hanner

 AB „Hanner“ pradėjo logistikos sandėlių komplekso statybų Sankt Peterburge antrąjį etapą. Investicijos į šį statybų etapą sudarys 68 mln. litų. Praėjusiais metais bendrovė į logistikos sandėlių komplekso statybas jau investavo 128 mln. litų. Planuojama antrojo etapo statybas užbaigti iki šių metų pabaigos, o sandėlių eksploataciją pradėti 2014 m. Antrojo statybų etapo metu bus pastatytos 40 tūkst. kvadratinių metrų sandėliavimo patalpos.

“Investicijų bendrovė „BPT Asset Management“ pradėjo savo valdomo NT fondo „BPT Secura“ turto išpardavimo procesą, kurį užbaigti tikisi vėliausiai kitais metais. Būtent tarp šio fondo turto yra daugiau nei 22.611 kv. m. ploto užimantis „Europos“ prekybos centras.

Šiemet bendrovė „Hanner“ į gyvenamųjų patalpų projektus planuoja investuoti apie 60 mln. litų, iš jų 20 mln. – Lietuvoje. Pernai bendrovė pardavė 212 butų ir gavo 76,1 mln. litų pajamų (21 proc. mažiau). Beveik trečdalį šių pajamų (21,2 mln.) sudarė gyvenamojo ploto pardavimas Lietuvoje. Bendrovės pranešime teigiama, kad pajamos mažėjo dėl mažesnės nei 2011 metais parduodamo ploto pasiūlos.

Antradienį Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui gyventojų iniciatyvinė grupė įteikia 658 parašus dėl vaikų darželio šiaurinėje sostinės dalyje steigimo. Naujakuriai prašo savivaldybės palaikymo darželio statyboms. Vilniaus miesto šiaurinėje dalyje tarp Bajorų kelio, Fizikų ir Mokslininkų gatvių per pastaruosius kelerius metus įsikūrė per 2200 naujakurių, kuriems stinga vaikų darželio.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos žmonių galvose kirba, politikų lūpose skamba,  o biurokratų stalčiuose – dulka koncepcijos, kaip padaryti Lietuvą turtingą, lietuvius (pastaba: ir lietuvių, ir kitų tautybių lietuvius) – laimingus ir sočius. Pabandykime pamąstyti atvirkščiai – ko reiktų, kad Lietuvai nepasisektų. Gal žvelgiant tokiu kampu būtų paprasčiau suprasti, ko daryti nereikėtų.

AB „Hanner“ nuo šiol bus estiško kapitalo bendrovė, praneša „Verslo žinios“. Nekilnojamo turto bendrovės vadovo Arvydo Avulio (66 vieta „Ekonomika. lt“ sudarytame 100 turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše, apie 70 mln. litų) teigimu šį sprendimą „Hanner“ priėmė dėl nuolatos kintančios ir nepalankios mokestinės sistemos. Anot A. Avulio, Estijoje yra kur kas aiškesnė ir patikimesnė įstatyminė bazė, o tai leidžia užsitikrinti palankesnes sąlygas kapitalo kaupimui ir perskirstymui.

Aštuonerių metų narystės Europos Sąjungoje laikotarpis buvo itin jautrus švietimo sistemos ir statybų sektoriaus atstovams. Vieniems teko sukti galvas, kaip modernizuoti švietimo sistemą ir renovuoti mokymosi įstaigas, o kitiems apskritai, kaip išgyventi krizės akivaizdoje – kai šalyje tarsi grybų pridygo pradėtų, bet dėl lėšų stygiaus tiesiog akyse sustingusių įvairiausių statybos objektų Tarptautinių projektų svarba Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė pabrėžė, kad Lietuv...

Lietuvoje nerasite nė vienos nekilnojamojo turto (NT) bendrovės, kuri masiškai nuomotų būstą gyventojams. NT plėtotojai tikina, kad tam trukdo bloga mokestinė sistema ir nekultūringi nuomotojai. Gyvenamąsias patalpas nuomojantys NT plėtotojai už nuomą turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), nekilnojamojo turto ir pelno mokesčius. Gyventojams, norintiems oficialiai nuomoti būstą, užtenka įsigyti patalpų nuomos verslo liudijimą, kurio mokestis metams siekia 1 440 litų.

Kad įkurtumėte savo įmonę, jums nebūtina turėti nuosavo biuro. Vos už kelis šimtus litų per mėnesį galite išsinuomoti darbo stalą Vilniaus centre, o jei reikalingas tik įmonės registracijos adresas, virtualiame biure jo nuoma sieks apie 50 litų per mėnesį. Darbo vieta bendradarbystės (angl. coworking) paslaugas teikiančiuose centruose „HUB Vilnius“ kainuoja 220 litų per mėnesį. Į kainą įeina darbo stalas, kėdė, belaidis internetas ir gėrimai – kava ir arbata.

Dauguma žmonių svajoja gyventi nuosavuose namuose, tačiau ne visi gali sau tai leisti. Kad žmogus norėtų pirkti būstą, pardavėjas turi jam pasiūlyti tai, ko jis negalės atsisakyti. Tokia filosofija vadovaujasi nekilnojamojo turto bendrovės. Smulkmenos kuria pasitikėjimą Iki prasidedant krizei būstus pirko visi, kas galėjo. Bankai noriai dalijo paskolas, statybų bendrovės be atvangos statė namus, o nekilnojamojo turto pardavėjai vos spėjo suktis registruodami sandorius.

Šv. Florijono dienos išvakarėse balsas.lt. kalbina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorių Remigijų Baniulį. Jums malonu girdėti,  kad ugniagesiai pelnė visuomenės pasitikėjimą? Didelis džiaugsmas, kad visuomenė pasitiki ugniagesiais. Juk sovietinėje sistemoje  manyta, jog ugniagesiai miega 25 valandas per parą, o jeigu atvyksta į įvykio vietą – būtinai turi būti išgėręs. Pasitikėjimo, kokį įgijo  dabar, nebuvo.

Gelbėtojai sieks atkreipti visuomenės dėmesį į ugniagesio gelbėtojo profesiją bei pavojus, slypinčius kasdien kovoje su liepsnomis Varžybose, kurių metų bus šturmuojamas aukščiausias sostinės „Hanner“ pastatas, dalyvaus ugniagesiai iš Estijos, Latvijos ir Baltarusijos, studentai. Viso startuos 22 komandos. Dalyviai privalės užbėgti į 17 – ą aukštą apsiginklavę ugniagesio amunicija bei su kvėpavimo aparatu. Startas skelbiamas antradienį 17 valandą.

Latviai išmėgina naują būdą ištirpdyti įšalą nekilnojamojo turto rinkoje – nuo liepos trečiųjų šalių piliečiai, investuodami į turtą mūsų kaimyninėje šalyje, įgyja teisę pretenduoti į ilgalaikį gyvenimo leidimą. Kitaip tariant, Rusijos investuotojams pasiūlytas planas: ilgalaikė Šengeno viza už investiciją į butą Rygoje ar Jūrmaloje, rašo „Verslo žinios“. „Galimybė gyventi ES“ – tokio tipo skelbimų pastaruoju metu vis dažniau galima išvystyti prie parduodamų būstų skelbimų Latvijoje.

Rugsėjo 4-6 d. bohemiečiai ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kviečia pasigrožėti į sceną sugrįžtančiu prancūzų lyrinės operos šedevru – Jules Massenet opera „Verteris“. Šį sezoną į sceną sugrįš ir daugiau bohemiečių darbų.   „Nepaisydami sunkmečio ir visų nepalankių sąlygų menui, ir šiemet bohemiečiai lieka kartu.

Latvijoje veikianti „City Service“ grupės antrinė įmonė „Riga City Service“ rūpinsis dar šešių prekybos centrų ūkio priežiūra Rygoje. Pasirašiusi sutartį su grupe „Rimi Baltic“, bendrovė aptarnaus „Rimi Hypermarket“, du „Rimi Supermarket“ ir tris „Supernetto“ centrus. Bendras jų plotas sudaro 10,4 tūkst. kvadratinių metrų.

Vilniaus miesto savivaldybės vadovų susitikime su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atstovais buvo pristatytas projektas „Socialinio būsto plėtros spartinimas“, apžvelgtas socialinio būsto finansavimas ir plėtra Lietuvoje nuo 2004 metų, šalies būsto strategija, būsto poreikis, buvo pasiūlyta pakeisti socialinių būstų įsigijimo modelį.

AB „Hanner“ praneša, kad jai pavyko susitarti su Lietuvoje veikiančiais komerciniais bankais dėl išskirtinių palūkanų taikymo, įsigyjant būstus bendrovės vystomuose NT projektuose. Būsto pirkėjams paskolos bus suteikiamos su 3 proc. metinėmis palūkanomis. Norintys įsigyti būstą taip pat galės gauti 100 proc. banko finansavimą. reklama Vidutinės metinės palūkanos rinkoje šiuo metu yra 7–8 proc.

Po 30-40 metų bendrovei „Klaipėdos kartonas“ atidavusios moterys pateko į absurdišką situaciją. Klaipėdietės protestais bando išsireikalauti, kad darbdavys jas teisėtai atleistų iš darbo. Liko stipriausios Vakar ryte prie Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje įsikūrusios bendrovės „Klaipėdos kartonas“ vartų įvyko nesankcionuota protesto akcija.

nekilnojamojo turto projektų vystytoja bendrovė „Hanner“ vasario 20 dieną išpirko dvejų metų trukmės 34,528 mln. litų (10 mln. eurų) vertės viešo platinimo obligacijų emisiją. Obligacijų emisijos metinių palūkanų dydis buvo 6,2 procentai. Pasak „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, bendrovė įvykdė savo įsipareigojimus investuotojams. „Vienas iš esminių įmonės veiklos aspektų – finansinių įsipareigojimų laikymasis.

Aplinkos ministerija (AM) karštligiškai keičia ankstesnės ministerijos vadovybės padarytus sprendimus. Šit nuo 2010 m. sausio 1-osios statybų plėtotojams vėl nebereikės įrengti parduodamų būstų.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT“ bylą. Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“, ketinančios įgyvendinti milijardinės vertės energetikos projektus, vadovu paskirtas antrinės „Leo LT“ elektros skirstymo bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) generalinis direktorius Gintautas Mažeika. 41-erių G. Mažeika nuo pirmadienio „Leo LT“ valdybos pirmininko ir vyriausiojo vykdomojo pareigūno poste pakeis šią savaitę iš jo atsistatydinusį Rymantą Juozaitį. Pastarasis „Leo LT“ vadovavo nuo pat jos įkūrimo beveik prieš 5 mėnesius.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“, ketinančios įgyvendinti milijardinės vertės energetikos projektus, vadovu paskirtas kelių mėnesių patirtį energetikoje turintis vadybininkas ir finansininkas Gintautas Mažeika teigia pirmiausiai ketinantis susitikti su nauja Vyriausybe bei Kainų komisijos vadovu. „Dabartinė situacija su Kainų komisija manęs netenkina - noriu pakeisti santykius ir bendravimo stilių.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“, ketinančios įgyvendinti milijardinės vertės energetikos projektus, vadovu siūlomas elektros skirstymo bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) generalinis direktorius, buvęs draudimo įmonės „PZU Lietuva“ vadovas 41-erių Gintautas Mažeika.

Lėtėjant ekonomikai, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, vis daugiau mažų įmonių savininkų ieško išeičių, kaip pritraukti lėšų į savo įmonę. Todėl įmonių vadovai renkasi alternatyvią priemonę – obligacijas. Pasak analitikų, šiuo metu yra nepalanki situacija naujų akcijų emisijų leidimui.

Lėtėjant ekonomikai, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, vis daugiau mažų įmonių savininkų ieško išeičių, kaip pritraukti lėšų į savo įmonę. Todėl rinkoje atsiranda vis daugiau obligacijų, turinčių didelę palūkanų normą. Pasak analitikų, šiuo metu yra nepalanki situacija naujų akcijų emisijų leidimui.

„Šiaulių plento grupė“ šiuose Seimo rinkimuose nusprendė remti 7 tradicines didžiausias politines partijas, turinčias „aukščiausius politinio pasitikėjimo reitingus“. Kaip teigiama trečiadienį grupės išplatintame pranešime, „Šiaulių plento grupė“ apsisprendė remti Lietuvos socialdemokratų partiją, Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), Valstiečius liaudininkus, „Tvarką ir teisingumą“, „Darbo partiją“, Naująją Sąjungą (Socialliberalus), Liberalų ir centro sąjungą.

Sutemoms apgaubus miestą, į gatves išrieda galingus sportinius automobilius vairuojantis jaunimas, kuris dideliu greičiu ir garsiai burzgiančiais motorais drumsčia gyventojų miegą. Tačiau mėgstantiems adrenaliną naktinės miesto gatvės yra vienintelė vieta išbandyti save, rašo „Lietuvos žinios“. Tarp greičio mėgėjų ir kelių patrulių nuolatos vyksta tylus, nematomas karas ir nors abi šalys norėtų rasti kompromisą, kol kas jo paieškos primena katės ir pelės žaidimą.

AB „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis nusiteikęs optimistiškai, jis mano, kad dabartinė situaciją Lietuvoje iššauks piliečių išradingumą ir išaugins stipresnias verslininko savybes turinčius asmenis. Praėjusiame numeryje pateikėme A. Avulio sėkmės istoriją. Šį kartą verslininkas sutiko su Verslosavaite.lt pasidalyti savo nuomone apie dabartinę Lietuvos ekonominę padėtį bei nekilnojamo turto rinkos perspektyvas.

Savaitraščio „Veidas“ sudaromame turtingiausių Lietuvos piliečių sąraše pirmasis trejetukas nesikeičia. Tuo tarpu trisdešimtuke atsirado kelios naujos pavardės. Sąrašo lyderiai išlieka vis tie patys, tik pirmieji du susikeitė vietomis: pernai antrasis buvęs pagrindinis „Achemos“ grupės savininkas Bronislovas Lubys, kurio turtas vertinamas 3 mlrd. litų, pakilo į pirmą vietą, iš jos išstumdamas vieną VP grupės savininkų Nerijų Numavičių (2,8 mlrd.

Praėjusiais metais UAB „Hronas“ valdybos priimtas sprendimas Fasadų padalinio verslą perkelti į naują įmonę pasiteisino – gruodžio mėnesį įkurtos fasadų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas teikiančios UAB „Hrono fasadai“ 2008 m. pirmojo ketvirčio apyvarta siekė 22,1 mln. litų. Anot UAB „Hronas“ valdybos pirmininko Gintauto Kalinausko, verslas buvo perkeltas siekiant ne tik efektyvinti Hrono įmonių grupės veiklą, bet ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių rinkos poreikių.

Bendrovės „Avestis“ per susijusias įmones valdomų įmonių bendra apyvarta 2007 metais pasiekė 352 mln. litų, tai 3 kartus daugiau nei 2006 metais, kai ji siekė 116 mln. litų. „Spartų augimą praėjusiais metais nulėmė kelių statybos, geležinkelių tiesimo ir atliekų tvarkymo įmonių įsigijimas“ – sakė „Avesčio“ valdybos pirmininkas Šarūnas Kliokys.

Būstų kainų smukimo trečdaliu scenarijus yra realus, tačiau to negeidžia nei statytojai, nei kredito įstaigos. Naujos statybos būsto kainos sumažinimas penktadaliu net stambiems nekilnojamojo turto plėtotojams reikštų nuostolingą veiklą ar net bankrotą.

Nekilnojamojo turto (NT) kainos, šio sektoriaus atstovų teigimu, Lietuvoje kristi negali ir nesiruošia - esą jų nuleisti nebėra kaip, rašo „Respublika“. Tendencija - brangti? Vakar vykusioje diskusijoje „NT mitai ir tikrovė - šiandien ir rytoj“ UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto generalinis direktorius Vytas Zabilius savo pristatyme pasakojo, kad praėjusiais metais NT kainos iš esmės aiškiai kilo, ypač senos statybos būsto, tuo tarpu gretimose šalyse pakilimas ėmė slūgti jau 2007 m. antroje...

Apie keturiasdešimt Lietuvoje veikiančių galvų medžioklės agentūrų pernai perviliojo kelis šimtus vadovų ir kitų aukščiausios kvalifikacijos specialistų, o jų atlyginimai kilo iki 30 proc. Kaip rašo savaitraštis „Veidas“, galvų medžiotojai, pervilioję patyrusį vadybininką Valdą Tekorių iš pieno perdirbimo milžinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ į „Kalnapilio-Tauro“ grupę, antrą pagal dydį šalies alaus gamintoją, galėtų iš pasitenkinimo trinti rankomis.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ savininkas ir vadovas Arvydas Avulis mano, kad panikuoti dėl dabartinės padėties būstų rinkoje neverta - esą baigėsi 2005-2006 metais buvęs neracionalus kainų kilimas, ir rinka pagaliau grįžta į pusiausvyros būseną. „Hanner“ valdybos pirmininko teigimu, panikuoti neverta, nes dabartinė „lengva korekcija“ būsto kainas priartina prie normalaus augimo.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad žemės sklypų kainos neturėtų kristi. Nors rinkos aktyvumas kai kuriuose sektoriuose yra sumažėjęs, bet statistinis kainų kritimas nėra fiksuojamas. „Žemės sklypų kaina galėtų sumažėti tik tuo atveju, jei rinkoje padidėtų žemės sklypų pasiūla. Šiuo metu to tikrai nenusimato, nes žemės ištekliai yra riboti“, - Verslosavaite.lt teigė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų grupės“ rinkodaros direktorius Darius Dulskis.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) geriausių nekilnojamojo turto projektų konkurse „Už darnią plėtrą“ šiemet išrinkti 5 nugalėtojai.

Tik nedidelė dalis uostamiestyje veikiančių įmonių priklauso klaipėdiečiams verslininkams. Greta įvairių užsienio šalių kapitalo uostamiestyje gana stipriai yra įsitvirtinę kauniečiai, taip pat verslininkai iš sostinės, rašo „Vakarų ekspresas“. Kai kuriems verslininkams klausimas, ar jų įmonės savininkai yra klaipėdiečiai, skamba provincialiai. Tačiau viešųjų ryšių ekspertai sako, kapitalo kilmė tampa itin svarbia tada, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas arba prekes vietinei rinkai.

Nedidelė statybos bendrovė, patikėjusi žinomo giganto geru vardu, ne tik prarado uždirbtus pinigus, brangią techniką, bet ir sulaukė pasiūlymo sumokėti tūkstantinę baudą.

Verslumą skatinančios iniciatyvos „SEB verslo menas“ televizijos projekte „Vertas milijono“ – pirmieji finalininkai. Projekto valdyba atrinko tris stipriausių verslo idėjų autorius, kuriems bus suteikta galimybė steigti savo įmones bei realizuoti verslo idėjas. Geriausių „Vertas milijono“ valdybos įvertinimų sulaukė vilnietis Jonas Klimantavičius, verslininkas iš Šiaulių Kęstutis Špokas bei Kauno moksleivis Irmantas Jablonskas.

2 milijonai litų už 20 kvadratinių metrų, arba 100 tūkstančių litų už 1 kvadratinį metrą. Tokios sumos iš bendrovės „Hanner“ užsiprašė pusę buto parduodantis vilnietis, rašo „Vilniaus diena“. Vilniaus Šnipiškių rajone tarp dangoraižių įspraustas senas dvylikos butų namas. Atrodo, dauguma gyventojų jį jau apleido, bet didelis mėlynas plakatas skelbia, jog čia galima apsigyventi – parduodama pusė buto. Viso labo – 2 mln. litų už 20 kv. metrų. Taip vakar rytą pareiškė buto savininkas.

Nekilnojamojo turto kainų kritimo laukiantys pirkėjai tampo pardavėjams nervus – paskutiniaisiais praėjusių metų mėnesiais apyvarta smuko ne procentais, o kartais. Tačiau kainos niekaip nekrinta, rašoma dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Būstas“.„Sumažinti būsto kainą bet kuriam investuotojui reikštų savižudybę“, – sako „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.„Namas nepastatomas per naktį. Projektui įgyvendinti reikia bent trejų metų.

...Taip kadaise, atgimimo apyaušryje vadinosi legendinės grupės „Antis“ daina. Žurnalai rašo, kad „Antis“ vėl ketina parskristi į mūsų padangę. Tiesa, ironijos nestokojantis anos dainos tekstas kalbėjo apie kasdienius dalykus. Tiesa, anuomet „Anties“ repertuare skambėjo ir pakankamai aštrių politinių tekstų, tačiau kalbėsiu šįsyk ne apie „Antį“, nors šią grupę ir jos aštrias dainas prisiminiau ne šiaip sau.

Pareigūnai teigia tiriantys pirmąjį šalyje atvejį dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių galimo išnaudojimo Lietuvoje. Darbo ir Mokesčių inspekcijų, Policijos ir Migracijos departamento tyrime figūruoja ir viena didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros bendrovių. Jos vadovai teigia tapęs aferistų užsieniečių aukomis, praneša LTV naujienų tarnyba.Vilniaus Lazdynų mikrorajone statoma namų gyvenvietė „Gudelių šilas“. Čia ir šiuo metu dar dirba apie dešimt ukrainiečių.

Antradienį Baltarusijos Ministrų tarybos prezidiumo posėdyje šalies kultūros ministras Vladimiras Matveičiukas pranešė, kad Baltarusijos nacionalinė kino studija „Belarusfilm“ bus rekonstruojama kartu su investuotoju iš Lietuvos akcine bendrove „Hanner“. Anot kultūros ministro, jau išspręsti visi šios rekonstrukcijos klausimai. Valstybės vadovas A. Lukašenka pritarė kino studijos ir Minsko vykdomojo komiteto pasiūlymams.

Vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros akcinių bendrovių „Hanner“ 2006 m. pajamos, preliminariais duomenimis, sudarė 155 mln. litų, o pelnas prieš mokesčius augo 59 proc. – iki 94 mln. litų. 2005 m. pajamos buvo 154 mln. Lt, o pelnas prieš mokesčius — 59 mln. litų.„Hanner“ valdybos pirmininkas ir savininkas Arvydas Avulis pelno augimą sieja su pastarųjų kelerių metų sėkmingomis investicijomis Lietuvoje, Latvijoje ir Rumunijoje.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros AB „Hanner“ pradėjo didžiausio savo projekto Latvijos sostinėje paruošiamuosius statybos darbus. Rygoje, Ropažu gatvėje, per ketverius metus iškils daugiafunkcinės paskirties kompleksas, į kurį planuojama investuoti daugiau kaip 370 mln. Lt.

Į Rumuniją bei Bulgariją krypsta Lietuvos statybininkų ir prekybininkų žvilgsniai. "Lietuvos rytas" rašo, kad investuotojus vilioja pigi ir kvalifikuota darbo jėga, mažas įmonių pelno mokestis, patrauklus klimatas ir gera geografinė padėtis. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė "Hanner" pernai Rumunijos sostinėje Bukarešte įsigijo sklypą ir statys daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Įmonė numato investuoti į šį projektą 30 mln. eurų (103,5 mln. litų), tai trečias toks jos projektas šalyje.