Jungtinės Tautos

Seimo narė Ligita Girskienė siūlo sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos.  Ji įregistravo tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas.  Jei Seimas pritartų, mokinys, be privalomųjų mokomųjų dalykų, galėtų mokytis mokyklos siūlomų pasirenkamųjų dalykų, įskaitant gestų kalbą, jeigu mokykla turi galimybes organizuoti tokį mokymą.

Izraeliui JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos steigiamajame posėdyje, kuris vėliau šią savaitę vyks Vašingtone, atstovaus užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras, antradienį pranešė jo biuras.

Minint antrąsias Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno metines, Lietuva kartu su dvylika kitų valstybių pareiškė bendrą pareiškimą, kuriuo pareikalavo išsamiai ištirti jo mirties aplinkybes, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Pabrėžiame, kad Rusijos valdžios institucijos yra atsakingos už jo (A. Navalno – ELTA) mirtį.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sekmadienį pareiškė, kad Varšuva dar nenusprendė, ar dalyvaus Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo rengiamame vadinamosios Taikos tarybos posėdyje. Šį komentarą prezidentas išsakė Lenkijos naujienų kanalui „Polsat News“ po to, kai ministras pirmininkas Donaldas Tuskas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Varšuva kol kas neprisijungs prie Taikos tarybos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paragino „Hamas“ nusiginkluoti, kaip numatyta jo taikos plane Gazos Ruožui, ir priminė, kad jo „Taikos tarybos“ narės pažadėjo skirti 5 mlrd. JAV dolerių palestiniečių teritorijos atstatymui.

Prieš pratęsiant derybas dėl karo pabaigos, Rusija vėl siūlo, kad Ukrainą valdytų tarptautinė pereinamojo laikotarpio administracija, kurią prižiūrėtų Jungtinės Tautos (JT). Sekmadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas naujienų agentūrai TASS Maskvoje sakė, kad Rusija yra pasirengusi aptarti Ukrainos administravimo klausimą su Jungtinėmis Valstijomis, Europa ir kitomis valstybėmis.

Slovakija ir JAV siekia glaudesnio bendradarbiavimo branduolinės energijos panaudojimo civilinėms reikmėms srityje, kad ši ES ir NATO priklausanti šalis būtų mažiau priklausoma nuo Rusijos energijos, Bratislavoje pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Sausio 16 d. Vašingtone kairiųjų pažiūrų nacionalistas R. Fico pasirašė susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis.

JAV teisingumo departamento paviešinti seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino failai sudrebino visą pasaulį. Juose galima rasti daug įžymių žmonių, tarp jų – ir lietuvių. Lietuvos vardas dokumentuose minimas beveik 1300 kartų, o Vilnius – daugiau nei 1100 kartų. Rastos kai kurių garsių lietuvių pavardės daugelį nustebino, tarp jų – ir Adamkaus pavardė. Ekspertas paaiškino, ką tai reiškia, kodėl minimas buvęs Lietuvos prezidentas.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros agentūros vadovas penktadienį pareiškė, kad susitarti su Iranu dėl jo branduolinių įrenginių patikrinimų yra įmanoma, bet „labai sunku“. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi  Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad inspektoriai grįžo į Iraną po praėjusių metų Izraelio ir JAV pajėgų atakų, tačiau negalėjo aplankyti nė vienos iš vietų, į kurias buvo taikytąsi.

Šiaurės Korėja penktadienį pagrasino „siaubingu atsaku“, jei aptiks daugiau per sieną iš Pietų Korėjos atskrendančių dronų. Nepaisydamas incidentų, Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) nuo pat praėjusių metų, kai pradėjo eiti pareigas, siekia pataisyti santykius su Šiaurės Korėja. Jis kritikavo savo pirmtaką dėl to, kad šis esą siuntė dronus su propaganda virš Pchenjano. Tačiau Šiaurės Korėja tvirtina ir praėjusį mėnesį numušusi žvalgybinį droną.

Buvusį užsienio reikalų viceministrą Julių Pranevičių siūloma skirti Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėse Tautose. Tokį Vyriausybės nutarimo projektą kitą savaitę planuoja svarstyti Ministrų kabinetas. J. Pranevičius užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio komandoje dirbo nuo 2024 metų gruodžio iki 2025 metų spalio, kai, pasikeitus valdančiajai koalicijai ir Vyriausybei, pasikeitė ir dalis viceministrų, kanclerių ministerijose.

Bangladešo nacionalistų partija (BNP) penktadienį paskelbė iškovojusi triuškinamą pergalę per rinkimus, pirmuosius po kruvino 2024 m. sukilimo. Jos lyderis Tarique Rahmanas ruošiasi tapti ministru pirmininku.  Galutiniai rezultatai dar nepaskelbti, tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos netruko pasveikinti T. Rahmaną ir BNP su istorine pergale, pranešė JAV ambasada Dakoje.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis antradienį paragino Jungtinių Tautų (JT) specialiąją pranešėją teisių padėties palestiniečių teritorijose klausimais Francescą Albanese atsistatydinti dėl konferencijoje išsakytų prieš Izraelį nukreiptų komentarų.  „Gerbiu JT nepriklausomų pranešėjų sistemą. Tačiau ponia F. Albanese praeityje yra išsakiusi daug netinkamų pastabų. Smerkiu jos pastaruoju metu padarytus pareiškimus apie Izraelį.

„TV pagalbos“ gelbėtoja Toma Arcišauskaitė-Lukošienė paviešino svarbų įspėjimą žmonėms. Ji ragina nepasimauti ant sukčių kabliuko ir išlikti budriems. Įrašu apie tai buvo pasidalinta „TV pagalbos“ Instagram paskyroje. Perspėja visus Socialiniame tinkle moteris atkreipė dėmesį, kad nors apie sukčius viešojoje erdvėje yra kalbama dažnai, vis tiek atsiranda žmonių, kurie nuo jų nukenčia.

AV prezidentas Donaldas Trumpas, trečiadienį Baltuosiuose rūmuose priėmęs Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu, pareiškė, kad derybos su Iranu turi tęstis, atmesdamas svečio raginimą griežčiau elgtis su Teheranu. „Nieko galutinio nebuvo pasiekta, išskyrus tai, kad aš primygtinai reikalavau, jog derybos su Iranu tęstųsi, siekiant išsiaiškinti, ar sandoris gali būti sudarytas“, – po tris valandas trukusio susitikimo socialiniuose tinkluose pareiškė D. Trumpas.

Naktį iš antradienio į trečiadienį dronai masiškai atakavo Rusijos Volgogradą, skelbia „Ukrainska Pravda“. Vietos naftos perdirbimo gamykloje kilo didelis gaisras. Sprogimai Rusijoje Pirmieji pranešimai apie sprogimus pasirodė apie vidurnaktį. Stebėjimo kanalų duomenimis, dronai tikriausiai pataikė į naftos perdirbimo gamyklą „Lukoil“, jos teritorijoje kilo didelis gaisras. Rusijos valdžia kol kas nekomentavo informacijos apie ataką ir jos pasekmes.

Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį pranešė laukiančios informacijos, kokią dalį iš beveik 4 mlrd. dolerių (3,4 mlrd. eurų), kuriuos Jungtinės Valstijos yra skolingos šiai pasaulinei organizacijai, Donaldo Trumpo administracija ketina sumokėti ir kada pinigai bus pervesti.

Prie Libijos krantų apvirtus pabėgėlių valčiai galėjo žūti dešimtys žmonių, įskaitant du kūdikius. 53 iš 55 valtyje buvusių žmonių žuvo arba laikomi dingusiais, pranešė Tarptautinė migracijos organizacija (IOM), kuria remiasi agentūra „Reuters“. Libijos tarnyboms pavyko išgelbėti tik dvi moteris iš Nigerijos. Viena jų per tragediją neteko dviejų savo kūdikių, kita – sutuoktinio.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas, pirmadienį padėdamas vainiką, skirtą pagerbti 15 žmonių, nušautų žydų festivalyje Sidnėjaus Bondajaus paplūdimyje, pasakė, kad visų tikėjimų žmonės „įveiks šį blogį“. Valstybės vadovas gruodžio 14 d. išpuolio aukas pagerbė, pradėdamas keturių dienų vizitą, kurio tikslas – nuraminti Australijos žydų bendruomenę, o jo viešnagės Australijoje metu bus skiriama itin daug dėmesio saugumui užtikrinti.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį paskelbė, kad „po dviejų savaičių“ vyks į Vašingtoną, kur dalyvaus pirmajame JAV prezidento Donaldo Trumpo „Taikos tarybos“ posėdyje. Nors iš pradžių buvo numatyta, kad ši taryba prižiūrės Gazos rekonstrukciją, atrodo, kad jos įstatuose jos vaidmuo vien Palestinos teritorija neapsiriboja ir ji gali tapti Jungtinių Tautų konkurente.

Vašingtonas penktadienį apkaltino Kiniją surengus slaptus branduolinio sprogdinimo bandymus ir rengiantis tolesniems didelės galios bandymams, kurie, jo teigimu, pažeidžia tarptautinį bandymų draudimą.

JAV penktadienį paragino surengti trišales derybas su Rusija ir Kinija, siekiant nustatyti naujus branduolinių ginklų apribojimus.  Šis raginimas nuskambėjo pasibaigus paskutinei branduolinei sutarčiai tarp Vašingtono ir Maskvos. Ketvirtadienį Kinija pareiškė, kad šiuo etapu neprisijungs prie branduolinių derybų. Tuo tarpu Rusija siūlo įtraukti kitas branduolinį ginklą turinčias valstybes, tokias kaip Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija.

Žiniasklaida praneša, kad Jungtinės Tautos (JT),  gavusios politinį JAV vyriausybės pritarimą, ketina atnaujinti humanitarinės pagalbos tiekimą Šiaurės Korėjai. JT sankcijų komitetas septyniolikai humanitarinių pagalbos projektų suteikė tam reikalingą išimtį, rašo dienraštis „Korea Herald“, remdamasis Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos pareigūnu.

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada nutraukia visus ryšius su Lenkijos parlamento pirmininku, įžeidusiu prezidentą Donaldą Trumpą, ketvirtadienį pareiškė JAV ambasadorius Lenkijoje. Tomas Rose'as teigė, kad sprendimas priimtas dėl Wlodzimierzo Czarzasty „piktinančių ir neišprovokuotų įžeidimų“ JAV lyderio atžvilgiu.

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas trečiadienį paragino Jungtines Valstijas ir Rusiją greitai pasirašyti naują branduolinį susitarimą, nes esama sutartis baigia galioti „sunkiu momentu tarptautinei taikai ir saugumui“. Naujoji START sutartis baigia galioti ketvirtadienį ir tai formaliai atleidžia Maskvą bei Vašingtoną nuo daugybės apribojimų jų branduoliniams arsenalams.

Prancūzijos karinis jūrų laivynas iš laivo pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje konfiskavo 4,25 tonos kokaino, trečiadienį pranešė pareigūnai. Laivas, plaukęs iš Centrinės Amerikos, kaip manoma, į Pietų Afriką, buvo sulaikytas Prancūzijos Polinezijoje, pranešė šios salų teritorijos aukštoji komisija. Jo krovinys buvo sunaikintas jūroje, toli nuo Polinezijos ekonominės zonos ir saugomos jūrų teritorijos, AFP sakė pareigūnai.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo, kad Kubai, jei ji nebegaus naftos, gresia humanitarinė katastrofa, trečiadienį pranešė jo atstovas spaudai. „Generalinis sekretorius yra labai susirūpinęs dėl humanitarinės padėties Kuboje, kuri pablogės, o gal ir žlugs, jei nebus patenkinti jos naftos poreikiai“, – žurnalistams Niujorke sakė jo atstovas Stephane‘as Dujarričius. JAV grasina šiai salai valstybei nutraukti energijos tiekimą, siekdamos padaryti jai didesnį spaudimą.

Pasaulį ir Lietuvą sukrėtė nauja paviešintų Epsteino failų banga – JAV paskelbė milijonus dokumentų, kuriuose minimos pasaulio įžymybės. Tarp pavardžių atsirado ir lietuvių, kuriems tai gali turėti rimtų reputacinių pasekmių.

Egėjo jūroje susidūrus Graikijos pakrančių apsaugos laivui ir migrantus gabenusiam greitaeigiui kateriui antradienį žuvo 14 žmonių, pranešė policija. Graikų pareigūnai kol kas nepateikė detalių apie susidūrimą, įvykusį prie Chijo salos netoli Turkijos. Susidūrime dalyvavo „uosto policijos patrulinis laivas“ ir greitaeigis kateris, naujienų agentūrai AFP sakė pakrančių apsaugos pareigūnas.

Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) vyriausybė sekmadienį pareiškė nuogąstaujanti, kad dėl milžiniškos nuošliaužos karinės grupuotės kontroliuojamoje kasykloje šalies šiaurės rytuose galėjo žūti mažiausiai 200 žmonių. 2021 m. atsikūrusi karinė grupuotė M23 užgrobė didelius plotus daug gamtos išteklių turinčioje KDR rytinėje dalyje. 2024 m. balandį su Ruandos pagalba ji užėmė Rubajos kasyklą Šiaurės Kivu provincijoje. Kasykloje išgaunama 15–30 proc.

Slovakijos vyriausybės patarėjas Miroslavas Lajčakas, anksčiau dirbęs šios šalies užsienio reikalų ministru, paskelbė atsistatydinantis ryšium su seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino tyrimo dokumentų paviešinimu, šeštadienį pranešė naujienų agentūra TASR. M. Lajčakas įteikė atsistatydinimo pareiškimą ministrui pirmininkui Robertui Fico, kuris pritarė šiam sprendimui apgailestaudamas, kad neteko patyrusio patarėjo užsienio politikos klausimais, teigė TASR.

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas penktadienį įspėjo, kad ši pasaulinė organizacija atsidūrė prie finansinio žlugimo ribos, ir paragino šalis sumokėti savo įnašus. „Arba visos valstybės narės vykdys savo įsipareigojimus laiku sumokėti visą sumą, arba valstybės narės privalo iš esmės pertvarkyti mūsų finansines taisykles, kad būtų išvengta artėjančio finansinio žlugimo“, – laiške rašė generalinis sekretorius.

Naujoji Zelandija penktadienį atmetė kvietimą prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vadinamosios Taikos tarybos, prisidėdama prie nedidelės šio pasiūlymo atsisakiusių valstybių grupės. „Naujoji Zelandija neprisijungs prie dabartinės sudėties Tarybos, tačiau toliau stebės įvykius, – sakoma Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministro Winstono Peterso pareiškime.

Metų pabaigoje postą paliksiantis Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas dar kartą pareiškė esąs už tai, kad jį pareigose pakeistų moteris. „Vienareikšmiškai atėjo metas, kad Jungtinėms Tautoms vadovautų moteris, – sakė jis savo tradicinėje metų pradžios konferencijoje Niujorke. – Dėl to neturiu abejonių“. A. Guterresas nuo 2017 m. yra JT generalinis sekretorius. Antroji ir paskutinioji portugalo kadencija baigsis 2026 m. pabaigoje.

Izraelio kariuomenė, pasak izraeliečių žiniasklaidos, dabar taip pat mano, kad per karą Gazos Ruože žuvo apie 70 tūkst. palestiniečių. Iki šiol Izraelis reiškė abejones dėl tenykščių sveikatos tarnybos pateikiamo aukų skaičiaus. Žinių portalas „Ynet“ ir kitos lyderiaujančios Izraelio žiniasklaidos priemonės, remdamosi aukštais kariniais atstovais, penktadienį rašė, kad kariuomenė dabar panašiai vertina žuvusiųjų skaičių.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros agentūros valdytojų taryba penktadienį susitiks aptarti Ukrainos branduolinės saugos padėties, reaguodama į 13 šalių susirūpinimą dėl situacijos atominėse elektrinėse (AE). Ukrainos branduolinių elektrinių veikla nuolatos sutrikdoma, Rusijai nuo 2022 metų vasario, kai įsiveržė į kaimyninę šalį, niokojant jos energetikos sektorių. Šie Rusijos veiksmai sukėlė baimę dėl galimos branduolinės katastrofos.

Specialusis JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Palestinos kovotojų grupuotė „Hamas“ nusiginkluos pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva parengtą taikos Gazos Ruože planą. „Mes išvarėme teroristus ir jie demilitarizuosis. Jie tai padarys, nes neturi kito pasirinkimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi išvengti karinių veiksmų prieš Iraną, kuris pagrasino smogti amerikiečių bazėms ir lėktuvnešiams, reaguodamas į bet kokią ataką. Baltųjų rūmų šeimininkas sakė, kad kalbasi su Iranu, ir paliko atvirą galimybę išvengti karinės operacijos. Anksčiau D. Trumpas įspėjo Iraną, kad „laikas senka“ po to, kai Artimųjų Rytų vandenyse buvo dislokuota lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamoji grupė.

Naujoji Zelandija penktadienį atmetė kvietimą dalyvauti JAV prezidento Donaldo Trumpo „Taikos taryboje“, tapdama viena iš keleto šio pasiūlymo nepriėmusio šalių. „Naujoji Zelandija neprisijungs prie tokios Tarybos, kokia ji yra dabar, bet toliau stebės įvykių eigą“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Winstonas Petersas.

Kinija įvykdė mirties bausmę 11 žmonių, susijusių su Mianmaro nusikalstamomis gaujomis, įskaitant svarbius telekomunikacijų sukčiavimo operacijų narius, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Vieno JAV analitinio centro antradienį paskelbtose tyrimo išvadose teigiama, kad sekinanti Rusijos invazija į Ukrainą pareikalavo beveik dviejų milijonų karinių aukų – tai abiejų šalių kariuomenių žuvusieji, sužeistieji ir dingusieji be žinios. Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) duomenimis, didžiausius nuostolius patyrė Maskvos pajėgos: nuo invazijos į Ukrainą pradžios prieš beveik ketverius metus žuvo iki 325 tūkst.

Antradienį auštant Berlyne esančiame didžiuliame memoriale Holokausto aukoms sužibo žvakės, žmonėms visoje Europoje ir už jos ribų stabtelėjus paminėti Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos, prisiminti nacistinės Vokietijos įvykdytų milijonų žmonių žudynių ir bandymo visiškai išnaikinti žydų gyvenimą Senajame žemyne.

Maskvos karinė grėsmė nuolat auga – NATO narės ruošiasi scenarijus, kaip galimos visapusiškos invazijos atveju apsigintų prieš Rusiją. Viename tokių – Vokietijos ginkluotųjų pajėgų reakcija jau pirmosiomis karo valandomis. Strateginį vaidmenį čia atliktų Lietuva, rašo leidinys „The Times“.  Pagal paviešintą scenarijų, kurį Vokiečių generolas Geraldas Funke įvardija kaip blogiausią, 4,8 tūkst.

Jungtinės Valstijos prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva antrą kartą oficialiai pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. D. Trumpas vykdomąjį įsakymą pasitraukti iš šio susitarimo pasirašė savo inauguracijos dieną – 2025 m. sausio 20 d. Paryžiaus susitarimo tikslas – apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai mažiau nei 2 laipsnių Celsijaus, palyginti su priešindustrinio laikotarpio temperatūra, o idealiu atveju – iki vos 1,5 laipsnio.

Prezidentas Xi Jinpingas antradienį Pekine susitikęs su Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo pareiškė, kad Kinija siekia palaikyti pasaulio tvarką, kurios pagrindą sudaro Jungtinės Tautos. Šie jo komentarai pasigirdo po to, kai Donaldas Trumpas šį mėnesį paskelbė apie planus steigti naują Taikos tarybą ir dėl to imta nerimauti, kad JAV prezidentas galimai nori sukurti su Jungtinėmis Tautomis konkuruosiančią instituciją.

Pažvelgus į kalendorių matyti, kad šiandien minima Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. 1945-aisiais, sausio 27-ąją, buvo išlaisvinta Aušvicas-Birkenau, nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla, 1940-1945 veikusi nacių okupuotoje Lenkijoje, ir pagal 2005 m. lapkričio 1 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją ši diena paskelbta Tarptautine holokausto aukų atminimo diena.

Rusijos keliami saugumo pavojai Europoje ženkliai didėja, teigiama latvių Konstitucijos apsaugos biuro (SAB) 2025-ųjų metinėje ataskaitoje, paskelbtoje pirmadienį. Joje pabrėžiama, kad Rusija šiuo metu nekelia tiesioginės karinės grėsmės Latvijai, tačiau daugybė ženklų rodo galimus ilgalaikius planus.

Ilgą laiką viešai girdimi Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimai perimti Grenlandiją sulaukė neigiamos Europos šalių reakcijos. JAV administracija svarstė įvesti 25 proc. muitus aštuonioms Europos valstybėms, kurios aktyviausiai tam priešinasi, bet vėliau atsitraukė.

Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūros vadovas šeštadienį paprieštaravo Vašingtono nurodytoms pasitraukimo iš jos priežastims, atmesdamas JAV kritiką kaip neteisingą. Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas perspėjo, kad šią savaitę paskelbtas JAV pranešimas apie oficialų pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) „tiek JAV, tiek pasaulį daro mažiau saugius“. O įraše platformoje „X“ jis pridūrė: „Deja, JAV nurodytos sprendimo pasitraukti iš PSO priežastys yra neteisingos.