• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaune kovojama dėl Lietuvos padangių galiūno – jūrinio erelio gyvybės. Leisgyvį sparnuotį rado gyventojai ir iškvietė gyvūnų gelbėtojus. Dėl senos žaizdos paukštis gerokai išsikamavęs – specialistai sako, jei jis ir išgyvens, deja, į dangaus platybes daugiau nepakils

Kaune kovojama dėl Lietuvos padangių galiūno – jūrinio erelio gyvybės. Leisgyvį sparnuotį rado gyventojai ir iškvietė gyvūnų gelbėtojus. Dėl senos žaizdos paukštis gerokai išsikamavęs – specialistai sako, jei jis ir išgyvens, deja, į dangaus platybes daugiau nepakils

REKLAMA

Šio galiūno telikę vos pusė – įprastai apie 7 kilogramus sveriančio jūrinio erelio svoris dabar vos 3 kilogramai.

„Jis yra išliesėjęs, netekęs daug skysčių, raumenynas sunykęs, ir kas blogiausia, yra sena trauma, kuri jau pažengusi ir vystosi septinė forma“, – sako „Nuaro“ veterinarijos specialistas Giedrius Survila.

Visiškai nusilpęs sparnuotis į Kauną atkeliavo iš Varėnos rajono Merkinės apylinkių. Gyventojas jį rado tiesiog gulintį ant žemės. Kairiajame jo sparne didelė žaizda – spėjama, kad negalintis skristi paukštis ilgai badavo

REKLAMA
REKLAMA

„Pavyko pamaitinti per zondą, taikysime medikamentinį gydymą, tikimės, nors šansai menki. Ta žaizda progresuoja, tai vienintelis būdas išgelbėti šitą paukštį – sparno amputacija“, – konstatuoja veterinaras.

REKLAMA

Tačiau tam reikia, kad sparnuotis sustiprėtų. Specialistai bando gelbėti į Raudonąją knygą įrašytą jūrinį erelį – stato lašinę. Ornitologai spėja šios nelaimės priežastį.

„Greičiausiai susidūrimas su aukštos įtampos laidais, ir tada paukštis krisdamas, jei atsitrenkia, tai galima tokia trauma“, – spėja Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.

Šis paukštis jau pažįstamas Lietuvos ornitologams, jis sužieduotas mūsų šalyje Aukštaitijoje. Tai šeštus metus skaičiuojanti patelė

REKLAMA
REKLAMA

„Jau galėtų perėti. Matyt, ieškantis lizdavietės nuklydo kelis šimtus kilometrų į Dzūkiją“, – mano muziejaus ornitologas Deivis Dementavičius.

Šiuo metu jūriniai ereliai kaip tik dairosi giminės pratęsimui tinkamų teritorijų.

„Pradeda perėti labai anksti, vasario mėn. pabaigoje gali dėti kiaušinius, rudenį – aktyvumas, nes tai sėslūs paukščiai, užiminėja teritorijas, gina jas, krauna – taiso lizdus, prie jų pats darbymetis. Tai žuvęs paukštis, o likęs patinas ieškos kito poros nario“, – pasakoja D. Dementavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įprastai jūriniai ereliai ilgaamžiai – gyvena kelis dešimtmečius. Dabar jų populiacija itin išaugusi. O dar praėjusio amžiaus viduryje šių galiūnų Europos padangėse buvo galima išvysti vos vieną kitą. Kalti žemės ūkyje naudoti pesticidai.

„Naudotas pesticidas DDT kaupdavosi šių paukščių organizme, ir jie arba patys žūdavo, arba tapdavo nevislūs. Tačiau nustojus šį pesticidą naudoti jų populiacija po truputėlį atsistatė visoje Europoje, ir Lietuvoje“, – nurodo S. Rumbutis.

Šiuo metu vien Lietuvoje peri apie 200 jūrinių erelių porų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų