gyvūnai

Į vieno kauniečio kiemą ankstyvą rytą užsuko nekviestas svečias. Vaizdo kameros užfiksavo drąsiai vaikštinėjantį briedį. Specialistai sako, kad stebėtis tuo nereikėtų, mat miestai plečiasi, žmonės ir gyvūnai gyvena greta – lieka tik stengtis sutarti. Nekviesto svečio rytą sulaukė vienas kaunietis Aukštuosiuose Šančiuose.

Itin reti vandens gyvūnai – vadinamieji „mažieji drakonai“ – trys visiškai akli salamandrų jaunikliai apsigyveno didžiausiame, turistams prieinamame urve Slovėnijoje. Paslaptingame, tamsiame ir milžiniškame Postonjos urvų komplekse Slovėnijoje šis akvariumas pastatytas neatsitiktinai. Kelios akimirkos ir į jį išleidžiamas vienas iš trijų naujų gyventojų – prieš ketverius metus išsiritęs salamandros jauniklis.

Šokiruojanti žinia iš Botsvanos. Šalyje dėl nežinomos priežasties nugaišo net pusketvirto šimto dramblių. Kol ekspertai aiškinasi, kas galiūnams nutiko, aktyvistai sako, kad tai – katastrofa, kuri turės neigiamų pasekmių viso Afrikos žemyno dramblių populiacijai. Pietų Afrikos valstybė Botsvana garsėja didžiausia pasaulyje afrikinių dramblių populiacija.

Viena amerikiečių šeimyna, išplaukusi pažvejoti, ežere sugavo ne žuvį, o lokį. Kodėl ir kokios pagalbos prireikė šleivakojui laukiniam gyvūnui, išvysite netrukus. Žvejyba su žadą atimančiais nuotykiais. Amerikiečių šeimyna Viskonsine vejasi lokį, kurio galva įstrigusi plastikinėje talpoje. Žmonės nori pagelbėti nelaimėliui, kuris talpoje, matyt, ieškojo kažko skanaus. Tačiau gyvūnas žmonių neprisileidžia, jis apimtas streso tiesiog plaukia pats nežinodamas kur.

Teigiama, kad mama gulbė „mirė plyšus širdžiai“ po to, kai beširdžiai vandalai plytomis sutraiškė jos perimus kiaušinius. Paauglių berniukų grupė Mančesteryje, Didžiojoje Britanijoje dar neišsiritusius gulbiukus nužudė praėjusį mėnesį, svaidydami akmenis ir plytgalius. Mama gulbė buvo rasta negyva šią savaitę, dingus tėčiui gulbinui, praneša „Manchester Evening News“. Akmenis ir plytgalius į gulbių lizdą mėtantys paaugliai buvo pastebėti prie Mančesterio kanalo gegužės 20 dieną.

Kviečiame trumpam atsipalaiduoti ir pasigrožėti mielais ūdriukais, kurie pirmą kartą išlindo iš guolio bei prižiūrimi mylinčių tėvų Matildos ir Pipo šmirinėja po atvirą voljerą Londono zoologijos sode. Cypiančius mažylius už pakarpos mama su tėčiu tempia lauk pasivaikščioti. Mama Matilda sugriebusi tempia vieną mažylį, tėtis Pipas – antrą. Ir nė per žingsnelį nepalieka mažųjų ūdriukų be priežiūros. Meilės ir rūpesčio kupinas vaizdelis filmuojamas Londono zoologijos sode.

Gyvūnų globėjai sunerimę: vasaros pradžioje daugėja tautiečių į gyvūnų prieglaudas atvežančių iš gyvosios gamtos išplėštus, pavasarį gimusius, stirnų jauniklius. Užtikę juos vienus miške, žmonės mano, kad jie palikti, nors dažniausiai visai netoli stirnų patelės šmirinėja ir pas savo palikuonis, kad ir po paros, bet sugrįžta. Palietę stirniukus savomis rankomis, o dar blogiau, juos parsinešę namo, žala gamtai padaroma milžiniška.

Lazdijų rajone, Metelių regioniniame parke, – didžiulis sujudimas. Į gimtuosius namus parvežta daugiau nei šimtas balinių vežliukų. Jie, maždaug prieš metus, buvo paimti iš dėtavėčių ir išvežti į Kauno zoologijos sodą, kur augti jiems buvo daug saugiau. Beje, Lietuvoje artimiausiu metu turėtų atsirasti naujas ir iki šiol nematytas kelio ženklas, įspėjantis apie migruojančius balinius vėžlius. Paūgėję ir sustiprėję mažyliai parvežti namo.

O dabar neįtikėtina šimtamečio vėžlio istorija iš Galapagų salų. Beveik visą gyvenimą nelaisvėję praleidęs milžinas padėjo atkurti vėžlių populiaciją sulaukęs 800 vaikų ir dabar grįžta atgal į savo gimtinę, kur džiaugsis toliau gausėjančia milžiniškųjų vėžlių šeima. Jo vardas Diego, ir jam maždaug šimtas metų. Kiek tiksliai – niekas pasakyti negali, kaip ir tikslaus skaičiaus vėžliukų, kurie dėl jo išvydo pasaulį.

Kai kuriuos žmones po tokių poelgių su gyvūnais sunku pavadinti žmonėmis. Kėdainių mieste, prie gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ lauko durų rastas apleistas pašautas katinas, kūne viso rastos trys kulkos. Gyvūnų tarnybos specialistai daro viską, kad katinas išgyventų. Ir tai – ne pirmas atvejis, kuomet Kėdainiuose žiauriai elgiamasi su naminiais gyvūnais. Specialistams yra tekę gelbėti ir sumuštą, išdurtom akim, apipiltą cheminėmis medžiagomis katiną.

Baltijos jūros priekrantės žvejai ir mokslininkai išbando naujovę. Į bangas jie panardino Švedijoje sukurtą žuvų gaudyklę, iš kurios išdraskyti bei ištraukti laimikio negali ruoniai. Iki šiol šie žinduoliai dažnai įsipainioję į tinklus ir žūdavo, o dėl pomėgio vogti žuvį tapdavo ir žvejų verslininkų taikiniu. Naujoje gaudyklėje šių bėdų nutikti negali. Jei eksperimentas pasitvirtins, žvejai planuoja ieškoti lėšų ir tokias žuvų gaudykles naudoti plačiau. Tiesa, vienos kaina net 15 000 eurų.

Vis kaitriau šildanti saulė džiugina ne tik žmones, pasimėgauti saulės voniomis į atviras erdves lenda ir gyvūnai, ypač įvairūs ropliai. Deja, daugeliui jų tokie pasišliaužiojimai baigiasi liūdnai. Gamtininkai pastebi ant miško keliukų automobilių sutraiškytus žalčių jauniklius. Tad lankytojų prašoma gamtoje elgtis atsargiai. Šylant orui ir švelnėjant karantino sąlygoms vis daugiau tautiečių traukia į gamtą.

Koronaviruso atvejų skaičius Jungtinėse Amerikos Valstijose perkopė du milijonus, bet nepaisant to, karantino suvaržymai šalyje švelninami vis labiau. Karantinas amerikiečiams buvo nemenkas psichologinis išbandymas, bet štai Niujorko gyventojai rado būdą, kaip sau padėti ir praskaidrinti ilgas izoliacijoje praleistas dienas. Mielas keturkojis Archeris dabar yra labai laimingas, nes pagaliau turi šeimininkę – jį dar kovo pabaigoje priglaudė niujorkietė Jocelyna Tsai.

Ar pastebėjote, kad jūsų augintinės elgsena pasikeitė, pradėjo „globoti“ savo žaisliukus, namuose ėmė ieškoti vietos, kur galėtų saugiai pasislėpti ir „įrengti guolį“ savo įvaikiams? Labai didelė tikimybė, kad jūsų gyvūnui pasireiškė pseudonėštumas.  Apie tariamą nėštumą pasakoja veterinarijos gydytoja Milda Marčiulionytė.

Prancūzijos sostinėje Paryžiuje po ilgos pertraukos duris pagaliau atvėrė zoologijos sodas. Per tris mėnesius sodo gyventojai ne tik pasiilgo lankytojų, bet ir pasitiko juos pagausėjusiu būriu – per karantiną čia pasaulį išvydo net 62 jaunikliai. Po trijų mėnesių pertraukos Paryžiaus zoologijos sode lankytojai ir vėl gali grožėtis gyvūnais. Štai juos pasitinka ir lemūro patelė su dviem dar gegužės pradžioje gimusiais jaunikliais. Per karantiną zoologijos sodo gretas papildė 62 nauji gyventojai.

Klaipėdos rajone nestabdomi siautėja vilkai. Vietiniai ūkininkai skundžiasi, jog pilkiai kasmet išpjauna nemažai galvijų. Štai ir šiemet vienas ūkininkas jau neteko 3 karvių ir telyčių. Žmonės bijo, kad išdrąsėję vilkai rudenį pradės puldinėti grybautojus. Tačiau dabar ne vilkų medžiojimo sezonas, tad net medžiotojai padėti negali. O štai naktinio matymo priemonėmis šiuos pilkius nufilmavę gamtininkai sako, kad nieko neįprasto tokiame vilkų elgesyje nėra.

Kartais gamta tikrai moka nustebinti, o šis įrašas – gyvas įrodymas. Latvijoje vairuotojai nufilmavo neįprastą vaizdelį, kuris netrukus buvo patalpintas į žinomiausius pasaulio naujienų portalus. Įraše matyti, kaip kelią kertą ežiukas, kuris juda tikrai lėtai. Tačiau jam padeda ir saugumą užtikrina varna. Įrašas itin paplito internete, o komentatoriai sako, kad gyvūnai tikrai kartais daug supratingesni nei žmonės. Neįtikėtinas įrašas – vaizdo siužete.

Panevėžio rajone Liberiškio vandens telkinį jau kelios savaitės kaip apgulę baltosios gulbės. Gale ežero sekliuose nendrynuose ant vandens besisupančios gražuolės traukia minias žmonių, per karantiną pramogų ieškančių gamtoje. Net ir ornitologai pastebi šiuo metu kaip ant mielių išaugusį gamtos turizmą. Panevėžietės geros bičiulės Roberta ir Irana sėdusios į mašiną šiuo karantino laikotarpiu traukia tiesiai į gamtą fotografuoti gražuolių gulbių: „Kaip gražu, ojojoj, pasaka spragsi. Tel.

Klaipėdos zoologijos sode siaučia būrys naujagimių. Dviem liūtukėms išdaigas padeda krėsti du tigriukai, o visą šį pulką atsargiai stebi mažutis karakalas – Afrikos lūšies jauniklis. Tiesa, jam labiau patinka žmogaus draugija. Zoologijos sodo darbuotojai pasakoja, kad tokiam būriui mažylių į pasaulį ateiti padėjo karantinas – lankytoju čia nebuvo, todėl egzotiškos mamos galėjo ramiai išnešioti  ir pagimdyti jauniklius. Grožio vardas yra Lulu. Sveria 7 -8 kilogramus.

Lietuvos zoologijos sode pavasaris ir vasara, kaip ir įprasta gamtoje, tikra gimtadienių fiesta. Įspūdingą tortą gavo sukaktuvininkas stumbras Popsas. Dešimtojo gimtadienio tortą vos  panešė du vyrai. Tokius gimtadienius švenčia dauguma zoologijos sodo gyvūnų. Priūrėtojai žino visų savo globotinių gimtadienius ir ta proga visada palepina. Zoologijos sodo prižiūrėtojai „tiesia“ pjuvenų staltiesę, puošia voljerą. O du vyrai vos įneša milžinišką tortą.

Kol vieniems gyvūnams koronaviruso pandemija visai nė motais, kitiems – liūdnos dienos. Vieno Indonezijos zoologijos sodo darbuotojai baiminasi, kad jei nepavyks gauti lėšų maistui, dalį gyvūnų gali tekti paskersti. Rudųjų ančių šeimynėlė su visa policijos palyda kerta gatvę Maskvos centre. Vaizdelis tikrai neeilinis, nes Rusijos nacionalinei gvardijai dėl šių paukščių šeimynos net teko visoje gatvėje sustabdyti eismą. Laimė, viskas baigėsi sėkmingai, vairuotojai per daug nesupyko.

Dzūkijoje atkuriant natūralias salas šis rūpestis patikėtas karvėms, avims ir ožkoms. Jos čia Nemunu atplukdomos pavasarį ir gyvena iki vėlyvo rudens. Gyvuliai nugriaužia žolę, krūmus ir net invazines augalų rūšis, daugybę metų gožusias aplinką. O atsivėrus erdvėms į jas kaip mat renkasi reti ir saugomi paukščiai, kuriems tokių buveinių labai trūksta. Į savo vasaros rezidenciją Pastraujo saloje, plytinčioje Nemune šalia Merkinės atvyksta karvių banda.

Ūkininkai pakraupę, vilkai ne tik pjauna galvijus, bet jau puola ir žmones. Ukmergės rajone vilkas dėl grobio susigrūmė su vyru ir jam įkando į ranką. Toks išpuolis verčia sunerimti – grėsmė iš laukinių plėšrūnų didėja ir puotauja jie įsisukę ne tik  į gyvulių bandas. Prabilta ir apie specialų leidimą šį pilkį sumedžioti.  Įspėjame, vaizdai siužete gali šokiruoti.

Iš ypatingos Lietuvos vietos – kurtinių veislyno. Jis vienintelis toks šalyje ir ten galima pamatyti įspūdingų miško paukščių gyvenimą iš arti. Bei išgirsti tuoktuvių giesmę, kuri iš tiesų toli gražu neprimena giesmės, o tik raugėjimą. Kurtinių mūsų miškuose labai mažai. Tačiau sutikti įmanoma. Ir susitikimas gali baigtis nelinksmai, mat šie paukščiai dar ir agresyvūs. Didžiausias Lietuvos miškų paukštis kurtinys.

 Estijos gelbėtojų tarnybos ir policija ketvirtadienio vakare rengia operaciją Talino vakariniame pakraštyje, kur esą buvo pastebėta atklydusių lokių. Gelbėjimo departamento atstovas sakė naujienų agentūrai BNS, kad per operaciją Habersčio rajone, kur įsikūręs etnografinis muziejus po atviru dangumi, bus siekiama lokius užmigdyti ir išvežti į miškus. Vietos gyventojai buvo paraginti likti namuose ir uždaryti savo naminius gyvūnus.

Didieji Lietuvos naujienų portalai ketvirtadienį skelbė, kad Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, blaškosi kengūra. Žinia apie kengūrą socialiniame tinkle „Facebook“ pirmiausia pasidalijo buvusi Seimo narė Vilija Filipovičienė.  „Kas pametėt kengūrą?“ – socialiniame tinkle rašė buvusi politikė. Tiesa, komentatoriai netruko pastebėti, kad tai – visai ne kengūra, o lapė.

Praėjusį penktadienį viešosios įstaigos „Mažas draugas“ savanoriai kartu su veterinarijos darbuotojais iš vienos Gulbinų kaimo gyventojos gelbėjo du šuniukus. Apie pamatytą nešeriamą ir visiškai nusilpusį šuniuką „Mažam draugui“ pranešė pro šalį važiavę ir vaizdą pamatę prašalaičiai. Paaiškėjo, kad šeimininkė nekentė laikomo gyvūno ir maisto nešdavo tik šalia jo pririštai kalytei. Išbadėjęs šunelis draskydavosi, bet maisto nepasiekdavo.

Vilniaus oro uoste praėjusią savaitę lapę automobiliu vaikęsis ir suvažinėjęs darbuotojas paliko pareigas, pirmadienį pranešė valstybės įmonė Lietuvos oro uostai. Kaip teigiama pranešime, už gegužės šeštą dieną įvykusį incidentą atsakingas darbuotojas pareigas paliko savo iniciatyva. „Darbuotojas supranta savo atsakomybę ir gailisi dėl šio incidento.

Jau beveik du mėnesiai kaip beglobių gyvūnų prieglaudos gyvena karantino ritmu. Tačiau šių įstaigų savanoriai pastebi, kad užklupus sunkmečiui žmonės ėmė dažniau varstyti globos įstaigų duris ir prašyti gyvūno. Priglausti apsisprendžia net beviltiškais paprastai laikomus nusenusius keturkojus ar ima globon ligotus. Tokiam įprastai kasdienybei nebūdingam elgesiui psichologai turi paaiškinimą. Niekada šuns neturėjęs panevėžietis Jaunius nuo šiol į parką pasivaikščioti eina nebe vienas.

Prašniokštęs pirmasis didesnis lietus šalyje atvėrė sraigių supirkimo punktus, jų perdirbimo įmones. Kol kas, kaip sako sraigių supirkėjai, ir sraigės, ir rinkėjai neaktyvūs. Tačiau nors sraigių ir nedaug, supirkimo kainos išlieka panašios kaip ir pernai – rinkėjams mokama nuo 50 iki 95 centų už kilogramą. Jeigu sausra karaliaus toliau, ir moliuskai taps deficitine preke, gali būti, kad kainos keliais sentais šoktelės.

Trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip į Vilniaus oro uosto teritoriją patekęs laukinis gyvūnas yra vaikomas darbuotojų valdomu automobiliu.  Tai užfiksavusi mergina socialiniame tinkle stebėjosi tokiu Vilniaus oro uosto darbuotojų elgesiu.

Kviečiame susipažinti su retais baltaisiais liūtukais, kuriuos atsivedė 8-erių liūtė Hera, Kipro zoologijos sode. Liūtų šeimos pagausejimas šiuo karantino laikotarpiu – ypatingas, mat gyvūnai labiau atsipalaidavę nei įprasta. Du baltut baltutėliai pūkų kamuoliukai. Dabar jie panašūs į nerangius naminius kačiukus, bet po kelerių metų taps tikrais džiunglių karaliais – tiksliau karaliumi ir karaliene. Ir ne džiunglėse, o Kipro zoologijos sode.

Ar žinote, kas tokie yra lamantinai? Jei ne, tuomet gal girdėjote apie jūrų karves? Mažą jūrų karvutę, kurią vienišą pakrantėje aptiko Floridos gyventojai? Vieniša lamantinų patelė kažkodėl buvo palikta savo artimųjų, bet pranešama, kad jau rado draugų. Iš vandens į viršų nedrąsiai žvilgteli ir vėl po vandeniu pasislėpusi beveik nejuda vadinamoji jūrų karvė arba kitaip – lamantinas.

Karantino metu gamta nustebino jau ne kartą. Švaresnis vanduo, oras, į miestus ir gyvenvietes atkeliaujantys gyvūnai, jau tapo kasdienybe. O štai Mumbajuje vanduo tapo ryškiai rožinis, kai jame pasirodė tūkstančiai flamingų. Reginys tikrai išskirtinis ir jis tapo tikra sensacija. Gyventojai skubėjo stebėti reginio ir jį filmuoti, o internautai negalėjo atsistebėti. Neeilinis reginys – vaizdo siužete.

Gyvūnų globėjai pašiurpę – pačiame Kauno centre kažkas įrengė spąstus laukinėms katėms žaloti. O beglobius gyvūnus šerianti kaunietė matė ir porą jau susižeidusių katinų, kurie daugiau prie dubenio ėdalo taip ir nepasirodė. Vieną vakarą ji sulaukė ir kaimynystėje gyvenančio pasipiktinusio vyriškio grūmojimų. Moterys dalį spąstų išardė, o apie incidentą pranešė policijai. Pareigūnai tiria įvykį. Kęstučio gatvės pašonėj katinai šeriami jau daugybę metų.

Unikali ir jautri istorija iš Kauno – gyvūnų globėjai ir instruktoriai ėmėsi dresuoti visiškai aklą šunį. Iki tol bijojęs net lipti laiptais ar išeiti iš patalpos, šiandien keturkojis gerokai išdrąsėjęs. O per pora mėnesių amsis kaip reikiant nustebino savo pasiekimais – moka daugiau komandų nei kartais pavyksta išmokti ir sveikam šunyčiui. Instruktoriai atvirauja, kad baimės būta daug, mat toks iššūkis pirmasis jų praktikoje, o patarimų nesulaukė net iš užsienio kolegų.

Dėl žemės ūkyje naudojamų pesticidų ir klimato kaitos pasaulyje sparčiai nyksta bitės, tad pražydusių sodų savininkams tenka sukti galvą, kas apdulkins jų augalus. Izraelyje jau išbandoma nauja technologija – mechaninis žiedadulkių išsklaidymas ant žydinčių medžių. Izraelyje jau pražydo migdolų sodai. Ne paslaptis, kad riešutų kiekis ir kokybė stipriai priklauso nuo žiedų apdulkinimo. Tačiau ūkininkai sako, kad planetoje sparčiai nykstant bitėms, jiems tenka ieškoti alternatyvų.

Lietuvos zoologijos sodas naująjį sezoną atidaro virtualiai, o gyvų lankytojų lauks tik nuo pirmadienio. Šis sezonas ypatingas, mat sodo laukia grandiozinė renovacija, po kurios dalies gyvūnų nebeliks, tačiau kolekciją papildys nauji ir itin egzotiški gyvi padarai. Lietuvos zoologijos sodas pasitinka jau 82-ąjį sezoną. Penktadienį suplanuotas atidarymas, tačiau kaip įprastai sodo vartai lankytojams neatsivers. Atidarymas vyks virtualiai.

Bėda po vieną nevaikšto. Kol Lietuvoje ir visame pasaulyje vyksta mūšiai su koronavirusu, panašu, kad teks kovoti ir su klimatu. Pranešama, kad nuseko didžiosios šalies upės, orai šyla, tad, jei artimiausiu metu rimtai nepalis, žemdirbiams smogs pavasarinė sausra. Savo ruožtu klimatologai ramina – situacija tikrai neekstremali – kritulių dar sulauksime. Paprastai Neries pakrantėje ankstyvą pavasarį su sportiniais bateliais nepasivaikščiosi, mat teritorija būna užsemta.

Optimistinė TV3 laida „#IšNamų“ sulaukė gausybės žmonių siųstų vaizdelių, kuriuose jie užfiksavo namuose išdykaujančius savo augintinius. Namuose daugiau laiko praleidžiantys žmonės spėjo įsitikinti, kad jų augintiniai palikti vieni namuose laiko veltui nešvaisto ir prisigalvoja sau įvairios veiklos. Kiti gyvūnus įtraukia į savo individualaus sporto planus.  TV3 kviečia prie laidos „#IšNamų“ prisidėti visus norinčius – siųskite smagius vaizdelius čia: https://www.

Kvapą gniaužiančios gaudynės Amerikoje, Konektikuto valstijoje. Keli pareigūnai ten net 45 minutes užtruko gaudydami pabėgusią kiaulę. Bėglių būta ir daugiau. Karvė atsidūrė ant stogo ir kengūra verslo rajone. Gerai, kad JAV pareigūnai darbo metu ant kūno nešioja vaizdo kameras, kurios filmuoja akistatas su nusikaltėliais ar mirtinai pavojingas šaudynes. Jei ne įjungta pareigūno kamera, pasaulis neišvystų šių įtemptų gaudynių Konektikuto valstijoje, Stamforde.

Karantinas gamtai negalioja – ji vis labiau bunda. Stipriau pašilus, iš žemės pradėjo lįsti baliniai vėžliukai. Rudenį išsiritę, per žiemą reti ir saugomi ropliai šiltai tūnojo žemėje. Didžiausia jų populiacija – Dzūkijoje. Tik štai šiemet iš žemės išlindę vėžliukai susidūrė su netikėta ir didele problema – dingo jų namai. Tai yra pelkės ir kiti vandens telkiniai. Jie tiesiog išdžiūvo.

Per Velykas žmonės mėgaujasi kiaušiniais, juos margina ir ruošia iš jų įvairiausių patiekalų, bet ir gyvūnų racione kiaušinis ne paskutinėje vietoje. Štai Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – plėšrūnai, sparnuočiai ir įvairūs ropliai šiuos produktus skanauja ir virtus, ir žalius.

Šiemet mūsų laukia išties neįprastos karantininės Velykos, o kad jų laukimas būtų linksmesnis – kviečiame kartu pasižiūrėti, kaip Velykų laukia smalsuolių nelankomi gyvūnai zoologijos soduose ir kokius velykinius skanėstus pasaulio vaikams ruošia šokolado meistrai. Didžiulį margutį neskubėdamas lupa orangutanas. Čilės Santiago zoologijos sodo gyventojo ir kitų jo draugų gyvūnų dabar nelanko šeimos su vaikais – juk karantinas. Bet Velykų pramogos, visa laimė, dėl to neatšauktos.

Dėl vėsesnio pavasario, vėluodamos dviem savaitėmis į nerštavietes pajudėjo pirmosios varlės. Tiesa, milijonams jų, kaip sako gamtininkai, kasmet tokia varliagyvių migracija baigiasi tragiškai. Ir ne tik dėl to, kad yra sutraiškomos automobilių. Daug varlių žūva ir liepsnojančiose pievose. Gamtininkai ragina varliagyvius saugoti visais įmanomais būdais. Pavilnių regioniniame parke darbuotojai vos spėja suktis.

Nors neįtikėtina gamtos kova buvo nufilmuota prieš penkis metus, internautai ir vėl atgaivino įrašą ir ėmė juo dalytis. Indijoje nufilmuota, kaip kobra kovoja su mangustu. Bebaimis žinduolis visai nemanė trauktis ir pasiduoti gyvatei. Pasakmokslininkų, šiems gyvūnams itin lengva išvengti kobrų, nes itin greitai juda. Neeilinė kova – vaizdo siužete.

Uostamiesčio gyvūnų globos įstaigas skambučiais atakuoja įsibaiminę žmonės. Prisiklausę gandų klaipėdiečiai jaudinasi, kad jų namuose auginami gyvūnai gali šeimos narius užkrėsti koronavirusu, tad gyventojai augintiniais nori atsikratyti. Veterinarai skuba visuomenę raminti ir aiškina, kad keturkojai gali sirgti tik tarp gyvūnų seniai plintančia viruso atmaina, kuri žmonėms visiškai nepavojinga. Klaipėdos gyvūnų prieglaudos susiduria su nauju iššūkiu.

Kaune gyvūnų globėjams teko pamiškėje gaudyti piktavalių išmestas jūrų kiaulytes. Apie šalia pasivaikščiojimo tako šmirinėjančius naminius augintinius pranešė praeiviai. Aiškėja, kad tai jau antras atvejis, kai gyvūnų globėjai iš beveik tos pačios vietos susirenka po keletą išmestų šių graužikų. Landžiodami po žemę siekiančiomis eglės šakomis Kleboniškio miško pašonėje prieglaudos „Laukinė Lesė“ darbuotojai rinko piktavalių išmestas jūrų kiaulytes.

Koronavirusas pavojų kelia ir gyvūnams. Ypač rūšims, kurios giminingos žmonėms. Kaip pandemijos metu Vašingtone prižiūrimos šimpanzės ir kodėl jų lankymas griežtai ribojamas? Šimpanzių globos namai, kur dienas leidžia apie dešimt pagyvenusių šios rūšies primatų. Kai tik Vašingtone pradėjo plisti koronavirusas, globos namų įkūrėja nusprendė riboti žmonių kontaktą su šimpanzėmis, nes kol kas nėra žinoma, ar „Covid-19“ joms gali kelti mirtiną pavojų.