infliacija

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tvirtina, jog pastaruoju metu šalyje infliaciją didino alaus kainos ir pabrangęs šildymas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinio tarifo šilumai panaikinimo. „Turbūt reikėtų sutikti su tuo, kad du žingsniai, tai akcizai buvo, ypač alaus akcizas pakilęs. Didžiąją dalimi infliaciją nulėmė alaus akcizas. Kitas dalykas buvo šilumos PVM, kitaip sakant - šilumos kainos padidėjimas nuo birželio 1 dienos.

Lietuvos statistikos departamentas pateikė liepos mėn. išankstinį infliacijos įvertį, apskaičiuotą pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Nors palyginti su birželiu kainos mažėjo, tačiau pažvelgus į visų metų rezultatą gali nukrėsti šiurpas.  2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn., metinės infliacijos išankstinis įvertis sudaro 4,1 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.  2017 m. liepos mėn.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna tvirtesnį pagrindą, nes spartėjantis augimas Kinijoje, Europoje ir Japonijoje atsveria lėtėjimą Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau darbo užmokesčio augimas tebėra vangus, dėl to gali padidėti įtampą, kai kurias šalis skatinanti imtis labiau globalizacijai priešiškos politikos, o pastangos sušvelninti finansų sektoriaus reglamentavimą, kuris buvo nustatytas po 2008 metų krizės, gali...

Lietuvoje infliaciją iki 3,5 proc. iškėlė pasibaigęs galioti lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumai ir akcizų alkoholiui bei tabakui padidinimas pavasarį, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Vitas Vasiliauskas prognozuoja, kad kitais metais infliacija Lietuvoje sieks apie 2 procentus, Anot Lietuvos banko vadovo, toks infliacijos lygis yra normalus. „Bendras kainų lygis euro zonoje mažai keičiasi.

Prekių ir paslaugų kainoms Lietuvoje augant sparčiausiai Europos Sąjungoje, galime prieiti liepto galą. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas stebisi, kad jau dabar maisto kainomis lenkiame kai kurias Vakarų šalis. Birželį šių metų ES infliacija siekė 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvoje fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija. Tai yra aukščiausias rodiklis visoje ES – rodo Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys.

Suderinta metinė infliacija šių metų gegužės mėnesį Baltijos šalyse buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Gegužę Lietuvoje buvo 3,5 proc., Latvijoje ir Estijoje - po 3,1 proc. infliacija, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Metinis kainų augimas kovą fiksuotas visose ES valstybėse, išskyrus Airiją, kur kainos sumenko 0,6 procento. Visoje ES vidutinė infliacija gegužę siekė 1,4 proc., tik euro zonoje - 1,3 procento.

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio darbo užmokesčio ir spartėjančios infliacijos spiralė neleidžia vartotojams iki galo mėgautis aukštesniais atlyginimais – kylančios kainos suvalgo dalį perkamosios galios.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje per metus brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje birželį siekė 3,6 proc., Latvijoje - 3,0 proc., Estijoje - 2,9 procento. Mėnesio infliacija Lietuvoje birželį sudarė 0,3 proc., Latvijoje - 0,2 procento. Estijoje užfiksuota 0,1 proc. defliacija.

2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų, azartinių lošimų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, daržovių, vyno, drabužių kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., o paslaugų – padidėjo 1,6 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas teigia, kad, euro zonoje įgyvendinant pinigų politiką, būtina elgtis kantriai ir nuosekliai, nes grynoji infliacija tebėra nepakankamai aktyvi, o jos augimo prognozės pagrįstos prielaida, kad ir toliau bus taikoma skatinamoji pinigų politika.

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų.

Pasaulio finansų rinkose pradėjusios kilti žaliavų kainos byloja apie pasibaigusį defliacijos laikotarpį, sako vieno didžiausių komercinių bankų DNB analitikai. Anot jų, pasaulinės tendencijos persikelia ir į Lietuvą, kur pagrindiniu infliacijos varikliu šiemet išliks brangstančios paslaugos. „Pasaulio finansų rinkose defliacijos etapas jau praėjo ir kainos atsispyrė nuo dugno - reikšmingai atsitiesė energetikos kainos, industrinių metalų kainos ir maisto kainos.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį Taline vyksiančiame posėdyje, kuris pasibaigs ketvirtadienį, nekeis savo pagrindinių palūkanų normų, mano absoliuti ekspertų dauguma. Manoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sieks nulį. Taip pat nebus keičiama ir 0,25 proc. sudaranti palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, bei minus 0,4 proc. palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe.

Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet turėtų augti 3,2 proc., teigia Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovas Christophas Klingenas. Tai daugiau nei fondas prognozavo dar prieš mėnesį. „Ekonomikos perspektyva 2017 ir 2018 metams yra teigiama, prognozuojamas 3,2 proc. augimas kasmet.

  Europos Komisijos (EK) analitikai nekeičia Lietuvos šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau kitąmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo. Lietuvos BVP šiemet turėtų augti 2,9 proc., o 2018 metais - 3,1 proc., teigiama ketvirtadienį paskelbtose EK pavasario prognozėse. Šiemet vasarį EK analitikai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2018 metais augs 2,8 procento.

Sparčiai kylančios kainos, atlyginimai – visa tai priverčia atsigręžti į praeitį. Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Ar pasikartos ir ekonominė krizė? „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje išskyrė veiksnius, kurie primena prieškrizinį lygį. Anot jo, tikimybė, kad krizė pasikartos, tikrai yra. Tai lems infliacijos rodiklis.

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, o algos šalyje augs kur kas sparčiau nei kainos. Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų.

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.

„Nordea“ banko ekonomistai pristatydami šių metų bei ateities Baltijos šalių viziją pastebi istorijos pasikartojimą. Prognozuojama, kad galime įsisupti į atlyginimų-kainų spiralę, kuri kadaise jau privedė prie ekonominės krizės. „Nordea“ banko vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook“ kalbėjo, kad tokia situacija, kokia yra dabar, primena 2005 metus. Dabar judame tomis pačiomis linijomis. Nors atlyginimai ir auga taip pat itin auga ir kainos.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. Didėsiančią infliaciją aplenks darbo užmokesčio augimas, šiemet numatomas 6,1, kitąmet – 5,7 proc. Tai didesnės ūkio augimo ir atlyginimų didėjimo prognozės, nei tikėtasi ir skelbta praėjusių metų pabaigoje.

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Statistikoje jau matomos nuosekliai kylančios kainos: tiek paslaugų, tiek maisto produktų. Būtent pastarųjų kainų augimą Lietuvos gyventojai jaučia labiausiai, nes jos sudaro net ketvirtadalį visų išlaidų. Vis dėlto patariama palaukti balandžio. Tuomet išvysime tokius kainų augimo rodiklius, kokių dar nematėme. SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus kukliausiai pabrango Lietuvoje, o labiausiai vartojimo kainos išaugo Estijoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų vasariu, pakilo 3,0 proc., Latvijos - 3,3 proc., Estijos - 3,4 procento. Mėnesio infliacija praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 0,3 proc., Latvijoje - 0,4 proc., Estijoje - 1,3 procento.

Ekonomistai prognozavo, kad šiais metais kainos didės. Ir pirmuoju mėnesiu jau matoma infliacija, tačiau dar nedidelė.  2017 m. sausio mėn., palyginti su 2016 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Ekonomistai, prekybininkai, tiekėjai – visi kalba apie šiais metais didėsiančias kainas. Tačiau ar nebus taip, kad tokiomis žiniomis bus pasinaudota kainas padidinti daugiau nei vers globalios priežastys? Pagrindinėmis priežastimis, kodėl šiais metais turėtų kilti kainos, nurodoma brangstanti nafta bei augančios žaliavų kainos. Tai paveiks ne tik prekybos tinklų elgseną ir derybas su tiekėjais, bet ir vartotojų lūkesčius. Ekonomistai turi terminą – pati save išpildanti prognozė.

Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.

Lietuvos statistikos departamento paskelbti gruodžio mėn. infliacijos rodikliai atskleidžia kiek didesnį nei prieš mėnesį – 0,5 proc. – kainų pokytį. Toks kainų ūgtelėjimas neturėtų stebinti: gruodžio mėn. didėjo pasaulinė naftos kaina, o pastaruoju metu kilusios pasaulinės maisto žaliavų kainos didino daržovių, pieno bei mėsos kainas šalies prekybos centruose. Šie maisto produktai gruodžio mėn. buvo atitinkamai 7,6, 3,6 ir 0,8 proc. brangesni negu lapkričio mėn.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. 2016 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., kainos padidėjo 0,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, daržovių, degalų ir tepalų kainų padidėjimas bei spirituotų gėrimų, šilumos energijos, vyno, avalynės kainų sumažėjimas.

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti vidaus vartojimo lėtėjimą, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje spartėjanti infliacija gali netgi paskatinti Lietuvos gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų, taip padidinant vartojimo apimtis.

Ekonomistai prognozuoja: lietuvių kišenės šiemet patuštės dar labiau, nes infliacija bus net tris kartus didesnė nei pernai. Tai reiškia, kad kils maisto produktų, degalų kainos, o ypač pabrangs paslaugos. Tiesa, atlyginimai, žadama, kils sparčiau nei infliacija. Tačiau jis didės ne visiems ir žmonės dejuoja, kad bus neįmanoma gyventi. Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis prognozių nesureikšmina. Kiekvienais metais sėstis į kirpėjo kėdę tampa vis brangiau.

Skaičiuojant paskutines metų dienas pats laikas įvertinti, kokie jie buvo Lietuvos namų ūkiams. Statistikos duomenys rodo, kad šalies gyventojams šie metai buvo išties neblogi – mažėjo nedarbas, kilo vidutinis darbo užmokestis, infliacija išliko neįprastai žema. Dėl šių priežasčių didėjo ir namų ūkių vartojimas. Tačiau kaip visa tai atsispindi tipinės Lietuvos šeimos finansuose? Tarkime, kad Petraičiai yra statistinė šių dienų Lietuvos šeima.

Turint galvoje 2016-aisiais pasaulį purčiusius ir stebinusius įvykius, tenka pripažinti, kad jie tvirtai nusipelnė Beždžionės metų titulo. Kas mūsų laukia 2017 metais? Pradėkime nuo to, kad tai bus Gaidžio metai.

Jau šiais metais buvo fiksuojama svyruojanti, iki 1 proc. infliacija. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad kitais metais kainos kils dar labiau. Pigs nebent tos paslaugos, kuriomis ir taip nesinaudojame itin dažnai. Paskutiniais Lietuvos banko duomenis, vidutinė metinė infliacija yra 0,6 proc.

Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą. Niekas nesiginčys, kad elektros ir šilumos energijos, degalų, ryšio paslaugos šiais metais buvo pigesnės negu prieš metus.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

Statistikai prognozuoja, kad gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, Lietuvoje bus 0,4 proc. suderinta mėnesio infliacija. Suderinta metinė infliacija gruodį turėtų būti 1,9 proc., vidutinė metinė infliacija - 0,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad didžiausios įtakos gruodžio mėnesio infliacijai turės didėjančios maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos, augančios transporto grupės prekių ir paslaugų kainos.

Suderinta metinė infliacija rugsėjį Lietuvoje buvo didesnė nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje bei euro zonoje, skelbia Eurostatas. Rugsėjį Lietuvoje buvo 0,6 proc. infliacija, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje buvo 0,5 proc. defliacija, Estijoje - 1,7 proc. infliacija. Europos Sąjungoje ir tik euro zonoje fiksuota 0,4 proc. infliacija. Didžiausia metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo Belgijoje (1,8 proc.), didžiausia defliacija - Bulgarijoje (1,1 proc.

Trečius metus iš eilės sezoniniai veiksniai Lietuvoje pirmąjį rudens mėnesį kilstelėja infliaciją – šį rugsėjį kainos buvo 0,6 proc. didesnės nei rugpjūtį. Kaip ankstesniais metais tokiu laikotarpiu, pabrango drabužiai ir avalynė (dėl naujų rudens ir žiemos kolekcijų) bei maisto produktai, iš kurių labiausiai ūgtelėjo daržovių kainos. Taip pat pabrango degalai.

Kainų paradoksas tęsiasi: statistika fiksuoja kainų smukimą, bet išlaidos kasdienėms prekėms ir paslaugoms auga kaip „ant mielių“. Tiesa, sparčiausias Baltijos šalyse vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas ir pamažu atsigaunančios žaliavų rinkos gali greitai įsukti infliacijos spiralę ir tuomet Lietuvos vartotojai pajus visus MMA didinimo estafetės „privalumus“ su kaupu. Nors per mėnesį vartojimo kainų indeksas sumažėjo net 0,5 proc.

Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, tačiau tikisi spartesnio vartojimo kainų augimo 2016 ir 2017 metais.   Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

Lietuvos statistikos departamentas šiandien paskelbė džiuginančius rezultatus. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje sumažėjo po keturių mėnesių pertraukos, liepos mėnesį fiksuota 0,7 proc.  defliacija.  Statistikos departamentas pranešė, kad metinė infliacija (liepą, palyginti su 2015 metų liepos mėnesiu) siekė 0,5 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 procento. Statistikų teigimu, liepos mėnesio kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios drabužių (10,7 proc.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES) pasipylė lavina nemalonumų. Smarkiai krito svaro kursas, kitos šalys neslepia norinčios perimti finansų centro titulą, kuris šiuo metu priklauso Londonui. Ir nors Didžiosios Britanijos centrinis bankas bazinių palūkanų normą sumažino iki rekordinių žemumų, kryčio smūgio išvengti nepavyks. Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Didžiosios Britanijos centrinis bankas, kaip ir prognozavo dauguma ekspertų, ketvirtadienį vykusiame rugpjūčio mėnesio posėdyje sumažino bazinę palūkanų normą nuo 0,5 proc. iki rekordinių vos 0,25 procento. Norma sumažinta pirmą kartą per daugiau kaip septynerius metus – nuo 2009 metų kovo mėnesio. Normos sumažinimui pritarė visi centrinio banko pinigų politikos komiteto nariai.

Statistikams prognozuojant, kad liepą po trijų mėnesių pertraukos Lietuvoje bus 0,5 proc. mėnesio defliacija, SEB banko ekonomistas sako, kad vasarą defliacijos buvo galima tikėtis, nes dėl sezoniškumo taip vyksta kasmet. Gitanas Nausėda sako manantis, kad vyksta lėto vidutinės metinės infliacijos augimo procesas. „Nemanau, kad čia yra kažkokie neįtikėtini skaičiai, nes žinome, kad vasaros mėnesiais vyksta mėnesinė defliacija. Šitas reiškinys yra jau gana seniai Lietuvoje.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus pabrango tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų birželiu, pakilo 0,7 proc., tuo tarpu Latvijos ir Estijos - nukrito atitinkamai 0,5 proc. ir 0,4 procento. Mėnesio infliacija birželį Lietuvoje buvo 0,1 proc., Latvijoje - nulinė, Estijoje - 0,3 procento.

Birželį, palyginti su gegužės mėn., kainos Lietuvoje buvo 0,1 proc. didesnės, labiausiai jos padidėjo dėl pakilusių degalų ir paslaugų kainų. Degalų brangimo tendencija yra stebima jau nuo kovo pabaigos – pasaulyje didėjant naftos kainai, šis efektas pasiekė ir vietines degalines. Vidutinė „Brent“ žalios naftos kaina birželį buvo 44 eurai – 5 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį. Prasidėjus vasarai, paslaugų kainos buvo 1,2 proc. didesnės nei gegužę.