hibridinė ataka

Drono numušimas Lietuvos oro erdvėje parodė, kad NATO yra pasirengusi reaguoti, tačiau oro gynybos klausimas toliau išlieka aktualus. Ekspertai pabrėžia, kad grėsmės nesitraukia, todėl teks prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių technologijų.

Naktinis incidentas Lietuvos oro erdvėje parodė, kiek daug spragų vis dar lieka jo aptikimo, gyventojų perspėjimo ir reagavimo grandinėje. Ekspertai perspėja, kad vienas sėkmingai neutralizuotas taikinys dar nereiškia, jog sistema veiktų taip pat efektyviai susidūrus su didesne grėsme. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Ukrainoje kariavęs savanoris, dronų ekspertas Arūnas Kumpis ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.

Centrinė žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo vizitas į Maskvą sukėlė spekuliacijų bangą dėl galimų Rusijos veiksmų ir grėsmių NATO šalims. Ekspertai ramina, kad panikuoti nereikėtų, tačiau pabrėžia – hibridinis karas jau vyksta. Apie tai laidoje diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. CŽV vizitas Maskvoje Praėjusią savaitę mūsų viešojoje erdvėje tikrai dominavo CŽV vadovo vizitas.

Vokietijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad Maskva stovi už praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste Rytų Vokietijoje įvykusio incidento su sprogmenų prikrautu dronu.

Rusija šiandien veikiausiai nėra pasirengusi atviram kariniam susidūrimui su NATO, tačiau tai nereiškia, kad Baltijos šalys gali atsipalaiduoti. Ekspertai perspėja – provokacijų, kibernetinių atakų ir bandymų sėti nepasitikėjimą institucijomis gali daugėti, todėl svarbiausia bus nepasiduoti panikai, išlaikyti vienybę ir stiprinti visuomenės, verslo bei valstybės atsparumą.

Lietuvos oro erdvę kertantys dronai, lėtai besikeičianti gynybos sistema ir vis dar neaiški atsakomybė tarp institucijų kelia vis daugiau klausimų dėl šalies pasirengimo naujo tipo grėsmėms. Saugumo ekspertai įspėja, kad vien didesnio gynybos biudžeto nepakaks – Lietuvai būtina greičiau diegti naujas technologijas, stiprinti oro gynybą ir pagaliau apsispręsti dėl visuotinio šaukimo.

„Financial Times“ paskelbė, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą ir kitose NATO šalyse Europoje. Tuo tarpu Lietuvoje pradėta kalbėti apie Konstitucijos 137 straipsnio keitimą – jame įtvirtintas draudimas Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus.

Švedijos karinės žvalgybos vadovas antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija suintensyvino savo hibridinių grėsmių veiklą ir atrodo pasirengusi prisiimti didesnę riziką Švediją supančioje teritorijoje. „Rusija tam tikrais atvejais suintensyvino veiksmus ir padidino savo buvimą – ir galbūt su didesniu polinkiu rizikuoti – mūsų kaimynystėje“, – AFP sakė Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MUST) vadovas Thomas Nilssonas, agentūrai pristatant metinę apžvalgą.

Vokietijos karinės kontržvalgybos tarnyba (MAD) savo metinėje ataskaitoje vertina, kad šnipinėjimo ir sabotažo grėsmė Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms ženkliai išaugo. Apie tai praneša „Die Zeit“. Ataskaitoje teigiama, kad užsienio specialiosios tarnybos pasitelkia visas įmanomas priemones, siekdamos rinkti informaciją, daryti įtaką ir skleisti dezinformaciją Vokietijoje.

Fiktyvios paskyros, dar vadinamos botais, tampa įrankiu socialiniuose tinkluose, leidžiančiu skleisti dezinformaciją ir organizuoti hibridines atakas – tačiau ar tikrai visada atpažįstame, kada su jomis susiduriame? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Dezinformacijos ir misinformacijos analizės centro vadovas Viktoras Daukšas ir Lietuvos kariuomenės atstovas viršila Tomas Čeponis.

Rusija, pasitelkusi Baltarusiją, prieš Lietuvą ir visą Europą paleido naują hibridinio karo ginklą – į šalies oro erdvę masiškai leidžiami oro balionai. Šie kelia sumaištį oro eisme, trikdo skrydžius ir gali būti panaudoti šnipinėjimui ar net išpuoliams. Kaip rašo „The Telegraph“, tai sukelia chaosą oro eisme ir žymi naują etapą Rusijos hibridiniame kare prieš Europą.

Rusijos orlaivių įsiveržimai ir kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos tampa kasdienybės dalimi, o jų tikslas – ne tik provokuoti, bet ir testuoti mūsų atsparumą. Ar Lietuva pakankamai pasiruošusi atremti tokias hibridines atakas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.

Netoli Švedijos karinio jūrų laivyno bazės Karlskronoje penktadienio naktį pastebėti nežinomi dronai. Į įvykio vietą iškviesta policija, kurios pareigūnai patys matė skraidantį objektą. Manoma, kad šie dronai gali būti susiję su pastarosiomis dienomis Danijoje ir Norvegijoje fiksuotais incidentais.

Rusija jau ne vieną savaitę prieš Baltijos šalis vykdo hibridinę ataką, kurios metu trikdo ir blokuoja komercinių skrydžių GPS signalus. Nors ši ataka paveikia visas Baltijos šalis, labiausiai trikdžius kol kas jaučia Estija, į kurios miestą Tartu iki gegužės pabaigos skrydžius sustabdė Suomijos oro linijos „Finnair“. „Facebook“ grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ parodė, kaip žemėlapyje atrodo GPS ryšio trukdymas.

Lietuva daug metų ruošėsi, mokėsi atremti hibridines grėsmes, kibernetinės atakas, bet kaip parodė pastarųjų metų įvykiai – nežinia, ar daug išmokome. Sumaištis dėl grasinimų mokyklomis visuomenėje kilo nemaža.  Kodėl Lietuva vis dar nepasiruošusi tokio tipo atakoms, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė „Atlantic Council“ bendradarbis Giedrimas Jeglinskas.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžė 53 neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje šeštadienį fiksuotas 21 bandymas neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį penktadienį neįleido 60 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžė 47 neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje pirmadienį nefiksuota bandymų neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį sekmadienį neįleido 108 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai pasienyje neįleisti 135 migrantai.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžė 54 neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje antradienį fiksuoti devyni bandymai neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį pirmadienį neįleido 33 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžė 135 neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, tai – didžiausias skaičius šiemet, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasieniečių duomenimis, paskutinį kartą didesnis nei praėjusią parą apgręžimų skaičius buvo fiksuotas pernai lapkričio 12 dieną. Tada į šalies teritoriją buvo neįleisti 144 migrantai.

Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per pastarąją parą apgręžė 109 neteisėtus migrantus, bendras į šalį bandžiusių patekti neteisėtų migrantų skaičius viršijo 15 tūkstančių, sekmadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje šeštadienį apgręžta 14 migrantų, Lenkijos pasieniečiai penktadienį neįleido 44 asmenų.

Kovoti su trečiųjų šalių inicijuota neteisėta migracija Lietuva privalo turėti visas priemones, sako vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Manyčiau, kad tuo atveju, kai (...) trečiųjų valstybių piliečių prievartinis stūmimas per mūsų valstybės sieną vyksta priešiškais tikslais, turime turėti visas priemones, taip pat ir tas, kurios taikomos dabar.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Lietuva siekia įtikinti Europos Sąjungą kuo greičiau reformuoti savo požiūrį į migracijos krizes – tai yra žvelgti į fizinius barjerus kaip į adekvačią gynybos priemonę ir leisti šalims narėms nedelsiant ginti savo saugumą. Ministrė sako, kad jos vadovaujama ministerija parašė laišką Europos Komisijai, kuriuo pasiūlė kokių konkrečių priemonių Bendrija ir jos narės turėtų imtis.

Minsko režimo sukeltą migrantų krizę hibridine ataka įvardija ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos aukščiausi politikai. Ekspertai pažymi, kad jei prieš didžiąsias Vakarų valstybes nukreiptomis hibridinėmis atakomis siekiama išpešti naudos derybose, tai atakos prieš tokias valstybes kaip Lietuva gali būti įžanga į karinę agresiją. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje keltas klausimas, kokias pamokas išmokome iš migrantų krizės.

Baltarusijos veiksmai skatinant nelegalią migraciją yra „sistemiškai suplanuota ir organizuota Lukašenkos režimo hibridinė operacija“, nukreipta prieš šias šalis ir visą Europos Sąjunga, teigia Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai.

Vokietija remia Lietuvą atremiant Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos organizuojamą hibridinę ataką, po Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrų susitikimo trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos teigimu, A. Anušauskui Vokietijos kolegė Annegret Kramp-Karrenbauer dar kartą patvirtino, kad tai yra iššūkis ne tik Baltijos šalių regionui, bet ir visai Europos Sąjungai, todėl problema bus sprendžiama kartu.

Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai bendrame pareiškime pirmadienį pasmerkė hibridinę Baltarusijos ataką prieš valstybių sienas. „Mes, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai, išreiškiame didelį susirūpinimą dėl padėties prie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienų su Baltarusija. Mums aišku, kad dabartinę krizę suplanavo ir sistemingai organizavo Aliaksandro Lukašenkos režimas“, – bendrą pareiškimą pranešime cituoja Lietuvos vyriausybė.

Prie Seimo vykusiam mitingui virtus riaušėms, politikai kalba apie hibridines atakas, Valstybės saugumo departamentas regi valstybę destabilizuojančius veiksmus, tačiau ekspertai pabrėžia: nors eiliniai pareigūnai nusipelno tik pagyrimų, bet jų vadovai arba negavo tinkamos žvalgybinės informacijos, arba nesugebėjo įvertinti kylančių rizikų po to, kai Vyriausybė paskelbė apie ribojimus nesiskiepijantiems asmenims.