iranas

Didžiosios Britanijos kariuomenė su JAV kuria specialųjį planą Iranui ir kitiems potencialiems neramumų židiniams Vidurio Rytuose, bet pareigūnai tikina, kad derybų metu neplanuojamas prevencinis puolimas prieš Teherano branduolinę programą, praneša AP.

Irano pusiau oficiali naujienų agentūra pranešė, kad kariuomenė prie sienos su Iraku planuoja surengti „unikalias“ karines pratybas, praneša AP. Naujienų agentūra ISNA citavo vyresnįjį kariuomenės vadą generolą Saidą Arablo (Saeed Arabloo), kuris teigė, kad tris dienas truksiančios pratybos, kuriose dalyvaus oro ir sausumos pajėgos, prasidės pirmadienį. Anot generolo, pratybų tikslas — pagerinti Irano pajėgų karinę galią. Daugiau detalių nebuvo atskleista.

Irano aukščiausiasis dvasinis lyderis ajatola Ali's Khamenei'us ketvirtadienį apkaltino JAV ir Izraelį bandymu supriešinti musulmonus siekiant pakenkti „islamistų sukilimams“ Artimuosiuose Rytuose. „Sugedusios Amerikos, NATO ir sionistų agentai bando nukreipti musulmonų jaunuolių judėjimą ir supriešinti juos tarpusavyje islamo vardu, — kasmečiame iraniečiams skirtame pranešime sakė A. Khamenei'us.

Jungtinės Tautos (JT) kritikuoja rekordinį egzekucijų skaičių Irane, praneša agentūra AFP. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius šalyje mirties bausmė įvykdyta 300 žmonių, Niujorke sakė JT žmogaus teisių įgaliotinis Iranui Ahmedas Shaheedas. Pernai Irane būta 670 egzekucijų. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, tai yra didžiausias rodiklis pasaulyje. Spėjama, kad tikrieji skaičiai yra dar didesni, nes Irano žinybos dažnai slepia informaciją apie mirties bausmių vykdymą.

Turkijos ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė pastaraisiais metais ėmėsi spaudos laisvės priespaudos ir įkalino daugiau žurnalistų nei Iranas, Kinija ar Eritrėja, pirmadienį pranešė pagrindinė už spaudos laisvę kovojanti nevyriausybinė organizacija. Niujorke įsikūręs Žurnalistų apsaugos komitetas paskelbė ataskaitą ir prisidėjo prie Europos Sąjungos (ES) ir žmogaus teisių gynėjų kritikos dėl masinio Turkijos žurnalistų sulaikymo.

Irano teisingumo pareigūnai uždraudė prezidento Mahmoudo Ahmadinejado vizitą Evino kalėjime sostinėje Teherane, skelbia BBC. M. Ahmadinejadas prašė leisti aplankyti savo artimą bendražygį, kuris buvo pasodintas į kalėjimą per prezidento vizitą Niujorke praėjusį mėnesį. Tačiau teisingumo pareigūnai pareiškė, kad vizitas yra netinkamas šiuo metu, kai Iranas susiduria su ekonomikos problemomis.

Jungtinės Valstijos paneigė, kad susitarė su Iranu dėl dvišalių pokalbių Teherano branduolinei programai aptarti po lapkričio 6-ąją vyksiančių rinkimų. Netiesa, kad susitarta dėl tokių pokalbių ar susitikimų, sakė Nacionalinės Saugumo Tarybos atstovas Tomis Vjetoris (Tommy Vietor). Anot jo, JAV konflikto sureguliavimo diplomatinėmis priemonėmis ir toliau siekia kartu su kitomis šalimis.

Penktadienį Irano savigynos pajėgų "Basij” vadas, brigados generolas Mohamadas Reza Nakdis (Mohammad Reza Nakdi) pažadėjo pasiųsti į Izraelį šimtus naujų bepiločių skraidymo aparatų. „Sionistai gali laukti šimtų naujų bepiločių lėktuvų su naujomis techninėmis sistemomis.

Irano pietryčiuose esančios Sistano ir Beludžistano provincijos Čabaharo mieste užkirstas kelias dideliam teroro aktui. Kaip pranešė šalies naujienų agentūros, teroristas su mirtininko diržu mėgino patekti į imamo Hoseino mečetę, kai ten vyko tradicinės penktadienio pamaldos, bet jį prie įėjimo sustabdė pareigūnai. Agentūros „Fars“ duomenimis, teroristą sustabdė sukarintos savigynos organizacijos „Basij“ patruliai. Jis mėgino pasislėpti.

Vakarų primestos ekonominės sankcijos Iranui – bausmė už nepaklusimą atsisakyti savo branduolinių ambicijų. Bet ar iš tiesų šios sankcijos duoda laukiamų rezultatų, o kiek ekonominės negandos priklauso nuo netinkamo šalies finansų valdymo? Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos (ES) ir jų partnerių taikomos sankcijos Irano atžvilgiu – prekybos santykių ir finansinių paslaugų nutraukimas, naftos embargas ir tarptautinių banko sąskaitų įšaldymas – panašu, kad pagaliau duoda pirmuosius rezultatus.

Europos palydovinių ryšių tinklas „Eutelsat“ pirmadienį nutraukė 19 Irano televizijos ir radijo stočių transliacijas. Tai Europos Sąjungos įvestų sankcijų, kuriomis siekiama nubausti žmogaus teisių pažeidėjus, padarinys. Irano gyventojai vis dar turi priėjimą prie daugumos kanalų, kurie priklauso Irano valstybiniam transliuotojui „Irib“, tačiau jie nebegali pasiekti Europos.

Europos palydovinių ryšių tinklas „Eutelsat“ pirmadienį nutraukė 19 Irano televizijos ir radijo stočių transliacijas. Tai Europos Sąjungos įvestų sankcijų, kuriomis siekiama nubausti žmogaus teisių pažeidėjus, padarinys. Irano gyventojai vis dar turi priėjimą prie daugumos kanalų, kurie priklauso Irano valstybiniam transliuotojui „Irib“, tačiau jie nebegali pasiekti Europos.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį sugriežtino sankcijas Sirijai ir svarstė naujas sankcijas Iranui. Prieš tai ministrai kelias valandas dėl Sirijos ir Irano diskutavo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Maskva papiktino ES, susivienydama su Pekinu ir vetuodama Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos siūlomas sankcijas Sirijos režimui.

Jau keletą metų Irano valdininkai gąsdina pasaulio visuomenę, jog sukurs savo tikrą Internetą, t.y. vidinį tinklą su „tinkamu“ turiniu, tačiau nesusijusiu su Pasauliniu Voratinkliu. Buvo tvirtinama, jog tokiu būdu ne tik bus laikomasi musulmoniškų vertybių, tačiau ir apsaugos šalį nuo kibernetinių atakų. Collin Anderson, nepriklausomas technologijų tyrinėtojas iš Vašingtono (JAV) aptiko įrodymų, jog šio „paralelinio pasaulio“ elementai jau egzistuoja.

Praėjusiais metais pasaulyje išaugo egzekucijų skaičius. 2011-aisiais mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 680 žmonių, trečiadienį Berlyne pranešė „Amnesty International“. Tai yra 153 daugiau nei metais anksčiau. Prie šio skaičiaus, ekspertų vertinimų, reikia pridėti dar tūkstančius Kinijoje įvykdomų egzekucijų, kurios laikomos paslaptyje. Penktadienį bus minima Pasaulinė kovos prieš mirties bausmę diena. Organizacijos duomenimis, mirties bausmės vis dar vykdomos 58 šalyse.

Respublikonų kandidatas į JAV prezidento postą Mittas Romney yra už didesnį spaudimą režimams Sirijoje ir Irane. Anot amerikiečių žiniasklaidos, jis žada siekti, kad Sirijos sukilėliai gautų būtinos sunkiosios ginkluotės. Kad sutrukdytų Iranui kurti branduolinį ginklą, M. Romney pasirengęs griežtesnėms sankcijoms. Buvęs Masačūsetso gubernatorius pirmadienį Virdžinijoje pasakys kalbą užsienio politikos tema.

Nežinomos kilmės nepilotuojamo lėktuvo įsiveržimas į Izraelio oro erdvę, anot Irano armijos, atskleidė silpnąsias vietas šalies gynyboje. „Nepilotuojamas lėktuvas, įskridęs 100 km į oro erdvę, rodo, kad priešlėktuvinė gynyba nėra tokia stipri ir kad sionistinis režimas kariniu požiūriu turi daug silpnų vietų“, – pirmadienį naujienų agentūrai „Fars“ sakė Djameddinas Aberumandas, Irano revoliucinės gvardijos koordinatorius.

Europos Sąjunga ketina uždrausti Irano dujų importą, pranešė Europos diplomatai. ES ketina paskelbti naujas sankcijas per užsienio reikalų ministrų susitikimą spalio 15 dieną Liuksemburge. Trečiadienį vakare diplomatai iš esmės susitarė dėl draudimo importuoti Irano dujas. Pasak vieno šaltinio, "didžiosios ekonomikos palaiko embargą: Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija". Kaip žinoma, Europos Sąjunga paskelbė embargą naftos importui iš Irano nuo liepos 1 dienos.

Žiniasklaidos interesus ginanti organizacija apkaltino Iraną bandymu įbauginti žurnalistus. Teheranas patiria didėjantį tarptautinį spaudimą dėl elgesio su aktyvistais ir žiniasklaidos atstovais. Niujorke įsikūręs Žurnalistų apsaugos komitetas (Committee to Protect Journalists, CPJ) pareiškė, kad Iranas, kuriam dėl branduolinės programos įvestos griežtos ekonominės sankcijos, taip pat siekia riboti priėjimą prie interneto.

Niujorko teismo sprendimu, Iranas ir kelios radikalios grupuotės turi sumokėti daugiau kaip 6 mlrd. dolerių kompensaciją 2001 metų Rugsėjo 11-osios išpuolių aukų artimiesiems, praneša agentūra AFP. Tokį labai simbolinį nuosprendį priėmė federalinio teismo Manhetene teisėjas George'as Danielsas. 6,048 mlrd. dolerių (4,7 mlrd. eurų) kompensaciją esą turi sumokėti Iranas, Libano „Hezbollah“ kovotojai, teroristų tinklas „Al Qaeda“ ir radikalus islamo Talibanas Afganistane.

Iranas jau turi pakankamai žemesnio lygio prisodrinto urano, reikalingo sukurti kelioms branduolinėms bomboms, tačiau branduolinės raketos sukūrimas gali trukti dar kelerius metus, teigia ekspertai. Izraelis praėjusią savaitę įspėjo, kad Iranas iki 2013 metų vidurio gali turėti pakankamai medžiagos, reikalingos sukurti branduolinei bombai.

Iranas pajėgė įveikti Vakarų įvestas ekonomines sankcijas, nors jos ir pakirto Teherano naftos pramonę, antradienį teigė prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas (Mahmoud Ahmadinejad). M. Ahmadinedžadas kalbėjo per spaudos konferenciją po to, kai Irano rialo kursas nukrito iki rekordinio lygio. Per pastarąją savaitę valiutos vertė sumažėjo beveik trečdaliu. Irano importas šių metų pirmą pusmetį sudarė 26 mlrd.

Iranas įspėjo Siriją dėl cheminio ginklo naudojimo kovoje su sukilėliais, praneša agentūra AFP. Viename Užsienio santykių tarybos renginyje Niujorke užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehi pareiškė, kad Teheranas neremia nė vienos šalies, kuri naudoja cheminį ginklą. Tokiu atveju „viskas baigtųsi“, teigė ministras, atsakydamas į publikos klausimą, kaip Teheranas reaguotų į galimą savo sąjungininkės Sirijos cheminio ginklo panaudojimą.

Ateinantį savaitgalį Vilniuje vykstančiame festivalyje „Sirenos“ bus parodytas italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“. Viešoje erdvėje kilo diskusijos dėl jame esą niekinamo Jėzaus portreto. Kultūros ministras pareiškė esantis prieš cenzūrą ir ragina nesiremti iš anksto suformuota nuomone, nevertinti spektaklio jo nemačius. Dar neparodytas Vilniuje R. Castellucci spektaklis jau sukėlė prieštaringų vertinimų.

Operatorius, kartu su Irano prezidentu Mahmoudu Ahmadinejadu atvykęs į JT Generalinės Asamblejos sesiją Niujorke, paprašė prieglobsčio Jungtinėse Valstijose. Tai pranešė „The Associated Press“, remdamasi Hassano Golo Khanbano advokatu. Kada konkrečiai vyras kreipėsi į JAV valdžią, nežinoma. Taip pat nieko nepranešama nei apie Amerikos pareigūnų reakciją, nei apie tai, kur dabar yra operatorius.

Irako Kurdistano regiono energetikos ministras Ashtis Hawramis sekmadienį sakė, kad Bagdadas Kurdistanui perves užmokestį už naftą ir bent jau laikinai užbaigs dėl to kilusius ginčus. Bagdadas ir Kurdistano regionas šį mėnesį susitarė išspręsti ginčą dėl užmokesčio už naftą. Kurdistanas pažadėjo nenutraukti naftos eksporto, o Bagdadas – sumokėti ten dirbančioms užsienio bendrovėms.

JAV iš juodojo teroristų sąrašo išbraukė Irano disidentų grupę „Mujahideen-e Khalq“ (MEK), pranešė BBC. Pašalinimą inicijavo JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, rugsėjo pradžioje Kongresui nusiuntusi atitinkamas rekomendacijas. Irano disidentų grupė JAV teroristų sąraše buvo įrašyta nuo 1997 m. MEK 8-ajame XX amžiaus dešimtmetyje vadovavo kampanijai prieš JAV remiamą Irano šachą ir buvo nusistačiusi prieš jį pakeitusius Irano dvasinius lyderius.

Izraelio ministrui pirmininkui paraginus pasaulį nubrėžti raudoną liniją Irano branduolinei programai, Teheranas įspėjo esantis pasiruošęs atsakyti į bet kokią ataką, skelbia BBC. Benjaminas Netanyahu sakė Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, kad laiko lieka vis mažiau sustabdyti Iraną nuo branduolinės bombos sukūrimo.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu  ragino pasaulį nubrėžti „raudoną liniją“ Iranui dėl šalies branduolinės programos, skelbia BBC. Savo kalboje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje B. Netanyahu sakė, jog laiko lieka vis mažiau, kad Teheranas būtų sustabdytas nuo urano sodrinimo, kurio pakaktų sukurti branduolinei bombai. Izraelis ir Vakarų šalys įtaria, kad Iranas siekia sukurti tokio galingumo ginklą. Teheranas tvirtina, kad jo programa taiki.

Iki 2013 m. kovo mėnesio Irane turi pradėti veikti vadinamasis „nacionalinis internetas“ – naujas kompiuterių tinklas, visiškai arba iš dalies atjungtas nuo interneto, pranešė „ZDNet“. Manoma, kad perkėlus į jį dabartinius Irane veikiančių interneto serverių informacinius resursus prieiga prie pasaulinio kompiuterių tinklo Irano gyventojams gali būti labai apribota arba išvis uždrausta.

Jungtinės Valstijos boikotavo Irano prezidento Mahmudo Ahmadinedžado (Mahmoud Ahmadinejad) kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, praneša agentūra AFP. M. Ahmadinedžadas kelionę į JT išnaudoja tik tam, kad skleistų „paranojiškas teorijas ir bjaurų šmeižtą Izraelio atžvilgiu“, - trečiadienį pareiškė JAV atstovai JT. Be to, esą „ypač nepalanku“, kad M. Ahmadinedžadas kalbės per žydams labai svarbią Jom Kipuro dieną.

„YouTube“ Irane, sekso skandalas Brazilijos paplūdimyje, slaptas Turkijos politikos gyvenimas ir kiti nutikimai, kuriuose sudalyvavo populiariausias interneto videohostingas – apie visa tai rašo „Forbes“. Prastos kokybės, tačiau itin provokuojantis filmas „Musulmonų nekaltumas“ sukėlė tikrą skandalą visame pasaulyje. Eilė musulmonų šalių pareikalavo iš „Google“, kuriai priklauso „YouTube“ užblokuoti prieigą prie filmo-provokacijos.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) griežtu perspėjimu paragino Iraną diplomatinėmis priemonėmis spręsti ginčą dėl šalies branduolinės programos. Laikas tam „nėra neribotas“, pareiškė B. Obama, antradienį sakydamas kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke. „Jungtinės Valstijos darys tai, ką privalo, kad sutrukdytų Iranui pasigaminti branduolinį ginklą“, - pabrėžė jis.

Jungtinės Valstijos, pasak prezidento Baracko Obamos, neleis Iranui pasigaminti branduolinės bombos. Jo šalis „darys tai, ką reikia daryti“, kad Islamo Respublika neturėtų atominio ginklo, sakoma kalbos, kurią B. Obama pasakys JT Generalinėje Asamblėjoje, tekste. Teksto ištraukos paskelbtos iš anksto.

Pusiau oficiali Irano naujienų agentūra pranešė, kad kariuomenė per pratybas strateginiame Ormūzo sąsiauryje išbandė keturias raketas, skelbia AP. Pirmadienio vakarą „Fars“ paskelbtame pranešime galingos Revoliucinės gvardijos generolas Ali Fadavi teigė, kad raketos buvo paleistos į „didelį taikinį“, prilygstantį kariniam laivui, ir nuskandino jį per 50 sekundžių.

Irane apribotas priėjimas prie kompanijos „Google“ elektroninio pašto „Gmail“ ir paieškų sistemų, remdamasi BBC skelbia „RIA Novosti“. Iraniečiams jau ir anksčiau buvo neleidžiama prisijungti prie įvairių Vakarų tinklalapių. Toks sprendimas buvo priimtas musulmonų pasaulyje besitęsiant protestams prieš JAV sukurtą antiislamišką filmą, kuris buvo paviešintas vaizdo įrašų portale „YouTube“. Sekmadienį per valstybinę televiziją vyriausybės pareigūnas pasmerkė šį draudimą.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pirmadienį pareiškė, kad Iranas Izraelio grasinimų nevertina rimtai, bet yra pasirengęs apsiginti, ir pridūrė, kad Izraelis neturi „šaknų“ Artimųjų Rytų istorijoje ir bus sunaikintas. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu užsiminė, kad Izraelis gali užpulti Irano branduolinės programos objektus ir kritikavo JAV prezidento Baracko Obamos poziciją, kad reikia ilgiau laukti ir sankcijomis trukdyti Iranui įsigyti branduolinį ginklą.

Buvusio Irano prezidento Akbaro Hashemio Rafsanjanio duktė šešis mėnesius praleis kalėjime dėl propagandos prieš valstybę. Faezeh Hashemi sulaikyta šeštadienį vėlai vakare, kai grįžo iš Londono. Ji nuteista dar sausį, tačiau iškart neįkalinta įsikišus tėvui. F. Hashemi, kaip ir jos tėvas, yra arši prezidento Mahmoudo Ahmadinejado kritikė. Ji nepripažino jo perrinkimo 2009-ųjų prezidento rinkimuose, kuriuos aptemdė kaltinimai dėl rinkimų apgavysčių.

JAV planuoja iš teroristų juodojo sąrašo išbraukti Irano disidentų grupę „Mujahideen-e Khalq“ (MEK), remdamasi pareigūnais skelbia BBC. JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton (Hillary Clinton) Kongresui atsiuntė rekomendacijas. Tikimasi, kad per ateinančias dienas bus paskelbtas sprendimas. Valstybės departamento atstovė nepatvirtino, kas teigiama pranešime, tačiau, JAV kongreso narių teigimu, tikimasi MEK naudingo sprendimo.

Irano atominės energijos organizacijos vadovas Fridunas Abbasi Dawani prisipažino, kad Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) ne visada pateikdavo teisingus duomenis apie savo branduolinę programą, praneša agentūra AFP. „Kartais mes perduodavome neteisingą informaciją, nes neturėjome kito pasirinkimo, kad suklaidintume užsienio slaptąsias tarnybas.

Irano branduolinė programa kelia grėsmę ne tik Izraeliui, bet ir visam pasauliui. Tai ketvirtadienį televizijos kanalui „SAT-1“ pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji pažymėjo, jog esant dabartinei situacijai VFR visiškai remia Izraelį. Vokietijos vyriausybės vadovė neatsakė į klausimą, ar VFR pasirengusi galimo Irano ir Izraelio karo atveju stoti į pastarojo pusę ir panaudoti savo karines priemones.

Iranas, anot vienos Vakarų žvalgybos, gabena į Siriją tonas ginklų, kad padėtų režimui numalšinti sukilimą. Remiantis žvalgybos ataskaita, ginkluotės gabenimas vyksta oro keliu civiliais lėktuvais per Iraką. Beveik kasdien dešimtys tonų ginklų, taip pat Irano revoliucinės gvardijos kariai skraidinami į Siriją, teigiama ataskaitoje. Ginklai skirti ir Sirijos vyriausybiniams daliniams, ir vyriausybei ištikimoms sukarintoms grupuotėms.

Britų turistų nužudymo Prancūzijos kurorte tyrime – netikėtas posūkis. Iš pradžių buvo manyta, kad pagrindinis žudikų taikinys buvo britų turistas Saadas al-Hillis, bet dabar pasirodė versija, kad žudikas iš tiesų medžiojo prancūzų dviratininką Sylvainą Molierį. Šis žmogus dirbo kompanijoje „Areva Group“, kuri, tam tikrais duomenimis, slapta tiekė Iranui prisodrintą uraną, praneša newsru.com. S. Molierio lavonas buvo rastas prie automobilio, kuriame aptikti nužudyti britų turistai.

Iranas Persijos įlankoje po šių metų pradžioje įvykusios rekonstrukcijos dislokavo Rusijoje pagamintą povandeninį laivą, skelbia AP. Pusiau oficiali naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad povandeninis laivas „Taregh-1“ prisijungė prie karinio jūrų laivyno flotilės pietiniame Bandar Abaso uoste. Tai vienas iš trijų rusų „Kilo“ klasės povandeninių laivų, kurį Iranas įsigijo 1990-ųjų pradžioje.

Irano leidinys „Javan“ savo  publikacijoje klausia, jei Vakarai taip drąsiai gali niekinti islamą, kodėl yra draudžiama neigti holokaustą? Primena G. Galilėjo teismą Vakaruose pro pirštus žiūri į islamo ir jo šventybių niekinimą, tačiau ten taip galima patekti į kalėjimą dėl tam tikrų nuostatų neigimo.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tęs diskusijas su Iranu, siekdama sumažinti tarptautinį susirūpinimą šalies branduoline programa, nepaisant iki šiol nepareikšto Teherano noro bendradarbiauti, remdamasi Jungtinių Tautų agentūros vadovu skelbia „RIA Novosti“. „Agentūra yra tvirtai pasiryžusi suintensyvinti dialogą.

Irano branduolinės energijos organizacijos vadovas Fereidunas Abasis Davanis (Fereydun Abbasi-Davani) įspėjo, kad „teroristai ir sabotažininkai" gali būti infiltruoti į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), skelbia BBC. F. A. Davanio teigimu, praėjusį mėnesį prieš TATENA ekspertų vizitą per sprogimus buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas urano sodrinimo gamykloje.

Belgijos sostinė Briuselis virto vienu didžiausių pasaulyje šnipinėjimo centrų, teigia šios šalies Valstybės saugumo tarnybos generalinis direktorius Alenas Vinantsas (Alain Winants) interviu, kurį pirmadienį paskelbė Europos Sąjungai artimas interneto leidinys „EUobserver". „Mes kalbame ne apie dešimtis, o apie šimtus užsienio žvalgybų darbuotojų ir agentų Briuselyje", - pareiškė A. Vinantsas.

Rašytojas Salmanas Rushdie mano, kad 1988 metais išėjusi jo knyga „Šėtoniškos eilės“ šiais laikais nebūtų išleista dėl tvyrančios „baimės ir nervingumo“, rašo BBC. „Knygą, kurioje kritikuojamas islamas, šiais laikais išleisti būtų sunku“, – teigė rašytojas ir pridūrė, kad šią problemą norėdami išspręsti leidėjai turėtų būti drąsesni. S. Rušdžio teigimu, gyvendamas laisvoje visuomenėje žmogus turi jausti, kad turi teisę ką nori sakyti ir daryti.