gyvūnai

Socialiniuose tinkluose apstu gyvūnų akimirkų: tiek juokingų, tiek kuriozinių, tiek mielų, kurias nustoti žiūrėti – sunki misija. Štai socialiniuose tinkluose žvaigžde tapo triušelis, kuris nesustodamas prausėsi savo veidą. Atrodo paprasta ir kasdieniška – tačiau net ir toks įprastas veiksmas iš tokio gyvūno gali būti pats mieliausias. Mielumo bomba – vaizdo siužete.

„Tokiomis sąlygomis gyvena gyvūnai Kauno (Lietuvos, – aut. past.) zoologijos sode. Leopardai patalpinti į papūgoms skirtus narvelius. Kodėl gyvūnus saugančios organizacijos tuo nesirūpina“, – savo „Facebook“ paskyroje kadrais iš snieginio leopardo aptvaro dalijasi panevėžietė Silva.  Tiesa, Lietuvos zoologijos sodo Komunikacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Gediminė teigia, kad moteris, sakydama, jog snieginis leopardas yra užfiksuotas papūgoms skirtame narve, yra neteisi.

Tailando keliuose – išskirtinis vaizdas. Įraše matyti, kaip gabenami du drambliai, tačiau sustojus šie sumanė pasinaudoti proga ir užkasti iš šalia važiavusio ir cukranendres gabenančio sunkvežimio. Smagus įrašas netrukus paplito internete. Įrašo autorius pasakoja, kad transporto priemonės sustojo prie raudono šviesoforo signalo, o šalia atsiradę užkandžiai buvo atsitiktinumas. Nors daugelis, žinoma, juokėsi iš kuriozinės situacijos, tačiau kiti sunerimo dėl gyvūnų saugumo ir jų gabenimo.

Rusijos taksidermisto Ivano Glazkovo paroda „Kiekvienam padarui po porą“, kuri buvo atidaryta Valentino dieną Novosibirsko kraštotyros muziejuje iškart sulaukė vaikų moralės saugotojų dėmesio. Tėvai piktinasi, kad parodos amžiaus cenzas – 12 metų. Jų manymu, net suaugę asmenys nejaukiai jaučiasi žiūrėdami į tokius vaizdus, jau nekalbant apie vaikus.

Iš Lietuvos emigruoja ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Per metus iš Klaipėdoje esančių keturkojų prieglaudų į užsieniečių šeimas išvykstą kelios dešimtys šunų ir kačių. Žmonės ten lietuviškų gyvūnų laukia išskėstomis rankomis ir neslėpdami ašarų. Kai kurie net patys atvažiuoja į Lietuvą keturkojo pasiimti. Tiesa, beglobiai gyvūnai į mūsų šalį ir imigruoja. Iš Rusijos. Emigrantė iš Lietuvos Nika važiuoja Helsinkio gatvėmis.

Nors už lango žiema labiau primena pavasarį, gyvūnų mylėtojai neatsispiria norui pasidalyti maistu su miško ar vandens gyventojais. Gamtininkai ir medžiotojai grūmoja, kai už lango pliusas ir nėra sniego, papildomai šerti žvėrių ar paukščių tikrai nereikia. Taip lengvai galima juos ir susargdinti, be reikalo teršiama ir gamta. Be to, taip atpratiname gyvūnus pačius ieškoti maisto.

Kolorade gyvenanti moteris sulaukė nemalonumų po to, kai patalpino vaizdo įrašą savo socialiniame tinkle. Jame matyti, kaip laukinius gyvūnus ji pasikviečia į svečius ir maitina žmonių maistu. Bauda siekia 92 eurus už vieną kartą. Tarnybos pasakoja, kad toks elgesys ne tik žudo gyvūnus, tačiau sukelia pavojų ir gyventojams. Moters paviešintas įrašas – vaizdo siužete.

Meile mėgaujasi ir gyvūnai. Kiekviena rūšis savaip ieško antrosios pusės. Vieni gyvūnai dėl meilės nakties nukeliauja tūkstančius kilometrų, kiti patogesnei sueičiai užsiaugina spyglius. Egzistuoja žuvys, kurios norėdamos pratęsti giminę net pakeičia lyti. Gyvūnai meilės dienos vasario 14-tąją nešvenčia. Tačiau vienas kito artumo nori ne ką mažiau nei žmonės. Apie vandens gyvūnų meilės šokius ir paslaptis puikiai išmano Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai.

Dviejų šunų konfliktas Klaipėdoje virto vienos šeimos tragedija. Aiškindamas, kad gynė savo palaidą augintinį, vyriškis peiliu dūrė ir sužeidė kaimyno šunį, kurį šis vedžiojo su pavadžiu bei antsnukiu. Keturkojis po incidento ilgai kankinosi, tad šeimininkams teko gyvūną užmigdyti. Nebegyvo šuns savininkai baiminasi, kad kitu taikiniu peilį besinešiojantis kaimynas gali pasirinkti jų devynmetį sūnų. Klaipėdietis Evaldas negali nustoti verkęs. Jis ką tik palaidojo savo keturkojį šeimos narį.

Du vieninteliai tokie katinai pasaulyje, kurie turi visų keturių pėdučių titaninius protezus. Jie gyvena Rusijoje, Sibire, kur šaltą žiemą, būdami lauke, katinai neretai nušąla galūnes. Na, o dviems pūkuočiams pasisekė sutikti neeilinį veterinarą. Žinoma, Ryžikas dabar ne toks vikrus, koks buvo anksčiau. Bet, netekęs savų pėdučių, jis nepražuvo ir nebuvo užmigdytas, gali pats vaikščioti, maitintis ir ieškotis šiltos vietelės poguliui.

Vilniaus šunų aikštelėje – mėginimas nunuodyti šunis. Žiurkių nuodų prifarširuotos mėsos keturkojų šeimininkai sako radę jau antrąkart vos per savaitę. Gyvūnų mylėtojai pakraupę, tuo metu valdininkai aiškina, kad padėti niekuo negali – nebent patys gyventojai nurodytų bent vieną įtariamą asmenį. Vedžioti šunis, pasirodo, yra pavojinga net ir specialiose tam skirtose aikštelėse. Štai aikštelėje Vilniuje Fabijoniškėse šunų augintojai tiesiog ant žemės aptiko primėtyta užnuodyto faršo.

Per savaitę Lietuvoje sudeginti du medžiotojų bokšteliai. Kol kas nusikeltėlių ieško policija. O štai patys medžiotojai neatmeta galimybės, kad nusikaltimą prieš jų turtą vykdo su vilkų medžiokle kovojantys ir sveiką protą praradę fanatikai. Juolab kad grąsinimai medžiotojams susidorojimu ar net mirtimi „Facebook“ socialinėje erdvėje liejasi laisvai.    Iš medžiotojų bokštelio, stovėjusio miškuose šalia Užusalių Jonavos rajone, likusi tik nuodėgulių krūva.

Aiškėja, kokiomis medžiagomis buvo teršiami upeliai ir Nevėžio upė Kėdainių rajone. Ištyrus vandenį iš slapto cukraus gamyklos vamzdžio, nustatyta, kad jame daug kartų viršytas azoto kiekis, taip pat per mažas deguonies kiekis. Pasak aplinkosaugininkų ir mokslininkų, ši tarša galėjo pakenkti gyvūnijos veisimuisi. Paviešinti ir pirmieji plastiko taršos Vilniuje tyrimų rezultatai. Į Nerį buvo pilamos nuotekos su polietilenu bei polipropilenu.

Kviečiame pasidairyti į bene didžiausią pasaulyje šunų parodą. Šį kartą joje dalyvauja per pustrečio tūkstančio keturkojų. Paroda šiemet išsiskiria ne tik gausiu dalyvių skaičiumi, bet ir nauja, pirmą kartą konkurse pristatoma šunų veisle. Itin elegantiški, paperkantys savo santūrumu ir gracija, – taip Vestminsterio šunų parodoje apibūdinami azavakai. Iš viso į Vestminsterio parodą ir konkursą atvyko šeši šios veislės gražuoliai. Jų šeimininkai vardija geriausias azavakų savybes.

Gyvosios gamtos inspektoriams pakaunėje įkliuvo itin žiauriai kilpomis laukinius gyvūnus gaudęs brakonierius. Aptikti ir vielos spąstuose įstrigę ir jau nusikankinę stirninai. Kraupus vaizdas atsiveria prieš gyvosios gamtos inspektorių akis, kai šie gavę žinių apie kilpomis gaudomus žvėris atskuba į pakaunę, netoli Zapyškio. Štai tarp vielų įsipainiojęs guli jau nebegyvas suaugęs stirninas, o tolėliau įstrigęs ir dar vienas nusikankinęs nelaimėlis.

Pakruojo rajone šokiruojantis žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis. Savo šunį pamiršęs ir badu numarinęs 43-ejų metų septynių vaikų tėvas užsidirbo baudžiamą bylą. Vyras teisinasi užgriūtas bėdų tris savaites neradęs laiko ir galimybių pamaitinti ir pagirdyti savo, esą mylėtą šunį. Kažkada pirtimi buvusiame apleistame pastate pastaruosius pusantrų metų buvo įkalintas šuo Rikis. Paskutiniąsias jo šuniško gyvenimo dienas šeimininkas jam neatnešė nei ėsti, nei gerti.

Kviečiame susipažinti su vienais mažiausių chameleonų pasaulyje. Net trys nykštukiniai gyvūnai papildė vieno Britanijos zoologijos sodo gyventojų gretas. Nykštukiniam chameleonui vos savaitė. Mažylis atsargiai tyrinėja aplinką. Jis ir dar du tokie pat maži, medžiuose prisitaikę gyventi driežai išsirito sausio 23-iąją, po 70 dienų trukusio perėjimo. Trys mažyliai pasaulį išvydo Chesterio zoologijos sode.

Gyvūnų globos namuose Klaipėdoje liūdnai loja ir kniaukia nepageidaujamos kalėdinės dovanos. Keturkojai čia atkeliavo po gražiausių metų švenčių – su artimaisiais ar draugais nepasitarę tautiečiai per Kalėdas jiems įteikė keturkojus, kurių šiems nereikėjo. Gyvūnų prieglaudų darbuotojai sako iš viso šventiniu laikotarpiu gyvūnų žmonėms nebeduodantys ir siūlo geriau išsinuomoti filmą. Mažas gyvūnėlis, kuriam yra dar tik 3 mėnesiai ir jis dar neturi vardo, yra kalėdinė dovana.

Ispanijos pareigūnai išlaisvino beveik 300 šimtus veislinių šunų iš nelegalių fermų. Keturkojai buvo laikomi siaubingose sąlygose, o kai kuriems jų buvo išpjautos net balso stygos. Keturkojis patyrė tikrą pragarą vienoje nelegalioje Ispanijos šunų fermoje. Praplikusį ir sužalotą šuniuką apžiūri veterinarai. O jis – vienas beveik 270 Ispanijos policijos išgelbėtų šunų.

Į save nebepanaši žiema ir toliau krečia pokštus. Dar sausis, o iš šiltųjų kraštų jau parskrenda paukščiai. Štai Žuvinto biosferos rezervate šiuo metu jau gyvena keli šimtai paukščių, kurie šiuo metu turėtų mėgautis šiluma pietuose. Kai kurie turėjo grįžti tik kovą. Gamtininkai stebi ir kitą iki šiol absoliučiai nematytą dalyką – biosferos pelkės šiemet neužšalo ir greičiausiai nebeužšals. O to nėra buvę per visą žinomą rezervato istoriją. Tai yra kelis šimtus ar net daugiau metų.

Jau ketvirtą mėnesį Australija buvo tapusi tikru pragaro Žemėje įsikūnijimu. Pastaruoju metu ten vyko gaisrai, kurie naikino valstybę. Taip pat joje žuvo daugybė gyvūnų. Paveikta visų šių žiaurių įvykių, žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė Elžbieta Monkevič tapo koalos Tashos globėja. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais ji sutiko pasidalinti apie šią globą bei tikisi, kad ir kiti piliečiai atkreips dėmesį į tai.

Meilė gyvūnams ir atjauta panevėžietę veterinarę paskatino ne tik atidaryti išskirtinai katėms skirtą prieglaudą, bet ir įkurti kačių kavinę. Panevėžyje tai pirma tokia įstaiga, kviečianti aplankyti pamestas ir benames kates, nupirkti joms maisto, o praleidus su ilgauodegėm šiek tiek laiko galbūt ir priglausti kurią nors vieną visam laikui.

Meksikos pakrantėse – šimtų vėžlių tragedija. Pražydusiems dumbliams skleidžiant toksiškas medžiagas apsvaigę ir paralyžiuoti gyvūnai žūsta, todėl į pagalbą jiems suskubo gamtosaugininkai.  Spalvinguose vaikiškuose baseinuose vėžliai ne šiaip leidžia laiką – bando išgyventi. Gyvūnų gelbėtojai į pagalbą vietiniams Oachakos žaliesiems vėžliams suskubo pasipylus pranešimams apie šių vandens gyvūnų mirtis.

O dabar apie naujovę, kurios Lietuvoje iki šiol nebuvo. Ir ji Kaune. Čia veikia pirmoji greitoji veterinarinė pagalba. Gydytojai skuba pas kelyje sužeistus ar namuose sunegalavusius gyvūnus. Pasak specialistų, iškvietimų daugėja kasdien. Kauno gatvėmis zuja kiek neįprasta mūsų akiai greitosios pagalbos mašina. Beje, ji vienintelė šalyje, ir jos gydytojai skuba ne pas žmones, o pas gyvūnus. Tai greitoji veterinarinė pagalba. Specialistai sako pasirengę padėti bet kokiam augintiniui.

Kaimyninėje Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plečiasi – užfiksuoti nauji židiniai ne tik Lenkijoje, bet ir Slovakijoje. Baiminamasi, kad paukščių gripą lengvai atnešti į Lietuvą gali migruojantys vandens paukščiai – gulbės ar antys. Žemės ūkio ministerija ragina paukštininkus imtis visų įmanomų priemonių, kad ūkiai kuo labiau apsisaugotų – smulkūs ūkiai privalės uždaryti laisvai laikomus paukščius. Paukščių gripo protrūkis prie Lietuvos dar niekada nebuvo taip arti kaip dabar.

Biržų rajono savivaldybė ginkluojasi, nusipirko specialų vienvamzdį šautuvą valkataujantems šunims kaimuose gaudyti. Tiesa, į gyvūnus bus šaudoma ne tikromis kulkomis, o migdomaisiais vaistais. Tačiau gyvūnų prieglaudos atstovai tokio savivaldybės valdininkų sprendimo nepalaiko, jiems atrodo, kad tai nehumaniška priemonė. Biržų rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistas Jonas Čeponis neseniai pradėjo eiti  ginklininko pareigas.

Lietuvos pasieniečių stebėjimo kameros užfiksavo retą vaizdelį: pasienyje vaikštinėjančią lūšių šeimyną. Lūšis yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: itin atsargų žvėrį retai pamatysi. Nufilmuotose kadruose jų net penkios vienoje vietoje. Unikalius vaizdus paviešino Lietuvos sienos apsaugos tarnyba: pasienyje su Baltarusija nufilmuotos net penkios lūšys. Kai jų Lietuvoje yra vos šimtas, tai itin reti kadrai.

Jau ketvirtą mėnesį Australija tapusi tikra pragaro Žemėje įsikūnijimu. Jeigu dėl miškų ir krūmynų gaisrų ten išdegusius plotus lygintume su Europa, mūsų žemyne viena valstybe jau būtų mažiau. Vis dėlto, kokios tikrosios gaisrų Australijoje priežastys? Kovotojai su klimato kaita šaukia, kad dėl visko kaltas masinis atšilimas, veganai kaltina gyvulininkystės pramonę, mokslininkai- gamtininkai daro visai kitokią išvadą. TV3 pasidomėjo faktais.

Aplinkosaugininkams atlikus tyrimą nustatyta, kad penktadienį Panevėžio rajone VĮ „Valstybinės miškų urėdijos“ Krekenavos – Naujamiesčio profesionalios medžioklės plotų vienete per vykdytą varyminę medžioklę sumedžiotas saugomos rūšies gyvūnas – stumbro patelė, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.  Kaip praneša naujienų portalas delfi.lt, jų šaltinių duomenimis šį retą gyvūną sumedžiojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Utenos rajono taryboje Jonas Slapšinskas.

Radviliškio rajone Naujų metų išvakarėse girtas vyras iškepė ir suvalgė savo katiną. Policija sulaikė įtariamąjį, jam nustatytas sunkus girtumas. Pasirodo vyras girtavo visus metus. Pareigūnus iškvietė kaimynas, kuris katiną ir dovanojo prieš pusmetį, o atėjęs patikrinti kaip rainys gyvena pamatė jį iškeptą. Repšių kaimas Radviliškio rajone, kur gyvena smarkiai alkoholio padauginęs vyras, kuris Naujų metų išvakarėse iškepė ir suvalgė prieš pusmetį dovanų gautą katiną.

Pasak gamtininkų, naujametinės nakties fejerverkai tampa tikru siaubu ne tik katėms bei šunims, bet ir paukščiams ar kitiems žiemoti mūsų šalyje likusiems gyvūnams. Tačiau TV3 kalbinti Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno gyventojai kol kas sunkiai įsivaizduoja senų metų palydėtuves be šventinių petardų salvių. Naujametinę metų naktį Katedros aikštėje griaudės daug sprogimų. Bus leidžiama fejerverkų net už 7000 eurų.

Jautrūs vaizdai iš vis dar liepsnojančios Australijos. Ten nuo gaisrų kenčia ne tik koalos, bet ir kiti šioje šalyje gyvenantys gyvūnai. Išsekusios kengūros ar oposumai patys veržiasi prie žmonių, kad sulauktų pagalbos. Kengūriukas Džekas – dar viena, jau, matyt, sunkiai suskaičiuojama Australijos gaisrų auka. Jį – labai smarkiai apdegusį galūnes – prie nedidelio Klarensės miestelio surado mergaitė. Jauniklis gavo skubią pagalbą ir dabar jau gyja.

Socialiniame tinkle plinta jautrus įrašas, kuriame moteris žiauriu elgesiu kaltina kaimyną. Šis, jos teigimu, šaltakraujiškai nušovęs mylimą keturkojį. Pats vyras teisinasi jį netyčia nutrenkęs, o vėliau „pribaigęs“. „Kai kam šios, atrodo, gražiausios metų šventės asocijuojasi su noru kažką nudžiuginti, pralinksminti ar tiesiog padaryti kažką gero. Kitiems, deja, labai gaila, tai nereiškia nieko. Pakalbėkim apie patį paprasčiausią žmogiškumą.

Kaip Kalėdas pasitinka Londono zoologijos sodo augintiniai? Čia išskirtinėmis dovanomis palepinti lemūrai, voverinės beždžionės ir galingasis Sumatros tigras Asimas. Lemūras smalsauja, kokie gi skanėstai jiems sukrauti į kalėdinę kojinę. Netrukus prisistato ir draugas. Abu jie gardžiai kramsnoja šventines dovanas. Patys gudriausi lemūrai stengiasi prisivalgyti skanėstų iki soties, kol ryškios kalėdinės kojinės privilioja ir kitus primatus.

Lietuvoje bus įsteigtas pirmasis mūsų šalyje meškų rezervatas, kuriame bus apgyvendintos meškos, paimtos iš savininkų, kurie šiuos gyvūnus augina neteisėtai ar netinkamai prižiūri. Rezervatui vieta pasirinkta neatsitiktinai – Žemaitijoje šalia Telšių. Meška vardu Ciele kartu su dar dviem meškutėm Ąžuolu ir Ryga gyvena šalia Joniškio esančioje kavinėje. Jos čia tam, kad pritrauktų lankytojų. Tačiau dabar žiema, meškos tingios ir bendrauti su retai užklystančiais svečiais nelabai nori.

Kai mažesnis užpuola didesnį ir stipresnį tik stebuklas gali jį išgelbėti nuo tragedijos. Tokia laimė nusišypsojo vienam ereliui Kanadoje, kurį iš mirties gniaužtų išgelbėjo neįtikėtinos gamtos dramos liudininkais tapę žvejai. Kanadoje žvejai negali patikėti savo akimis – šalia jų laivo kaunasi jūrinis erelis ir didžiulis aštuonkojis. Per daug drąsus paukštis nusprendė sumedžioti tikrai ne sau lygų ar silpnesnį priešą ir prisivirė košės.

Šalia Vilniaus centro įsikūrę gyventojai išsigandę kiaunių antplūdžio. Esą šie plėšrūnai šildosi žmonių automobiliuose, o vėliau suvilioti kvapų įsisuka ir dar giliau – apgraužia net laidus. Žmonės nežino, kaip kovoti su iš pirmo žvilgsnio mielais pūkuotais žvėreliais, mat jų taip lengvai nesugausi. O gamtininkai pranašauja, kad šiuolaikinės kiaunės arčiau žmonių kursis vis gausiau ir gausiau.

Telšių rajone steigiamas pirmasis Lietuvoje meškų rezervatas, pirmadienį pranešė nevyriausybinė viešoji įstaiga Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO). Lietuvoje susidarius sudėtingai situacijai dėl nelaisvėje netinkamomis sąlygomis laikomų rudųjų meškų skaičiaus, Aplinkos ministerija su pavaldžiomis institucijomis ir LGTAO sutarė siekti įsteigti pirmąjį meškų rezervatą.

Belgijos zoologijos sode „Pairi Daiza“ pasaulį išvydo pietinis baltasis raganosis, kurio gimimas suteikė postūmį pastangoms išsaugoti šį retą porūšį, pirmadienį paskelbė zoologijos sodo pareigūnai. „Pirmadienį anksti ryte buvo atvestas nuostabus mažas patinėlis... Motina Madiba ir jos naujagimis jaučiasi gerai“, – sakoma pareiškime. Laukinėje gamtoje šiuo metu gyvena apie 18 tūkst.

Gyvūnų gynėjai vėl viešina šiurpius vaizdus iš kailinių gyvūnėlių ūkių, kuriuose galimai užfiksuoti pažeidimai. Slaptai fiksuotoje medžiagoje matyti, kad audinės aptekę blusomis ar kirmėlėmis, nuėję žaizdomis, kai kur vos besutelpantys į narvus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba baudas ar papeikimus skyrė 7 tikrintiems ūkiams. Tačiau aktyvistams to maža – jie teigia, kad skiriamos nuobaudos smarkiai per mažos, todėl, esą pažeidimai nuolat kartojasi.

Paaiškėjo prieš mėnesį iš Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotojų į laisvę paleistų ruonių likimas. Trims iš vienuolikos į Baltiją išplaukusiems žinduoliams mokslininkai priklijavo specialius siųstuvus, kurie siunčia duomenis, kur ruoniai plaukioja ir kaip jaučiasi. Pasirodo, žinduoliai pasuko skirtingais keliais. Skirtingai susiklostė ir jų likimas. Šių metų spalio viduryje į Baltiją Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotojai paleido 11 išgelbėtų ir išslaugytų ruonių.

Rugsėjį argentinietė Florencia kartu su broliais rado paklydusius du kačiukus: mergaitę ir berniuką. Moteris juos pasiėmė į namus, tačiau vienas iš gyvūnų neišgyveno – buvo per silpnas. Berniuką moteris pavadino Tito, o po dviejų mėnesių pagaliau išsiruošė į medicininę patikrą. Tuomet ir paaiškėjo visa tiesa. Veterinaras pasakė, kad nežino, kas tai – tačiau tikrai ne katinas, todėl liepė kreiptis į gamtos rezervatą.

Siras Samer – dievina ir myli gyvūnus. Tačiau, šiek tiek kitokius gyvūnus nei žmonės pripratę laikyti namuose. Jis bučiuoja ir apkabina savo liūtus ir tigrus. Pavojingus gyvūnus kartu su lokiais, šunimis, avimis ir paukščiais vyras apgyvendino Damasko priemiestyje esančiame dviejų aukštų pastate. Iš viso čia yra apie 37 gyvūnus, o jo svajonė tai paversti mažu zoologijos sodu, kuris pritrauktų lankytojus į mažą miestelį.

Laidos „TV Pagalba“ žvaigždė Paulius Morkūnas pristatė neeilinę paslaugą. Į Kauno gatves paleido greitosios pagalbos automobilį, skirtą gyvūnams gelbėti. Apie tai, kuo šis greitosios pagalbos automobilis naudingas ir kodėl Paulius ryžosi tokiai veiklai, studijoje pasakoja pats P.Morkūnas.

Kelkimės į Belgiją, kur prieš tris mėnesius gimusiems pandų mažyliams suteikti vardai. Sužinosite ir tai, kas dvynukams dabar sekasi sunkiausiai. Prieš tris mėnesius Belgijos zoologijos sode gimę pandų dvynukai pagaliau turi vardus. Patelė pavadinta Bao Mei, o jos brolis – Bao Di. Dvynukai gimė kurti, akli ir be plaukų, tačiau praėjus trims mėnesiams jų su niekuo nesumaišytum. Pandų vardynose dalyvavo ir Kinijos ambasadorius Belgijoje. „Ką tik pamačiau pandas iš labai arti.

Klaipėdos krašte – šiurpus šunų nugalabijimas. Pareigūnai tikrina įtarimus, kad norintis emigruoti vyras pats nužudė ir užkasė savo augintinius. Pastarųjų pasigedo vyriškio žmona, kuri, esą, ir iškvietė policijos pareigūnus. Šie šunis rado jau iškastus ir numestus voljere. Įspėjame, kad jautrius žiūrovus vaizdai gali šokiruoti. Policija ir gyvūnų globotojai šturmuoja sodybą Klaipėdos rajone Senosios Įpilties kaime.Pareigūnai tikrina skundą, kad namo kieme nužudyti ir užkasti du šunys.

Penkiasdešimties baltųjų banginių košmaras Rusijos Tolimuosiuose Rytuose pagaliau baigėsi. Paskutinieji „banginių kalėjimu“ pramintuose Rusijos įmonės aptvaruose laikyti gyvūnai bus paleisti į laisvę. Siaubingomis sąlygomis Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame „banginių kalėjime“l aikyti baltieji banginiai keliami į Rusijos žuvininkystės ir okeanografijos tyrimų instituto laivą ir bus nugabenti į laisvę.

Eismo įvykių, kuomet kelyje susiduria žvėrys ir automobiliai, kasmet daugėja. Tvarkietis Remigijus Žemaitaitis mano, kad tūkstančius avarijų lemia ir per mažos valstybės pastangos, tad Seimui pasiūlė pataisas, kurioms pritarus valstybė iš visų piliečių kišenės turėtų apmokėti žalą su laukiniais gyvūnais susidūrusiems vairuotojams. Dalis parlamentaro kolegų čia įžvelgia norą pasireklamuoti, o draudikai nemano,kad, net ir pritarus pataisai, valstybė žalą apmokėtų.

Panevėžyje nerimsta gyvūnų gelbėtojai. Pernai itin žiauriai paupyje mačete šunį užkapojęs ir jam gerklę perpjovęs vyras vėl turi naują augintinį. Vietiniai baiminasi, kad jaunam šuniui gresia tokia pat liūdna baigtis. Žmonės prašo keturkojį kuo skubiau gelbėti – esą į žiauraus recidyvisto nagus pakliuvę augintiniai nuolat dingsta. Ir randami tai užkapoti, tai paskendę. Panevėžietis Arvydas Vanagas gyvūnų gelbėtojų rūstybę užsitraukė po to, kai itin žiauriu būdu atsikratė savo augintiniu.