priėmė šalies vyriausybės atsistatydinimą, stengdamasis sustabdyti precedento neturinčius neramumus dėl energijos kainų kilimo. Prezidentūros interneto svetainėje paskelbtame įsake teigiama, kad Kassymas-Jomartas Tokayevas priėmė ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamo kabineto atsistatydinimą. Ministro pirmininko pavaduotojas Alichanas Smailovas eis premjero pareigas laikinai, kol bus suformuotas naujas kabinetas, teigiama įsake.

Dėl brangstančių žaliavų ir augančių gamybos kaštų prekybos tinklai prognozuoja, kad maisto kainų augimas 2022 metais turėtų išlikti, trečiadienį skelbia naujienų portalas lrt.lt. Šalyje veikiančių didžiųjų prekybos centrų atstovai pabrėžė sunkias derybas su tiekėjais, kurie kai kurių prekių kategorijų kainas didino daugiau nei dukart. „Jau kuris laikas girdime iš tiekėjų nuogąstavimų dėl išaugusių žaliavų kainų ir gamybos kaštų.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Tai kaip reikiant patuštins kai kurių gyventojų pinigines ir kai kuriems gali tekti sukti galvas, kaip išgyventi. Bet gal valdžia imsis mažinti kainas? Ko tikėtis lietuviams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva ateityje galėtų svarstyti apie nedidelio pajėgumo branduolines jėgaines, sako prezidentas. Gitanas Nausėda, be kita ko, teigia, kad šalis turi sparčiau pertvarkyti energetikos sektoriaus struktūrą, kad ji būtų atsparesnė kainų šuoliams.

Pernai aktyvumu išsiskyrusi Lietuvos būsto rinka šiemet taip pat turėtų išlaikyti aktyvumą. Didžiausiu iššūkiu išliks plėtotojų galimybės padidinti būsto pasiūlą, o augančios kainos taps stabdžiu rinkos kaitimui, sako rinkos ekspertai. Anot jų, 2022 metais reikėtų tikėtis ir didesnės nišinių projektų, privačios nuomos segmento plėtros. Prognozuojama, kad būsto kainų augimo tempas savo piką gali pasiekti šių metų pradžioje.

Pernykščius metus užbaigėme kaip niekada aukštomis prekių ir energetinių išteklių kainomis, kurios šiemet dar didės, pastebi ekonomistai ir viliasi, kad vis tik atlyginimai augs sparčiau. Jie prognozuoja, kad pernai visko prisipirkę, šiemet vartosime mažiau. Tačiau įspėja, kad daugiausiai grėsmių galime patirti dėl Kinijos sankcijų.

Nuo sausio 1-osios didėja alkoholio ir rūkalų akcizai. Dėl to pabrangs visi stiprieji gėrimai bei tabako gaminiai.  Nauji akcizai bus taikomi alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir neapdorotam tabakui.

Naujųjų metų proga ne vienas ką nors prisižada – pavyzdžiui, atsikratyti žalingų įpročių ar daugiau sportuoti. Nusprendusiems pradėti lankyti sporto klubą reikėtų gerai pagalvoti, kiek pinigų tam skirti. Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris knygoje „Kvailių žvejonė“ yra atkreipęs dėmesį, kad neretai gyventojai permoka už sveikatingumo ar sporto klubus. Pasirodo, JAV apie 80 proc.

Maistas pastaruoju metu brangsta tokia sparta, kokios pasaulis neregėjo mažiausiai 50 metų. Be akivaizdžių pandemijos sukeltų priežasčių prie to galėjo prisidėti ir Kinijos vykdoma maisto supirkimo politika – kinai savo rezervuose turi sukaupę milžiniškas kai kurių maisto žaliavų ar produktų atsargas. Kinijos valstybės rezerve šiuo metu yra tokios grūdų atsargos, kurios viršija kitų šalių kartu sudėjus. Šalis aktyviai supirkinėja žaliavą, per metus padidinusi savo importą 22 proc.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje itin sparčiai brango daugelis prekių ir paslaugų. Prognozuojama, kad kai kurios iš jų šiemet gali brangti dar greičiau. Taigi, net jeigu kai kurie atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos pakils, gyventojams teks susiveržti diržus. Naujausiais duomenimis, 2021 m. gruodžio metinė infliacija Lietuvoje pasiekė daugiau kaip dešimtmetį nematytą dviženklį skaičių – 10,7 proc. Tiek per metus pabrango vidutinio lietuvio vidutinis prekių ir paslaugų krepšelis.

Gruodžio 31 d. paskutinė diena deklaruoti šiemet sunaudotą elektrą ir dujas, o nuo rytojaus tai kainuos žymiai brangiau. Nesuspėjusiems teks ir susimokėti brangiau – energijos tiekėjai pateiks sąskaitas su didesniais kitų metų tarifais. Dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu.

Sušvelninus pandemijos reikalavimus, vis daugiau žmonių pasirenka šventes sutikti artimųjų rate. Naujųjų sutikimo kulminacija dažnai tampa fejerverkų šou, tačiau juos naudojant netinkamai galima sugadinti ne tik turtą, bet ir sukelti riziką sveikatai. Ekspertai įspėja naudoti tik patikrintos kokybės pirotechniką ir atsakingai žiūrėti į fejerverkų naudojimo taisykles. Fejerverkų pardavimas išaugo daugiau nei 100 proc. „Pigu.

Lietuvoje gruodį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 1,3 procento. Suderinta išankstinė metinė (gruodį, palyginti su 2020-ųjų gruodžio mėnesiu) infliacija buvo 10,7 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Šiais metais tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje buvo fiksuotas ryškus energijos produktų kainų didėjimas. Gamtinių dujų ir elektros kainos gruodį mušė rekordus, brango ir žaliavinė nafta ir iš jos gaminami degalai. Prognozuojama, kad kitais metais energijos produktai gali pabrangti dar labiau, tačiau metų pabaigoje kainos turėtų sumažėti. Ekspertai teigia, kad per pandemiją padidėjusios kainos artimiausiu metu kris nežymiai, labiausiai brangs elektra ir gamtinės dujos.

Apsipirkimas lietuviams tampa vis didesniu galvos skausmu. Dešimtimis centų, o kartais net ir eurais ima augti kepinių, miltų, makaronų bei kruopų kainos. Grūdų augintojai geresnių laikų nežada, o kainų analitikai sako, kad po Naujųjų kainos dar gali augti. Tarpušvenčiu prekybos centrai neatsigina pirkėjų.

Šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje augo apie 10 proc. Ekonomistai nesutaria, kokių algų galime tikėtis kitais metais. Vieni prognozuoja, kad ir kitais metais darbo užmokestis sparčiai augs. Kiti įspėja, kad algos kitais metais didės dvigubai ar trigubai mažiau nei šiemet. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad atlyginimų augimas mūsų šalyje nesustos ir kitais metais. „Jau minimalioji mėnesinė alga kitais metais auga 14 proc., tad kils visų atlyginimų vidurkiai.

Prastos žinios dėl prekių, paslaugų kainų. Jos Lietuvoje ir toliau sparčiai augs. Artimiausią pusmetį smarkiai brangs būsto priežiūra, remonto, santechnikos, elektrikų paslaugos, į viršų stiebsis ir maitinimo, apgyvendinimo paslaugų kainos. Lietuvos bankas skelbia, kad vidutinė metinė infliacija kitąmet sieks daugiau nei 5 procentus. Tai yra dvigubai daugiau nei prognozuota rugsėjį. „Daug, turim daug darbo, viskas buvo iš anksto rezervuota.

Pastaruoju metu kainos Lietuvoje augo sparčiausiai tarp visų ES šalių. Gana greitai didėjo ir darbo užmokestis. Tačiau ko galima tikėtis kitais metais? Kiek bus padidinti esami mokesčiai ar kokie nauji bus įvesti, ar išmokų ir algų augimas atsvers infliaciją? Pristatydama naujausias ekonomines prognozes trečiadienį tai aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Lietuvoje viskas bus geriau? Ministrės teigimu, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,8 proc.

Ne pirmą kartą parduodami butai Lietuvoje lapkritį kainavo 22,4 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Lietuvos banko (LB) skaičiuojamas šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas (PSBKI).  Anot LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio, metinio kainų augimo tempo spartėjimas pastebimas visoje Lietuvoje, o didesnis jų augimas paskutinį kartą fiksuotas 2008 metų balandį.

Į Europą plūstanti šaltų orų banga veikiausiai dar labiau paaštrins energetikos krizę žemyne – auganti energijos išteklių paklausa nepakankamo tiekimo sąlygomis kainas kelia į naujas aukštumas. Prognozuojama, kad šią savaitę daugelyje Europos sostinių oro temperatūra kris žemiau nulio, o tai formuos papildomą spaudimą elektros tiekėjams, kurie jau dabar patiria rimtų sunkumų dėl mažos vėjo energetikos generacijos, taip pat dėl ​​kelių Prancūzijos atominių elektrinių reaktorių sustabdymo.

Šalies centrinis bankas prognozuoja, kad artimiausius mėnesius toliau matysime brangstant prekes ir paslaugas. Tačiau ramina, kad vidutinis darbo užmokestis auga dar sparčiau, tad gyventojų perkamoji galia neturėtų sumažėti. Kitąmet vidutinė metinė infliacija bus net didesnė nei šiemet ir pasieks 5,1 proc. Lietuvos bankas (LB) taip pat įspėja valdžią nepriimti sprendimų, kurie galėtų dar labiau kaitinti ekonomiką.

Lietuvoje NT rinka šiuo metu įkaitusi. Dažnas gyventojas nebeįperka didesnių būstų, tad perka mažesnius ir pigesnius. Tačiau ir 25 kvadratinių metrų ploto būsto kaina siekia beveik 140 tūkst. eurų. NT specialistai pataria žmonėms neskubėti ir nepirkti bet ko, įvertinti tiek būsto kainą, tiek kokybę. NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad šiuo metu NT pardavėjai bando parduoti bet ką už itin dideles sumas.

Japonijos automobilių gamintojo „Honda“ atstovybė paskelbė naujojo hibridinio „Honda HR-V“ miesto visureigio kainas Baltijos šalyse. Lietuvoje naujasis „HR-V“ kainuos nuo 31 280 eurų. Europoje bus siūlomos trys „Honda HR-V“ versijos. Šiuo metu jau priimami išankstiniai „Honda HR-V“ užsakymai, o automobilį Lietuvoje bus galima išbandyti nuo 2022–ųjų sausio. Planuojama, jog pirmieji užsakyti automobiliai klientams bus pristatyti pavasarį.

Europos Sąjungos valstybių narių vadovai išsamiai aptarė didelių energijos išteklių kainų problemą, tačiau dėl nuomonių išsiskyrimo negalėjo suformuluoti galutinio pareiškimo šia tema, pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. „Mes gana ilgai diskutavome apie energetiką. Tai labai rimta tema, ji turi įtakos namų ūkiams, perkamajai galiai, taip pat Europos verslo konkurencingumui“, – sakė Ch.

Vairuotojai stebisi, kodėl Lietuvoje kainos degalinėse tokios skirtingos. Štai Šiauliuose žmonės šiuo metu litrą degalų perka net iki 20 centų pigiau nei kituose miestuose. Degalinių atstovai aiškina, esą kainas lemia konkurencija. Jei kažkur jos yra itin žemos, reiškia, ten vyksta arši konkurencija, o jei kažkur didelės, reiškia, arba konkurentų nėra, arba kainas diktuoja brangūs tinklai.

Jei Kalėdoms jau apsipirkote, tikrai nusipelnote pagyrimo! Bet prieš pakuojant Kalėdines dovanas reikia nepamiršti nuimti etikečių su kainomis, o jas nukrapštyti kartais būna sunkoka. Per stipriai plėšiant gali nusiplėšti visa etiketė ar kartoninis įpakavimas, bet plėšiant per silpnai liks negraži klijų ir popieriaus dėmė.

Aplinkos ministerijai paskelbus apie planuojamą keisti automobilių taršos mokestį visuomenėje iškart kilo pasipiktinimas ir pradėta skaičiuoti, kam jis bus skaudžiausias. Pasiskaičiavę žmonės piktinasi, kad labiausiai nukentės vargingiausi provincijoje gyvenantys vairuotojai, kurie neišgali nusipirkti naujesnių ir mažiau taršių automobilių. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Gyvenimas toliau brangsta. Per metus kainos pakilo jau daugiau kaip 9 proc., ir galo brangimui dar nematyti. Brangsta ir maistas, ir šildymas. Tačiau yra, kas iš pakilusių kainų sau kraunasi padidintą pelną. Štai didmeninės degalų kainos ženkliai krenta jau antrą savaitę, tačiau degalinių švieslentėse didžiausios kainos įstrigo. Vairuotojai piktinasi verslininkų godumu. Panevėžietis Antanas su nerimu iš pašto dėžutės traukia komunalinių mokesčių sąskaitas.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijas nuo sausio gaus daugiau žmonių – taip siekiama palengvinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl augančių šilumos kainų.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 117 Seimo narių, o vienas susilaikė.

Dažnas be automobilio neįsivaizduoja gyvenimo, tačiau gali būti, kad netrukus turėti automobilį taps prabanga. Vyriausybei apsisprendus žmonėms taikyti automobilių taršos mokestį, ne vienam teks pakratyti piniginę. O kur dar rekordinės degalų kainos, kurios kyla tarsi ant mielių.

Gyventojams nespėjant reaguoti į kasdien kylančias kainas, socialdemokratai toliau siūlo keisti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymą, kad būtiniausių maisto produktų krepšelis atpigtų. Seimas svarstys pasiūlymą šį ketvirtadienį, rašoma LSDP pranešime.  „Pagal kainų šuolį Lietuva – Europos lyderė. Ir artimiausiu metu kainos nežada sustoti. Lietuvos prekybos tinkluose per metus brango 20 maisto produktų iš 52, esančių pigiausių maisto produktų krepšelyje.

Besibaigiančių metų šventės – tai metas, kai plačiau atveriame pinigines, kad Kalėdas ir Naujuosius pasitiktume nukrautais stalais ir dovanomis po egle. TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ domėjosi, ar dėl kylančių kainų užteks pinigų dovanoms, Kalėdų puošmenoms ir šventinei vakarienei.  Švenčių dvasią pradedame kurti nuo Kalėdinės eglutės, tačiau šiais metai šventinių medžių pardavėjai pirkėjus pasitinka didesnėmis kainomis.

Nuo kitų metų augančios darbuotojų pajamos ir pensijos turėtų didinti žmonių perkamąją galią ir kompensuoti sparčiai kylančias vartojimo kainas, tačiau ne visiems žmonėms, sako BNS kalbinti ekonomistai.  Finansų analitikas Marius Dubnikovas teigia, jog minimalią algą uždirbančių žmonių pajamos turėtų visiškai kompensuoti infliacijos augimą, kadangi jų alga kils 14 proc. Tačiau jis mano, kad viduriniosios klasės pajamas, tikėtina, „suvalgys“ infliacija.

Elektra daugumai reguliuojamų vartotojų nuo sausio brangs apie 10 proc. Naujos kainos bus taikomos maždaug milijonui buitinių vartotojų.   Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino galutines visuomeninės elektros kainas gyventojams. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas sieks 16,7 cento už kilovatvalandę (su PVM) – 9,9 proc. (1,5 cento) daugiau negu šiuo metu (15,2 cento). Dviejų laiko zonų dienos tarifas augs 6,8 proc.

Dažno vartojimo prekės – daugelio pirkėjų pirkinių krepšelio favoritės. Dažnai perkamus produktus tikimasi įsigyti kuo pigiau, specialiai nesekant skelbiamų akcijų ir nuolaidų. Slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra SeeNext atliko kainų palyginimo tyrimą didžiausiuose šalies prekybos tinkluose ir įvertino, kur pirkėjų mėgstamos prekės parduodamos žemiausiomis kainomis, rašoma pranešime spaudai.

Kainos Lietuvoje ir toliau auga. Lapkritį infliacija padidėjo dar beveik procentu ir jau viršija 9 procentus. Ekonomistai šį skaičių vadina gąsdinančiu. Be to, pinga ir euras dolerio atžvilgiu. Tikėtina, kad viso to pasekmes žmonės pajus ir dar vienu pabrangimu – gali būti, kad mažindamas pinigų nuvertėjimą Europos Centrinis Bankas imsis didinti palūkanų normą. Degalai, šildymas, elektra dujos, maisto produktai – visa, kas reikalingiausia žmonėms ir visa, kas labiausiai brangsta.