Apie tai, kad Lietuvoje daugėja imigrantų ir kokių darbuotojų mums labai reikia, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica ir Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Kokia jūsų nuomonę apie į Lietuvą atvykstančius dirbti migrantus? Ar tai problema?
V. Sinica: Man tai tikrai yra labiau problema. Tai yra saugumo klausimas, visuomenei tai kainuoja nacionaliniu saugumu ir socialine įtampą. Saugumo klausimu nespėjama tikrinti visų [atvykusių]. Tiek migracijos departamentas, tiek VSD, neturi pajėgumų. Liberalizavus užimtumo įstatymą, imigrantų srautai gerokai išaugo, bet pajėgumai tose institucijose – ne.
Taip pat yra algų žaismas. Dažniausiai ministrė Armonaitė kalba apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių labai reikia. Bet tada migracijos departamento direktorė atsako, kad iš virš 50 tūkst. darbo emigrantų, vos pusantro tūkstančio buvo aukštos kvalifikacijos. Visi kiti – ne.
Tai čia toks daugiau blefas. Kaip ir blefas apie pabėgėlius iš Baltarusijos. Mes žinome, kad jų dauguma buvo tiesiog migrantai ir jie muša darbo kainas. Dabar stebime reklamos akcijas apie iš Ganos atvykusius autobusų vairuotojus Vilniuje, tai reikia sujungti taškus. Prieš kurį laiką vyko viešojo transporto vairuotojų streikas, jie skundėsi prastomis darbo sąlygomis, o ne algomis. Visa tai nebuvo išspręsta ir toliau egzistuoja.
Kas būdinga kitų šalių gyventojams, ypač iš Afrikos ir tolimų post-sovietinių Azijos šalių, tai, kad jie yra daug mažiau reiklūs žmonės. Tiek algai, tiek darbo sąlygoms. Jų atsivežimas yra ne problemos sprendimas, o pakeitimas tais darbuotojais, kurie dirbs ir nesiskųs prastomis sąlygomis.
D. Arlauskas: Jūs operuojate manipuliuotais skaičiais. Pirmas dalykas, jeigu kalbame apie 50 tūkst. migrantų, kurie dirba kaip vairuotojai, tai jų nėra Lietuvoje. Kai kalbame apie grėsmes, pas mus nėra tiek daug migrantų, nes jie yra išvažiavę po visą Europą.
Antras dalykas, dėl dempingo. Yra įstatymas, kuris draudžia mokėti mažesnę nei rinkos vidurkis algą. Tai sakyti, kad dempinguojame, yra netiesa, nes tai įstatymas draudžia. <...> Mes irgi esame suinteresuoti, kad Lietuvoje būtų saugu. Galvojate, kad labai norime, jog būtų kaip Prancūzijoje, kur žmonės su geltonomis liemenėmis išeina į gatves, daužo parduotuvių langus ir taip toliau.
Kaip valstybė mes turime turėti strategiją, kaip įsileisti migrantus. Ar jūs matote, kad kažkokia strategijai formuotųsi?
V. Sinica: Matau besiformuojančią strategiją spręsti ekonomines problemas masine migracija. Jeigu žiūrime į Lietuvą kaip į darbo rinką, tada yra nesvarbu gyventojų tautybė, kilmė ir panašiai. Tada žiūri, ar jie elgsis socialiai ir nekels esminių problemų rinkai.
Bet jeigu žiūri į Lietuvą kaip į valstybę, tai ji turėtų išlikti neokupuota (su tuo visi sutinka) ir turėtų išlikti su savo tapatybe. Jeigu ji neliks lietuviška su vietinėmis tautinėmis mažumomis, kurios yra lojalios valstybei, tada nėra aišku, kam jai reikia egzistuoti.
Lygiai taip pat svarbu yra išsaugoti šalies nacionalinę tapatybę, kultūrą, kalbą, kaip ir išvengti okupacijos. Kaip dėl gynybos dažnai aukojame pragmatinius ekonominius interesus, mokame didelius mokesčius tam, kad apsigintume, lygiai taip pat ir čia reikėtų įsivertinti tapatybės saugojimą kaip veiksmą ir kad tai gali kainuoti. Specialistai teigia, kad imigracijos šiek tiek reikia, nes yra peržengta riba, kad ir kaip skatinsi gimstamumą, Lietuvoje vien tuo demografinių problemų neišspręsi.
Reikia nusistatyti sąlygas, pavyzdžiui, leidimas dirbti tik laikinai. <...> Dauguma Vilniuje esančių migrantų planuoja čia likti neribotam laikui. Tai šios šeimų susijungimo perspektyvos negalima prisileisti. Dažniausiai kalbame apie baltarusius, kurie palyginus yra artima kultūra mums. Jeigu Lietuva turėtų pakankamai drąsos mokyti juos kalbos, mokyti istorijos, kultūros, tai taip būtų integruojami migrantai. Bet Lietuva kaip valstybė yra nelinkusi ir nepajėgi integruoti kitataučių.
Bet keliolika, arti 20 tūkst. imigrantų yra iš musulmoniškų šalių, post-sovietinių islamiškų šalių. Tai nėra Irakas ir Sirija, bet tai yra labai tolimos kultūros šalys. Jeigu jos tampa masiniu reiškiniu, kaip matome Vakarų Europoje, tai susidaro atitinkamos problemos.
D. Arlauskas: Kultūrinis integravimas. Jei mes kultūriškai neintegruosime, tada klausimas, ar mums reikalinga valstybė? Tam, kad į Lietuvą atvažiuotų migrantas, tai įmonei kainuoja labai daug pinigų. Migrantas yra labai brangus darbuotojas. Todėl yra resursų klausimas, mes nesame pajėgūs samdyti mokytojų kitataučiams. Ir čia reikalinga valstybės politika. Mums laikini migrantai yra neįdomūs. Jeigu mes norime tvarios ekonomikos, turime orientuotis į ilgalaikius žmones, kurie ir gyvens Lietuvoje.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
Lietuvos ir lietuvybės naikinimas akivaizdus.
