gyvybė

Mūsų galaktikoje – Paukščių Take – yra mažiausiai 50 milijardų egzoplanetų, ir bent 500 milijonų iš jų veikiausiai patenka į vadinamąją gyvybės zoną, kurioje egzistuoja sąlygos skystam vandeniui, o kartu ir gyvybei egzistuoti, pranešė NASA kosminio Keplerio teleskopo programos atstovas. Planetų sistemos kosmose yra kur kas labiau paplitusios, nei buvo manoma iki šiol, o mokslininkams reikės iš naujo įvertinti gyvybei tinkamų sąlygų aplink kitas žvaigždes skriejančiose planetose tikimybę.

Sekmadienį, antrąją Šv. Kalėdų dieną, kraupi avarija Plungės rajone išplėšė iš gyvenimo Lietuvos kraujo donorystės žymūną, muzikantą ir visuomenės veikėją, Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos narį 52 m. Kęstutį Gascevičių. Iškilaus Šiaulių miesto politikos ir visuomenės veikėjo gyvybės siūlas per avariją ties Plungės rajono Alksnėnų kaimu nutrūko sekmadienio popietę, apie 15.25 val.

Orbita aplink Marsą skriejantis NASA palydovas MRO (Mars Reconnaissence Orbiter) „Raudonojoje planetoje" aptiko ugnikalnį, kurio šlaituose gali būti rasta įrodymų, jog prieš milijardus metų šioje planetoje egzistavo gyvybė.

Egzoplanetos „Gliese 581g“ atradimas sukėlė tikrą šurmulį – astronomai džiaugėsi, jog surado labai įdomią ir į Žemę panašiausią planetą, nežemiškos gyvybės šalininkai jau ėmė kurpti galimų planetos gyventojų portretus, tačiau ar tik visas šis sujudimas nebus gerokai per anksti? Bent jau kalboms apie gyvybę šioje egzoplanetoje – tikrai per anksti. Mat kai kurie astronomai visai pagrįstai suabejojo pačiu planetos egzistavimo faktu.

Saturno palydovo Titano atmosferą tiriantys mokslininkai išsiaiškino, jog joje egzistuoja sąlygos sudėtingoms molekulėms susidaryti. Į šių molekulių tarpą patenka ir amino rūgštys bei nukleotidų bazės, kurios dažnai vadinamos baziniais gyvybės atsiradimo komponentais. Arizonos universiteto (JAV) mokslininkai pirmieji pademonstravo, jog tokias molekules galima sukurti be vandens.

Vos daugiau nei prieš pusmetį pasaulį sukrėtė žinia, kad mirė 32 metų aktorė Britani Murphy (Brittany Murphy). Kalbos apie tai, kas gi lėmė staigią aktorės mirtį netyla iki šiol: ar tai buvo nesuskaičiuojamas nuskausminamųjų tablečių kiekis, kokainas, o gal plaučių uždegimas? Tačiau kai po kelių mėnesių tokiomis pat aplinkybėmis mirė ir jos sutuoktinis, pagrindiniu įtariamuoju tapo... pelėsis.

Pastojusias, tačiau gimdyti nenorinčias moteris neretai kankina klausimas, ar tokia procedūra yra skausminga. Anot specialistų, tiesaus atsakymo nėra. Viskas priklauso nuo aborto tipo bei nėštumo periodo, kuriame jis atliekamas. Svarbu paminėti, kad patyrusių profesionalų atliekami abortai yra saugūs, tačiau kiekviena medicininė procedūra gali atnešti nepageidaujamas komplikacijas. Apsisprendusias moteris medikai visada apžiūri, gerai išanalizuoja ligos istoriją bei galimas rizikas.

Niekas nežino, kada Žemėje atsirado gyvybė – tačiau menki įrodymai, kuriuos mokslininkai vis dėlto turi, leidžia manyti, kad tai nutiko neilgai trukus po to, kai atsirado pati planeta. Fosilijų medžiotojai naršo visą pasaulį, ieškodami uolienų, išduodančių kuo senesnes gyvybės formas. Tuo užsiima ir JAV Old Dominium universiteto sedimentologė Nora Noffke. Afrikos uolienose ji su kolegomis neseniai rado cianobakterijų pėdsakų, kurių amžius - 2,9 mlrd. metų.

Mokslininkai paskelbė, kad per dešimtmetį poros nustos mylėtis siekdamos susilaukti palikuonių ir verčiau pasitikės IVF metodu – dirbtiniu apvaisinimu. Jie teigia, kad trisdešimtmečiai ir vyresni vis dažniau nusivilia natūralia žmogaus reprodukcijos sistema, o pasitikėjimas dirbtiniais vaisingumo metodais tik auga. O tai reiškia, kad netrukus seksas atliks tik vieną funkciją – malonumo.

Paskutinį balandžio mėnesio sekmadienį minėsime Gyvybės dieną. Ši Gyvybės diena atsirado kaip atsakas į pasaulio visuomenes užvaldžiusią žmogaus gyvybės skirstymo vertės ir egoistinių interesų pirmenybę gyvybės atžvilgiu. Neginčytina tiesa, jog kiekvienas sveiko proto žmogus nori gyventi, o gyvenime siekia laimės. Žmonių materialinis gyvenimas gerėja, tačiau laimės siekis tampa dar egoistiškesnis. Pradedama vertinti tik sava gyvybė ir savas laimės troškimas.

Mėnulis pateikė naują paslaptį: Indijos kosminis zondas „Chandrayaan-1“ jo paviršiuje aptiko organinių molekulių, pranešė Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) . Indijos mokslininkai yra ties svarbaus atradimo slenksčiu – gali būti, kad jie Mėnulyje aptiko vienokios ar kitokios formos gyvybės pėdsakų, skelbia „DNAIndia.

Mokslininkai įsitikinę, jog dalis Žemės atmosferos, o ir vandenynų, davusių pradžią gyvybei, atkeliavo iš kosmoso, greičiausiai – kartu su meteoritais ir kometomis. Anksčiau buvo manoma, jog atmosfera kartu su vandenynai atsirado didžiulių vulkaninių išsiveržimų metu, kuomet į paviršių iškilo giliai Žemės plutoje buvusios dujos, mineralai ir kitos medžiagos. Vėliau, Žemės atmosferą ėmė formuoti atsiradę gyvieji organizmai – tiek augalai, tiek ir gyvūnai.