imigracija

Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai augant užsieniečių skaičiui ir darbo rinkoje dirbant imigrantams, verda aštrios diskusijos dėl tolesnės ekonomikos krypties. Kol verslas tikina, kad be papildomos darbo jėgos grėstų gamybos ir paslaugų sąstingis, kritikai ragina atsižvelgti į kylančius integracijos iššūkius.

Šeštadienį Vilniaus centre rengiami trys skirtingi mitingai dėl imigracijos politikos vėl sutelkė policijos ir visuomenės dėmesį. Renginių dalyviai rinksis netoli vienas kito ir reikš priešingas pozicijas dėl atvykstančių užsieniečių, dėl to pareigūnai padidino pajėgas galimų incidentų užkardymui.

Šeštadienį Vilniuje vyks trys mitingai, susiję su migracijos problemomis Lietuvoje. Renginių dalyvių nuomonės dėl imigracijos išsiskiria. Du skirtingo pobūdžio mitingai miesto centre vyks netoli vienas kito, tačiau policija sako esanti pasiruošusi incidentų užkardymui. Į taikų protestą prieš imigraciją kviečia Seimo narys Vytautas Sinica. „Spalio 3 d. 14 val. susitinkam V. Kudirkos aikštėje Vilniuje, proteste prieš masinę imigraciją.

Turinio kūrėjas Mantas Bertulis viešojoje erdvėje išsakė savo požiūrį į imigracijos procesus Lietuvoje. Jis iškėlė klausimą, iš kur kyla nepakanta kitataučiams, kai tuo tarpu gausybė mūsų tautiečių patys laimės ir ekonominės gerovės išvyko ieškoti į užsienį. M. Bertulis pripažino, kad susirūpinimas atvykėlių gebėjimu perimti vietos kultūrą bei teisine tvarka yra pagrįstas, tačiau pabrėžė, jog nedera vertinti asmens remiantis vien jo tautybe, tikėjimu ar išore.

Artimuosiuose Rytuose kaista situacija: Iranas skuba skirti naują lyderį, Saudo Arabija numušinėja Irano dronus, o naftos ir dujų kainos šauna aukštyn – tai jau jaučia ir Lietuvos vairuotojai. Tuo metu Lietuvoje verda diskusija dėl imigracijos: prezidentas siūlo naują laikinosios migracijos modelį, kuris leistų į šalį greičiau įsileisti darbuotojus, bet ribotų jų galimybes likti ilgam.

JAV krašto saugumo departamento (DHS) vadovė Kristi Noem antradienį sulaukė griežtos demokratų įstatymų leidėjų kritikos dėl prezidento Donaldo Trumpo administracijos griežtos imigracijos politikos. „Jums vadovaujant, Krašto saugumo departamentui trūksta bet kokio moralinio kompaso ar pagarbos teisinės valstybės principams“, – Senato teismų komiteto priežiūros posėdyje K. Noem sakė senatorius Dickas Durbinas, demokratas iš Ilinojaus.

Vienas buvęs JAV imigracijos pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad federalinių agentų mokymai yra nepakankami ir ydingi, taip padidindamas spaudimą prezidento Donaldo Trumpo antiimigracinei kampanijai. Ryanas Schwankas šį mėnesį atsistatydino iš teisės dėstytojo pareigų JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) akademijoje Glinke, Džordžijos valstijoje, kai, pasak jo, jam buvo nurodyta mokyti naujokus pažeidinėti JAV konstituciją.

Mineapolyje imigracijos agentas paleido mirtinus šūvius į aktyvistą, kuris protestavo ir trukdė sulaikyti nelegalią migrantę. Vidaus saugumo sekretorė gina savo agentus, esą tai buvo būtinoji gintis, nes aktyvistas turėjo ginklą. Tačiau tai jau antras kartas šiais metais, kai agentas Mineapolyje mirtinais šūviais ginasi nuo Donaldo Trumpo imigracijos politikai nepritariančių aktyvistų. Prieš kelias savaites agentas šūviu į galvą nušovė 37-erių moterį.

Į Lietuvą ir toliau masiškai veržiasi migrantai, kurie dideliais tempais ėmė plūsti iš Baltarusijos. Pernai VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti 1002 asmenims, šiemet – 2 tūkst. 643. Pirmadienį Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai patekti net 39 migrantams, o VSAT pareigūnų reakcija buvo žaibiška, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys imigrantai nuo 2026 metų pradžios turės su klientais kalbėti tik lietuviškai bent jau minimaliu lygiu. Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu legaliai gyvena daugiau kaip 211 tūkstančių migrantų. Daugiausiai jų – rusakalbiai, atvykstantys iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

Visai neseniai pasklido tragiška naujiena, kad Vokietijos mieste Miunchene imigrantas iš Afganistano rėžėsi automobiliu į žmones, 28 asmenys nukentėjo. Toks incidentas Vokietijoje jau ne pirmas. Tiesa, Lietuvoje daugėjant imigrantams iš Vidurinės Azijos bei kitų šalių, taip pat kyla klausimų dėl jų patikimumo.

Skelbiama, kad per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais, tačiau darbdaviai darbuotojų ieško vis tolimesniuose kraštuose. Kol į Lietuvą atvyksta migrantai net iš Filipinų ir Vietnamo, Migracijos departamento direktorė tvirtina, kad Baltarusijos piliečių Lietuvoje mažėja. Migracijos departamentas paskelbė, kad šiuo metu užsieniečiai iš viso sudaro 7,52 proc. visų Lietuvos gyventojų. Per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais.

Prezidentą Donaldą Trumpą palaiko dauguma Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) piliečių. Taip vadinami „Amerikos lietuviai“ savo nuomonėmis išsiskiria į dvi pagrindines grupes: tie, kurie remia prezidentą bei jo darbus, ir kiti, kurie JAV prezidento ir visos respublikonų partijos nepalaiko. Jau daug metų Kalifornijoje gyvenanti Daiva Pleškytė papasakojo, kokiomis ji nuotaikomis gyvena nuo tada, kai į valdžią atėjo D. Trumpas.

Antrai kadencijai išrinktas Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) 47-asis prezidentas Donaldas Trumpas jau po truputį pradėjo vykdyti savo pažadėtus planus. Nelegalūs imigrantai yra deportuojami iš JAV atgal į savo šalis. Ką tokiu atveju reikėtų daryti ne pirmus metus JAV gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams bei plačiau apie D. Trumpo užsienio politiką paatviravo ekspertai, politologai.

Lietuvos gimstamumas nusirito į dar neregėtas žemumas – pernai vaikų gimė mažiau nei 19 tūkstančių, o žmonių mirė dukart daugiau. Jei taip ir toliau, nepraeis nė 50 metų, kai Lietuvoje teliks 2 milijonai gyventojų. Ekonomistai guodžia – dirbti atvažiuos užsieniečiai. Tačiau tam, kad išliktų dabartinis gyventojų skaičius, emigrantų turėsime priimti tiek, kad kas trečias gyventojas bus užsienietis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Po antrojo rinkimų turo į Seimą tapo aišku, kas valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus. Tarp atrinktųjų yra Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Sinica, kuris iškovojo mandatą į Seimą Vilniaus Pilaitės–Karoliniškių vienmandatėje apygardoje. V. Sinica aktyviai kalbėdavo apie asmenų imigracijos į Lietuvą iš trečiųjų šalių problemą. Politologas Mažvydas Jastramskis įvertino V. Sinicos būsimą vaidmenį Seime, šį įvykį susiejo su Aušrinės Armonaitės kadaise patekimu į Seimą.

Prancūzijos naujasis vidaus reikalų ministras, siekiantis „atkurti tvarką“, pritarė tam, kad būtų surengtas referendumas dėl imigracijos, nors pripažino, kad šiuo metu pagal konstituciją toks balsavimas nėra galimas. „Negalime Prancūzijoje surengti referendumo dėl imigracijos, – sekmadienį vakare transliuotojui LCI sakė Bruno Retailleau. – Dėl to apgailestauju.

Humanitarinę ir teisinę pagalbą pasienio migrantams teikianti organizacija „Sienos grupė“ atsidūrė neįprastoje situacijoje – ne kartą su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) konfliktavusi viešoji įstaiga, ilgai nesulaukusi atsakymų į pateiktą užklausą, kreipėsi į antstolį ir sugebėjo iš VSAT prisiteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šį vakarą Europos parlamente bus sprendžiamas imigracijos reformų likimas – šios reformos aktualios ir Lietuvai. Bene svarbiausias pakeitimas – įsigaliojus įstatymų pakeitimams, imigracijos spaudimą patiriančios valstybės galės prašyti perkelti migrantus į kitas Europos šalis, taip pasidalinant našta, be to, nors Lietuvai kasmet tektų priimti dalį migrantų, valstybė galėtų rinktis – ar nori priimti prieglobsčio prašytojus, ar remti migracijos valdymo pastangas finansiškai.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar siūlyti Seimui griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas bei reikalavimus juos kviečiančioms įmonėms, taip pat koreguoti kvotą, kiek trečiųjų šalių piliečių gali atvykti į Lietuvą dirbti.

Remiantis naujais tyrimais, mažėjantis gimstamumas Jungtinėje Karalystėje artimiausius 80 metų bus priklausomas nuo imigracijos. Iki 2100 m. Didžiojoje Britanijoje ir 198 šalyse gimstamumo rodikliai bus mažesni už tuos, kurie būtini gyventojų skaičiui palaikyti ilgą laiką, teigiama žurnale „The Lancet“ paskelbtame tyrime. Tyrėjai pastebi, kad yra būtina imtis gimstamumą skatinančių priemonių.

Imigracijos procesą būtų galima valdyti įvedus kvotas Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams, o nuolat į Baltarusiją vykstantiems šios šalies piliečiams atimant leidimus gyventi Lietuvoje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien vyriausybiniame lygmenyje dirbama prie kvotų sistemos.

Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.

Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas trečiadienį pasiekė susitarimą dėl bloko teisės aktų, reglamentuojančių procedūrų, susijusių su prieglobsčio prašytojais ir migrantais, tvarkymą, peržiūros, pranešė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ragina valdžios institucijas arba imtis griežčiau riboti imigraciją, arba stiprinti žvalgybą, nes dabar artėjama prie ribos, kada pareigūnai nebepajėgs patikrinti visų į Lietuvą atvykstančių užsieniečių. Pastaruoju metu viešumon iškyla istorijos, kai leidimus gyventi Lietuvoje praranda 15, 20 metų šalyje gyvenantys Baltarusijos piliečiai.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo palengvinamos kvalifikuotiems darbuotojams taikomos imigracijos taisyklės tuo metu, kai didžiausia Europos ekonomika kovoja su nuolatiniu darbo jėgos trūkumu įvairiose pramonės šakose. Senstant visuomenei, Vokietija jau daugelį metų stengiasi pritraukti pakankamai darbuotojų įvairiuose sektoriuose, įskaitant viešbučius, sveikatos priežiūrą ir statybą. 2022 metų pabaigoje šalyje buvo apie 2 mln. laisvų darbo vietų.

Jau keleri metai iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, taip pat kasmet auga į mūsų šalį grįžtančių Lietuvos piliečių skaičiai. Ekspertai sako, kad procesai persivertė dėl daugelio priežasčių: atlyginimai svetur jau neatrodo tokie neįtikėtini, nes jie auga ir Lietuvoje, mūsų šalyje bet kokių pajamų gyventojai gali naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis, Lietuvoje ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, įperkamas būstas.

2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. 2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija – 72,4 tūkst.

Vis daugiau užsieniečių renkasi Lietuvą kaip tikslo šalį, skelbia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva). Šiais metais į Lietuvą atvyko daugiau nei 71 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, pagal jų skaičių, tenkantį šalies populiacijai, Lietuva yra penkta, rodo IOM ataskaita. Be to, per 10 šių metų mėnesių daugiau nei 20 tūkst. baltarusių gavo leidimą gyventi Lietuvoje.

Jungtinės Karalystės vyriausybė atkakliai tvirtina, kad „Brexitas“ pasiteisins, nors nauji duomenys parodė, kad praėjus šešeriems metams po to, kai šalis nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), imigracijos ir prieglobsčio prašymų skaičiaus lygiai pasiekė rekordą.

Gegužę mirtingumas Lietuvoje buvo 15 proc. didesnis nei pernai – mirė beveik 500 daugiau gyventojų, nei pernai, mažėjo gimstamumas, rodo Statistikos departamento ketvirtadienį skelbiami duomenys.

Kitaip nei pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius, pastaruosius dvejus metus Lietuva fiksavo teigiamą migraciją. Į mūsų šalį gyventi atvyko daugiau tautiečių ir užsieniečių nei išvyko. Tačiau šių metų pradžia šioje srityje vėl verčia sunerimti. Į tai socialiniame tinkle dėmesį atkreipė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Tikėkimės, kad 2021 m. kovo mėn.

Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo daugiau nei 43 tūkstančiai žmonių, iš kurių pusė buvo į tėvynę gyventi sugrįžę anksčiau iš jos emigravę Lietuvos piliečiai. Kita vertus, kitą atvykusiųjų pusę sudarė užsieniečiai, čia atvažiavę dirbti – daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Statistika rodo, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus paaugo 18 procentų.

Naujausia statistika rodo, jog į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau tautiečių, o išvažiuojančių svetur skaičius taip pat stabiliai traukiasi. Lietuva eina itin geru keliu, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas ir prognozuoja, jog ekonominei situacijai ir toliau gerėjant, šalies didieji miestai greitai savo patrauklumu pralenks netgi tokius megapolius kaip Londonas ar Paryžius.

Oficiali statistika rodo, kad pastaruosius kelerius metus bedarbių skaičius mažėjo, tačiau pernai vėl pradėjo augti. Taip pat pastebima, kad į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Jų gali dar padaugėti, nes naujas trūkstamų profesijų sąrašas pailgėjo kelis kartus. Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusį gruodį Lietuvoje buvo registruota 144,1 tūkst. bedarbių. Tai būtų 8,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Analitikai prognozuoja, kad darbo imigrantų skaičius Lietuvoje šiemet toliau augs, nepaisant kritikų nuogąstavimų, kad tai gali stabdyti algų kilimą. 2019 metų sausio – lapkričio mėnesiais Užimtumo tarnyba išdavė 8,4 tūkst. leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje – tai 1,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiau kaip pusė užsieniečių atvyksta iš Ukrainos.

Lietuvos gyventojų gretoms ir toliau tebemažėjant, Vyriausybė kartu su įvairiomis institucijomis ieško būdų, kaip suvilioti Lietuvos piliečius grįžti gimtinėn arba čia pritraukti užsienio specialistų. Tarp planuojamų veiksmų – Lietuvos įvaizdžio gerinimas, pagalba darbdaviams, siekiantiems įdarbinti Lietuvos emigrantus ar užsieniečius, ir parama, norintiems mokytis lietuvių kalbos.

Kol vienos Lietuvos savivaldybės džiaugiasi gyventojų prieaugiu ir noriai į gimtinę grįžtančiais emigrantais, kitoms tenka rimtai susirūpinti, kodėl didesnė jų gyventojų dalis miršta, nei gimsta arba išvyksta, bet ne atvyksta. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių pokyčių ketina imtis dvi labiausiai nukraujuojančios Lietuvos savivaldybės – Ignalinos rajonas ir Pagėgiai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Kad ir kaip Lietuva laukia gyventojų pagausėjimo, stengdamasi suteikti prieglobstį čia darbo ieškantiems užsieniečiams, panašu, kad kol kas imigrantams teks palaukti. Migracijos departamento svetainės turinys anglų kalba nėra pasiekiamas, nors svetainė ir yra smarkiai atnaujinta. Taip pat nepateikiama informacija ir rusų kalba, o norintiems tokios funkcijos, siūloma svetainės turinį išsiversti patiems.

Rugsėjį Lietuvoje fiksuota rekordinė emigracija, tačiau migracijos rodikliai išlieka teigiami, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Jo duomenimis, praėjusį mėnesį į Lietuvą atvyko 141 žmonėmis daugiau, nei išvyko. Į šalį imigravo 4389 asmenys, emigravo 4284 žmonės.

Laikai, kai dainavome apie tris milijonus lietuvių, panašu, greitai liks praeityje, nes Lietuvos demografinė prognozė rodo, kad po kelių dešimtmečių šalyje teliks du milijonai gyventojų. Dabartinė Lietuvos demografinė situacija išties liūdna – gyventojų skaičius mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos, sparčiai mažėja jaunų gyventojų skaičius. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,8 mln. gyventojų – beveik 15 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Liepą į Lietuvą imigravo rekordinis skaičius gyventojų. Tokio atvažiuojančiųjų skaičiaus per vieną mėnesį nebuvo visus dvidešimt metų. Tačiau nors atvykusiųjų ir daug, tarp jų lietuvių – vos pusė. Mat į mūsų šalį vis labiau plūsta trečiųjų šalių piliečiai, norintys čia užsidirbti. Darbuotojų profsąjungos tikina – populairėjanti pigi darbo jėga iš Rytų tik skatina darbdavių godumą, o štai investuotojai atsikerta – jei nebus kam dirba, nebus kam ir mokėti mokesčių.

Liepą į Lietuvą atvyko gyventi daugiau žmonių nei bet kurį ankstesnį mėnesį, tęsiantis teigiamoms migracijos tendencijoms. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, liepą į Lietuvą atvyko 5211 žmonės, o emigravo 3507 asmenys. Anot ekspertų, didesnį atvykstančiųjų skaičių daugiausiai lemia augančios gyventojų pajamos, tačiau didėjanti imigracija iš trečiųjų šalių gali kelti socialinių iššūkių. Beveik 64 proc.

Per liepos mėnesį į Lietuvą atvyko daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų. Be to, per liepą registruota lygiai 3 tūkst. gyventojų. Tai didžiausi šios srities rodikliai per pastaruosius kelerius metus. Išankstiniai statistikos departamento duomenys rodo, kad rugpjūčio 1 d. mūsų šalyje gyveno 2 793 397 nuolatiniai gyventojai. Tai yra 2 877 gyventojais daugiau nei balandį, kai fiksuotas mažiausias Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius.

Balandžio mėnuo buvo pirmas po daugelio metų, kai mūsų šalyje nuolatinių gyventojų skaičius didėjo. Gegužė buvo antras mėnuo iš eilės, kai fiksuotos panašios tendencijos, rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Birželio 1 d. duomenimis Lietuvoje buvo 2 791 133 nuolatiniai gyventojai. Tai yra 463 žmonėmis daugiau nei ankstesnio mėnesio pradžioje. Tiesa, 2019 m. sausio 1 d. mūsų šalis turėjo 3 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paragino iš esmės pertvarkyti imigracijos sistemą, kad pirmenybė atvykti į šalį būtų teikiama aukštos kvalifikacijos ir anglų kalbą mokantiems darbuotojams. Prezidentas taip pat sakė, jog reikia užtrenkti duris Amerikos prieglobsčio sistema piktnaudžiaujantiems migrantams. Ši reforma, apie kurią D. Trumpas paskelbė savo kalboje Baltųjų rūmų Rožių sode, būtų pirmoji reikšminga imigracijos sistemos pertvarka per daugelį dešimtmečių.

Sunku patikėti, bet metai iš metų fiksuotas lietuvių mažėjimas, panašu, pasibaigė. Statistikos departamentas užfiksavo, kad gegužės pradžioje nuolatinių gyventojų Lietuvoje buvo daugiau nei prieš mėnesį. Išankstiniais duomenimis per balandį gyventojų skaičius padidėjo 150 – nuo 2 790 322 iki 2 790 472. Daugelį mėnesių ir metų iš eilės šis oficialus skaičius vien tik mažėjo. Bene daugiausia prie tokių tendencijų prisidėjo migracija.

Gyventojų senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas – tokias dvi demografines tendencijas šiuo metu mato Lietuva. Ir jei šalies valdantieji nesiims pokyčių suvaldyti migracijos srautus bei mažėjantį gimstančių vaikų skaičių, specialistai prognozuoja, kad jau 2035-aisias šalyje gyvens viso labo 2,4 mln. gyventojų. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų, rodo naujausi Registrų centro duomenys.