Henrikas Daktaras

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais – „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis – Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė. Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.

Visiškai netrukus, lapkričio pabaigoje, sukaks 17 metų, kai buvo įvykdyta tikriausiai pati garsiausia ir profesionaliausiai parengta užsakomoji žmogžudystė Lietuvoje. Vienintelis snaiperio paleistas mirtinas šūvis pakirto anuomet ryškią mūsų šalies sporto asmenybę Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą 32 metų Remigijų Daškevičių, pagarsėjusį Daškės pravarde.

Nusikalstamo pasaulio autoritetas, vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių su kurio pavarde teisėsauga sieja dešimtis sunkių bei itin žiaurių nusikaltimų. Tačiau, kaip teigia išskirtinį interviu tv3.lt davęs Henrikas Daktaras – už rankos nepagautas, dar ne vagis. „Nuteiskite mane garbingai, su įrodymais, bet nereikalaukite prisipažinti nusikaltimų, kurių nepadariau. Tikrai neskubu ten (žvilgsnį nukreipia į dangų) be eilės“, - atvirai pokalbį su tv3.lt žurnalistu pradėjo Henytė.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Alkoholis, narkotinės medžiagos, rūkymas – vienos iš labiausiai žmogų žalojančių priklausomybių. Ypač atkreipiamas dėmesys į jaunimą, kuris linkęs išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas. Toks žaidimas su ugnimi dažnu atveju baigiasi ligoninėje. Pasitaiko ir skaudžių pavyzdžių, kai jauno žmogaus gyvybės išgelbėti nebepavyksta. Ypač tada, kai vartojamas neaišku su kuo sumaišytas elektroninių cigarečių skystis.

Visa Lietuva žino apie garsiausius šalies nusikaltėlius bei kruvinus darbus, kurie daugumą jų pasmerkė arba mirčiai, arba ilgiems įkalinimo metams. Vis dėlto, apie mafijos vyrų moteris žinoma ne tiek ir daug.

Už sunkius nusikaltimus kalėti iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras vėl prašė teismo skirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. „Aš pensininkas ir ligotas, esu nuteistas pačia griežčiausia bausme Lietuvoje. Prieš teismą su viltimi stoju jau šeštą kartą”, – iš ekrano į Kauno apygardos teismo teisėjus anksčiau kreipėsi 68 metų H. Daktaras.

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais – „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis – Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė. Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.

Šūviai vidury dienos, sprogmenys daugiabučių laiptinėse, automatais apšaudyti automobiliai ir už pinigus samdomi žudikai. Vos nepriklausomybę atkūrusi Lietuva kūrė naują valstybę, tačiau kartu čia sparčiai stiprėjo ir nusikalstamas pasaulis. 90-ųjų pradžioje net žmogaus gyvybė galėjo turėti savo kainą, o kartais ji siekė vos 200 dolerių.

Tiems, kurie žvalgosi įdomesnio nekilnojamojo turto Kaune, pasirinkimu galėtų būti jau daugiau nei dešimtmetį už keturių asmenų nužudymą, turto prievartavimą, plėšimą ir dokumentų klastojimą kalinčio Henriko Daktaro „pilimi“ pramintas namas, kuris ilgą laiką tebėra ant prekystalio. Už šį objektą prašoma arti milijono eurų.

2000-aisiais užsakomoji žmogžudystė kaip problemos sprendimo būdas Kaune labai išpopuliarėjo. Tarpusavyje susirėmusios grupuotės neretai samdė žudikus, atvykusius iš buvusios SSRS. Neretai įvykdžiusį užsakymą žudiką nužudydavo tie, kurie jį ir buvo pasamdę. Tokiu būdu jie siekė paslėpti visus pėdsakus. Vizitine kortele tapo kontrolinis šūvis į aukos galvą, kad rezultatas būtų šimtaprocentinis.

Tiems, kurie žvalgosi įdomesnio nekilnojamojo turto Kaune, pasirinkimu galėtų būti jau daugiau nei dešimtmetį už keturių asmenų nužudymą, turto prievartavimą, plėšimą ir dokumentų klastojimą kalinčio Henriko Daktaro „pilimi“ pramintas namas, kuris ilgą laiką tebėra ant prekystalio. Už šį objektą šiuo metu prašoma arti milijono eurų.

Kalbant apie mafiją Kaune iki šiol visų žvilgsniai krypsta į Pravieniškių pataisos namuose bausmę iki gyvos galvos šiuo metu atliekantį Henriką Daktarą. Jis tapo kone organizuoto nusikalstamumo simboliu visoje Lietuvoje. Nors Kaune po šalies nepriklausomybės atgavimo susibūrė ir daugiau grupuočių, bet visos jos daugiau ar mažiau jau yra nukeliavusios į kriminalines paraštes. Dauguma yra mirę (arba nužudyti), kiti leidžia dienas už grotų, o kai kurių vadeivų teismai tęsiasi iki šiol.

Kauno Vilijampolėje esančiame Naujalio gatvės 18-ajame name, be būsimojo mafijos boso Henriko Daktaro, gyveno ir būsimieji Vilijampolės gaujų lyderiai – broliai Rimantas ir Deividas Ganusauskai, jų pusbrolis Ričardas Ganusauskas, pravardžiuojami atitinkamai Mongolu, Mongoliuku ir Ganusia. Jų močiutė buvo H. Daktaro tėvo sesuo. Ilgus metus ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą šiurpinusios „daktarų“ gaujos pagrindas formavosi kiemo principu.

Iki gyvos galvos nuteistas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras jau daugiau kaip 8 metus gyvena švelnesnio režimo sąlygomis. Daug metų siektas tikslas teismo sprendimu buvo įgyvendintas dar 2018-ųjų gegužę. Naujienų portalas tv3.lt apsilankė Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kur šiuo metu bausmę atlieka iš tuometinio Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus pervežtas H. Daktaras.

Kauno kriminalinio pasaulio įžymybės mito formavimuisi nemažai įtakos galėjo turėti socialinės sąlygos, korupcija, nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei teisėsauga. Tokią išvadą galima susidaryti perskaičius H. Daktaro knygos „Išlikt žmogumi“ eilutes apie jo pažintį su „zona“. „Kitą rytą buvau nuvežtas į valdybą, kurios rūsiuose buvo garsioji KPZ (išvertus iš rusų kalbos – laikinojo suėmimo kamera). Šiais laikais ją vadina areštine, – paaiškino H. Daktaras.

Turėti Daktaro pavardę, pasirodo, kartais gali būti tikras prakeiksmas. „Buvo minčių net ją pasikeisti. Juk sėdžiu vien už pavardę. Būčiau koks Vasiliauskas ar P**dauskas, būčiau niekam nereikalingas. O dabar kai Daktaras, tai ir sodina“, – pokalbį per susitikimą tuomet dar veikusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime su tv3.lt žurnalistu pradėjo iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras.

Nusikalstamo pasaulio autoritetas, vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių su kurio pavarde teisėsauga sieja dešimtis sunkių bei itin žiaurių nusikaltimų. Tačiau, kaip teigia išskirtinį interviu tv3.lt davęs Henrikas Daktaras – už rankos nepagautas, dar ne vagis. „Nuteiskite mane garbingai, su įrodymais, bet nereikalaukite prisipažinti nusikaltimų, kurių nepadariau. Tikrai neskubu ten (žvilgsnį nukreipia į dangų) be eilės“, - atvirai pokalbį su tv3.lt žurnalistu pradėjo Henytė.

Kauno „Daškinių“ lyderio Remigijaus Daškevičiaus gyvenime nuolat figūravo skaičius „vienas“. Jo aplinkos žmonės ne kartą yra sakę, kad būdamas dar gyvas Daškė nuolat kartojo, jog pripažįsta tik pergalę ir, savaime suprantama, pirmąją vietą. Tikėtina, kad šio garsaus sportininko ir mafijos vadeivos noras būti „numeriu 1“ atsisuko prieš patį R. Daškevičių. Jis buvo nušautas Vilniaus centre. Simboliška, vieninteliu tiksliu snaiperio šūviu į širdį.

1989 metai pasižymėjo tolesniu Kauno kriminalinių grupuočių veiklos plitimu, padidėjusiu banditų įžūlumu ir augančiu jų veiklos meistriškumu. Tuo metu viešose vietose Kauno valdovais jautęsi nusikaltėliai šiurkščiais veiksmais siekė įbauginti visuomenę. Apie kriminogeninį Lietuvos TSR foną tuo metu byloja ir 1989-ųjų kovo 27-ąją Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Organizacinio inspekcinio skyriaus parengta slapta pažyma apie kovos su organizuotu nusikalstamumu Lietuvoje būklę.

Šiuo metu skelbimuose vis dar galima matyti ir pasižvalgyti po iki gyvos galvos kalėjime kalinčio Henriko Daktaro namus. Už „Henriko Daktaro pilimi“ pramintą objektą prašoma įspūdingos sumos. Anksčiau naujienų agentūra ELTA skelbė, kad Ramutė Daktarienė ne vienerius metus nesėkmingai bando parduoti Daktarų pilaite vadinamą gyvenamąjį namą Kauno rajone, Užliedžiuose, Sodų gatvėje. Skelbime rašoma, kad už 644 kvadratinių metrų namą prašoma 950 tūkst.

Kauno Vilijampolėje esančiame Naujalio gatvės 18-ajame name, be būsimojo mafijos boso Henriko Daktaro, gyveno ir būsimieji Vilijampolės gaujų lyderiai – broliai Rimantas ir Deividas Ganusauskai, jų pusbrolis Ričardas Ganusauskas, pravardžiuojami atitinkamai Mongolu, Mongoliuku ir Ganusia. Jų močiutė buvo H. Daktaro tėvo sesuo. Ilgus metus ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą šiurpinusios „daktarų“ gaujos pagrindas formavosi kiemo principu.

Šiandien paskelbta, kad iki gyvos galvos kalinčio Henriko Daktaro sutuoktinė Ramutė Daktarienė teismo prašo panaikinti jos žemės sklypui Kauno rajone, Užliedžiuose, taikomą areštą. Už „Henriko Daktaro pilimi“ pramintą objektą prašoma įspūdingos sumos. Pasižvalgykite, kaip jis atrodo. Kaip skelbė naujienų agentūra ELTA, R. Daktarienė ne vienerius metus nesėkmingai bando parduoti Daktarų pilaite vadinamą gyvenamąjį namą Kauno rajone, Užliedžiuose, Sodų gatvėje.

Iki gyvos galvos kalinčio Henriko Daktaro sutuoktinė Ramutė Daktarienė prašo teismo panaikinti jos žemės sklypui Kauno rajone, Užliedžiuose, taikomą areštą. Trečiadienį šį jos prašymą pradėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas. Prašymo išnagrinėti nepavyko, nes į posėdį neatvyko Generalinės prokuratūros atstovas. Generalinė prokuratūra palaikė kaltinimą H. Daktaro baudžiamosiose bylose.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie savo už grotų bėgančias dienas. Henytė nusivylęs, nes teismas vis atsisako paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę: „Tada bent turėčiau viltį numirti ne kalėjime, o laisvėje. O mirtis gali kiekvieną dieną mane pasiimti.

Socialiniame tinkle „Facebook“ išplito nekilnojamo turto įmonės „KaNT“ skelbimas apie parduodamus iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro šeimos namus netoli Kauno, Užliedžiuose. Skelbime nurodoma, kad namas parduodamas už įspūdingą kainą – 950 tūkst. eurų. Užliedžiuose stovinti H. Daktaro pilis jau seniai atkreipia aplinkinių dėmesį. Savo išvaizda bei mastu išsiskiriantis namas ne kartą buvo aptarinėjamas ir minimas įvairiuose pokalbiuose.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame garsus atlikėjas FC Baseball pasakoja apie netikėtą susidūrimą su nusikaltėliu, nuteistu kalėti iki gyvos galvos – Henriku Daktaru. Šią istoriją muzikantas papasakojo vienoje iš laidų, o jos iškarpa plinta socialiniame tinkle TikTok. Papasakojo apie susidūrimą su H. Daktaru Jųdviejų susidūrimas įvyko prieš daugelį metų, kai H. Daktaras dar buvo laisvėje, o minėtas dainininkas dar tik pradėjo kelią karjeros link.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Henriko Daktaro ir jo gynėjo skundą ir paliko galioti apygardos teismo nutartį, kuria netenkintas teikimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Plačiau – pranešime spaudai.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Iki gyvos galvos kalintis Henrikas Daktaras apskundė Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo atmestas kalėjimo vadovo prašymas skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo ir jo advokato skundą dabar nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas Vilniuje. Skundą parašęs advokatas Vytautas Sirvydis siekia, kad H. Daktarui būtų nustatyta 5 metų terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Nusikalstamo pasaulio autoritetas, vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių su kurio pavarde teisėsauga sieja dešimtis sunkių bei itin žiaurių nusikaltimų. Tačiau, kaip teigia išskirtinį interviu tv3.lt davęs Henrikas Daktaras – už rankos nepagautas, dar ne vagis. „Nuteiskite mane garbingai, su įrodymais, bet nereikalaukite prisipažinti nusikaltimų, kurių nepadariau. Tikrai neskubu ten (žvilgsnį nukreipia į dangų) be eilės“, - atvirai pokalbį su tv3.lt žurnalistu pradėjo Henytė.

Šiemet sukaks 25 metai, kai buvo įvykdyta tikriausiai pati garsiausia ir profesionaliausiai parengta užsakomoji žmogžudystė Lietuvoje. Vienintelis snaiperio paleistas mirtinas šūvis pakirto anuomet ryškią mūsų šalies sporto asmenybę Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą 32 metų Remigijų Daškevičių, pagarsėjusį Daškės pravarde.

Kauno apygardos teismas trečiadienį netenkino kalėjimo teikimo, kad už itin sunkius nusikaltimus kalėti iki gyvos galvos nuteistam Henrikui Daktarui būtų skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Teismas paskelbė, kad matomas teigiamas nuteistojo asmenybės pokytis, tačiau šiuo metu jo padaryta pažanga nėra pakankama. Nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Portalui kauno.diena.lt pavyko sužinoti prieš ką trečiadienio popietę buvo surengtas į liūdnos atminties 90-uosius grąžinantis išpuolis prie Henriko Daktaro mamos užeigos „Pas Jadvygą“ tuo metu, kai vos prieš pusvalandį Kauno apygardos teisme buvo pasibaigęs teismo posėdis, kuriame iki gyvos galvos įkalintas jos sūnus jau šeštą kartą prašė pakeisti šią bausmę į terminuotą laisvės atėmimą nuo penkerių iki dešimties metų. Iškalbingas šešėlis Portalui kauno.diena.

Už sunkius nusikaltimus kalėti iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras šeštą kartą prašo teismo skirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. „Aš pensininkas ir ligotas, esu nuteistas pačia griežčiausia bausme Lietuvoje. Prieš teismą su viltimi stoju jau šeštą kartą”, – iš ekrano į Kauno apygardos teismo teisėjus trečiadienį kreipėsi 68 metų H. Daktaras.

Visa Lietuva žino apie garsiausius šalies nusikaltėlius bei kruvinus darbus, kurie daugumą jų pasmerkė arba mirčiai, arba ilgiems įkalinimo metams. Vis dėlto, apie mafijos vyrų moteris žinoma ne tiek ir daug.

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais – „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis – Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė. Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Per Vėlines atlikėjas Germanas Daškevičius-Gamka pasidalijo jautriu įrašu, skirtu jo nužudytam tėčiui, Remigijui Daškevičiui. Socialiniame tinkle Gamka paviešino kadrą kapinėsi ir pasidalijo širdį veriančiais žodžiais.

TV3 laidos „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ vedėjai kalbina svarbius ir žinomus žmones, kurie atskleidžia dar negirdėtų detalių apie kriminalinį pasaulį laukiniais 90-aisiais.  Prieš prasidedant Sovietų Sąjungos griūčiai Lietuvos teritorijoje jau veikė nusikalstamos grupuotės, kurioms buvo atrištos rankos laisvai kloti nusikalstamumo pamatus.

Beveik prieš 17 metų Henriko Daktaro pilaitę Kauno rajone automatu nusprendę apšaudyti ir į kiemą granatą įmetę vyrai viliasi, kad aukštesnės instancijos teismas juos išteisins arba paskirs bent švelnesnę bausmę. Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atvertė su „kamuolinių“ gauja siejamo Egdaro Kalasūno ir šiam susivienijimui nepriklausiusio Ričardo Baikos baudžiamąją bylą.

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad neįtraukus „Nemuno aušros“ į valdančiąją daugumą, iškyla reali grėsmė pirmalaikiams Seimo rinkimams. Visgi politologai teigia, kad tokiu būdu šalies prezidentas mėgina pateisinti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos partijos dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje bei teigia, kad šiuo metu „Nemuno aušra“, dėl savo smukusių reitingų, yra patogi socialdemokratams.

Pravieniškių kalėjime bausmę atliekantis Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie savo už grotų bėgančias dienas. Henytė pasidalijo mintimis apie gyvenimą už grotų, kasdienę rutiną kalėjime, praeities klaidas, iš kurių dabar pasimokytų ir bėdoje palikusius bei be gailesčio išdavusius draugus. O nuotraukų galerijose galite pamatyti, kokiomis sąlygomis gyvena nuteistieji Lietuvoje.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė Henriko Daktaro skundą dėl įkalinimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.  Pakeisti H. Daktarui skirtą įkalinimą iki gyvos galvos terminuota bausme bandyta jau penkis kartus. Paskutinį kartą Kauno apygardos teismas Pravieniškių antrojo kalėjimo viršininko teikimą dėl bausmės sušvelninimo atmetė praėjusį gruodį. Nutartis buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gruodžio pabaigoje netenkino iki gyvos galvos kalinčio Henriko Daktaro sūnaus Enriko skundo ir paliko galioti Vilniaus policijos nutarimą, kuriuo jam skirta bauda ir atimta teisė vairuoti. Sostinės kelių policijai 42 metų Enrikas Doktor (2018 metais jis pasikeitė pavardę) įkliuvo rugsėjo 18 dieną Savanorių prospekte. Toje vietoje leidžiamas 90 kilometrų per valandą greitis, o E. Doktor vairuojamas BMW lėkė 147 km/h greičiu.

 Už vadovavimą sunkius nusikaltimus vykdžiusiam nusikalstamam susivienijimui Henrikas Daktaras lieka įkalintas iki gyvos galvos. Toks sprendimas penktadienį Kauno apygardos teisme paskelbtas trijų teisėjų kolegijai išnagrinėjus Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) teikimą dėl H. Daktaro bausmės sušvelninimo.

Dar 2017-ųjų sausio pirmąją tuometiniame Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose bausmę atlikinėjo 74 nuteistieji. Šiandien Kauno kalėjime jų likę vos 20 ir tik 4 iš jų nėra sulaukę 18 metų. Likusieji 16 šiuo metu jau yra pilnamečiai, tačiau jie pasinaudojo įstatymuose numatyta teise likti nepilnamečiams skirtame sektoriuje iki bausmės atlikimo pabaigos arba kol sulauks 24 metų.

Kauno mafijos autoritetu tituluojamas Henrikas Daktaras sutiko atskleisti itin retai matomą savo gyvenimo pusę. Jis pasidalijo asmeniniais prisiminimais apie vaikystę, tėvą, kuris, anot jo, niekada nepriklausė nusikalstamam pasauliui ir tragiškai žuvusį jaunėlį brolį. Henytė pasakoja, kad vaikystė prabėgo sename Kauno Vilijampolės mikrorajone, kuriame gyveno praktiškai visa giminė: „Gyventi visiems greta buvo ir linksma, ir baugu. Vykdavo baliai, visi gerdavo, nuolat kildavo muštynės.

Vos prieš kelias dienas savo 66-ąjį gimtadienį paminėjęs Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie savo už grotų bėgančias dienas. Henytė nusivylęs, nes visai neseniai teismas dar kartą atsisakė paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę: „Tada bent turėčiau viltį numirti ne kalėjime, o laisvėje. O mirtis gali kiekvieną dieną mane pasiimti.