gyvūnai

Bent kartą auginę kokį nors gyvūną žmonės pripažįsta: augintinis tampa ne tik geriausiu draugu – jo buvimas mažina stresą, gerina nuotaiką ir fizinę savijautą. Mokslas tam jau turi paaiškinimą: bendraujant su gyvūnu, organizme padaugėja laimės ir meilės hormonų – dopamino ir oksitocino.

Tyrėjai, atlikę tyrimą su veisliniais šunimis, teigia suradę veiksnius, kurie lemia ar šuo bus agresyvus – tarp jų ir dydis, veislė, lytis, amžius bei aplinkos įtaka. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mes galimai bijome ne tų veislių, kurių reiktų bijoti. Negana to, nors šuns veislė turi įtakos jo agresyvumui, ji yra vienas mažiau svarbių veiksnių, vertinant, ar šuo yra pavojingas.

Seime į priekį juda pataisos dėl didesnių baudų už žiaurų elgesį su gyvūnais. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, dar liko balsavimas dėl projekto priėmimo. Jomis siūloma, kad už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitus gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus nebeliktų įspėjimo – iš karto būtų taikoma bauda nuo 30 iki 120 eurų. Numatoma didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą.

Ketvirtadienio vakare, apie 23 val. Švėkšnos apylinkių miškuose tarp Vilkų Kampo ir Bliūdsukių kaimų medžiotojų klubo „Ąžuolas“ įtaisyta kamera užfiksavo neįtikėtiną vaizdą – laukinėje gamtoje vaikščiojančią mešką. Įvykį patvirtino klubo narys Vidas Mauricas. Pasak vyriškio, šiuose kraštuose jau labai seniai niekas neatsimena tokio vaizdo.

Ant detektyvų stalo guli dingusios katės skelbimas. Tiesa, detektyvai ne bet kokie, o gyvūnėlių. Atidžiai peržvelgę katės nuotrauką, jie išsiruošia gyvūno paieškoms. Netrukus detektyvai analizuoja katės plauką ir pagal jį bando tiesiog laiptinėje atsekti dingusios keturkojės pėdsakus. Paieškos sėkmingos – bėglę vardu Dun Dun, kad ir vėlią naktį, jie suranda netoliese krūmuose.  Tokie gyvūnų detektyvai pastaruoju metu Kinijoje vis labiau populiarėja.

Žąsis Thomas iš Naujosios Zelandijos, buvo garsusis Velingtono gyventojas. Akla, homoseksuali ir tarprūšinę poliamoriją mėgusi žąsis, kurios gyvenimo istorija pavergė ne tik vietos gyventojų, bet ir viso pasaulio širdis. Thomas pirmą kartą išgarsėjo, kai buvo dar jaunas žąsinėlis Vaimanu lagūnoje. Ten buvo pastebėta, kad jis vengia kitų žąsų ir verčiau renkasi juodosios gulbės patino, vardu Henris, draugiją. Pora kartu išbuvo net 18 metų, iki kol pasirodė juodoji gulbė Henrietta.

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti žinduolių rūšių sąrašas, taip pat naminių gyvūnų sąrašas, pranešė Aplinkos ministerija. Leidžiamų nelaisvėje auginti žinduolių sąrašo projekte yra 35 jų rūšys ir gentys. Tarp jų – dygliuotosios pelės, smeltpelės, kai kurios žiurkės, žiurkėnai, šinšilos, stumbrai, bizonai, stirnos, danieliai, taurusis ir dėmėtasis elniai, vikunijos, muflonai, šernai, kt.

Koronos talžomoje Indijoje dėl šios infekcijos testuojasi ne tik gyventojai. Štai šis iš kontrabandininko atimtas skujuotis – dar vadinamas pankolinu – taip pat sužinojo, ką reiškia, kai į gerklę kiša pagaliuką. Kad paimtų seilių mėginį, specialistams teko gyvūną gerai prispausti. Prasitestuoti skujuočiui teko, mat jį turėjusiam kontrabandininkui rastas koronavirusas. Ir tai – ne viskas. Kol grįš testo rezultatai, šis mielas gyvūnėlis gyvens karantine ir bus nuodugniai apžiūrėtas.

Beždžionės Japonijoje gali pradėti naują elgesio tradiciją, susijusią su skirtingų rūšių seksu. Atrodo, kad viena japonų makakų grupė išmoko šokinėti ant elnių nugarų ir taip trinti savo genitalijas. Šių metų pradžioje japonų makakų, dar vadinamų sniego beždžionėmis, patinas pirmą kartą buvo pastebėtas šokinėjantis ant dėmėtųjų elnių patelės nugaros ir „nuleidžiantis garą“. Beždžionės paliktą netvarką teko sutvarkyti vargšams jaunikliams.

Miestą į kaimą iškeitusi mergina šalia Rietavo atvėrė prieglaudą niekam nebereikalingiems naminiams gyvuliams. Orią senatvę ten pasitinka triušiai, arkliai ir net avinas. Beje, pastaruoju jo nebenorėjęs ūkininkas atsikratė tiesiog raguotį išleisdamas Šilutės centre. Su trimis šunimis – Bardaku, Chaosu ir Bubu žaidžianti mergina vardu Skaistė. Ji su vyru bei atžala metė patogų gyvenimą Klaipėdoje ir atsikraustė į kaimą prie Rietavo.

Paryžiaus zoologijos sode smagiai žolėmis smaguriauja dvi žirafos, o štai jos jau tiesia kaklus. Jau visai netrukus – po savaitės – į jas, kaip ir kitus zoologijos sodo gyventojus – galės paspoksoti lankytojai. Mat nuo spalio uždarytas Paryžiaus zoologijos sodas ir vėl atveria duris. „Galimybė vėl matyti žmones vėl pažadins gyvūnų smalsumą. Net jei neatrodo, jiems įdomu, kai ateina žmonės. Bet ir jie patys žiūri į žmones, domisi“, – sako zoologijos sodo mokslininkas Alexis Lecu.

Į Lietuvą vėl užklydo mūsų miškuose labai retai sutinkamas svečias – rudasis lokys – jau kelias dienas lepečkojis svečiuojasi Ignalinos rajone, netoli Stripeikių kaimo. Medžiotojai juokauja, kad geriau dabar nosies į mišką nekišti. Gamtininkai sako, kad Lietuvoje tokie svečiai galėtų pasilikti ir ilgiau. Retą vaizdą prieš kelias dienas užfiksavo „Elnio“ medžiotojų klubo kameros.

Kol vieni laiko surištą raganosį, kitas įjungia benzininį pjūklą. O tuomet – į darbus. Centimetras po centimetro nupjaunamas raganosio ragas. Toks pats likimas laukia ir kitų Pietų Afrikos raganosių. Tiesa, neapsigaukite, tai – ne brakonierių ataka. O bandymas raganosius nuo jų apsaugoti.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė pasiūlymą, numatantį, kad už keturkojų kankinimą gresia baudos iki 6 tūkst. eurų. Tiesa, dėl to dar spręs Seimas, o kol kas pečiais gūžčioja ir kai kurie Seimo nariai, ir gyvūnų teisių gynėjų organizacijos – esą pirmiausia reikia didinti ne baudas, o užtikrinti tinkamai veikiančią augintinių apsaugos sistemą. Šunų prigrūsti narvai, apgailėtinos laikymo sąlygos, prasta keturkojų emocinė ir fizinė būklė.

Sekmadienį laida „Sveikata.lt“ kvies pasikalbėti apie gyvūnų įtaką mūsų sveikatai ir atvirkščiai. Teigiama, kad naminiai gyvūnai ne tik skatina laimės hormonų išsiskyrimą, bet gali pajusti net artėjančius priepuolius, kartais plaučių ar kiaušidžių vėžį. Tačiau įtaką gyvūnų sveikatai darome ir mes. Kviečiame prisijungti ir paklausyti, kokia yra mūsų augintinių sveikatos paslaptis. Gyvūnų terapija – neformalus gydymo metodas, kuris turi teigiamą įtaką mūsų sveikatai.

Jei kam pandemija ir išėjo į naudą, tai gyvūnams prieglaudose - jie naujais šeimininkais džiaugsis jau netrukus. Koronaviruso situacija daugelį žmonių įkalino namie, tad praskaidrinti laiką šie vis dažniau nusprendžia iš gyvūnų prieglaudos parsiveždami keturkojį draugą.    Prieglaudos vadovė Leslie Granger teigia: „Matome stulbinamą žmonių norą rūpintis ir priglausti gyvūnėlius ir tai nesustoja. Žmonės vis dar čia atvyksta.

Sunkiai žodžiais paaiškinama situacija – 160 kačiukų ir šuniukų įkalinti dėžėse ir laukia, kada bus išsiųsti. Juos čia patupdė Kinijos internetiniai sukčiai, virtualioje erdvėje parduodantys vadinamąsias „akląsias dėžes“, kurių pirkėjai įsigydami dėžę dar nežino, kas joje atkeliaus. Tačiau sukčių planas neišdegė – gyvūnėlius laiku išgelbėjo gyvūnų apsaugos savanoriai. Keturi gyvūnėliai, deja, dėžėse neišgyveno, o daugelis serga. Į aferą įsivėlusi siuntų kompanija „ZTO Express“ atsiprašė.

Pagalbos prireikė sužeistam, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytam vištvanagiui. Kaip paaiškėjo apžiūros metu, jis dar ir dresuotas, ruoštas medžioklei, mat ant kojų turėjo specialias odines kilpas.  Apžiūra plėšriajam paukščiui ne itin patiko. Tad teko prisimatuoti specialią kepurėlę, kad aplinkos nematytų ir patirtų mažiau streso. „Tai vištvanagis, vištvanagio patinas, jaunas paukštis, išsiritęs praėjusiais metais“, – sakė ornitologas Saulius Rumbutis.

Nuo šeštadienio Lietuvoje įsigalioja privalomas kačių, šunų ir šeškų ženklinimas mikroschemomis bei draudimas prekiauti gyvūnais augintiniais lauko sąlygomis ir turgavietėse. Katės, šunys ir šeškai, atvesti nuo privalomo ženklinimo įsigaliojimo dienos, turės būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per keturis mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.

Rokiškio rajone netoli Žiobiškio vilkai prasikasė aptvarą ir išpjovė didžiulę laikomų danielių bandą. Žvėrelius laikantis ūkininkas neteko net 31 kanopinio žvėries ir patyrė mažiausiai 10 tūkst. eurų nuostolių. Didžiulę 70 danielių bandą aptvare netoli Žiobiškio laikantis rokiškėnas Simonas Lasys šią savaitę neteko beveik pusės augintinių. Prie aptvaro atvažiavęs vyras nustėro, kai jame iš po nakties išvydo išguldytus danielius. Dešimtys žvėrių paplūdę krauju tysojo pievoje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo šio ketvirtadienio, balandžio 22 d., Lietuvoje pradedama pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Kaip ir kasmet, jaukai su vakcina bus išmėtomi iš orlaivių – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija.

Nors vis daugiau žmonių renkasi didmiesčius, kai kuriems miesto džiunglės – ne prie širdies. Ąžuolų Būdoje su šeima gyvenanti Eglė Gaisrytė-Jurkšienė sako, kad savęs mieste neįsivaizduoja, o ir kaime veiklos netrūksta. Šeimyna įkūrė Ąžuolų vilą, kurioje galima apsilankyti ir pasidžiaugti įvairiausiais gyvūnais, o namuose vietos šeima atranda ne tik šunims ar katėms, tačiau ir avytei Tulpei.

Nors anksčiau nykstančių ir dėl to saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių daugėdavo, šįkart jų sumažėjo net keletu šimtų. Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad rūšys atsikūrė. Pavojingai nykti pradėjo, todėl į Raudonąją knygą įrašytos kai kurios paukščių rūšys, pavyzdžiui, gerai žinomos kurapkos. O mūsų miškuose vis dažniau užklystantys lokiai, galima sakyti, išsikovojo vietą Raudonojoje knygoje, nes anksčiau jau buvo nurašyti kaip visai išnykę.

Šunų veisėjai, iš kurių gyvūnų gynėjai bei policija konfiskavo šunis už žiaurų elgesį su jais, šturmavo prieglaudą, kurioje keturkojai glaudžiasi, kol vyksta teismo procesai. Kilo ne tik tikras žodžių karas, o ir teko į pagalbą kviesti policijos pareigūnus bei apsaugos darbuotojus. Šunų veisėjai šturmavo gyvūnų prieglaudą Klaipėdos rajone. Būrelis jų, lyg niekur nieko atsidarė įstaigos vartus ir suėjo į vidų. Tuo metu viena buvusi savanorė sako negalėjusi nieko padaryti.

Ketvirtadienį Lietuvoje pradedama pavasarinė laukiniųgyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Kaip ir kasmet, jaukai su vakcina bus išmėtomi iš orlaivių buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija.

Prie Kalvarijos esančiame privažiame zoologijos sode – džiugios nuotaikos ir kone sensacija. Gimė itin reti tigriukai. Vienas – visiškai baltas, o tokių per visą pasaulį suskaičiuojama vos 20. „Šitas Linukas, Tomasiukas ir Algirdas“, – Kalvarijos zoologijos sodo gyvūnų prižiūrėtoja vardina mažylių vardus. Prieš du mėnesius gimę tigriukai. Nors vieno spalva labai skiriasi nuo kitų – visi šie tigriukai – broliai.

Kviečiame pamatyti itin retos rūšies riestanosę bezdžionėlę, visus stebinančia savo išskirtine išvaizda. Mokslininkų džiaugsmui, Kinijoje viena jų atsivedė ilgai lauktą jauniklį. Itin reta ir kruopščiai saugoma – auksinė riestanosė bezdžionėlė ir jos jauniklis. Kartu su pandomis ir takinais, šie gyvūnai laikomi Kinijos nacionaliniu pasididžiavimu.

Šylant oras prie jūros plūsta ne tik poilsiautojai. Baltijos bangas bei smėlį pamėgo ir bebrai. Atėję prie vandens šie graužikai lyg niekur nieko nusiprausia ir patraukia savais keliais. Tokius neįprastus vaizdus fiksuojančius klaipėdiečius medžiotojai įspėja – norintys geresnio kadro ar nuotraukos gali likti ir be pirštų. Besiprausiantį bebrą išvydo pajūriu išėjusi pasivaikščioti klaipėdietė Deivyda. Mergina iš pradžių nesuprato koks tai gyvūnas ir ką jis ten daro: „Buvo toks rūkas.

Neįprastas vaizdelis – Kolorade gyvenantis šuo Dexteris kelia šypseną ir daug klausimų, nes vaikščioja ant dviejų kojų. Netrukus išgirsite, kodėl Dexteris elgiasi kitaip nei kiti šunys. Štai kaip Dexteris ant galinių kojų bėgioja su savo šeimininke Kentee. Ji sako, kad Dexterį neretai tenka pristabdyti, nes tokie pasibėgiojimai atima kvapą ir jai, ir Dexteriui. Akivaizdu, kad šunelis trykšta energija, traukia aplinkinių akį ir, žinoma, sulaukia daug dėmesio.

Nuo gegužės vidurio Vilniuje esančio Ribiškių pažintinio tako teritorijos kraštovaizdžiu rūpinsis 15 juodagalvių šiurkščiavilnių avių ir ir penkios ožkos. Vilniaus savivaldybės teigimu gyvūnai maždaug 40 arų ploto aptvare bus apgyvendinti vos sustiprėjus pirmajai žolei. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės Jolantos Radžiūnienės teigimu, naująsias Ribiškių kraštovaizdžio draustinio „gyventojas“ pamatys pasirinkusieji tiek ilgąjį, tiek perpus trumpesnįjį pažintinio tako maršrutą.

Vienu galimu chimerizmo pavyzdžiu savo socialinio tinklo paskyroje, skirtoje beglobiams gyvūnams rasti naujus namus, pasidalino Nešvilio kačių prieglauda. Profilyje galima rasti kačiuko, kurio snukutis yra pusiau oranžinis, pusiau juodas, nuotrauką. Jie šią gražuolę pavadino Abrikose. Instagram įraše Nešvilio kačių prieglauda rašė: „Ar jau matėte Abrikosę? Ši unikali mažylė buvo rasta kartu su savo broliu statybų aikštelėje.

Pavasario šilumai pažadinus varles ir rupūžes šokuojančios šaltakraujės skuba į nerštavietes nepaisydamos gatvių ir kelių, tad vairuotojai raginami būti itin atidūs. Šis metas ne tik varliagyvių migracijos, bet ir meilės laikas. Kuo ypatingi šių kurkiančių pievų ir kūdrų  gyventojų santykiai? Kasmet šalies keliuose žūsta dešimtys tūkstančių pavasarį migruojančių varlių bei rupūžių.

Kai gyvūnų gerovės tarnyba Krokuvoje gavo pranešimą apie neįprastą gyvūną, tykantį medyje, jie nebuvo tikri, ko tikėtis. „Žmonės neatsidaro langų, nes bijo, kad gyvūnas pateks į jų namus“, – sakė moteris. Inspektorių vizitas padėjo išsiaiškinti, kad tas paslaptingas gyvūnas – paprasčiausias sviestinis ragelis. Krokuvos gyvūnų gerovės organizacija patvirtino, kad įvykis buvo tikras.

TV3 grupės projektui „VideoSHOTas“ linksmą vaizdelį atsiuntęs konkurso dalyvis užfiksavo žaismingą mažo kačiuko elgesį namuose. Smalsiai aplinką apžiūrinėjančio gyvūnėlio akys užkliūna už virš lovos pakabinto šviestuvo. Nors metas vėlyvas ir jau metas eiti miegoti, tačiau mažasis nenuorama dar nenusiteikęs eiti ilsėtis. Po akimirkos kačiukas pradeda šokinėti ant lovos ir nagais bando užkabinti keistą šviesą skleidžiantį daiktą.

Po ilgo gydymo proceso būrys pingvinų Argentinos pakrantėje džiugiai lekia lekia į laisvę – į savo mylimą Atlanto vandenyną. Nusilpę ir vos gyvi paukščiai, laimei, pateko į specialistų rankas, kurie gyvūnus prikėlė naujam gyvenimui. „Radome juos dehidratavusius ir išbadėjusius. Keliems dėl netinkamos mitybos net slinko plunksnos“, – pasakoja Gelbėjimo centro vadovas Sergio Rodriguezas.

Vokietijoje gyvena didžiaakė, balta alpakų mažylė vardu Marie. Ir ji ne tik miela, kaip jos broliai, ji – ypatinga. Jauniklė neturi vienos užpakalinės kojytės, o antros nevaldo. Tad ją priglaudusi moteris, prisistatanti alpakos mama, rado sprendimą – pritaisė jai du ratukus, kuriais mažoji gali važinėtis ir pasidairyti kieme. „Mes konsultavomės su veterinaru, kuris nusprendė, kad vieną mažą kojytę reikės amputuoti. Kita koja liko.

Vienoje lovoje gulintys ir vienas kitą meiliai laižantys katė ir šuo – tokį mielą vaizdelį į TV3 grupės konkursą „Videoshotas“ atsiuntė šio konkurso dalyvis, kuris vaizdo įrašą pavadino „Meilė“. Nors dažnai katės ir šunys namuose net nenori pažiūrėti į vienas kito pusę, tačiau šio šeimininko gyvūnų santykiai tiesiog tobuli. Minutės trukmės vaizdo įraše katė ir šuo mėgaujasi vienas kito buvimu.

Į Peru Nacionalinės miškų tarnybos automobilį pateko jaunas kondoras patinėlis. Gulėdamas jis beveik nejuda, o ir bandomas iškelti iš mašinos nesipriešina.  Specialistai spėja, kad jis gali būti apnuodytas. Tad skuba jį su visa deže perkelti į patogesnę vietą ir gelbėti. „Gyvūnas atvežtas visiškai dehidratavęs, siaubingos fizinės būklės. Jis negalėjo stovėti, pakelti galvos, buvo labai silpnas“, – sako Nacionalinės miškų tarnybos administratorius Luis Felipe Gonzales.

Biržų rajone pastebėta klaidžiojanti meška. Jauno amžiaus suaugusi meškutė sukiojasi visai greta Vabalninko miestelio. Rudąją smaližiaujančią šernams skirtais kukurūzais nufotografavo Meilūnų medžiotojų būrelio kamera. Tačiau fotosesiją surengusi lepečkojė vietinių visai nesužavėjo, atvirkščiai, išgąsdinti vabalninkiečiai ketina tvirčiau rakinti namų spynas. Biržų rajono miške greta Vabalninko į Meilūnų medžiotojų būrelio akiratį pakliuvo itin retas Lietuvos miškų gyventojas.

Gyvūnų augintojai jau džiaugiasi beprasidedančiu pavasariu, bet tuo pat metu kraujasiurbiai parazitai ir erkės pradeda aktyvųjį savo periodą.  KIKA ekspertas Laimis Staršelskis pasakoja, kad dažniausiai gyvūnams erkės būna įsisiurbusios papilvėje, kojų viršuje ir netgi ant kaklo, kur yra retesnis kailiukas. Apsisaugojimui nuo erkių priemonių yra įvairių, bet nė viena iš jų negali apsaugoti augintinio šimtu procentų, todėl dažnai rekomenduojama naudoti net kelias priemones.

Valdžia sunerimusi, mat kasmet vis sunkiau surasti, kas sugautų ir pasirūpintų išmestais gyvūnais ar surinktų žuvusiųjų gaišenas. Esą reikalavimus atitinkančios prieglaudos tokių paslaugų kratosi, o mažesnieji konkurse dalyvauti nepajėgia. O Vilniaus savivaldybė pasirinkusi kitą kelią – tokias paslaugas patikėjo savai įmonei. Vos išgirdę Genovaitę kalbant prie įprastos šėrimo vietos iki tol slėpęsi katinai kaip mat išlenda. Aplink meiliai glaustosi baikštus ūsuotis, vardu Balvonas.

Penktadienį namo kieme Kaune rastos padėtos dvi gyvūnų, kaip manoma – avių, galvos.  Anot Policijos departamento, avių galvos apie septintą valandą ryto rastos Vaidoto gatvėje stovinčio namo kieme.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Indijos miškų tarnyba socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalino kvapą gniaužiančiu vaizdo įrašu. Gamtos prižiūrėtojai nufilmavo dviejų laukinių gyvūnų susidūrimą medyje. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip grobį nusižiūrėjęs tigras šakomis užsilipa į pačią medžio viršūnę ir iš lėto sėlina prie beždžionės. Nors tigras sausumoje gali jaustis tikras karalius, medyje jis susidūrė su dideliais keblumais.

Žinia visų šunų, kačių ir naminių šeškų šeimininkams – jau netrukus visi augintiniai privalės būti suženklinti vadinamuoju „čipu“. Po ilgų ginčų Seimas galiausiai priėmė įstatymą, o laiko suregistruoti gyvūnams davė kiek daugiau nei metus. Dalis opozicijos aiškina, kad kaimo šunims ir katėms tai reiškia kone pražūtį, esą žmonės juos ims masiškai augintinius išmetinėti, nes neturės pinigų sumokėti už mikroschemas.

Londono zoologijos sodo beždžionės ir surikatos dalyvauja kasmetinėje Velykų kiaušinių medžioklėje. O pašokinėti ar kitaip pasistengti dėl šių spalvotai margintų kiaušinių, sukabintų ant šakų – tikrai verta. Mat juose paslėpti skanėstai gyvūnams. Zoologijos sodo prižiūrėtojai kaip ir kiekvienais metais gyvūnus pavaišino kiaušiniais. Tiesa, šiais metais nebuvo lankytojų, kurie galėjo šiais mažųjų džiaugsmais pasigrožėti.

TV3 grupės projektui „VideoSHOTas“ linksmą vaizdelį su savo augintiniu atsiuntusi mergina neleido suabejoti kačių sugebėjimais. „VideoSHOTo“ konkurso vienu iš lyderiu tapęs šuo Gizmo pademonstravo puikią vaidybą, kai po šeimininko komandos krito tarsi negyvas. Pasirodo, tą sugeba ir kartinas vardu Mikutis. Vaizdo įraše matyti, kaip puikiai dresuotas katinas taip pat vykdo komandas stotis, sėdėti ir gulėti. „Va, kaip reikia dresuoti“, – įrašo pabaigoje prideda moteris.

Rusija trečiadienį paskelbė užregistravusi pirmąją pasaulyje gyvūnams skirtą vakciną nuo koronaviruso, pavadindama tai svarbiu žingsniu siekiant užkirsti kelią viruso mutacijoms. Šalis jau balandį planuoja pradėti masinę šios vakcinos gamybą. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) išplatintame pranešime nurodė, kad nuo spalio vykdyti vakcinos „Carnivak-Cov“ bandymai su šunimis, katėmis, audinėmis, lapėmis ir kitais gyvūnais patvirtino šio preparato veiksmingumą.

Vieni asiliukai ramiai žiaumoja žolę, kiti – godžiai valgo morkas. Ką kuriam koks turistas skanaus atneša. Gausus būrys asiliukų visai neseniai apsigyveno specialiai jiems įrengtame prieglobstyje Meksikoje. Tad galima sakyti, kad asilai išsiųsti užtarnautų atostogų, mat dažniausiai šalyje jie tik „dirba“. „Kai asilai čia atvyksta, jie iš tiesų tarsi patenka į rojų. Tai yra vieta, kur jie gauna meilės, maisto ir morkų, kurias dievina“, – sako asilų prieglaudos vadovas German Flored.

Kas į lauką eina pavedžioti šunį ar katę, o kas gaudyti bangas su banglente pasiima savo ožką. Su savo šeimininku ožka Pismo noriai lipa ant banglentės ir lekia vėjui švilpiant. Ožka ne tik puikiai jaučiasi vandenyje, bet ir padeda vaikus mokyti plaukti. Mat, anot banglentininko, kartu su ožka ant banglentės užlipę vaikai kaipmat nusiramina. Tad ant banglentes sulipusio žmonių būrelio priekyje – ožka. Ne visad pasiseka, kartais visi šlumšteli į vandenyno bangas.