gyvūnai

Specialistai skelbia, kad greitu metu šalies daržuose ir laukuose gali pradėti trūkti daržovių, vaisių ir uogų. Pasaulyje nykstant vabzdžiams apdulkintojams, Lietuvoje jiems taip pat gali grėsti pavojus. Entomologai ragina Aplinkos ministeriją pradėti stebėti, kiek pievose gyvena vabzdžių ir netgi pradėti vesti apdulkintojų registrą. Drugiai jau miega, tačiau specialistai planuoja pradėti drugių, bičių ir kitų vabzdžių apdulkintojų skaičiavimą dar šiemet.

Šiandien – pasaulinė gyvūnų diena. Šia proga augintinių mylėtojai dieną buvo kviečiami į renginį „Auginu atsakingai“, kurio metu veterinarijos gydytojai nemokamai nuo pasiutligės skiepijo naminius gyvūnus – šunį, katę ar šešką. Šventėje taip pat buvo galimybė paženklinti savo augintinį. Apie tai – reportaže. Miauksintis škotų nulėpausis Pilkis ką tik buvo paženklintas ir įtrauktas į gyvūnų augintinių registrą.

Kol lietuviai prieglaudose ieško gražių ir sveikų, o dažnai ir į veislinius panašių augintinių, pas užsieniečius į kitas šalis iškeliauja mūsų prieglaudose ilgiausiai užsibuvę ir dažnai įvairių negalių kamuojami keturkojai. Jie viską ir apmoka. Mišrūnas Longailendas iš prieglaudos „Penkta koja“ ruošiasi kelionei į Suomiją, jam atliekamos medicininės ir grožio procedūros.

Australijoje vietinės televizijos operatoriui pavyko užfiksuoti neeilinį susidūrimą su krokodilu. Arba tiksliau jo nasrais. Didžiulis gyvūnas šoko iš vandens, pagriebė skriejantį droną dingo po vandenio. Atgauti aparatą ir įspūdingus kadrus pavyko tik per atsitiktinumą. Krokodilus dronu filmuojantis Australijos „ABC“ televizijos operatorius nė neįtaria, kad staiga jo brangi įrangą su visa dokumentinio filmo apie šiuos roplius medžiaga keliaus į lagūnos dugną.

Didžiosios Britanijos karališkoji pora — princas Viljamas ir Kembridžo kunigaikštienė Kate Middleton įrodinėja, kad jie ne karališkojo dvaro lepūnėliai. Kelionės į Šiaurės Airiją metu pora nepabijojo stoti į akistatą su pavojingomis gyvatėmis ir vorais bei su studentais gėrė alų ir viskį. Kembridžo kunigaikštienė Kate Middleton ir princas Viljamas demonstruoja šaltus nervus.

Rugsėjį prasidėjusi elnių, briedžių, stumbrų ruja džiaugsmas gamtos stebėtojams, tačiau galvos skausmas gyventojams ir pavojus vairuotojams – mat į rujos vietas keliaujantys gyvūnai keliuose dažnai iššoka tiesiai mašinom po ratais. Už susidūrimą su gyvūnais draudikai gyventojams išmoka milijonines sumas, o policijos atstovai kasmet suskaičiuoja vis daugiau gyvūnų sukeltų avarijų. 3-ejų metų jaunas briedis vietovėje šalia Lieponių kaimo, Trakų rajone, įstrigo melioracijos griovyje.

Gamtoje dabar ypatingas metas – pats elnių tuoktuvių įkarštis. Miškus drebina jų griausmingas baubimas ir įnirtingos kovos. Kasmet stebėti šių įspūdingų reginių plūsta žmonės.  Pavakarė ir lašnoja lietus, o girininko lydimas smalsuolių būrelis traukė Karalgirio pakraščiais. Jau iš tolo aidintis griausmingas baubimas įspėjo, kad žmonės įžengė į tauriųjų elnių valdas, kur dabar pats jų rujos įkarštis.

Marijampolėje aptikta dar viena galimai nelegali gyvūnų veisykla. 26 veislinius šunis ir 16 kačių veterinarijos inspektoriai rado laikomus pasibaisėtinomis sąlygomis. Gyvūnai buvo laikomi viename tankiai gyvenamame mikrorajone. Manoma, kad šunys ir katės nebuvo išleidžiami į lauką, todėl net kaimynai nežinojo, kad greta jų veikia veisykla. Iš galimai nelegalios veisyklos gyvūnai atvežti ir apgyvendinti prie Marijampolės esančiuose gyvūnų globos namuose.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai Marijampolėje aptiko keliasdešimt nelegaliai veistų ir blogomis sąlygomis laikytų augintinių, pranešė tarnyba. Pareigūnai, tikrindami informaciją apie gyvūnų augintinių gerovės pažeidimus, šią savaitę inicijavo patalpų patikrinimą Pietario gatvėje, Marijampolėje. Gyvenamajame name ir ūkinio pastato patalpose rasti 28 skirtingų veislių šunys ir 16 kačių.

Nesuvokiamas žmonių žiaurumas Rokiškio rajone. Sesers kieme jaunas vyras kirviu užkapojo pririštą šunį. Egzekuciją matė ir mokyklinio amžiaus vaikas. Žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvoje nemažėjant, Seimui pateiktos Gyvūnų gerovės pataisos. Lietuvoje gali atsirasti Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba. Buivėnų kaimo Rokiškio rajone gyventoja rodo vietą kur kaimynės brolis kirviu užkapojo šunį.

Prieš tris mėnesius įsigaliojęs reikalavimas ženklinti visus šunis, kates bei šeškus Lietuvoje kelią į gyvenimą skinasi vangiai. Ypač mažesniuose miesteliuose bei kaimuose. Žmonės nesupranta tokios procedūros tikslo, gąsdina ir kaina. Veterinarai sako, kad šalies valdžia įstatymą priėmė, tačiau jo įgyvendinimu visai nesirūpina. O gyvūnų prieglaudos jau ruošiasi išmestų keturkojų antplūdžiui.  78-erių Karolina jau trečius metus augina šunį vardu Kora.

Baltarusių sienos apsaugos tarnyba dalinasi vaizdais neva Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje į koncertiną įsipainioja ir dėl to gaišta briedžiai. Į tokius vaizdus reaguoja Lietuvos medžiotojai ir žvėrių teisių gynėjai. Esą gyvūnai žūsta siaubingose kančiose. Tačiau Lietuvos pasieniečiai tokią informaciją neigia, o politologai sako, kad Baltarusija tokius vaizdus tikslingai naudoja norėdama nuteikti šalies žmonės prieš koncertinos statymą ir komplikuoti Lietuvos sienos apsaugą.

Vokiečių mokslininkai išmokė karves eiti į tualetą. Skamba neįtikėtinai, bet tai tiesa. Šis mokslininkų išradimas padės kovoti su atmosferos užterštumu įvairiomis nuodingimis dujomis. Margoji ramiai sau atsidaro vartelius, apsižvalgo, įeina į kelių kvadratinių metrų ploto žalios spalvos patalpą ir… šlapinasi. Tai ne šiaip koks užkampis fermoje – o specialiai karvėms sukurtas tualetas.

Kraupūs vaizdai iš tradicinės grindų medžioklės Farerų salose. Tik panašu, kad Farerų žvejai šį kartą persistengė – vienu ypu išskerdė kone pusantro tūkstančio delfinų giminaičių. Net prie tradicijos pratusiems vietiniams šių metų medžioklė pasirodė per žiauri. Vaizdas neskirtas vaikams, gali šokiruoti jautresnius žiūrovus.  Mums neįprastus, kraupius grindų medžioklės vaizdus iš Danijai priklausančių Farerų salų platina gamtosaugos organizacija Sea Shepherd.

Žiauri, tačiau laimingai pasibaigusi šunyčių gelbėjimo istorija šalia Šiaulių. Vyras nusprendė ką tik gimusius šunelius užkasti. Juos gelbėti puolė cypimą išgirdę kaimynai. Vieno išgelbėti nebepavyko, tačiau du atkasti gyvi. Šuniukus pražudyti norėjęs vyras aiškina, kad neturėjo, kur jų dėti, o specialistai primena – už tokį Lietuvoje dar pasitaikantį žiaurų elgesį su gyvūnais gresia baudos.  „Jie gyvi!“ – dar vos gyvą šunytį iš po žemių iškasa veterinarijos tarnybos darbuotoja.

Savaitgalį ugniagesiai išgelbėjo į nelaimę patekusius gyvūnus – briedį, katiną ir šunį.   Penktadienį vakare buvo pranešta, kad Trakų rajone, Grendavės seniūnijoje, Spenglininkų kaime, į drenažo griovį įkrito briedis ir stovi dumble iki kaklo. Ugniagesiai kartu su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais briedį ištraukė naudodami virves, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Tą pačią dieną Prienuose ugniagesiai išgelbėjo katiną.

Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, antradienį pranešė prokuratūra. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kovą, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai informavus policijos pareigūnus apie Jurbarke pas vieną gyvūnų augintoją rastus šunis. Tikrintojai įtarė, kad gyvūnams buvo atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad jau nuo rugsėjo 1-osios visi veisimui naudojami gyvūnai augintiniai, nepriklausomai nuo to, ar jie parduodami, ar ne, privalo būti suženklinti mikroschemomis bei registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Ir toliau galioja įpareigojimas, jog parduodami ar perduodami gyvūnai turi būti paženklinti mikroschemomis iki jų pardavimo ar perdavimo momento.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad jau nuo rugsėjo pirmosios visi veisimui naudojami gyvūnai augintiniai, nepriklausomai nuo to, ar jie parduodami, ar ne, privalo būti suženklinti mikroschemomis bei registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Ir toliau galioja įpareigojimas, jog parduodami ar perduodami gyvūnai turi būti paženklinti mikroschemomis iki jų pardavimo ar perdavimo momento.

Išvykdami į kelionę savo augintinius dalis šeimininkų pirmiausia mėgina patikėti artimųjų ar bent pažįstamų priežiūron. Tačiau, kai artimieji augintinio pasaugoti negali, reikia ieškoti alternatyvų – prieglaudos, augintinių viešbučio ar nepažįstamų žmonių pagalbos. Vis dėlto, dvi savo kates internete rastiems žmonėms prieš kelionę patikėjusi lietuvė pasakoja vos per plauką išgelbėjusi augintinius nuo naujų šeimininkų.

Kaip žino kiekvienas šunų mylėtojas, iš savo pūkuoto draugo bučinių sulaukti galima bet kada. Žinoma, iš tikrųjų, yra tokių, kurie mėgsta taip išreiškiamą šuns meilę. Pasak medicinos specialistų ir virusologų, tai gali būti ne pati geriausia idėja.  Kaip neseniai „The Hippocratic Post“ paaiškino Londono Karalienės Marijos universiteto virusologijos ir bakteriologijos profesorius emeritas Johnas Oxfordas: „Tai ne tik tai, kas yra seilėse.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nuolat stebi internetinėje erdvėje ir spaudoje talpinamus skelbimus apie parduodamus ar dovanojamus gyvūnus augintinius. Vien per pastarąjį pusmetį įvertinta beveik 7 tūkst. tokių skelbimų, kuriuose buvo siūloma įsigyti populiarių veislių šunis ir kitus augintinius, rašoma pranešime spaudai. Užfiksuota, kad vienas iš penkių skelbimų buvo neatitinkantis nustatytų reikalavimų.

Šunys sukarpytomis balso stygomis, tačiau kaltų nėra. Vykdydami patikrinimą policininkai bei maisto ir veterinarijos specialistai aptiko 26 šunis, daliai kurių buvo nukarpytos balso stygos. Tačiau veisėjas pasiteisino, kad keturkojus tokius jau įsigijo iš kažkokios baltarusės moters, o tokios prokurorams rasti nepavyko. Prokuratūra nutraukė tyrimą.

Daugelis iš mūsų žino jau nuo seno, kad angis – nuodinga ir pavojinga gyvatė. Tačiau „Facebook“ puslapio „Džiunglių žmogus“ įkūrėjas, biologas, egzotinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius skuba šį mitą paneigti sakydamas, kad mūsų angys – fantastiški gyvūnai ir turėtume joms dėkoti bei bučiuoti uodegėles. Vyras patikina, kad Lietuvoje neturim tokių gyvačių, kurių reikėtų bijoti: „Mums labiau reikėtų saugotis erkių, uodų, žabalių.

Nidoje iš Rusijos atbėgę šunys užpuolė dzūkiškas avis. Tokia istorija nutiko Kuršių nerijoje. Ten jau trečius metus biologai atsiveža avis bei ožkas, kad šios nugriaužtų invazines augalų rūšis. Vilkų šioje teritorijoje nėra, tad specialistai manė, kad nesaugomoms avims nieko nenutiks. Tačiau avis užpuolė migrantai šunys, o vienai jų perkando gerklę. Jau trečius metus Kuršių nerijoje vyksta specialus projektas.

Singapūre pasaulį išvydo pandos jauniklis. Tai – didelis džiaugsmas visam zoologijos sodui, mat iki šiol ši panda su savo patinėliu nesėkmingai jauniklio susilaukti bandė net septynerius metus. Singapūre jau dešimtmetį gyvenanti dvylikos metų panda Jia Jia pagimdė jauniklį. Pandos prižiūrėtojai sulaikę kvapą laukė atomazgos, mat su savo patinėliu Jia Jia jauniklio susilaukti bandė net septynerius metus.

Gyvūnų sugebėjimai pergudrauti žmones kartais gali būti stulbinantys, o tuo visiškai įsitikino vienos Teksaso gyvūnų prieglaudos darbuotojai. Į geležinį narvą uždaryta juodos spalvos murklė pramoko pati atsidaryti narvą. Pasinaudodama savo letenomis katė pravėrė durų skląstį ir pabėgo iš narvo. Sužinojęs apie tokį katės sugebėjimą Ataskosos miesto prieglaudoje dirbantis veterinaras nutarė viską nufilmuoti.

Aliaskos mokslininkai atkūrė prieš 17 tūkstančių metų gyvenusio mamuto Kiko portretą. Anot jų, mamutas per savo 28-erius metus trukusį gyvenimą nukeliavo tiek žingsnių, kad pasaulį būtų galėjęs apeiti beveik du kartus. Tai jie išsiaiškino išanalizavę mamuto ilties cheminių elementų atmainas, vadinamuosius izotopus. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad Kikas pirmuosius 15 metų gyveno mamutų bandoje, tačiau nuo jos atsiskyrė ir galiausiai nugaišo iš bado vienut vienutėlis.

Viena Vokietijos gyvūnų prieglauda sugalvojo itin originalų būdą, kaip savo globotiniams rasti antrus namus. Populiarioje internetinių pažinčių programėlėje „Tinder“ gyvūnams sukūrė paskyras su viltimi, kad tinkamos poros nerandantys vokiečiai vietoj pasimatymo su žmogumi pasirinks globoti gyvūną. Katino, vardu kapitonas Kirkas, fotosesija vyko vienoje iš Miuncheno gyvūnų prieglaudoje.

Sekmadienį Lietuvos zoologijos sode buvo paskutinė lankytojams atvira darbo diena, nuo kitos savaitės šioje istorinėje Kauno vietoje prasidės maždaug dvejus metus truksianti renovacija. „Nuo pirmadienio Zoologijos sodas užsidaro ir kitą kartą į gyvūnus žmonės galės ateiti pažiūrėti tik 2023 metų rudenį“, – BNS teigė vyriausiasis biologas Benas Arūnas Noreikis.

Nerūpestingai ant ledo čiuožinėjantiems Imperatoriškiems pingvinams – dabar tikras išbandymų metas. Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba paskelbė įtraukianti būtent šią pingvinų rūšį į nykstančių rūšių sąrašą. Mat dėl klimato kaitos ir tirpstančių ledynų šie pūkuotieji atsidūrė pavojuje ir net ant išnykimo ribos. Didžiausi pasaulyje pingvinai veisiasi ant ledo ir gyvena Antarktidoje – stingdančioje oro temperatūroje, kurioje paprastas mirtingasis sunkiai išgyventų.

Šalia Dotnuvos miestelio Kėdainių rajone veIslinių avių bandą laikantis ūkininkas patyrė žiaurią vilkų ataką. Jauniklių kruvinų pamokų rezultatas 20 papjautų ir suėstų avių. Ūkininkai įsibaiminę, mat kruvini vilkų išpuoliai dar tik prasideda, o medžiotojams rankos surištos iki spalio vidurio. Tik tada saugomus plėšrūnus bus galima medžioti. Šalia Dotnuvos miestelio prie kelio ganosi Augio Rimkevičiaus veislinių avių iš Prancūzijos bandos.

Pasirodo, kad Lietuvoje gydyti onkologines gyvūnėlių ligas – praktiškai neįmanoma. Būtent dėl šios priežasties „TV pagalbos“ veterinaras Paulius Morkūnas nusprendė atidaryti „Rumina vet“ veterinarijos kliniką, skirtą diagnozuoti, tirti ir gydyti gyvūnus, sergančius onkologinėmis ligomis.

54 milijonai dolerių – tiek vertos gyvūnų dalys, kurias aptiko Nigerijos pareigūnai. Tarp radinių – net 17 tūkst. kilogramų skujuočių žvynų ir letenų bei beveik 900 kg dramblių ilčių. Šio radinio vertė rekordinė – tokio masto gyvūnų dalių kontrabandą Nigerijos pareigūnai aptinka pirmą kartą istorijoje.  Muitinės atstovai teigia, kad areštuoti trys užsieniečiai, galimai prisidėję prie operacijos ir vis dar ieškomas ketvirtas – operacijos galva.

Karščiausiomis metų dienomis dalis šeimininkų savo augintiniais turi rūpintis daugiau ir atidžiau nei paprastai. Tai mato ir gyvūnų prekių pardavėjai. Jų teigimu, vasarą vienos paklausiausių prekių – būtent vėsinančios augintinius, kurių prekybos vietose, vasarai įsibėgėjus, lieka tik mažiau. Tačiau, nors prekybininkai sako, kad augintinius vėsinančios prekės kasmet tik populiarėja, veterinarai savo ruožtu pasakoja, kad augintiniui atvėsinti ypatingos priemonės ne visada reikalingos.

Panda Kinijoje pagimdė mažylį. Tiesa, jis ne toks mažytis, kaip gali pasirodyti. Čia gimė pats putliausias nelaisvėje laikomų pandų jauniklis pasaulyje, sveriantis 249 gramus. Įprastai pandos naujagimiai sveria nuo 90-ies iki 130-ies gramų. Mažylį apžiūri specialistai ir praneša – jaunikliui, kaip ir mamai viskas yra gerai. O štai Kenijoje laukinės gamtos tarnybos pareigūnai gavo pranešimą, kad liūtas atklydo į gyvenamąjį rajoną.

Vyriausybė artimiausiu metu ketina apsispręsti, kaip kompensuoti gyvūnų ženklinimo išlaidas socialiai remtiniems asmenims, praneša LRT radijas.  Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad tokią paramą gausiantys žmonės galės nemokamai registruoti iki trijų kačių, šunų ar šeškų.  „Už vieno augintinio paženklinimą yra numatyta 15 eurų kompensacija, kuri bus išmokėta veterinarijos gydytojui arba teisę ženklinti turinčiam asmeniui, kaip numatyta įstatyme.

Lietuvių simpatijas vis labiau užkariauja nauji naminiai augintiniai – egzotinės sraigės. Štai kauniečių šeima, prieš kelerius metus gydomaisiais tikslais įsigijusi kelias sraiges, dabar turi jų veislyną ir puoselėja keliasdešimt skirtingų rūšių pilvakojų. O didžiausia jau sveria beveik pusė kilogramo.

Per specialią operaciją Pasvalio rajone iš privataus gyvūnų parko savininko aplinkosaugininkai laikinai konfiskavo neva neteisėtai laikomus egzotiškus žvėris: mešką, liūtą ir pumą. Ilgamečiai parko darbuotojai nesupranta kodėl, mat dėl zoologijos parko statuso bylinėjasi teisme. Iš parko savininkų ketinama atimti dar keletą egzotiškų žvėrių ir paukščių. Pasvalio rajone, Raubonyse, prie pat judraus kelio veikia tikra pramogų vieta.

O intensyvus pievų šienavimas gali prišaukti nelaimę gamtoje prieglobsčio ieškantiems laukiniams gyvūnams. Krekenavos veterinarijos gydytojui Algimantui Lūžai teko gelbėti į bėdą pakliuvusį stirniuką. Sodybos šienavęs kaimynas nepastebėjo aukštoje žolėje pasislėpusio jauniklio ir stipriai jam sužalojo priekinę koją. Bet veterinarijos gydytojas surizikavo ir stirniuką išoperavo, taip išgelbėdamas žvėrelį nuo liūdnos baigties.

Karas dėl kačių Kėdainių rajone. Vienoje sodų bendrijoje jų priviso tiek, kad gyventojai pagrasino jas išnuodyti. Gyvūnų globėjai sako jas kasmet sterilizuojantys dešimtimis, bet vis atsiranda naujų. O besisvaidantiems grasinimais primena, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia ne tik baudos, bet ir kalėjimas. Su gaudykle į „Vasariškių“ sodus atskuba gyvūnų globėjai, jie viliasi privilioti bent vieną murklę. Viena rainė susigundo konservais ir įkliūva. Keliaus į kliniką sterilizacijai.

Po beveik pusantrų metų katinas vėl džiaugiasi gyvenimu ant keturių kojų. Šiam benamiui katinui vardu Persėjas likimas smogė itin skaudžiai – po incidento su automobiliu jam liko vos viena sveika koja, tačiau dabar katinas vėl turi visas keturias, mat trys iš jų protezai. Pusantrų metų pūkuotasis vėl štai taip nevaržomas žaidžia, o ir priprasti prie naujų galūnių jam, kaip matome, visai nesudėtinga.

Drambliai sliuogia linksmaisiais Kinijos kalneliais. Atrodo, grupelė keturkojų ištroško adrenalino ir nusprendė nučiuožti žemyn nuo kalvos Kinijos Junano provincijoje. Jau kurį laiką po apylinkes klaidžiojantys drambliai, matyt, nusprendė atsipalaiduoti, tačiau toks jų pasismaginimas vietos ūkininkams derlių nunešė anksčiau laiko – ne vieną šimtą kilogramų sveriantys galiūnai iš pasėlių nepaliko nieko ir slysdami žemyn juos tiesiog sumindė.

Karštuoju metų periodu ir lemūrams norisi atsigaivinti. Londono zoologijos sode riestauodegiai ragauja ne ką kitą o ledus, kurių jiems karštą vasaros dieną patiekė parko prižiūrėtojai. Noriai ledais besidalinantys lemūrai su tokia atgaiva susipažįsta pirmą kartą. Įvairiaspalvius vaisinius ledus ragaujantys gyvūnai viduje jų rado ir siurprizą – prižiūrėtojai į ledus įmaišė pūkuotųjų pamėgtų sėklų.

Susipažinkite, ši karvė pastaruoju metu tampa bene žymiausia savo genties atstove pasaulyje. Mat ji – viena mažiausių karvių istorijoje, o gal ir mažiausia. Bent jau tą siekia įrodyti ją auginantys bangladešiečiai. Jie nori, kad ši vos 51-o centimetro ūgio karvė būtų įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip mažiausia istorijoje.    Ūkininkas Mohammadas Mamunas sako: „Kuo ši karvė ypatinga? Ji ėda mažiau nei kitos karvės, niekada nedrumsčia kitų ramybės ir ji man yra labai svarbi.

Spygliuota viela tiesiama nuo nelegalų pasienyje migruojantiems žvėrims gali tapti mirtinu pavojumi. Pasak Seimo nario Lino Jonausko, miško žvėrys gali įsipainioti į vielos kablius, smarkiai susižaloti ir žūti. O pasieniečiai atšauna, kad kol kas nė vienas žvėris neįsisuko į spygliuotą vielą ir nenugaišo.

Šimtai flamingų griaučių dūla išdžiūvusiame druskos ežere. Toks vaizdas Turkijoje nemenkai išgąsdino Konijos provincijos gamtosaugininkus – šie užsimojo išsiaiškinti, kas galėjo pražudyti net tūkstantį flamingų. Ekspertai tikina – flamingai nenusinuodijo. Specialistams peršasi kita išvada.    Gamtosaugininkas Fahri Tunc sako: „Tai yra drėkinimo kanalas, atkeliaujantis iš miesto. Juo vanduo turėtų įtekėti į ežerą. Vanduo neatkeliauja.

Įsivyravus atogrąžų karščiams, veterinarijos specialistai sulaukia vis daugiau skundų apie kaitroje paliktas karvių bandas. Žmonių neatsakingumu stebisi ir gyvūnus mylintieji, kurie juos lepina net voniose ar duše. Specialistai dalija patarimus, kaip tokioje kaitroje prižiūrėti ir naminius augintinius ir gelbėti ūkinius gyvulius.

Panevėžio rajono gyventojai stebi neįprastą juodo ir baltų gandrų draugystę. Žaliosios girioj sodybą turintys žmonės net nufilmavo, kaip juodasis gandras mėgina nuvilioti baltojo antrąją porą. Itin retas miškų paukštis nesibijo ir žmonių. Ornitologai tokį elgesį vadina keistu, bet atsakymą turi. Žaliosios girioj šeimos sodybą turinti panevėžietė Lina dalinasi vaizdeliu, kai prie sodybos atskridęs juodasis gandras mėgina šlietis prie baltųjų gandrų.