Pietvakarių Vokietijoje esančios Reichelsheimo šunų prieglaudos savininkė sako, kad netrukus nebegalės priimti naujų keturkojų. Šalyje pasibaigus karantinams, žmonės puolė vežti augintinius į prieglaudas.
„Problema ta, kad daugelis šunis nori atiduoti, nes šių charakteris sudėtingas ir juos sunku suvaldyti. Mes paprasčiausiai nebeturime, kur juos dėti“, – sako šunų prieglaudos šeimininkė Ute Heberer.
Prieglaudos šeimininkė sako, kad pandemijos metu žmonės daug nesvarstydami augintinius Vokietijoje pirko tiesiog internetu. Dabar daugelis apsigalvojo. Neretai dėl to, kad augintinio būdas neatitiko lūkesčių. Būtent tokie šunys sudaro daugumą atiduodamų keturkojų. Jų galimybės susirasti naujus namus, pasak prižiūrėtojų, itin mažos.
„Žmonės šunis pirko internetu. Jie dažnai buvo nelegaliai importuojami. Daugelis jų buvo sergantys arba sunkiai valdomi dėl to, kaip buvo auginti. Juk tuo metu visos šunų dresavimo mokyklos buvo uždarytos“, – teigia U. Heberer.
Jungtinėse Valstijose tendencijos panašios. Los Angelo šunų prieglaudos darbuotojai sako, kad pandemijos metu džiaugėsi ištuštėjusiais narvais. Tačiau dabar tenka sukti galvą, kur dėti naujus atvykėlius.
„Iki pandemijos kas mėnesį sulaukdavome nuo 5-ių iki 10-ties prašymų per mėnesį priimti keturkoji, kuriuo šeimininkai nebegali pasirūpinti. Dabar šis skaičius išaugo iki 20-ties, taigi padvigubėjo“, – sako prieglaudos darbuotoja Chloe Esperiquette.
Prieglaudų darbuotojai sako, kad numanė jog taip gali nutikti, tačiau esą vylęsi, kad žmonės jausis atsakingi už keturkojus. Kasmet vien Jungtinėse Valstijose užmigdoma pusantro milijono prieglaudose esančių gyvūnų. Iš jų beveik beveik pusę sudaro šunys.
