Jungtinės Tautos

 Ukraina penktadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl 268 ukrainiečių karo belaisvių egzekucijų, kurias, kaip įtariama, nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 m. vasarį įvykdė Rusijos kariai. Kyjivas jau seniai kaltina Maskvą žudant nelaisvėje esančius karius, įskaitant tuos, kurie buvo sužeisti arba pasidavė mūšio lauke. Jis ne kartą ragino įsteigti tarptautinį tribunolą, kuris vykdytų tyrimus Rusijos vadovų ir kariuomenės vadų atžvilgiu dėl įtarimų karo nusikaltimais.

Gazos Ruožo pietuose buvo apiplėšti 15 Pasaulio maisto programos (WFP) pagalbos sunkvežimių, penktadienį pranešė ši Jungtinių Tautų agentūra. WFP teigimu, plėšimai įvyko ketvirtadienį vakare, kai transporto priemonės buvo pakeliui į programos remiamas kepyklas. Agentūra nepateikė detalių apie tai, kas pavogė krovinį, o Izraelis dar nekomentavo šio incidento.

Nepaisant didėjančio tarptautinio spaudimo dėl karo Gazos Ruože, Izraelis dėl istorinių ir ideologinių priežasčių gali remtis ištikimomis sąjungininkėmis – Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Jų solidarumas išryškėjo trečiadienį, kai Austrija ir Vokietija nesutiko su kolegomis iš Europos Sąjungos ir pasisakė prieš tai, kad Briuselio nurodymu būtų keičiama ES ir Izraelio bendradarbiavimo sutartis.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sako, kad Izraelio veiksmai Gazos Ruože kelia susirūpinimą, o badą kenčiantiems palestiniečiams turi būti tiekiama humanitarinė pagalba. „Manome, kad humanitarinė pagalba turi būti tiekiama į Gazos Ruožą, nes, kiek girdėjome, Gazai gresia neišvengiamas badas. Labai svarbu, kad būtų tiekiama humanitarinė pagalba ir žmonės taip nebekentėtų“, – sakė Lietuvoje besilankantis F. Merzas.

Baltarusiją dėl sukeltos migrantų krizės į Tarptautinį Teisingumo Teismą padavusi Lietuva siekia išlaikyti Europos Sąjungos (ES) šalių dėmesį šiai problemai, sako premjeras Gintautas Paluckas. Todėl, pripažįsta Vyriausybės vadovas, nereikėtų tikėtis, kad už Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pastatytą barjerą sumokės Aliaksandro Lukašenkos režimas. „Ar jis sumokės už tvorą – aš labai abejoju. Klausimas yra kitokio pobūdžio.

COGAT, Izraelio gynybos ministerijos įstaiga, prižiūrinti civilinius reikalus palestiniečių teritorijose, pranešė, kad trečiadienį į Gazos Ruožą įvažiavo 100 humanitarinės pagalbos sunkvežimių. „Šiandien (trečiadienį) per Kerem Šalomo perėją į Gazos Ruožą po patikrinimo buvo praleista 100 JT ir tarptautinei bendruomenei priklausančių sunkvežimių su humanitarine pagalba, įskaitant miltus, maistą kūdikiams ir medicininę įrangą“, – sakoma COGAT pareiškime.

CNN paskelbė radijo pokalbių įrašus, kuriuose užfiksuotas Ukrainos karo belaisvių egzekucijos momentas Novodarovke, Zaporižios srityje, praėjusių metų lapkritį. Garso įraše rusų dalinio vadas šešis kartus įsako nužudyti belaisvius. Vaizduose matyti šeši kareiviai, gulintys veidu žemyn ant žemės. Du iš jų nušauti iš arti, dar vienas, tikriausiai vadas, paimtas į nelaisvę. CNN skelbia, kad įrašai buvo pateikti Ukrainos pusės ir redakcija negali jų nepriklausomai patvirtinti.

Lietuvos pasieniečiai skaičiuoja, kad jau savaitė, kai Baltarusijos pasienyje jiems neteko apgręžti nė vieno neteisėto migranto.  Tuo metu kaimyninėse šalyse apgręžtų migrantų skaičiai yra labai dideli, ypač Lenkijoje. Per pastarąsias keturias paras šios šalies pasienio pareigūnai apgręžė beveik 1 tūkstantį užsieniečių.

Europai spaudžiant Izraelį į Gazos Ruožą įleisti daugiau humanitarinės pagalbos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako – situacija yra tragiška, todėl reikia atidaryti sienų kirtimo punktus. „Humanitarinė situacija šiuo metu, kuri yra Gazos Ruože, apie kurią praneša įvairios žmogaus teisių stebėjimo organizacijos, humanitarinės pagalbos skirstymo organizacijos, yra tikrai tragiška“, – trečiadienį žurnalistams komentavo K. Budrys.

Gazos Ruožo ligoninės pranešė, kad per Izraelio smūgius praėjusią naktį ir anksti trečiadienį žuvo mažiausiai 45 žmonės, įskaitant kelias moteris ir savaitės amžiaus kūdikį. Nauji smūgiai suduoti toliau tęsiantis Izraelio karui su palestiniečių islamistų organizacija „Hamas“. Nėra jokių ženklų, kad šis karas rimtų, nors auga tarptautinis pasipiktinimas Izraelio plečiamu puolimu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys humanitarinę situaciją Gazos Ruože vadina tragiška, tačiau teigia, jog ją spręsti būtina kalbantis su Izraeliu. „Humanitarinė situacija šiuo metu, kuri yra Gazos Ruože, apie kurią praneša įvairios žmogaus teisių stebėjimo organizacijos, humanitarinės pagalbos skirstymo organizacijos, yra tikrai tragiška“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Popiežius Leonas XIV trečiadienį paragino į karo nuniokotą Gazos Ruožą įleisti pakankamai humanitarinės pagalbos – pasak humanitarinių agentūrų, dėl visiškos blokados regione labai trūksta maisto ir vaistų. „Padėtis Gazos Ruože kelia nerimą ir yra skausminga“, – sakė popiežius per savo pirmąją savaitinę audienciją Šventojo Petro aikštėje.

Europos šalys padidino spaudimą Izraeliui, kad šis nutrauktų savo suintensyvintą kampaniją Gazos Ruože ir įleistų daugiau pagalbos prekių į šią karo draskomą teritoriją, kurioje, kaip trečiadienį pranešė gelbėtojai, per naujas atakas žuvo mažiausiai 19 žmonių. Izraelis pareiškė, kad antradienį į Gazos Ruožą iš žydų valstybės įvažiavo 93 sunkvežimiai, tačiau Jungtinės Tautos (JT) nurodė, jog pagalba buvo sulaikyta.

Europos Sąjunga (ES) antradienį sutiko peržiūrėti bendradarbiavimo susitarimą su Izraeliu dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Gazos Ruože, sakė bloko vyriausioji diplomatė Kaja Kallas.  K. Kallas pareiškė, kad Briuselis ėmėsi veiksmų po to, kai ES užsienio reikalų ministrų susitikime didžioji dauguma iš 27 valstybių narių pritarė šiam žingsniui, siekdamos daryti spaudimą Izraeliui.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad regiono šalys gali prisidėti prie Lietuvos kreipimosi į Hagos teismą, siekiant Baltarusijos režimą patraukti atsakomybėn dėl migrantų krizės. „Aš manau, kad visada yra galimybė vėlesniame etape prisijungti ir mūsų partneriams. Kad pademonstravome lyderystę – labai gerai. Mes ne tik šiuo atveju pademonstruojame, kad mums nepriimtina tai, kas vyksta kaimyninėse valstybėse“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) metinėje asamblėjoje antradienį tikimasi priimti svarbų susitarimą dėl kovos su būsimomis pandemijomis po to, kai JT agentūros vyriausiasis komitetas vienbalsiai jam pritarė. Susitarimo tekstas buvo sudarytas balandį po trejus metus trukusių įtemptų derybų. Jo priėmimas reikštų sėkmę PSO, kuri stengiasi suderinti drastišką biudžeto mažinimą ir pareigą reaguoti į daugybę sveikatos krizių visame pasaulyje.

22 valstybės donorės pirmadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame ragina Izraelį „nedelsiant leisti visiškai atnaujinti pagalbos tiekimą į Gazos Ruožą“ po to, kai buvo iš dalies panaikinta palestiniečių teritorijos blokada.

Gazos Ruože badauja du milijonai žmonių, o tyčinis pagalbos blokavimas didina bado pavojų, pirmadienį įspėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas.  Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pareiškė, kad PSO ir kitos Jungtinių Tautų (JT) agentūros yra pasirengusios teikti pagalbą palestiniečių teritorijoms, jei ir kai bus leista į jas įvažiuoti.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus Lietuvos kreipimąsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje, siekiant Baltarusijos režimą patraukti atsakomybėn dėl migrantų įvežimo, vadina istoriniu, pirmadienį pranešė ministerija. Pasak R. Mockaus, šie Baltarusijos režimo veiksmai sukėlė pavojų žmonių gyvybėms ir pažeidė tarptautinę teisę. „Lietuva demonstruoja lyderystę ryžtingai gindama savo ir Europos Sąjungos interesus, siekia tarptautine teise grindžiamos santvarkos.

Lietuvos Vyriausybė šiandien, gegužės 19 d., Tarptautiniame Teisingumo Teisme iškėlė bylą prieš Baltarusiją, siekdama Baltarusijos režimo atsakomybės už didelio masto migrantų įvežimo į Lietuvą organizavimą, rašoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime spaudai. Byla susijusi su valstybių įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru (toliau – Protokolas) pažeidimais.

Dėl galimai antisemitinių pareiškimų teisiamas parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pabrėžia nepripažįstantis savo kaltės. Jis teisme nurodė niekada neturėjęs siekio tyčiotis ar niekinti žydų, politikas tvirtino savo viešais komentarais dėstęs nuomonę apie Izraelio veiksmus, bet ne apie žydų tautą. Vilniaus apygardos teisme pirmadienį pradėta kaltinamojo R. Žemaitaičio apklausa. Iš pradžių teisiamajam leista savo poziciją pristatyti laisva forma.

Izraelis į Gazos Ruožą įleis „būtiniausią maisto kiekį“, sekmadienį pranešė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras, praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po to, kai teritorijai buvo paskelbta visiška blokada. Ši žinia buvo paskelbta praėjus kelioms valandoms po to, kai Izraelio kariuomenė informavo apie naujos „didelio masto sausumos operacijos“ pradžią Gazos Ruože. Izraelis ir islamistų grupuotė „Hamas“ taip pat pradėjo netiesiogines derybas dėl galimo ugnies nutraukimo susitarimo.

Irano vyriausiasis diplomatas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi atkurti pasitikėjimą Europos valstybėmis, svarstančiomis, ar vėl taikyti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas islamistinei respublikai pagal 2015-ųjų branduolinį susitarimą. „Iranas yra pasirengęs, jei tik Europos šalys pareikš tikrą valią ir laikysis nepriklausomo požiūrio, pradėti naują santykių su Europa etapą“, – sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Aukšto rango palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ atstovas šeštadienį paskelbė, kad Dohoje prasidėjo netiesioginės derybos su Izraeliu dėl karo Gazos Ruože pabaigos. Apie jas pranešta po to, kai Izraelio kariuomenė pradėjo naują puolimą Gazos Ruože siekdama sutriuškinti „Hamas“. „Prieš šį derybų turą nei viena pusė nekėlė jokių išankstinių sąlygų, o derybose galima aptarti visus klausimus.

Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė, kad per naują puolimą Gazos Ruože pradėjo „plataus masto smūgius“, o gelbėtojai pranešė apie 100 žmonių žūtį apsiaustoje palestiniečių teritorijoje. Kariuomenė „Telegrame“ pranešė, kad pradėjo „pradinius etapus“ puolimo, vadinamo operacija „Gideono vežimai“. Ši operacija yra dalis „kovos Gazos Ruože išplėtimo dalis, siekiant visų karo tikslų, įskaitant pagrobtųjų išlaisvinimą ir „Hamas“ sutriuškinimą“, sakoma pranešime arabų kalba.

Vėl suintensyvėjus atakoms Gazos Ruože, Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas apkaltino Izraelį „etniniu valymu“. Pastaroji „bombų banga“ ir humanitarinės pagalbos palestiniečių teritorijos gyventojams blokada rodo, kad ten siekiama „nuolatinio demografinio pokyčio“, sakoma penktadienį Ženevoje paskelbtame pareiškime. Tai pažeidžia tarptautinę teisę ir „prilygsta etniniam valymui“, teigė V. Türkas. Ši „beprotybė“, anot jo, turi liautis.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė raštą dėl Lietuvos išstojimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Artimiausiu metu šie dokumentai turėtų pasiekti Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių.  Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  Išstojimas iš konvencijos įsigalios po pusmečio nuo pasitraukimo dokumentų pateikimo JT generaliniam sekretoriui.

Malaizijos ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas trečiadienį pranešė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptaręs oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą. Jų pokalbis įvyko, praėjus kelioms dienoms, kai Jungtinių Tautų (JT) aviacijos agentūra dėl 2014 metais įvykusios tragedijos apkaltino Maskvą.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė Berlyne vykstančiame Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo susitikime išreiškė norą, kad į Lietuvą kitais metais pratybų tikslais atvyktų daugiau Vokietijos karių, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). JT taikos palaikymo susitikime O. Mašalė su Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretoriumi Nilsu Hilmeriu aptarė Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą klausimus.

Nuomonės formuotoja Valeria Marquez buvo nušauta per „TikTok“ tiesioginę transliaciją iš savo salono Zapopane, Meksikoje. Pasak vietos valdžios institucijų, šis atvejis tiriamas kaip įtariama moters žmogžudystė, skelbė reuters.com. „23 metų Valerijos Marquez mirtis tiriama pagal femicido – moterų ar mergaičių nužudymo dėl lyties – protokolu“, – sakoma antradienio vakarą išplatintame Jalisco valstijos prokuroro pareiškime.

Ukraina ir Rusija ketvirtadienį rengia pirmąsias tiesiogines derybas nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-aisiais. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusijos vadovą dalyvauti asmeniškai. Tačiau prezidento Vladimiro Putino nėra Kremliaus delegacijos sąraše.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį, prieš planuojamas taikos derybas Stambule, paragino „nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį Ukrainoje“. Kalbėdamas Berlyne, A. Guterresas pareiškė, kad paliaubos „atvertų kelią teisingai taikai (…) pagrįstai JT Chartija ir tarptautine teise, ypač pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui“. Ukraina jau daugiau kaip trejus metus priešinasi Rusijos agresijai.

Izraelio kariuomenė trečiadienį paragino palestiniečius evakuotis iš vieno Gazos miesto rajono, perspėdama apie artėjantį intensyvų puolimą. „Gazos Ruožo gyventojai, esantys (kai kuriose) Al Rimalo rajono dalyse (...). Kadangi „Hamas“ išnaudoja civilių teritorijas teroristinei veiklai, Izraelio kariuomenė smogs šiai teritorijai dideliu pajėgumu,“ – socialiniame tinkle „X“ arabų kalba nurodė Izraelio kariuomenės atstovas spaudai Avichay Adraee.

 Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį apkaltino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną stojus „žudikiškos islamistų teroristinės organizacijos“ pusėn, šiam sukritikavus Izraelio vykdomą pagalbos Gazos Ruožui blokavimą. „Macronas dar kartą pasirinko palaikyti žudikišką islamistų teroristinę organizaciją ir pakartoti jos niekingą propagandą, kaltindamas Izraelį kruvinų ritualų mitais“, – sakoma B. Netanyahu biuro pareiškime.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad penktadienį Turkijoje tikriausiai bus surengtas naujas derybų raundas su Jungtine Karalyste (JK), Prancūzija ir Vokietija dėl jo šalies branduolinės programos. „Kitas raundas, manau, užsienio reikalų ministrų pavaduotojų lygiu, turėtų įvykti penktadienį Stambule“, – sakė jis trečiadienį žurnalistams Teherane. Prancūzijos diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai AFP taip pat sakė, kad susitikimas įvyks penktadienį Turkijoje.

Berlyne vykstančiame Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo susitikime Krašto apsaugos ministerija patvirtino Lietuvos tęstinį dalyvavimą Jungtinių Tautų misijoje stiprinti pasaulinę taiką, trečiadienį pranešė ministerija. „Jau daugiau nei 30 metų aktyviai dalyvaujame taikos palaikymo operacijose ir, žinoma, šią svarbią misiją tęsime. Nors pastangų daug, tačiau krizių ir karų nemažėja, atvirkščiai – žiebiasi vis nauji konfliktų židiniai. Niekas pavieniui su šiais iššūkiais nesusidoros.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pasiūlymas taikos deryboms su Ukraina visiškai nereiškia, jog Rusija nori užbaigti šį karą. Tai tėra priemonė, skirta apmulkinti Vašingtoną ir išlaikyti iliuziją, kad „V. Putinas nori taikos“, teigia karo analitikai, rašo „The Moscow Times“. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlytas Rusijos ir Ukrainos derybininkų susitikimas Stambule ketvirtadienį galėtų būti pirmosios tiesioginės derybos tarp abiejų šalių nuo Rusijos visapusiško įsiveržimo į Ukrainą prad...

Daugiau nei du mėnesius tęsiantis Izraelio vykdomai pagalbos prekių blokadai, Gazos Ruožui kyla „kritinė bado grėsmė“ – 22 proc. gyventojų gresia neišvengiama humanitarinė „katastrofa“, pirmadienį įspėjo aprūpinimo maistu stebėsenos organizacija. Visi Gazos Ruožo gyventojai, kurių yra apie 2,4 mln.

Conchita Wurst (36) išgarsėjo laimėjusi 59-ąjį „Eurovizijos“ dainų konkursą. Daug kas ją prisimena kaip ilgaplaukę drag karalienę su tamsia barzda ir ryškiu makiažu bei nepaprastu balso tembru.  Thomas Neuwirthas gimė 1988 m. Būdamas paauglys, jis jau pradėjo rodytis įvairiuose televizijos projektuose ar dainų konkursuose.

Keli Europos lyderiai šeštadienį lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive ir vizito metu pagerbė žuvusius Ukrainos gynėjus. Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pirmoji ponia Olena Zelenska, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

Naujausias branduolinį ginklą turinčių kaimyninių šalių konfliktas nerodo jokių slūgimo ženklų: Indija penktadienį pareiškė, kad naktį atrėmė Pakistano bepiločių orlaivių ir artilerijos atakų bangą, o Islamabadas primygtinai tvirtino, jog nesmogė į taikinius anapus sienos. Nuo tada, kai Indija trečiadienį inicijavo oro smūgius, nukreiptus į „teroristų buveines“, ir sukėlė didžiausius susirėmimus per kelis dešimtmečius, abiejose pusėse žuvo beveik 50 žmonių.

Seimui ketvirtadienį denonsavus priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog toks sprendimas yra stiprus signalas Rusijai. „Čia yra labai stipri žinia Rusijos pusei, kad mes pasitelksime viską, kas yra įmanoma, ir mes realiai planuojamės stabdyti (priešą – ELTA) nuo pat pirmojo centimetro arba net dar giliau“, – ketvirtadienį teigė K. Budrys.

Beveik kas penkta moteris ir kas septintas vyras pasaulyje būdami nepilnamečiai patyrė seksualinį smurtą. Tai rodo tyrimas, kurio rezultatus skelbia specializuotas žurnalas „The Lancet“. Pateiktais duomenimis, moterų, kurios iki 18-os metų amžiaus patyrė seksualinį smurtą, 2023 m. pasaulyje buvo vidutiniškai kiek mažiau nei 19 proc.  Tarp vyrų šis rodiklis siekė beveik 15 proc.

Lietuvai nusprendus pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad potencialus agresosius turi žinoti, kad prieš jį šalis ginsis tokiomis pačiomis priemonėmis, kokias naudoja ir jis.

Seimui ketvirtadienį apsisprendus trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, Lietuva su sąjungininkais ruošiasi gaminti ir pirkti šias minas, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. „Svarbiausia, ruošiamės minų gamybai bei įsigijimui. Šį svarbų žingsnį žengiame kartu su kitomis regiono šalimis: Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį nurodė D. Šakalienė.

Seime už pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos nebalsavęs valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad minos nėra efektyvi gynybos priemonė, o daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kariniam mokinių ugdymui.

Seimas ketvirtadienį pritarė siūlymui Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Už balsavo 107 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo, trys susilaikė. Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Gegužės 8 d. įsigaliojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakas dėl trijų dienų paliaubų su Ukraina. Kremlius teigė, kad jomis bus patikrintas Kyjivo pasirengimas taikai, tačiau Ukraina tai pavadino farsu.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį, praėjus maždaug savaitei po to, kai lyderis Kim Jong Unas išbandė savo naujausiam karo laivui skirtą naują ginklų sistemą, paleido kelių tipų trumpojo nuotolio balistines raketas, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Seulo kariuomenė nurodė, kad „pastebėjo, jog buvo paleistos įvairaus tipo trumpojo nuotolio balistinės raketos“, informavo Jungtinis štabas. Kaip teigiama, raketos buvo „paleistos šiandien maždaug nuo 8.10 val. iki 9.20 val. (vietos, nuo 2.10 val.