gyvūnai

Praėjusiais metais tūkstančiai koronaviruso pandemijos namuose įkalintų žmonių siekdami praskaidrinti vienatvę iš prieglaudų ėmė keturkojus augintinius. Karantinui ir suvaržymams pasibaigus, šunų prieglaudų savininkai visame pasaulyje vos spėja priimti gražinamus ir į gatvę išmetamus keturkojus. Pietvakarių Vokietijoje esančios Reichelsheimo šunų prieglaudos savininkė sako, kad netrukus nebegalės priimti naujų keturkojų.

Temperatūros stulpeliui kylant vis aukščiau ir aukščiau, keturkojai ieškosi saugaus prieglobsčio nuo saulės kaitros. Daugelis nežino, kad šilumos smūgis gali tapti sunkių ir mirtinų ligų priežastimi, o atgaivinti gyvūnus tvyrant karščiams galima tikrai ne vienu būdu. Kanadoje, Albertos provincijoje, esančios gyvūnų prieglaudos darbuotojai išplatino smagų vaizdo įrašą, kuriame nufilmavo savo augintinių gyvenimą šalyje tvyrant rekordiniams karščiams.

Mažieji skujuočiai vos tik gimę apsupami visapusišku rūpesčiu. Išsaugoti šiuos išvaizda į skruzdėdas ir šarvuočius panašius gyvūnus vietnamiečiui yra iššūkis ir nelengva užduotis. Dar iš vaikystės jis prisimena vaizdą, kaip, gyvendamas šalia nacionalinio parko, matė kaimynus iš žemės ištraukiančius skujuotį.   Gamtosaugininkas Nguyenas Van Thai sako: „Buvo labai liūdnas vaizdas, jis iki šiol mano atmintyje.

Panevėžio rajone kol kas dar vieninteliame šalies stumbryne trigubas gimimo džiaugsmas. Stumbrų banda pasipildė trimis stumbriukų jaunikliais. Prieš mėnesį gimusią porelę vos prieš savaitę papildė dar vienas stumbriuko mažylis. Įdomu tai, kad pusiau laukiniame aptvare laikomi stumbrai, nejausdami nepritekliaus ir bado, ima vesti daugiau patinėlių nei patelių. Vilniečių pora, vos tik stumbrynas atvėrė vartus, nekantraudama laukia susitikimo su stumbrais.

Jūrinėms ūdroms – atokvėpio valandėlė. Mat pastaruoju metu vandenyse jos turi daug darbo – vaduoti gelmes nuo jas nusėjusių jūros ežių. Mat jūros ežiai, uždengdami Kalifornijos krantus JAV, taip neleidžia augti dumbliams ir kelia grėsmę augmenijos pasauliui jūroje. Tačiau iš pažiūros tingios jūrinės ūdros turi būdą, kaip teritoriją atsikovoti - jūros ežius jos tiesiog suvalgo. Ir, matyt, šie joms netgi mėgstamas užkandis.

Gelbėtojai ruošiasi į dar vieną misiją. Įsėdę į savo specialų kačių gelbėjimo automobilį, jie keliauja vaduoti dar vienos benamės katės. Gelbėtojai randa gyvūnėlį štai čia įstrigusį po tiltu. Pasiryžusi įlipti į gelbėtojų narvą, dar viena katė sėkmingai išgelbėjama. Tokius dar visai jaunus namų netekusius padarėlius Čengdu mieste gelbėja kino suburta komanda.    Kačių gelbėtojas Xu Zhe sako: „Visada norėjau laikyti katę kai atvykau į Čengdu.

Pareigūnai su virvėmis tramdo beveik trijų metrų ilgio krokodilą. Viename Šri Lankos kaimelyje šį milžiniško dydžio roplį savo namų prieangyje atsidariusi duris pamatė šeimininko dukra. Gyvūno išsigandę žmonės puolė skambinti gamtos apsaugos pareigūnams. Tiesa, ir jiems krokodilą tramdyti sekėsi sunkiai – šis, net ir supančiotas virvėmis bei išsigandęs raitėsi ir bandė ištrūkti. „Manau, jog jis atėjo iš vandens rezervuaro.

Nelaimė Suvalkijoje. Bulius sutrypė ūkininką. 76-erių vyras daugybę metų laikė mėsinius galvijus, tačiau vakar vakare nuėjęs jų pašerti tapo vieno buliaus taikiniu. Jis esą žmogų užpuolė be aiškios priežasties. Svarstoma, kad galbūt gyvulį nuvargino karštis ir įsiutino kraujasiurbiai. Vilkaviškio rajone Vištyčio miestelio gyventojas Gintautas tvarko savo bulvių lauką. Vyras neseniai sužinojo apie nelaimę. Bulius mirtinai sutrypė kaimyną. „Liūdna, užuojauta tai šeimai.

Japonijoje – dviguba šventė. Tokijo zoologijos sodo numylėtinė panda Šin Šin atsivedė jauniklius dvynukus. Įvykis Japonijoje sukėlė tikrą ažiotažą, dėl kurio pakilo net aplink zoologijos sodą esančų restoranų vertė. Inkubatoriuje laikomas vienas iš dviejų vos 124 g sveriantis pandos Šin Šin jauniklis. Tai pirmas kartas, kai garsiame Tokijo „Ueno“ zoologijos sode panda atsiveda dvynukus.

Lapių kaime, esančiame Klaipėdos rajone, gyvenantis vyriškis negalėjo patikėti savo akimis – į jo kiemą kaip niekur nieko atėjo lūšis. Gamtininkai sako, jog tai retas, bet geras ženklas – šių, į Raudonąją knygą įrašytų plėšrūnų mūsų šalyje daugėja, mat gamtoje joms nebestinga maisto – kiškių bei stirnų. O štai medžiotojai pastebi, kad lūšių pamėgtose teritorijos stirnų ėmė mažėti, ir mano, kad po 40-ies metų pertraukos šiuos plėšrūnus vėl bus galima medžioti.

Lietuvoje įsibėgėjo šienapjūtė. Ūkininkai skuba nupjauti pievas, kol karšta. Tik kai kuriems laukiniams gyvūnams šis laikotarpis pasibaigia ir tragiškai. Aukštose žolėse besislepiantys žvėrys ir paukščiai neretai žūva po šienapjovių peiliais. Įdomų vaizdą nufilmavo Lazdijų rajono ūkininkas Mantas. Bešienaudamas pievą pastebėjo besislepiančius du stirniukus. Dar akimirka ir jie būtų žuvę. „Šiaip iš traktoriaus aš jo nemačiau, tik pamačiau, kad žolė sujudėjo.

Lietuvą toliau alinant kaitrai, kenčia ne tik žmones, bet ir gyvūnai. Dažnas augintinio šeimininkas pasakoja, kad jo keturkojis šeimos narys net naktimis neranda vėsesnio kampo ir slankioja po namus ieškodamas, kur prigulti. Su iššūkiais susiduria ir dešimtis keturkojų laikančios prieglaudos, ir karščio nemėgstančių gyvūnų namais tapę zoologijos sodai.  Gyvūnų paplūdimyje Klaipėdoje Svetlana į jūrą neša savo keturkoję augintinę Pufi.

Pasiutligės virusas gali labai pakeisti užsikrėtusiojo elgesį. Aliaskos Fairbanks universiteto mokslininkai sako, kad jie pagaliau suprato, kaip ši niokojanti liga paveikia gyvūnus. Nors mes žinome, kad pasiutlige susirgę gyvūnai tampa agresyvesni, mokslininkams nebuvo pavykę tiksliai išsiaiškinti, kaip virusas sukelia tokį elgesį.

JAV prezidento Joe Bideno šeimos šuo Čampas nugaišo, šeštadienį pranešė prezidentas, šį vokiečių aviganį pavadindamas „ištikimu, mylimu pastarųjų 13 metų draugu“. Bidenai atgaivino seną tradiciją JAV prezidentams laikyti augintinių, nutrūkusią valdant ankstesniam JAV lyderiui Donaldui Trumpui. Bidenai į Baltuosius rūmus atsikraustė su šunimis Čampu ir Meidžoru.

Kol Čikagos gyventojai bando išgyventi didesnį nei 30-ies laispnių karštį, aštuonerių skruzdėda Lupito turškiasi vandenyje. Jį, kaip ir kitus miesto zoologijos sodo gyventojus, darbuotojai laisto vandeniu. Lupito tai taip patinka, kad net vonelėje įsitaiso. Purškiamu vandeniu džiaugiasi ir šešerių emu, vardu Echo. Taip pat ir juodasis raganosis Layla, kuris iš malonumo net prigulė.

Gyvūnų globėjai Kaune rūpinasi siaubingas kančias ištvėrusiu šunimi. Keturkojis mėnesius buvo rišamas virve, kuri įaugo į odą. Šuo gyvas pradėjo pūti.  O patikėti žmonių gerumu šiam nelaimėliui, dabar jau šaukiamam Makso vardu, labai sunku. Į gyvūnų globos namus „Nuaras“ Kaune šuo pateko net iš Šalčininkų rajono, Eišiškių. Maisto ir veterinarijos specialistai nusprendė keturkojį paimti iš daugiavaikės šeimos. Vaizdas visus šokiravo – šuo puvo gyvas.

Iš Kauno į Dzūkijos gamtą iškeliavo net keli šimtai gyventojų. Į gimtąsias vietas sugrįžo raudonpilvių kūmučių ir balinių vėžlių jaunikliai, kurie sėkmingai peržiemojo prižiūrimi zoologijos sodo specialistų. Nykstančių rūšių populiacija besirūpinantys darbuotojai sako taip grąžinantys skolą gamtai, mat būtent dėl žmogaus veiklos daugelis gyvūnų rūšių ypač sparčiai nyksta. Štai šis būrys tarp pernykščių lapų besislepiančių vos kelių centimetrų varliukų tik ir taikosi sprukti.

Rusija pradėjo skiepyti gyvūnus nuo koronaviruso, teigia pareigūnai. Keli regionai dabar pradėjo skiepyti gyvūnus veterinarijos klinikose, vietos žiniasklaidai sakė Rusijos veterinarijos kontrolės tarnyba „Rosselkhoznadzor“. Kovo mėnesį Rusija paskelbė užregistravusi, jos teigimu, pirmąją pasaulyje gyvūnams skirtą vakciną, skelbia BBC. ES, Argentina, Pietų Korėja ir Japonija parodė susidomėjimą „Carnivac-Cov“ vakcina, pranešė agentūra.

Šiauriniame Japonijos mieste paniką sukėlė čia atklydęs rudasis lokys. Gyvūnas draugiškas nebuvo – jis apdraskė keturis žmones. Po šiaurinį Japonijos Saporo miestą klaidžioja didelis rudasis lokys. Netrukus jis įsiveržia į kareivines, kur sužaloja vieną karį. Tuo agresyvaus lokio nuotykiai mieste nesibaigia. Čia matyti, kaip jis iš nugaros užpuola dar vieną žmogų.

Ne kasdien sutinki 110 kilogramų sveriantį šunį, vaikštantį ant užpakalinių kojų. Pietvakarių Kinijoje gyvenančios šeimos Tibeto mastifas būtent tai ir pradėjo daryti, todėl sukėlė rimtų klausimų. 2016-aisiais Su Yun parsivežė, jos manymu, Tibeto mastifą į savo namus Kinijos kaime Junano provincijoje.

Douglas labai atsakingai kelią droną – tačiau visai ne fotografuoti, kas aplinkui. Pasitelkęs droną jis gelbėja gyvūnus. Vos dronas pakyla, infraraudonųjų spindulių termo kamera fiksuoja gyvybę, vaikinas žino, kur ji yra. Taip Douglas gali rasti gyvūnus, įstrigusius griuvėsiuose, medžiuose ar dar kur nors ir išgelbėti juos. „Dirbau kinematografininku. Filmuodamas vaikiną, kuris gelbėjo gyvūnus naudodamas infraraudonųjų spindulių spektrą. Jis ieškojo kačių po gaisrų.

Kauno aplinkosaugininkai iš vieno kauniečio paėmė net 14 egzotinių kačių, dalis jų, kaip įtariama, laukinės, kitos – hibridai. Ar jas vyras laikė ir net veisė teisėtai – paaiškės atlikus genetinius tyrimus.  Sulaukę skundo, kad kaunietis galimai veisia laukines kates ir jų hibridus, Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai drauge su policija pasirodė kauniečio valdoje Žaliakalnyje.

Kas gali būti geriau už popiečio miegą? Miške Kinijos Junano provincijoje poilsiui sugulusi laukinių Azijos dramblių banda – iš viso 14 gyvūnų. Įprastai drambliai dėl didelio kūno svorio ilgai gulėti negali, mat atsigulus pačių kūno svoris suspaudžia vidaus organus, tačiau pailsėti – būtina. Ir tai vienas pirmųjų kartų, kai miega visa banda. Iki šiol snausdavo 3-4 drambliai, o kiti saugodavo saviškių poilsį.

Pekinų veislės Vasabis keliauja atsiimti gražiausio pasaulio šuns titulo. Jį Vasabis iškovojo prestižinėje Vestminsterio kinologų klubo rengiamoje parodoje. Anot teisėjų, Vasabis tiesiog užbūrė ir publiką, ir profesionalus. Jis – nepriekaištingas savo veislės standarto pavyzdys. Šiemet parodoje dalyvavo net 200 skirtingų veislių atstovų – iš viso 2500 šunų. Nugalėtojas Vasabis yra vos penktas Pekinų veislės keturkojis, triumfavęs šioje parodoje, kuri šiemet surengta jau 144 kartą.

Kaune praėjusią savaitę iš veislyno paimta 14 gyvūnų, įtariant, kad galėjo būti neteisėtai laikomi kačių hibridai ir laukinės katės. Kaip pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, tikrinant Kaune esantį veislyną, gyvūnai paimti, kad nebūtų paslėpti, perleisti, sunaikinti ar toliau galimai neteisėtai veisiami. Pasak aplinkosaugininkų, atliekant tyrimą būtina tiksliai apibūdinti kiekvieną individą, todėl bus atliekami genetiniai tyrimai tiksliai individo rūšiai ir kartai nustatyti.

Milžiniškos Afrikos maišinės žiurkės yra svarbios Kambodžos nacionalinės išminavimo operacijos pajėgos – savo puikia uosle jos užuodžia, kur dar yra išlikusių minų ar kitų sprogmenų „Prieš pradėdami dirbti su žiurkėmis nesupratome, koks svarbus jų indėlis. Tačiau dėl savo uosėls jos yra nuostabus gyvūnas. Žmonės to negali. Jų uoslė mums suteikia visiškai tikslius rezultatus“, – sako žiurkių-išminuotojų vedžiotoja So Malen.

Rusų mokslininkai atgaivino Sibiro įšale 24 tūkst. metų miegojusius mažyčius gyvūnus. Iki 2 mm galintys užaugti mažyliai dabar juda ir sparčiai dauginasi. Mokslininkai sako, kad gyviai sunkiai budinosi iš tūkstantmečius trukusio miego.  Verpetė – mikroorganizmas, dažniausiai užaugantis iki pusės milimetro ilgio, bet gali būti ir didesnis. Verpečių būna įvairių – jos turi aštrius dantis, lūpą, virškinimo organus ir maitinasi už save mažesniais mikroorganizmais.

Kam samdyti apsaugą, jeigu gali „įdarbinti“ voverę? Štai tokį planą sugalvojo ir įgyvendino Turkijos juvelyras Mehmetas, kurio parduotuvės kasą saugo liūtaširdė voverytė Memocan. Mehmetas aiškina, kaip veikia jo apsaugos sistema, – voverė, tupinti ant pinigų, ima aršiai juos ginti, vos nepažįstamojo pirštas priartėja prie stalčiaus. „Memocan nedelsdama ima ginti kasą, jei nepažįstamas žmogus bando paimti pinigus. Ji puola. Iš pradžių maniau, kad tai tik sutapimas, tačiau supratau, kad ne.

Kauną šiandien daužė kruša ir skalbė liūtis. Daugelyje vietų patvino gatvės, jose skendo mašinos, techninės pagalbos automobiliai vos spėjo suktis. Tokį stichijos šėlsmą gyventojai sako seniai beregėję. Kruša daužo Kauną po vidurdienio. Virš miesto užtemsta dangus, ledai kapoja viską aplink. Liudininkai fiksuoja, kaip žmonės vos spėja įbėgti ir pasislėpti parduotuvėse. Pasipila ir liūtis. Akimirksniu patvinsta dalis miesto gatvių. Daug kur jos tampa nebeišvažiuojamos.

JAV Luizianos valstijoje nufilmuotas žiaurus vyro poelgis šokiravo vietos gyventojus. Slaidelio mieste nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip vyriškis laukė prie durų norėdamas savo buvusiai merginai grąžinti dobermano veislės šunį, o tada susinervinęs pradėjo jį smaugti. Į policiją kreipusis moteris perdavė Slaidelio pareigūnams savo namo apsauginės vaizdo kameros įrašą.

Minijos senlėnio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Lapių kaimo, Klaipėdos rajone užfiksuotas itin retas gyvūnas.  Apie užfiksuotą lūšį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.  „Gediminas Juozapaitis ką tik atsiuntė vaizdelį per savo namų langą Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje. Pirmą kart fiksavau lūšį su dviem jaunikliais ten prieš du metus ir tai atrodė neįtikėtina.

Linksmuolė lapė užfiksuota žaismingai šokinėjanti ant batuto ir taip linksmai leidžiantį laiką JAV Minesotos valstijoje esančiame „SaveAFox Rescue“ rezervate. Socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintame įraše matosi, kaip laputė šokinėja ant dviejų kojų ir nė kiek nesibaimina jos filmuojančių žmonių. Anaiptol, ji linksminasi, kai jos siutimą bando išprovokuoti viena iš parko darbuotojų.

Netylant diskusijoms dėl šunų ir kitų naminių gyvūnų netinkamų laikymo sąlygų ir žiauraus elgesio su jais, žemės ūkio ministras teigia, jog būtina aktyviau tikrinti veisėjus, daugiau dėmesio skirti šešėlyje veikiantiems daugintojams.  Pasak Kęstučio Navicko, dar svarbiau dabar imtis priemonių, kad ateityje nereikėtų konfiskuoti augintinių.

Vis labiau šylantys ir daugumą džiuginantys vasaros orai gali sukelti rūpesčių augintiniams. Karštą vasaros dieną storas kailis ne tik kelia nepatogumų, bet gali tapti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų priežastimis, rašoma pranešime spaudai. Specialistai pataria, kaip vasarą tinkamai pasirūpinti savo augintiniais, kad jie liktų sveiki ir gyvybingi.  Šunų priežiūros pagrindas – apsauga nuo karščio  Vasarą šunis rekomenduojama vedžioti ryte iki 8 valandos arba vakare po 17 valandos.

Jei išgirsite tylų zvimbesį, tai ne jūsų garsiakalbiai, o muzikantų grupelei pritariančios cikados. Įkyrų jų skleidžiamą garsą muzikantai sukomponavo su muzika.    Gitaristas Timas Blunkas sako: „Tai darbščiausi muzikantai su kuriais kada nors esu dirbęs. Vieną dieną norėčiau suburti grupę su cikadomis. Jos nesukelia jokių problemų. Jos pasirodo visada laiku, niekada nevėluoja ir pasilieka visam koncertui. Ir mokėti joms nereikia.

Visko matę šiukšlių vežėjai pakraupo, kai individualiame konteineryje rado nunertus penkių katinų kailiukus su visomis galvomis. Individualus rūšiuojamų atliekų konteineris iš vienos Biržų kaimo gatvės turėjo būti išvežtas gegužės 24 dieną. Atvėrę konteinerį darbuotojai pašiurpo nuo pamatyto vaizdo. Konteinerio vežėjai neištuštino, ant jo priklijavo lipduką, kad neaptarnavo dėl rastų netinkamų atliekų. Apie tai buvo pranešta savivaldybės ekologei Jurgitai Bruniuvienei.

Pandos gali atsikvėpti. Jos atkeliavo į naujus namus. Mat Šaansi provincijoje Kinijoje duris atveria naujas pandų veislynas ir tyrimų centras. Čia į pasaulį atėjusios pandos vėliau kaip ir jų giminaičiai galės didžiuliuose žolės plotuose taip pat dūkti bei gardžiuotis mėgstamu maistu.  Tačiau auginamos jos ne tik linksmybėms – Činlingo regione, kur įsikūręs šis veislynas, šiuo metu yra vos 350 pandų. Centras siekia auginti pandų populiaciją, todėl šį centrą ir atidarė.

Nors hipoterapija Lietuvoje oficialiai bus įteisinta po mėnesio, gydymas su žirgų pagalba jau ne vienus metus sulaukia didelio susidomėjimo iš tėvų, auginančių vaikus su negalia.   12-metis Džiugas skuba susitikti su savo žirgu. Jis Kurtuvėnų žirgyne gydosi jau penktus metus. Berniukui diagnozuoti mišrus raidos, emocijų ir kalbos sutrikimai, taip pat jis serga cukriniu diabetu. Jo terapijos partnerė Liberija, tikra žirgyno dama, padeda Džiugui sveikti.

Nesvarbu, ar kovojate su nusikalstamumu Gotamo gatvėse, kaip super herojus Betmenas, ar tiesiog bandote surasti tuos ne vietoje paliktus automobilio raktus, į šikšnosparnių panašios sonaro technikos naudojimas tikrai galėtų palengvinti jūsų gyvenimą. Laimei, nauji tyrimai rodo, kad mes, žmonės, iš tikrųjų turime echolokacijos gebėjimus, kuriuos galima patobulinti. Tai pademonstravo grupė dalyvių, kurie sugebėjo atpažinti objektus atšokant garsams nuo jų.

Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventojai gyvena tarsi filme – žmones ėmė puldinėti varnos. Gyventojai pasakoja, kad pro langus nuolat mato nuo varnų besiginančius žmones, paukščiai sužalojo galvą ir mažai mergaitei, ir suaugusiam vyrui. Ornitologai sako, kad varnos atakuoti gali dar keletą savaičių, kol jų jaunikliai nepradės pilnai skraidyti.

Vakar Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Biržų rajono gyventojas savavališkai paėmė miške rastą stirnos jauniklį. Pranešimas pasitvirtino ir asmeniui už tokį elgesį gresia administracinė atsakomybė. Aplinkosauginiai skubiai nuvyko į asmens, paėmusio stirniuką, namus.

JAV Oregono valstijos zoologijos sode užfiksuotos itin žaismingos juodojo lokio maudynės. Minutės trukmės vaizdo įraše matyti, kaip lokys Takoda pats įsiropštė į šalto vandens vonią ir joje pliuškenosi it tikras sveikuolis. Ne vieną vaizdelį socialiniuose tinkluose per pandemiją patalpinęs zoologijos sodo personalas taip žmonėms primindavo apie čia gyvenančius gyvūnus, kurių jie ilgą laiką negalėjo išvysti gyvai.

Tik per plauką išgyvenusios dramblių jauniklės žaizdas apžiūri Pietų Afrikos veterinarai. Iki nelaimės šiai vos kelių mėnesių dramblei trūko nedaug.    „Khanyisą radome spąstuose, o spąstai jau buvo perpjovę jai burną iki pat ausų. Kai ją suradome, ji buvo dehidratavusi ir sunkiai sužeista“, – sako veterinarė Adine Roode.  Viename iš Pietų Afrikos Respublikos nacionalinių parkų į spąstus patekusi dramblė ten tūnojo keturias dienas.

Į Vilniaus gyvenamųjų namų kiemą, šalia Vingio parko, užklydo nelauktas svečias – nei dvejų metų neturinti briedžiukė. Po miestą lakstančiai išsigandusiai briedei kilo pavojus pakliūti po automobiliu, kitaip susižaloti, tad namo gyventojai norėdami apsaugoti gyvūną ir žmones briedžio patelę uždarė savo namų kieme.

Penkiolika dramblių žygiuoja per Kiniją. Jau šeštą mėnesį ši savotiška turistų grupelė štai taip eina per šalį ir šį kartą juda miesto link. Dramblius nuo pietinėje dalyje esačios Junanio provincijos skiria mažiau nei šimtas kilometrų, tad netrukus jie turėtų pasiekti gausiai apgyvendintą teritoriją. Toks dramblių pasivaikščiojimas Kinijoje stebina visus. O ekspertai, paklausti, kodėl vyksta jau pusmetį trunkanti dramblių migracija, tik gūžčioja pečiais.

Kariuomenės ir ūkininkų konfliktas. Žmonės skundžiasi, kad pratybų metu keliamas triukšmas gąsdina ir žmones, ir gyvulius, šie pabėga iš aptvarų, o vėliau ieškoti jų tenka net miškuose. Kariuomenės atstovai sako, kad pratybų gyvenamose teritorijose atsisakyti negali – tai svarbi mokymų dalis.   Šiaulių rajone ūkininkaujanti Justina pasipiktinusi, kad šalia jos ganyklų nuolat vykstančios karinės pratybos gąsdina gyvulius.

Klaipėdos universiteto botanikos sodą aplankė girių galiūnas. Briedį išvydusi darbuotoja griebė telefoną ir užfiksavo jo kelionę tarp augalų. Specialistai sako, kad tokių nekviestų ir daug žalos pridarančių svečių sulaukia dažnai, tad bando juos atbaidyti visokiausiomis priemonėmis.  Neprašytą svečią Klaipėdos universiteto botanikos sodo darbuotoja telefonu įamžino ankstyvą rytą praėjusią savaitę. Su priešais takeliu ramiausiai žirgliojančiu briedžiu ji susidūrė kone akis į akį.

Jei vieni išprotėję dėl kačių, tai Amerikoje gyvenanti rusė Oksana išprotėjusi dėl cikadų. Ji jas renka ir daro fotosesiją. Ir taip – kiekvieną rytą. Net ir šiokį tokį kastingą joms atlieka – ieško kuo išskirtinesnių. Šie vabzdžiai ir taip išsiskiria savo kiek bauginančiomis raudonomis akimis, tačiau Oksana kai kurioms nuotraukoms ieško tokių, kurios turėtų dar kitokios spalvos akis. Pavyzdžiui, mėlynos. Fotosesijos išties neįprastos.

Australijoje gyvenančiai žirafų jauniklė visai nereikia draugų, kad galėtų pasilinksminti. Išvydusi savo šėšėlį ji, panašu kad, nesuprato, kas tai yra, tad ėmė jį judinti su koja. Vėliau mažylė susidomi zoologijos sodo prižiūrėtoju, tačiau netrukus ir vėl ima žaisti ir judinti naują draugą – savo pačios šešėlį. O štai iš Ekvadoro – nemažiau džiugios naujienos. Pasirodo, kad Galapagų salose prieš dvejus metus rastas vėžlys yra rūšies, kuri šimtmetį buvo laikoma išnykusia.