imigracija

2018 m. sausio–lapkričio mėnesiais iš Lietuvos emigravo 39 381 nuolatinis gyventojas. Tai 5 990, arba 13,2 proc.  asmenų mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys.  Į Lietuvą 2018 m. sausio–lapkričio mėn. imigravo 34 437 žmonės - 16 108 (1,9 karto) žmonėmis daugiau negu 2017 m. sausio–lapkričio mėnesiais. Daugumą, net 66 proc. imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę Lietuvos piliečiai.

Spalio mėnesį gyventojų Lietuvoje sumažėjo dar 1510 asmenų, arba beveik tiek pat, kiek šiuo metu gyvena Kudirkos Naumiestyje. Tačiau gera žinia ta, kad gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai Lietuvoje stabilizuojasi. Nors spalį iš šalies emigravusių žmonių skaičius, lyginant su rugsėju, kiek paaugo, tačiau juos atsvėrė spartėjanti imigracija.  Iš viso, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, spalį šalyje gyveno 2 mln. 795 tūkst. 674 žmonės. Tai 1510 mažiau nei rugsėjį.

Tendencija, kad Lietuvoje mažėja gyventojų pastebima jau ne vienerius metus. Antradienį Statistikos departamentas paskelbė naujausius duomenis. Spalį, išankstiniais duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 797 184 žmonės. Nuo rugsėjo Lietuvoje jau gyvena mažiau nei 2,8 mln. žmonių: tą mėnesį, išankstiniais duomenimis, Lietuvoje buvo 2 799 127 žmonės.

Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškoję tautiečiai, o darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Specialistai prognozuoja, kad tokių migrantų kasmet sulauksime vis daugiau, o ekonomistai lietuvaičius ramina – dėl savo darbo vietos galite nesijaudinti.

Lietuvoje susiduriant su darbuotojų trūkumu vis dažniau verslininkai dairosi į trečiąsias šalis, bando prisivilioti darbo jėgą iš ten. Tiesa, sunkumų kyla ne tik tvarkant dokumentus. Pasirodo, kad kai kurie imigrantai gavę darbo vizas Lietuvoje, patraukia į Skandinaviją.

Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių gali nepakakti. Eurostato duomenimis, gyventojų skaičius per 2017 metus padidėjo 19–oje Europos Sąjungos šalių. O sumažėjo – devyniose. Daugiausiai naujų gyventojų skaičiavo Malta, Liuksemburgas, Švedija, Airija ir Kipras.

Lietuvai beliko keli metai. Tokį nuosprendį skelbia profesorius ir ekonomistas tyrinėdami demografinę situaciją. Daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, darbingiems išvykstant į užsienį, šalis gali įklimpti į itin rimtas problemas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis Lietuvos demografijos forume kalbėjo, kad pokyčiai gyventojų amžiaus struktūroje apima visą Europą: Europa yra labiausiai senstanti pasaulio dalis.

Gegužę į Lietuvą atvyko daugiau žmonių nei išvyko – tai pirmas toks mėnesis nuo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES) pradžios 2004 metais, rodo Statistikos departamento duomenys. Iš Lietuvos šiemet gegužę išvyko 3084, o imigravo 3627 asmenys. „Gegužės mėnesį pirmą kartą nuo 2004 metų mes turime teigiamą balansą: tai yra daugiau yra atvykusių į Lietuvą negu išvykusių.

Jungtinė Karalystė daugelį metų buvo vienas populiariausių lietuvių emigrantų pasirinkimų. Tačiau šaliai nusprendus imtis „Brexit“ ir palikti Europos Sąjungą kilo nerimo banga, kad emigrantams teks susidurti su daug reikalavimų ir prasidės masinis išsikėlimas iš Jungtinės Karalystės. Tačiau paviešinti statistiniai duomenys rodo, kad tokios baimės realybe kol kas nevirsta, rašo dailymail.co.uk.

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies. Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė.

Sparčiai augant imigracijai iš Ukrainos, Lietuvos vyriausybė trečiadienį nusprendė nustatyti kvotas kai kurių profesijų darbuotojams iš užsienio. „Gali prasidėti mūsų piliečių išstūmimo iš darbo rinkos procesas, nes tai yra pigesnė darbo jėga“, – BNS trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė vicekancleris Deividas Matulionis. Jo teigimu, šiuo metu šis klausimas ypač aktualus dėl augančio ukrainiečių vairuotojų ir statybininkų skaičiaus.

Lietuvoje neretai juokaujama, kad paskutinysis iš šalies išvykstantis lietuvis turėtų neužmiršti išjungti šviesos oro uoste. Žvelgiant į praėjusių metų statistinius duomenis, gali atrodyti, kad toks metas nenumaldomai artėja. Pasak Statistikos departamento, praėjusiais metais dėl neigiamos grynosios migracijos Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 27,5 tūkst.

Vasarį iš Lietuvos emigravo kiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių, lyginant su sausiu, šis skaičius sumažėjo trečdaliu. Kaip rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys, vasarį išvyko 3 018 gyventojų (sausį – 4 458), tuo metu imigravo 2 598 (sausį – 3 307). Lyginant 2017 ir 2018 metų vasarį, fiksuoti ryškūs migracijos statistikos pokyčiai – 2017 metais per mėnesį Lietuvą paliko 6 894 gyventojai, o imigravo 1 700. Kaip anksčiau skelbė Statistikos departamentas, Lietuvoje per visus 2017 metus g...

Lietuvoje fiksuojama rekordinė imigracija, o didžioji emigracijos banga kiek prislopo, rodo Statistikos departamento BNS pateikti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 3307 žmonės – tai didžiausias skaičius per pastaruosius kelerius metus. Tarp jų 69 proc. sudaro grįžtantys lietuviai, 31 proc. – užsieniečiai. Ekspertai sako, kad imigracijos augimą pastaruoju metu daugiausia lemia dirbti atvykstantys užsieniečiai.

Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų. Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva.

„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų. Nors dirbančių užsieniečių skaičius sparčiai didėja – tai vis tiek tik lašas jūroje, nes bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje viršija vieną milijoną.

Paskutinį praeitų metų mėnesį imigrantų skaičius pirmą kartą Lietuvos istorijoje viršijo emigravusiųjų skaičių. Dėl to šalies gyventojų statistika pasipildė 236 gyventojais. Visgi regionams tokios žinios nuotaikos gali visai nepakelti. Dėl emigracijos ypač „kraujuoja“ mažesnės Lietuvos savivaldybės, kuriose jau dabar trūksta darbingo amžiaus gyventojų. Iš mažųjų miestelių tautiečiai išvyksta ne tik į užsienį, bet ir į didesnius miestus.

 Pernai į Lietuvą atvyko dirbti beveik dvigubai daugiau užsieniečių nei metais anksčiau, dauguma jų yra ukrainiečiai, rodo statistika. 2017 metais darbo vizos arba leidimai gyventi darbo pagrindu buvo suteikti apie 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. yra Ukrainos piliečiai, BNS nurodė Migracijos departamentas. Užpernai į Lietuvą dirbti atvyko 18 tūkst. žmonių iš užsienio šalių, maždaug 10 tūkst. jų buvo iš Ukrainos.

Nuo šiandien įsigaliojo naujovė, supaprastinanti ir paspartinanti migracijos procedūras, taikomas į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams. Juos įdarbinančios įmonės nuo šiol gali pretenduoti patekti į „baltąjį“, Patvirtintų įmonių sąrašą – joms bus taikoma mažiau formalumų įdarbinimo procese. „Palengvės dokumentų daugkartinėms nacionalinėms vizoms pateikimo procesas, sutrumpės prašymų išduoti šias vizas nagrinėjimo terminai.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra tarsi peilis darbdaviams Lietuvoje. Tad nori ar nenori darbuotojų tenka dairytis į trečiąsias šalis. Jog tai vyksta matosi ir iš statistikos, tačiau kalbama, kad tikrasis skaičius, kiek šiuo metu imigrantų Lietuvoje – neaiškus. Migracijos departamento duomenimis iki šių metų lapkričio 13 d. buvo išduotos 21 822 daugkartinės nacionalinės vizos darbo pagrindu. Absoliuti dauguma – Ukrainos piliečiams.

Juodgiris, Margai, Strazdinė, Čivonys – kas sieja šias ir dar per 4 tūkst. panašių Lietuvos gyvenviečių? Čia nebegyvena nė vienas žmogus. Demografinės tendencijos Lietuvoje išties gąsdinančios – gyventojų prieaugis fiksuojamas viso labo trijuose miestuose. Kokios Lietuvos perspektyvos netapti dykviete? 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Prieš dvejus metus Lietuva įsipareigojo priimti daugiau nei tūkstantį pabėgėlių iš karo kamuojamų šalių. Priėmimui skirtas laikas baigėsi, o į šalį neatvyko nė pusė pabėgėlių pagal Europos Sąjungos nustatytą kvotą. Ar tinkamai pasirinkome pabėgėlių priėmimo strategiją? Migracijos departamento duomenimis, nuo 2015 m. iki dabar į Lietuvą perkelti 416 prieglobsčio prašę asmenys. 355 iš Graikijos, 29 iš Italijos, 32 iš Turkijos.

Demografinė situacija šalyse nėra iš anksto nulemta, bent jau, ne iki galo. Per amžius politikos dėka buvo galima daryti įtaką gimstamumui, o migracija galėjo padėti suformuoti valstybę, kaip parodė JAV pavyzdys. Tačiau trumpesnio laikotarpio plotmėse demografines tendencijas reiktų priimti kaip duotybę, tuo labiau, kad šios tendencijos suteikia stiprų poveikį ekonominiam augimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongresui sekmadienį pateikė savo pasiūlymus dėl imigracijos įstatymo, įskaitant prieštaringai vertinamos sienos pasienyje su Meksika statybas, deportacijos spartinimą ir teisėsaugos pareigūnų pajėgų išplėtimą.

Šią vasarą išaugo į Lietuvą gyventi atvykstančių žmonių skaičius, o emigracija nežymiai sumažėjo, tačiau išvykstančių vis dar yra daugiau nei atvykstančių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šių metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais į Lietuvą atvyko 8932 imigrantai. Pernai vasarą gyventi į Lietuvą atvyko 5957 žmonės. Statistika rodo, kad į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsieniečių, nors dauguma imigrantų išlieka grįžtantys lietuviai.

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, stabdo atlyginimų augimą. Visgi toks aiškinimas ignoruoja kitus, su darbuotojų paklausa ir produktyvumu susijusius veiksnius.

Emigracija – įvardijama, kaip viena didžiausių Lietuvos bėdų. Valdžia ieško sprendimų, kaip jos mastus sumažinti, o tuo tarpu tautiečiai toliau emigruoja. Kokios tolimesnės prognozės ir kas laukia Lietuvos, jei emigracija nesumažės? Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais emigravo 50 333 asmenų, o imigravo 20 162. Išankstiniais duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, emigravo 18 550 asmenų.

Lietuviams emigruojant svetur, laisvas darbo vietas vis dažniau užpildo imigrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos ir kt. Norinčių įsidarbinti Lietuvoje užsieniečių daugėja, o ir valdžia šiemet dar labiau palengvino atvykimo sąlygas. Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas čia įžvelgia pavojų. Anot ekonomisto, pigi darbo jėga iš užsienio gali dar labiau sumažinti vidaus vartojimą ir nustumti į skurdą tūkstančius lietuvių, kurie neranda darbo.

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 tūkst. jų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai. Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama. Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį turėtų pasirašyti pataisytą imigracijos draudimo įsaką, nes pirmąjį blokavo federaliniai teismai, pranešė Baltųjų rūmų aukšto rango patarėja Kellyanne Conway. K.Conway televizijai „Fox News“ sakė, kad įsakas įsigalios nuo kovo 16 dienos. Pirmasis prezidentinis įsakas buvo laikinai uždaręs JAV sienas visiems pabėgėliams ir septynių musulmoniškų šalių piliečiams.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį išsakė susirūpinimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo politikos ir pabrėžė, kad jiems reikia išlikti vieningiems, kai pasaulio ateitis atrodo vis sunkiau nuspėjama. Visos 28 Bendrijos šalys demonstravo vienybę, kai pritarė planui, turinčiam sumažinti masinę migraciją į ES iš Libijos.

JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakas dėl pabėgėlių programos stabdymo 120 dienų ir nurodymo 90 dienų neįleisti į JAV 7 musulmoniškų valstybių piliečių verčia aukštyn kojom žmonių gyvenimus. Taisyklės taikomos ir mažam, ir senam. Naujo įsako griežtumą ir sulaikymą teko patirti ir iš Irano atvykusiam penkiamečiui. Su šeimos nariu atvykęs berniukas negalėjo susitikti su savo mama ir kelias valandas išbuvo sulaikytas. Situacijos neišsprendė ir tai, jog berniukas yra JAV pilietis.

Diskutuojant apie nekilnojamojo turto perspektyvas Lietuvoje ne ką mažiau svarbus faktorius nei palūkanos, kainos ar geopolitinė situacija yra skaudžioji šalies problema – emigracija. Ar dar bus kam būstą pirkti Lietuvoje po 10 metų ir kokie vaistai sustabdytų gyventojų skaičiaus mažėjimą? Kasmet emigruoja vis daugiau žmonių, o ir šeimyninio gyvenimo ypatybės skiriasi – šeima kuriama vėliau, jaunimas migruoja, neprisiriša prie vieno būsto.

Dėl rinkėjų balsų besivaržančios politinės partijos savo programose žada tokį šviesų rytojų, kokį vargu ar galima pamatyti net ir pro rožinius akinius: įvairios lengvatos verslui, vis mažesni mokesčiai ir sparčiu tempu besiplečianti šalies ekonomika. Tačiau konkretūs priemonių, kurios padėtų pasiekti šių tikslų, planai – palyginti skurdūs ir dažniausiai nėra nuosekliai išdėlioti laike.

Prasta Jungtinės Karalystės ekonomikos perspektyva nusvers bet kokį potencialų darbo užmokesčio padidėjimą dirbantiems Britanijoje, jeigu šaliai išstojus iš Europos Sąjungos bus apribota imigracija, perspėjama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje išaugo dukart ir dabar siekia beveik 19 procentų. Tikėtina, jog iki 2040 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų amžius padidės daugiau nei penkiais metais. Kol kas jokių pokyčių ar sprendimų, galinčių pakreipti senėjimo tendenciją priešinga linkme, nematyti.

2015 m. iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių, tai 21,6 proc. daugiau negu prieš metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pernai į Lietuvą imigravo 22,1 tūkst. žmonių, o tai 8,9 proc. mažiau negu 2014 m. imigrantų skaičius. Statistikos departamentas skelbia, kad iš 44,5 tūkst. emigravusių žmonių 83 proc. sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, o 17 proc. užsieniečiai, daugiausia iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos.

 Lietuvos gyventojų susirūpinimas dėl imigracijos į Europos Sąjungą (ES) išaugo kelis kartus, rodo tyrimas. Šiemet rugsėjį atliktoje apklausoje imigraciją kaip vieną iš trijų didžiausių iššūkių ES įvardijo 44 proc. apklaustų lietuvių. Per analogišką apklausą prieš dvejus metus tokių buvo 13 proc. Apklausos duomenimis, labiausiai dėl imigracijos nerimauja Maltos gyventojai (83 proc.), mažiausiai – portugalai (18 proc.). Lietuvos gyventojų nuomonė maždaug atitinka ES vidurkį.

Nepaisant prognozių, kad po gegužės pradžioje įvykusių rinkimų Anglijos politika imigrantų atžvilgiu gali keistis, politologas sako manantis, kad šioje šalyje įsikūrę lietuvaičiai gali būti ramūs.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pernai į Europos Sąjungą atvyko beveik 300 tūkst. nelegalių migrantų iš trečiųjų šalių. Besirūpindamos jais, Bendrijos valstybės išleidžia milijonus, o pasipiktinimas ypač stiprėja po teroro išpuolių, organizuotų musulmonų, nes atvykėliai dažniausiai būna šios religijos išpažinėjai.

 Dėl masinės imigracijos Didžiojoje Britanijoje susiformavo musulmonų getai, kuriuose veikia šariato įstatymai, o vietos valdžia esą į tai žiūri pro pirštus, amerikiečių naujienų televizijai „Fox News“ duoto interviu metu sakė prieš imigrantus dažnai pasisakančios partijos UIKP lyderis Nigelas Farage'as.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį vyksta į Londoną, kur su premjeru Deividu Cameronu aptars Europos Sąjungos bei pasaulio politikos klausimus. Politikai pernai nesutarė imigracijos klausimu. Remdamasi laisvo judėjimo teise A. Merkel kritikavo D. Camerono ketinimus apriboti imigraciją iš kitų Europos Sąjungos šalių. Tačiau prieš kelionę į Londoną kanclerė ne kartą leido suprasti, kad neketina laikyti britų Bendrijoje bet kokia kaina.

 Didžiosios Britanijos leiboristų partijos lyderis Edas Milibandas pareiškė, kad jo vadovaujama partija „be abejonės“ labai rimtai žiūri į imigraciją ir žada „kontroliuoti imigraciją sąžiningai“, nepaisant to, kad neseniai nutekėjęs dokumentas atskleidė, jog leiboristų parlamentarams nurodoma vengti imigracijos temos. Tokio dokumento kopiją gavo britų dienraštis „The Daily Telegraph“. Tačiau E. Milibandas pareiškė, kad dokumento turinys buvo paimtas iš konteksto.

 Londono meras Borisas Johnsonas pareiškė, kad baimintis dėl imigracijos žmonėms yra natūralu ir kad dėl tokių jausmų „netampi blogu žmogumi“. Jo nuomone, Didžiosios Britanijos politikai turi labiau akcentuoti imigracijos naudą, o taip pat reikia „malonios politikos“ į šalį atvykstantiems žmonėms.

  Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako iš Londono sulaukęs patikinimo, kad britų Vyriausybės siūlomos priemonės riboti imigraciją nepakirs Europos Sąjungos (ES) laisvo asmenų judėjimo principo.   „Vakar sulaukiau skambučio iš savo kolegos Europos reikalų ministro, kuris informavo iš anksto apie šį pranešimą ir apie pagrindinius jo tikslus, ir patikino, kad jie tikrai nesikėsina į laisvą asmenų judėjimą“, - žurnalistams penktadienį sakė L.Linkevičius.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šeštadienį savo savaitiniame kreipimesi ragino priimti įstatymus, pagal kuriuos būtų atlikta nuodugni imigracijos sistemos reforma, dar kartą mėgindamas apginti savo vienašališką sprendimą apsaugoti nuo deportacijos milijonus dokumentų neturinčių imigrantų.

Neseniai Didžiojoje Britanijoje buvo atlikta šalies gyventojų apklausa „The British Social Attitudes“ (Britų socialinės nuostatos) apie tai, kas, jų nuomone, gali vadintis tikrais britais. Ir jos rezultatai atskleidė labai įdomių faktų. Kaip rašo Britanijos spauda, JK gyventojų požiūris į imigraciją ir socialinę rūpybą sugriežtėjo. Be to, žmonės dabar mano, kad reikia atitikti daugiau reikalavimų, kad galėtum vadintis britu. Žinoma, nieko stebėtino, kad 95 proc.

Tuo metu, kai Jungtinė Karalystė visomis galimomis priemonėmis mėgina mažinti imigracijos mastą, Škotijos valdžia žada, priešingai, skatinti imigraciją, jei per rugsėjį rengiamą referendumą škotai nubalsuos už nepriklausomybę nuo JK. Nepriklausomai Škotijai reikės 24 tūkst. imigrantų kasmet, kad būtų patenkinti šalies poreikiai, sako Škotijos ministras pirmininkas Alex'as Salmond'as.

Praeitą savaitę Jungtinėje Karalystėje vykę rinkimai į Europos Parlamentą aiškiai parodė, kad gyventojai nepatenkinti esama valdžia - dauguma balsavo už partiją, pasisakančią prieš imigraciją ir apskritai prieš Europos Sąjungą.