jensas stoltenbergas

Ar tikrai buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas galėjo išduoti Baltijos šalis? O gal tai – klaidingai interpretuoti pareiškimai apie Rusijos interesus? Taip pat kyla klausimas, ar apskritai įmanomas Vakarų susitarimas su Rusija, kuris Baltijos valstybes paliktų vadinamojoje „demilitarizuotoje“ zonoje – ir kiek tokie scenarijai yra realūs šiandienos geopolitinėje situacijoje? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu krašto apsaugos ministru Laurynu Kasči...

Kilus skandalui dėl buvusio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo pasisakymų, komentarą pateikė jis pats. J. Stoltenbergas savo memuaruose atskleidė detalių, kurios meta šešėlį jo vadovavimo laikotarpiui. „The Baltic Sentinel“ skelbiama, kad buvęs įtakingas politikas savo memuaruose pripažino, jog sutiko svarstyti dalies NATO pajėgų išvedimą iš Rytų Europos.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad negalėtų pažadėti, jog JAV liks Aljanse, rašo „Sky news“. J. Stoltenbergas buvo Marko Ruttes pirmtakas, NATO jis vadovavo nuo 2014 iki 2024 m. Buvęs NATO vadovas Stoltenbergas pakomentavo augančias įtampas tarp JAV ir Europos Naujausiame savo interviu „Der Spiegel“ jis pakomentavo naujausias įtampas tarp Donaldo Trumpo ir Europos.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas savo memuaruose atskleidė netikėtą diplomatinį konfliktą – pasirodo, tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel įsižeidė, kai jis pavaduotoju pasirinko ne vokietį, o amerikietę Rose Gottemoeller. Buvęs NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas savo memuaruose „On My Watch“ (liet. „Mano laikais“) prisimena, kaip tuometinė Vokietijos kanclerė A. Merkel įsižeidė dėl jo sprendimo nepaskirti vokiečio į generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas prisiminė savo vadovavimo Aljansui metus, rašo „The Sunday Times“. J. Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos invazijai į Ukrainą buvo galima užkirsti kelią. J. Stoltenbergas taip pat prisiminė „skausmingą momentą“, kai 2022 m. vasarį atmetė Ukrainos prezidento V. Zelenskio desperatišką prašymą padaryti skrydžių draudimo zoną virš Ukrainos.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas naujoje memuarų knygoje pasakoja apie savo dešimtmetį, praleistą vadovaujant Aljansui – nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo ego glostymo iki „suomiško sprendimo“ dėl taikos Ukrainoje.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį buvo paskirtas naujuoju Norvegijos finansų ministru; jam atiteko svarbus vaidmuo mažėjant Darbo partijos vyriausybės populiarumui ir horizonte kylant galimo transatlantinio prekybos karo grėsmei. 65 metų J. Stoltenbergas buvo Norvegijos ministras pirmininkas 2000-2001 m. ir 2005-2013 m., o 2014-2024 m. ėjo NATO generalinio sekretoriaus pareigas ir užmezgė gerus ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu per šio pirmąją kadenciją.

Buvęs NATO generalinis sekretorius ir būsimasis Miuncheno saugumo konferencijos (MSC) pirmininkas Jensas Stoltenbergas dalyvaus sausio 20 d. Vašingtone vyksiančioje Donaldo Trumpo inauguracijoje JAV prezidentu. „Būdamas MSC pirmininkas, ir toliau sieksiu santykių tarp JAV ir Europos stiprinimo“, – sakė jis. J. Stoltenbergas pirmininkavimą svarbiausiam pasaulyje ekspertų susitikimui saugumo politikos klausimais perims po kitos konferencijos.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad taiką Ukrainoje neprarandant teritorijos pasiekti nėra realu ir siūlo „laikiną sprendimą“. Savo mintimis jis pasidalino duodamas interviu portalui „Table.Briefings“. J. Stoltenbergo teigimu, Kyjivo vyriausybei svarbu gauti saugumo garantijų, net jei manais tektų laikinai atsisakyti tam tikrų teritorijų.

Kadenciją baigęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taps naujuoju Miuncheno saugumo konferencijos vadovu. Po vasarį vyksiančio forumo jis pakeis ligšiolinį pirmininką Christophą Heusgeną. Ši informacija nutekėjo prieš kelias savaites, o dabar buvo patvirtinta oficialiai. Pirmoji Miuncheno saugumo konferencija, kuria vadovaus J. Stoltenbergas, vyks 2026 m. pradžioje. „Visą savo politinį gyvenimą pašvenčiau taikos išsaugojimui.

Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte tapo NATO generaliniu sekretoriumi po antradienį karinio aljanso būstinėje Briuselyje vykusios įgaliojimų perdavimo ceremonijos. M. Rutte pakeitė buvusį generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą ir padėkojo NATO sąjungininkėms už tai, kad šias vadovaujamas pareigas patikėjo jam. „Tai didelis darbas, ir man teks šokti per aukštą kartelę“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad Vakarai leistų Ukrainai priartėti prie pergalės dar labiau, jei karinė pagalba Kyjivui būtų padidinta dar labiau. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, J. Stoltenbergas įsitikinęs, kad „greičiausias kelias užbaigti karą yra pralaimėjimas“.  Tačiau, kaip teigė NATO vadovas, toks pasirinkimas neužtikrintų taikos, o tik leistų Rusijai okupuoti svetimas teritorijas.

Kadenciją baigiantis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas savo paskutinėje kalboje ketvirtadienį rengiasi perspėti Jungtines Valstijas ir Europą vengti izoliacionizmo. „Iš abiejų Atlanto pusių girdėjome balsų, raginančių Ameriką ir Europą išsiskirti. Susitelkimas į trumpalaikius nacionalinius interesus, o ne į ilgalaikį bendradarbiavimą, mums nepasitarnaus.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu antradienį, kaip skelbiama, atvyko į Iraną. Svarbiausios dienos naujienos: 23:30 | Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų Rugsėjo 17 d. duomenimis, Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų, sunkiausia padėtis – Poltavos ir Charkivo srityse. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą Ukrainoje užgesinta daugiau kaip 50 gaisrų, tačiau dar 20 tebegesinama.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „lūžio tašku“ ir mano, kad aljansas galėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią karui. Tai jis pareiškė duodamas interviu Vokietijos naujienų leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, praneša „Ukrinform“. Paklaustas, ką galima ar reikėjo daryti kitaip, kad karo būtų išvengta, politikas atsakė: „Gaila, kad sąjungininkai ir ypač NATO anksčiau nepadarė daugiau, kad sustiprintų Ukrainą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, anot žiniasklaidos, taps naujuoju Miuncheno saugumo konferencijos vadovu. Žinių portalo „Politico“ duomenimis, jis šias pareigas pradės eiti po 2025 m. vyksiančio susitikimo. Remiantis pranešimu, nuo 2022 m. Miuncheno saugumo konferencijos pirmininko pareigas einantis Christophas Heusgenas atsistatydins, o buvęs ilgametis pirmininkas Wolfgangas Ischingeris liks Miuncheno saugumo konferencijos fondo tarybos pirmininku.

Per pirmąjį pokalbį su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu naujasis Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha aptarė karinės pagalbos, gynybinės gamybos ir investicijų į Ukrainos ginkluotę didinimą.   Ukrainos diplomatijos vadovas tai pranešė socialiniame tinkle X, rašo „Ukrinform“. „Man buvo malonu pasikalbėti su geru Ukrainos draugu Jensu Stoltenbergu.

Po dešimtmečio NATO generalinio sekretoriaus poste buvęs Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas nenori grįžti į aukšto lygio politiką savo gimtojoje šalyje. 65-erių J. Stoltenbergas penktadienį per spaudos konferenciją Osle pareiškė, kad ras būdų paremti savo centro kairės Darbo partiją kaip eilinis narys. „Nebūsiu tas, kuris grįš namo ir pradės turėti per daug nuomonių apie dalykus, kuriuose nedalyvavau dešimt metų – būtent apie aktyvią Norvegijos politiką“, – tvirtino jis.

Paprašius Ukrainai, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šaukia NATO ir Ukrainos Tarybos posėdį. Susitikime trečiadienį, Aljanso atstovės Farah Dakhlallah teigimu, bus aptariama padėtis mūšio lauke ir svarbiausi kariniai Rusijos užpultos šalies poreikiai. Konferencijoje Briuselyje vaizdo ryšiu dalyvaus Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas. Susitikimas organizuojamas ambasadorių lygiu.

NATO ketvirtadienį pasidžiaugė, kad dėl glaudaus Aljanso bendradarbiavimo per apsikeitimą kaliniais su Rusija buvo paleista gausybė kalinių.  „Džiaugiuosi, kad šiandien paleisti neteisėtai sulaikyti sąjungininkių piliečiai ir Rusijos politiniai kaliniai. Tai pavyko pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant NATO sąjungininkėms“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas BBC ketvirtadienį sakė, kad NATO sąjungininkės turi pasirengti blogiausiam scenarijui – dešimtmetį truksiančiam karui Ukrainoje. Į BBC klausimą, ar NATO sąjungininkai turi būti pasirengę, kad karas gali tęstis ilgiau nei 10 metų, J. Stoltenbergas atsakė „taip“. „Pagrindinė žinia yra ta, kad kuo stipresnė parama Ukrainai ir kuo ilgiau esame pasirengę įsipareigoti, tuo greičiau šis karas gali baigtis, – BBC sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad nepaprastai svarbu, jog Jungtinės Valstijos ir toliau remtų Ukrainą Taip jis kalbėjo kelios dienos po to, kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savo kandidatu į viceprezidentus pasirinko pagalbos tiekimo Kyjivui skeptiką. „Tai turi būti bendros Šiaurės Amerikos ir Europos pastangos, o Jungtinės Valstijos yra didžiausia sąjungininkė.

NATO į aljanso specialiojo pasiuntinio Kyjive pareigas paskyrė Patricką Turnerį, trečiadienį pranešime spaudai paskelbė gynybos aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. P. Turneris NATO atstovybei Ukrainoje (NRU) vadovaus nuo rugsėjo.

NATO atpažįsta didelio masto koordinuotą hibridinę kampaniją, kurią Rusija vienu metu pradėjo prieš kelias Aljanso nares. Tai prieš prasidedant Ukrainos ir NATO Tarybos posėdžiui spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Generalinis sekretorius pabrėžė, kad ši kampanija vienu metu nukreipta prieš kelias sąjungininkų valstybes. Konkrečių šalių jis neįvardijo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Oficialu: JAV paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių JAV ketvirtadienį paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių, kad padėtų jai kovoti su tebesitęsiančia Rusijos invazija.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį per viršūnių susitikimą Vašingtone sakė tikįs, kad Jungtinės Valstijos išliks kertiniu Aljanso akmeniu nepriklausomai nuo to, kas laimės lapkritį ten vyksiančius prezidento rinkimus. „Tikiuosi, kad nepriklausomai nuo JAV rinkimų rezultatų, JAV išliks stipri ir tvirta NATO sąjungininkė“, – sakė J. Stoltenbergas Vašingtone susirinkusiems lyderiams.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad planuojamas Ukrainos karių medicininio švietimo „pavyzdinis projektas“, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Pasak Aljanso vadovo, kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame viršūnių susitikime NATO su Pietų Korėja aptars praktinį bendradarbiavimą paramos Ukrainai, kibernetinių ir naujų technologijų srityse.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas informavo savo Aljanso kolegas apie savo vizitą į Rusiją susitikti su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu. „Žinoma, Viktoras Orbanas neatstovauja NATO tuose susitikimuose. Jis atstovauja savo šalį“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Anksčiau penktadienį V. Orbanas atvyko prieštaringai vertinamo vizito į Maskvą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikisi, kad per ateinantį dešimtmetį Ukraina gali įstoti į Aljansą, jis tai sakė penktadienį paskelbtame interviu dpa. „Labai tikiuosi, kad Ukraina bus sąjungininkė“, – sakė jis, paklaustas apie galimą NATO plėtrą per ateinančius 10 metų, pabrėžė ir savo darbą to siekiant.   Kadenciją baigiantis generalinis sekretorius kalbėjo prieš NATO lyderių susitikimą Vašingtone, kai Aljansas švęs savo 75-metį ir paskelbs apie naują paramą Ukrainai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį interviu naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje vargu ar yra pajėgios padaryti kokį nors reikšmingą proveržį.  Pasak jo, Rusijai skaudžiai atsiliepia Kyjivo smūgiai toli jos teritorijoje. „Šį pavasarį ir vasarą ji vėl bandė pradėti puolimą, bet kol kas tik nežymiai“, – sakė J. Stoltenbergas.

Rusijos karinis bendradarbiavimas su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija išsiplėtė ir apima dalijimąsi jautriomis technologijomis, kurios gali kelti grėsmę JAV ir jos sąjungininkėms dar ilgai po to, kai baigsis karas Ukrainoje. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“. Kaip rašo leidinys, Rusijos ryšių plėtojimo greitis ir gylis saugumo srityje, dalyvaujant JAV priešininkams, kartais stebina Jungtinių Valstijų žvalgybos analitikus.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad netrukus pasirašys saugumo susitarimą su Europos Sąjunga. Tai būtų naujausias iš daugelio susitarimų, kurie, kaip tikisi su Rusijos invazija kovojanti Ukraina, užtikrins karinę pagalbą ne vieniems metams.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad 23 iš 32 Aljanso narių laikosi  įsipareigojimo gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  J. Stoltenbergo teigimu, šiemet NATO turės rekordinį skaičių šalių, kurios bus pasiekusios prieš dešimtmetį užsibrėžtą tikslą. „23 sąjungininkės šiemet gynybai išleis 2 proc.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino šią savaitę planuojamas vizitas į Šiaurės Korėją rodo, kaip Maskvos karo veiksmai Ukrainoje tapo priklausomi nuo autoritarinių lyderių, pirmadienį pareiškė NATO vadovas. „Tai rodo, kaip prezidentas Putinas ir Maskva dabar yra priklausomi nuo autoritarinių šalių visame pasaulyje“, – pareiškė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams Vašingtone po kalbos Wilsono (Vilsono) centre.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso gynybos išlaidų tikslą šiais metais pasieks rekordinis NATO narių skaičius – daugiau kaip 20. Šis numatomas skaičius, kurį J. Stoltenbergas paskelbė kalbėdamas Wilsono (Vilsono) centre Vašingtone, reiškia, kad nuo 2021 metų tarp dabar jau 32 NATO narių beveik keturis kartus padaugėjo šalių, kurios atitinka aljanso gynybos išlaidų gairę.

NATO vadovas pirmadienį perspėjo, jog Vakarų aljansas turi pasirūpinti, kad Kinija sumokėtų už tai, kad remia Rusiją, ir kartu pareiškė, kad užbaigti karą Ukrainoje galima tik reguliariai tiekiant ginklus. Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Vašingtone, kad padėtų pagrindus kitą mėnesį vyksiančiam NATO 75-mečio aukščiausiojo lygio susitikimui.

Kremliaus propaganda, skleidžianti melagingus pasakojimus apie karo Ukrainoje priežastis ir bandanti suversti kaltę Šiaurės Atlanto aljansui, pasirodė esanti bejėgė NATO šalyse.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltas sąlygas, kuriomis galėtų būti pradėtos Ukrainos taikos derybos, ir pavadino jas pasiūlymu siekiant „daugiau agresijos, daugiau okupacijos“. „Tai nėra sąžiningai pateiktas pasiūlymas“, – pareiškė J. Stoltenbergas žurnalistams po gynybos ministrų susitikimo Briuselyje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad po virtinės sabotažo išpuolių prieš bloko nares sąjungininkės galėtų nustatyti griežtesnius apribojimus Rusijos žvalgybos agentams. Jis sakė, kad Briuselyje susitikę NATO gynybos ministrai aptars planus, kaip pasipriešinti „Rusijos priešiškų veiksmų kampanijai prieš NATO sąjungininkes“. „Matėme keletą sabotažo, padegimų, bandymų įvykdyti kibernetines atakas ir dezinformacijos pavyzdžių“, – teigė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį išreiškė viltį, kad Prancūzija išliks svarbi Vakarų šalių karinio aljanso narė, net jei po artėjančių pirmalaikių rinkimų į valdžią ateis kraštutinių dešiniųjų vyriausybė. „Tikiuosi, kad Prancūzija ir ateityje išliks tvirta ir svarbi sąjungininkė“, – Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Aljanso šalių gynybos ministrus susitikime ketvirtadienį ir penktadienį pritarti planuojamam NATO paramos Ukrainai išplėtimui. „Tikiuosi, kad šiame susitikime ministrai patvirtins planą, pagal kurį NATO perims saugumo pagalbos ir mokymų Ukrainai koordinavimą“, – trečiadienį Briuselyje sakė J. Stoltenbergas. Jis nurodė, kad toks sprendimas gali būti priimtas penktadienį.

Šią savaitę vyksiančiame Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime NATO sąjungininkės turėtų parengti „tvirtą pareiškimą“ dėl būsimos Ukrainos narystės NATO ir turėtų susitarti padidinti karinę pagalbą Ukrainai, sako NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje, rašo „Ukrinform“. Stoltenbergas: Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO Anot jo, Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį susitikę Budapešte susitarė, kad ši vidurio Europos šalis „neblokuos“ gynybos aljanso pastangų labiau padėti Ukrainai priešintis Rusijos invazijai.

Vengrijos ir gynybos aljanso santykiuose šiuo metu tvyro įtampa dėl Rusijos invazijos Ukrainoje – būdamas artimiausiu Maskvos sąjungininku ES, V. Orbanas vis dažniau kursto baimę, kad tarp Vakarų ir Rusijos gali kilti karas, dėl kurio jis kaltina Briuselį ir NATO.

 NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar kartą pažadėjo paramą Rytų flango šalims užpuolimo atveju. „NATO turi pajėgų, išteklių, pajėgumų ir politinės valios ginti kiekvieną sąjungininkę“, – sakė jis antradienį Rygoje po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi. Čia J. Stoltenbergas dalyvavo vadinamojo Bukarešto devintuko (B9) konsultacijose.

Rengdamiesi liepą Vašingtone vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, antradienį Latvijoje susitiks kelių Rytų Europos NATO valstybių aukšto rango atstovai. Vieną dieną truksiančiame vadinamojo Bukarešto devyneto grupės patarėjų susitikime Rygoje dalyvaus ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Šiai grupei priklauso Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Čekija, Slovakija ir trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – taigi, valstybės, esančios rytiniame NATO flange.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas neturi planų siųsti pajėgas į Ukrainą, jau trečius metus kovojančią su Rusijos invazija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kritikavo Kiniją už tai, kad ji boikotuos vėliau šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančią konferenciją dėl taikos Ukrainoje. Interviu Vokietijos regioniniam visuomeniniam transliuotojui NDR J. Stoltenbergas sakė apgailestaujantis, kad Kinija nusprendė nedalyvauti. Šveicarija pakvietė apie 160 šalių į birželio 15 ir 16 dienomis vyksiantį renginį, skirtą aptarti galimus būdus, kaip pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje.

Sakartvelas išliks NATO partneris nepaisant skandalingo „užsienio agentų“ įstatymo priėmimo. Tai interviu „Laisvės radijui“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“. „Svarbu, kad mes bendradarbiautume su tokiomis šalimis partnerėmis kaip Sakartvelas. Bet naujasis „užsienio agentų“ įstatymas veda Sakartvelą neteisinga kryptimi, todėl sąjungininkai iš NATO ir daugelis kitų šalių išreiškė savo susirūpinimą.