gyvūnai

Jau beveik du mėnesiai kaip beglobių gyvūnų prieglaudos gyvena karantino ritmu. Tačiau šių įstaigų savanoriai pastebi, kad užklupus sunkmečiui žmonės ėmė dažniau varstyti globos įstaigų duris ir prašyti gyvūno. Priglausti apsisprendžia net beviltiškais paprastai laikomus nusenusius keturkojus ar ima globon ligotus. Tokiam įprastai kasdienybei nebūdingam elgesiui psichologai turi paaiškinimą. Niekada šuns neturėjęs panevėžietis Jaunius nuo šiol į parką pasivaikščioti eina nebe vienas.

Prašniokštęs pirmasis didesnis lietus šalyje atvėrė sraigių supirkimo punktus, jų perdirbimo įmones. Kol kas, kaip sako sraigių supirkėjai, ir sraigės, ir rinkėjai neaktyvūs. Tačiau nors sraigių ir nedaug, supirkimo kainos išlieka panašios kaip ir pernai – rinkėjams mokama nuo 50 iki 95 centų už kilogramą. Jeigu sausra karaliaus toliau, ir moliuskai taps deficitine preke, gali būti, kad kainos keliais sentais šoktelės.

Trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip į Vilniaus oro uosto teritoriją patekęs laukinis gyvūnas yra vaikomas darbuotojų valdomu automobiliu.  Tai užfiksavusi mergina socialiniame tinkle stebėjosi tokiu Vilniaus oro uosto darbuotojų elgesiu.

Kviečiame susipažinti su retais baltaisiais liūtukais, kuriuos atsivedė 8-erių liūtė Hera, Kipro zoologijos sode. Liūtų šeimos pagausejimas šiuo karantino laikotarpiu – ypatingas, mat gyvūnai labiau atsipalaidavę nei įprasta. Du baltut baltutėliai pūkų kamuoliukai. Dabar jie panašūs į nerangius naminius kačiukus, bet po kelerių metų taps tikrais džiunglių karaliais – tiksliau karaliumi ir karaliene. Ir ne džiunglėse, o Kipro zoologijos sode.

Ar žinote, kas tokie yra lamantinai? Jei ne, tuomet gal girdėjote apie jūrų karves? Mažą jūrų karvutę, kurią vienišą pakrantėje aptiko Floridos gyventojai? Vieniša lamantinų patelė kažkodėl buvo palikta savo artimųjų, bet pranešama, kad jau rado draugų. Iš vandens į viršų nedrąsiai žvilgteli ir vėl po vandeniu pasislėpusi beveik nejuda vadinamoji jūrų karvė arba kitaip – lamantinas.

Karantino metu gamta nustebino jau ne kartą. Švaresnis vanduo, oras, į miestus ir gyvenvietes atkeliaujantys gyvūnai, jau tapo kasdienybe. O štai Mumbajuje vanduo tapo ryškiai rožinis, kai jame pasirodė tūkstančiai flamingų. Reginys tikrai išskirtinis ir jis tapo tikra sensacija. Gyventojai skubėjo stebėti reginio ir jį filmuoti, o internautai negalėjo atsistebėti. Neeilinis reginys – vaizdo siužete.

Gyvūnų globėjai pašiurpę – pačiame Kauno centre kažkas įrengė spąstus laukinėms katėms žaloti. O beglobius gyvūnus šerianti kaunietė matė ir porą jau susižeidusių katinų, kurie daugiau prie dubenio ėdalo taip ir nepasirodė. Vieną vakarą ji sulaukė ir kaimynystėje gyvenančio pasipiktinusio vyriškio grūmojimų. Moterys dalį spąstų išardė, o apie incidentą pranešė policijai. Pareigūnai tiria įvykį. Kęstučio gatvės pašonėj katinai šeriami jau daugybę metų.

Unikali ir jautri istorija iš Kauno – gyvūnų globėjai ir instruktoriai ėmėsi dresuoti visiškai aklą šunį. Iki tol bijojęs net lipti laiptais ar išeiti iš patalpos, šiandien keturkojis gerokai išdrąsėjęs. O per pora mėnesių amsis kaip reikiant nustebino savo pasiekimais – moka daugiau komandų nei kartais pavyksta išmokti ir sveikam šunyčiui. Instruktoriai atvirauja, kad baimės būta daug, mat toks iššūkis pirmasis jų praktikoje, o patarimų nesulaukė net iš užsienio kolegų.

Dėl žemės ūkyje naudojamų pesticidų ir klimato kaitos pasaulyje sparčiai nyksta bitės, tad pražydusių sodų savininkams tenka sukti galvą, kas apdulkins jų augalus. Izraelyje jau išbandoma nauja technologija – mechaninis žiedadulkių išsklaidymas ant žydinčių medžių. Izraelyje jau pražydo migdolų sodai. Ne paslaptis, kad riešutų kiekis ir kokybė stipriai priklauso nuo žiedų apdulkinimo. Tačiau ūkininkai sako, kad planetoje sparčiai nykstant bitėms, jiems tenka ieškoti alternatyvų.

Lietuvos zoologijos sodas naująjį sezoną atidaro virtualiai, o gyvų lankytojų lauks tik nuo pirmadienio. Šis sezonas ypatingas, mat sodo laukia grandiozinė renovacija, po kurios dalies gyvūnų nebeliks, tačiau kolekciją papildys nauji ir itin egzotiški gyvi padarai. Lietuvos zoologijos sodas pasitinka jau 82-ąjį sezoną. Penktadienį suplanuotas atidarymas, tačiau kaip įprastai sodo vartai lankytojams neatsivers. Atidarymas vyks virtualiai.

Bėda po vieną nevaikšto. Kol Lietuvoje ir visame pasaulyje vyksta mūšiai su koronavirusu, panašu, kad teks kovoti ir su klimatu. Pranešama, kad nuseko didžiosios šalies upės, orai šyla, tad, jei artimiausiu metu rimtai nepalis, žemdirbiams smogs pavasarinė sausra. Savo ruožtu klimatologai ramina – situacija tikrai neekstremali – kritulių dar sulauksime. Paprastai Neries pakrantėje ankstyvą pavasarį su sportiniais bateliais nepasivaikščiosi, mat teritorija būna užsemta.

Optimistinė TV3 laida „#IšNamų“ sulaukė gausybės žmonių siųstų vaizdelių, kuriuose jie užfiksavo namuose išdykaujančius savo augintinius. Namuose daugiau laiko praleidžiantys žmonės spėjo įsitikinti, kad jų augintiniai palikti vieni namuose laiko veltui nešvaisto ir prisigalvoja sau įvairios veiklos. Kiti gyvūnus įtraukia į savo individualaus sporto planus.  TV3 kviečia prie laidos „#IšNamų“ prisidėti visus norinčius – siųskite smagius vaizdelius čia: https://www.

Kvapą gniaužiančios gaudynės Amerikoje, Konektikuto valstijoje. Keli pareigūnai ten net 45 minutes užtruko gaudydami pabėgusią kiaulę. Bėglių būta ir daugiau. Karvė atsidūrė ant stogo ir kengūra verslo rajone. Gerai, kad JAV pareigūnai darbo metu ant kūno nešioja vaizdo kameras, kurios filmuoja akistatas su nusikaltėliais ar mirtinai pavojingas šaudynes. Jei ne įjungta pareigūno kamera, pasaulis neišvystų šių įtemptų gaudynių Konektikuto valstijoje, Stamforde.

Karantinas gamtai negalioja – ji vis labiau bunda. Stipriau pašilus, iš žemės pradėjo lįsti baliniai vėžliukai. Rudenį išsiritę, per žiemą reti ir saugomi ropliai šiltai tūnojo žemėje. Didžiausia jų populiacija – Dzūkijoje. Tik štai šiemet iš žemės išlindę vėžliukai susidūrė su netikėta ir didele problema – dingo jų namai. Tai yra pelkės ir kiti vandens telkiniai. Jie tiesiog išdžiūvo.

Per Velykas žmonės mėgaujasi kiaušiniais, juos margina ir ruošia iš jų įvairiausių patiekalų, bet ir gyvūnų racione kiaušinis ne paskutinėje vietoje. Štai Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – plėšrūnai, sparnuočiai ir įvairūs ropliai šiuos produktus skanauja ir virtus, ir žalius.

Šiemet mūsų laukia išties neįprastos karantininės Velykos, o kad jų laukimas būtų linksmesnis – kviečiame kartu pasižiūrėti, kaip Velykų laukia smalsuolių nelankomi gyvūnai zoologijos soduose ir kokius velykinius skanėstus pasaulio vaikams ruošia šokolado meistrai. Didžiulį margutį neskubėdamas lupa orangutanas. Čilės Santiago zoologijos sodo gyventojo ir kitų jo draugų gyvūnų dabar nelanko šeimos su vaikais – juk karantinas. Bet Velykų pramogos, visa laimė, dėl to neatšauktos.

Dėl vėsesnio pavasario, vėluodamos dviem savaitėmis į nerštavietes pajudėjo pirmosios varlės. Tiesa, milijonams jų, kaip sako gamtininkai, kasmet tokia varliagyvių migracija baigiasi tragiškai. Ir ne tik dėl to, kad yra sutraiškomos automobilių. Daug varlių žūva ir liepsnojančiose pievose. Gamtininkai ragina varliagyvius saugoti visais įmanomais būdais. Pavilnių regioniniame parke darbuotojai vos spėja suktis.

Nors neįtikėtina gamtos kova buvo nufilmuota prieš penkis metus, internautai ir vėl atgaivino įrašą ir ėmė juo dalytis. Indijoje nufilmuota, kaip kobra kovoja su mangustu. Bebaimis žinduolis visai nemanė trauktis ir pasiduoti gyvatei. Pasakmokslininkų, šiems gyvūnams itin lengva išvengti kobrų, nes itin greitai juda. Neeilinė kova – vaizdo siužete.

Uostamiesčio gyvūnų globos įstaigas skambučiais atakuoja įsibaiminę žmonės. Prisiklausę gandų klaipėdiečiai jaudinasi, kad jų namuose auginami gyvūnai gali šeimos narius užkrėsti koronavirusu, tad gyventojai augintiniais nori atsikratyti. Veterinarai skuba visuomenę raminti ir aiškina, kad keturkojai gali sirgti tik tarp gyvūnų seniai plintančia viruso atmaina, kuri žmonėms visiškai nepavojinga. Klaipėdos gyvūnų prieglaudos susiduria su nauju iššūkiu.

Kaune gyvūnų globėjams teko pamiškėje gaudyti piktavalių išmestas jūrų kiaulytes. Apie šalia pasivaikščiojimo tako šmirinėjančius naminius augintinius pranešė praeiviai. Aiškėja, kad tai jau antras atvejis, kai gyvūnų globėjai iš beveik tos pačios vietos susirenka po keletą išmestų šių graužikų. Landžiodami po žemę siekiančiomis eglės šakomis Kleboniškio miško pašonėje prieglaudos „Laukinė Lesė“ darbuotojai rinko piktavalių išmestas jūrų kiaulytes.

Koronavirusas pavojų kelia ir gyvūnams. Ypač rūšims, kurios giminingos žmonėms. Kaip pandemijos metu Vašingtone prižiūrimos šimpanzės ir kodėl jų lankymas griežtai ribojamas? Šimpanzių globos namai, kur dienas leidžia apie dešimt pagyvenusių šios rūšies primatų. Kai tik Vašingtone pradėjo plisti koronavirusas, globos namų įkūrėja nusprendė riboti žmonių kontaktą su šimpanzėmis, nes kol kas nėra žinoma, ar „Covid-19“ joms gali kelti mirtiną pavojų.

Socialiniuose tinkluose apstu gyvūnų akimirkų: tiek juokingų, tiek kuriozinių, tiek mielų, kurias nustoti žiūrėti – sunki misija. Štai socialiniuose tinkluose žvaigžde tapo triušelis, kuris nesustodamas prausėsi savo veidą. Atrodo paprasta ir kasdieniška – tačiau net ir toks įprastas veiksmas iš tokio gyvūno gali būti pats mieliausias. Mielumo bomba – vaizdo siužete.

„Tokiomis sąlygomis gyvena gyvūnai Kauno (Lietuvos, – aut. past.) zoologijos sode. Leopardai patalpinti į papūgoms skirtus narvelius. Kodėl gyvūnus saugančios organizacijos tuo nesirūpina“, – savo „Facebook“ paskyroje kadrais iš snieginio leopardo aptvaro dalijasi panevėžietė Silva.  Tiesa, Lietuvos zoologijos sodo Komunikacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Gediminė teigia, kad moteris, sakydama, jog snieginis leopardas yra užfiksuotas papūgoms skirtame narve, yra neteisi.

Tailando keliuose – išskirtinis vaizdas. Įraše matyti, kaip gabenami du drambliai, tačiau sustojus šie sumanė pasinaudoti proga ir užkasti iš šalia važiavusio ir cukranendres gabenančio sunkvežimio. Smagus įrašas netrukus paplito internete. Įrašo autorius pasakoja, kad transporto priemonės sustojo prie raudono šviesoforo signalo, o šalia atsiradę užkandžiai buvo atsitiktinumas. Nors daugelis, žinoma, juokėsi iš kuriozinės situacijos, tačiau kiti sunerimo dėl gyvūnų saugumo ir jų gabenimo.

Rusijos taksidermisto Ivano Glazkovo paroda „Kiekvienam padarui po porą“, kuri buvo atidaryta Valentino dieną Novosibirsko kraštotyros muziejuje iškart sulaukė vaikų moralės saugotojų dėmesio. Tėvai piktinasi, kad parodos amžiaus cenzas – 12 metų. Jų manymu, net suaugę asmenys nejaukiai jaučiasi žiūrėdami į tokius vaizdus, jau nekalbant apie vaikus.

Iš Lietuvos emigruoja ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Per metus iš Klaipėdoje esančių keturkojų prieglaudų į užsieniečių šeimas išvykstą kelios dešimtys šunų ir kačių. Žmonės ten lietuviškų gyvūnų laukia išskėstomis rankomis ir neslėpdami ašarų. Kai kurie net patys atvažiuoja į Lietuvą keturkojo pasiimti. Tiesa, beglobiai gyvūnai į mūsų šalį ir imigruoja. Iš Rusijos. Emigrantė iš Lietuvos Nika važiuoja Helsinkio gatvėmis.

Nors už lango žiema labiau primena pavasarį, gyvūnų mylėtojai neatsispiria norui pasidalyti maistu su miško ar vandens gyventojais. Gamtininkai ir medžiotojai grūmoja, kai už lango pliusas ir nėra sniego, papildomai šerti žvėrių ar paukščių tikrai nereikia. Taip lengvai galima juos ir susargdinti, be reikalo teršiama ir gamta. Be to, taip atpratiname gyvūnus pačius ieškoti maisto.

Kolorade gyvenanti moteris sulaukė nemalonumų po to, kai patalpino vaizdo įrašą savo socialiniame tinkle. Jame matyti, kaip laukinius gyvūnus ji pasikviečia į svečius ir maitina žmonių maistu. Bauda siekia 92 eurus už vieną kartą. Tarnybos pasakoja, kad toks elgesys ne tik žudo gyvūnus, tačiau sukelia pavojų ir gyventojams. Moters paviešintas įrašas – vaizdo siužete.

Meile mėgaujasi ir gyvūnai. Kiekviena rūšis savaip ieško antrosios pusės. Vieni gyvūnai dėl meilės nakties nukeliauja tūkstančius kilometrų, kiti patogesnei sueičiai užsiaugina spyglius. Egzistuoja žuvys, kurios norėdamos pratęsti giminę net pakeičia lyti. Gyvūnai meilės dienos vasario 14-tąją nešvenčia. Tačiau vienas kito artumo nori ne ką mažiau nei žmonės. Apie vandens gyvūnų meilės šokius ir paslaptis puikiai išmano Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai.

Dviejų šunų konfliktas Klaipėdoje virto vienos šeimos tragedija. Aiškindamas, kad gynė savo palaidą augintinį, vyriškis peiliu dūrė ir sužeidė kaimyno šunį, kurį šis vedžiojo su pavadžiu bei antsnukiu. Keturkojis po incidento ilgai kankinosi, tad šeimininkams teko gyvūną užmigdyti. Nebegyvo šuns savininkai baiminasi, kad kitu taikiniu peilį besinešiojantis kaimynas gali pasirinkti jų devynmetį sūnų. Klaipėdietis Evaldas negali nustoti verkęs. Jis ką tik palaidojo savo keturkojį šeimos narį.

Du vieninteliai tokie katinai pasaulyje, kurie turi visų keturių pėdučių titaninius protezus. Jie gyvena Rusijoje, Sibire, kur šaltą žiemą, būdami lauke, katinai neretai nušąla galūnes. Na, o dviems pūkuočiams pasisekė sutikti neeilinį veterinarą. Žinoma, Ryžikas dabar ne toks vikrus, koks buvo anksčiau. Bet, netekęs savų pėdučių, jis nepražuvo ir nebuvo užmigdytas, gali pats vaikščioti, maitintis ir ieškotis šiltos vietelės poguliui.

Vilniaus šunų aikštelėje – mėginimas nunuodyti šunis. Žiurkių nuodų prifarširuotos mėsos keturkojų šeimininkai sako radę jau antrąkart vos per savaitę. Gyvūnų mylėtojai pakraupę, tuo metu valdininkai aiškina, kad padėti niekuo negali – nebent patys gyventojai nurodytų bent vieną įtariamą asmenį. Vedžioti šunis, pasirodo, yra pavojinga net ir specialiose tam skirtose aikštelėse. Štai aikštelėje Vilniuje Fabijoniškėse šunų augintojai tiesiog ant žemės aptiko primėtyta užnuodyto faršo.

Per savaitę Lietuvoje sudeginti du medžiotojų bokšteliai. Kol kas nusikeltėlių ieško policija. O štai patys medžiotojai neatmeta galimybės, kad nusikaltimą prieš jų turtą vykdo su vilkų medžiokle kovojantys ir sveiką protą praradę fanatikai. Juolab kad grąsinimai medžiotojams susidorojimu ar net mirtimi „Facebook“ socialinėje erdvėje liejasi laisvai.    Iš medžiotojų bokštelio, stovėjusio miškuose šalia Užusalių Jonavos rajone, likusi tik nuodėgulių krūva.

Aiškėja, kokiomis medžiagomis buvo teršiami upeliai ir Nevėžio upė Kėdainių rajone. Ištyrus vandenį iš slapto cukraus gamyklos vamzdžio, nustatyta, kad jame daug kartų viršytas azoto kiekis, taip pat per mažas deguonies kiekis. Pasak aplinkosaugininkų ir mokslininkų, ši tarša galėjo pakenkti gyvūnijos veisimuisi. Paviešinti ir pirmieji plastiko taršos Vilniuje tyrimų rezultatai. Į Nerį buvo pilamos nuotekos su polietilenu bei polipropilenu.

Kviečiame pasidairyti į bene didžiausią pasaulyje šunų parodą. Šį kartą joje dalyvauja per pustrečio tūkstančio keturkojų. Paroda šiemet išsiskiria ne tik gausiu dalyvių skaičiumi, bet ir nauja, pirmą kartą konkurse pristatoma šunų veisle. Itin elegantiški, paperkantys savo santūrumu ir gracija, – taip Vestminsterio šunų parodoje apibūdinami azavakai. Iš viso į Vestminsterio parodą ir konkursą atvyko šeši šios veislės gražuoliai. Jų šeimininkai vardija geriausias azavakų savybes.

Gyvosios gamtos inspektoriams pakaunėje įkliuvo itin žiauriai kilpomis laukinius gyvūnus gaudęs brakonierius. Aptikti ir vielos spąstuose įstrigę ir jau nusikankinę stirninai. Kraupus vaizdas atsiveria prieš gyvosios gamtos inspektorių akis, kai šie gavę žinių apie kilpomis gaudomus žvėris atskuba į pakaunę, netoli Zapyškio. Štai tarp vielų įsipainiojęs guli jau nebegyvas suaugęs stirninas, o tolėliau įstrigęs ir dar vienas nusikankinęs nelaimėlis.

Pakruojo rajone šokiruojantis žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis. Savo šunį pamiršęs ir badu numarinęs 43-ejų metų septynių vaikų tėvas užsidirbo baudžiamą bylą. Vyras teisinasi užgriūtas bėdų tris savaites neradęs laiko ir galimybių pamaitinti ir pagirdyti savo, esą mylėtą šunį. Kažkada pirtimi buvusiame apleistame pastate pastaruosius pusantrų metų buvo įkalintas šuo Rikis. Paskutiniąsias jo šuniško gyvenimo dienas šeimininkas jam neatnešė nei ėsti, nei gerti.

Kviečiame susipažinti su vienais mažiausių chameleonų pasaulyje. Net trys nykštukiniai gyvūnai papildė vieno Britanijos zoologijos sodo gyventojų gretas. Nykštukiniam chameleonui vos savaitė. Mažylis atsargiai tyrinėja aplinką. Jis ir dar du tokie pat maži, medžiuose prisitaikę gyventi driežai išsirito sausio 23-iąją, po 70 dienų trukusio perėjimo. Trys mažyliai pasaulį išvydo Chesterio zoologijos sode.

Gyvūnų globos namuose Klaipėdoje liūdnai loja ir kniaukia nepageidaujamos kalėdinės dovanos. Keturkojai čia atkeliavo po gražiausių metų švenčių – su artimaisiais ar draugais nepasitarę tautiečiai per Kalėdas jiems įteikė keturkojus, kurių šiems nereikėjo. Gyvūnų prieglaudų darbuotojai sako iš viso šventiniu laikotarpiu gyvūnų žmonėms nebeduodantys ir siūlo geriau išsinuomoti filmą. Mažas gyvūnėlis, kuriam yra dar tik 3 mėnesiai ir jis dar neturi vardo, yra kalėdinė dovana.

Ispanijos pareigūnai išlaisvino beveik 300 šimtus veislinių šunų iš nelegalių fermų. Keturkojai buvo laikomi siaubingose sąlygose, o kai kuriems jų buvo išpjautos net balso stygos. Keturkojis patyrė tikrą pragarą vienoje nelegalioje Ispanijos šunų fermoje. Praplikusį ir sužalotą šuniuką apžiūri veterinarai. O jis – vienas beveik 270 Ispanijos policijos išgelbėtų šunų.

Į save nebepanaši žiema ir toliau krečia pokštus. Dar sausis, o iš šiltųjų kraštų jau parskrenda paukščiai. Štai Žuvinto biosferos rezervate šiuo metu jau gyvena keli šimtai paukščių, kurie šiuo metu turėtų mėgautis šiluma pietuose. Kai kurie turėjo grįžti tik kovą. Gamtininkai stebi ir kitą iki šiol absoliučiai nematytą dalyką – biosferos pelkės šiemet neužšalo ir greičiausiai nebeužšals. O to nėra buvę per visą žinomą rezervato istoriją. Tai yra kelis šimtus ar net daugiau metų.

Jau ketvirtą mėnesį Australija buvo tapusi tikru pragaro Žemėje įsikūnijimu. Pastaruoju metu ten vyko gaisrai, kurie naikino valstybę. Taip pat joje žuvo daugybė gyvūnų. Paveikta visų šių žiaurių įvykių, žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė Elžbieta Monkevič tapo koalos Tashos globėja. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais ji sutiko pasidalinti apie šią globą bei tikisi, kad ir kiti piliečiai atkreips dėmesį į tai.

Meilė gyvūnams ir atjauta panevėžietę veterinarę paskatino ne tik atidaryti išskirtinai katėms skirtą prieglaudą, bet ir įkurti kačių kavinę. Panevėžyje tai pirma tokia įstaiga, kviečianti aplankyti pamestas ir benames kates, nupirkti joms maisto, o praleidus su ilgauodegėm šiek tiek laiko galbūt ir priglausti kurią nors vieną visam laikui.

Meksikos pakrantėse – šimtų vėžlių tragedija. Pražydusiems dumbliams skleidžiant toksiškas medžiagas apsvaigę ir paralyžiuoti gyvūnai žūsta, todėl į pagalbą jiems suskubo gamtosaugininkai.  Spalvinguose vaikiškuose baseinuose vėžliai ne šiaip leidžia laiką – bando išgyventi. Gyvūnų gelbėtojai į pagalbą vietiniams Oachakos žaliesiems vėžliams suskubo pasipylus pranešimams apie šių vandens gyvūnų mirtis.

O dabar apie naujovę, kurios Lietuvoje iki šiol nebuvo. Ir ji Kaune. Čia veikia pirmoji greitoji veterinarinė pagalba. Gydytojai skuba pas kelyje sužeistus ar namuose sunegalavusius gyvūnus. Pasak specialistų, iškvietimų daugėja kasdien. Kauno gatvėmis zuja kiek neįprasta mūsų akiai greitosios pagalbos mašina. Beje, ji vienintelė šalyje, ir jos gydytojai skuba ne pas žmones, o pas gyvūnus. Tai greitoji veterinarinė pagalba. Specialistai sako pasirengę padėti bet kokiam augintiniui.

Kaimyninėje Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plečiasi – užfiksuoti nauji židiniai ne tik Lenkijoje, bet ir Slovakijoje. Baiminamasi, kad paukščių gripą lengvai atnešti į Lietuvą gali migruojantys vandens paukščiai – gulbės ar antys. Žemės ūkio ministerija ragina paukštininkus imtis visų įmanomų priemonių, kad ūkiai kuo labiau apsisaugotų – smulkūs ūkiai privalės uždaryti laisvai laikomus paukščius. Paukščių gripo protrūkis prie Lietuvos dar niekada nebuvo taip arti kaip dabar.

Biržų rajono savivaldybė ginkluojasi, nusipirko specialų vienvamzdį šautuvą valkataujantems šunims kaimuose gaudyti. Tiesa, į gyvūnus bus šaudoma ne tikromis kulkomis, o migdomaisiais vaistais. Tačiau gyvūnų prieglaudos atstovai tokio savivaldybės valdininkų sprendimo nepalaiko, jiems atrodo, kad tai nehumaniška priemonė. Biržų rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistas Jonas Čeponis neseniai pradėjo eiti  ginklininko pareigas.

Lietuvos pasieniečių stebėjimo kameros užfiksavo retą vaizdelį: pasienyje vaikštinėjančią lūšių šeimyną. Lūšis yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: itin atsargų žvėrį retai pamatysi. Nufilmuotose kadruose jų net penkios vienoje vietoje. Unikalius vaizdus paviešino Lietuvos sienos apsaugos tarnyba: pasienyje su Baltarusija nufilmuotos net penkios lūšys. Kai jų Lietuvoje yra vos šimtas, tai itin reti kadrai.

Jau ketvirtą mėnesį Australija tapusi tikra pragaro Žemėje įsikūnijimu. Jeigu dėl miškų ir krūmynų gaisrų ten išdegusius plotus lygintume su Europa, mūsų žemyne viena valstybe jau būtų mažiau. Vis dėlto, kokios tikrosios gaisrų Australijoje priežastys? Kovotojai su klimato kaita šaukia, kad dėl visko kaltas masinis atšilimas, veganai kaltina gyvulininkystės pramonę, mokslininkai- gamtininkai daro visai kitokią išvadą. TV3 pasidomėjo faktais.