grigeo

Neplaninį patikrinimą Grigiškėse veikiančioje „Grigeo“ gamykloje atlikę aplinkosaugininkai nustatė, kad Neries upės bendrovė neteršia, tačiau užfiksavo kitų pažeidimų, antradienį įmonei surašytas neplaninio patikrinimo aktas. „Į Nerį išleidžiamų paviršinių nuotekų leistinų teršalų koncentracijų viršijimai nenustatyti, tačiau atsižvelgiant į kitus nustatytus pažeidimus, toliau bus sprendžiama dėl poveikio priemonių taikymo“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė.

Atsakomybę dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų turėtų prisiimti ne tik pagrindinis „Grigeo“ akcininkas ir vadovas Gintautas Pangonis, kuriam teisėsauga pareiškė įtarimus, bet ir kolegialūs grupės valdymo organai, teigia ekspertai. Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius teigia, kad savo pareigų tinkamai neatliko nei „Grigeo“ stebėtojų taryba, nei valdyba.

Dėl Kuršių marių taršos nevalytomis atliekomis bendrovėje „Grigeo Klaipėda“ prokurorai trečiadienį pareiškė įtarimus kartono, higieninio popieriaus ir medžio plaušo plokščių gamybos grupės „Grigeo“ didžiausiam akcininkui ir vadovui Gintautui Pangoniui.  Šią informaciją „Grigeo“ išplatino per „Nasdaq“ Vilniaus biržą. Bendrovės žiniomis, ikiteisminiame tyrime ketinama pareikšti įtarimus ar specialiaisiais liudytojais apklausti visus esamus ir buvusius „Grigeo Klaipėdos“ vadovus.

Klaipėdiečiai baiminasi, jog įmonės „Grigeo” į Kuršių marias išleisti tūkstančiai tonų teršalų užkirs miesto paplūdimiams gauti prestižinį, Mėlynosios vėliavos statusą. O tai gali smogti ne tik miesto įvaizdžiui, bet ir biudžetui. Maža to, mokslininkai įspėja, kad dėl gamtos sąlygų tarša gali pasklisti ir į kitus Lietuvos pajūrio pliažus, o taršos padariniai atsilieps. Baltijos jūra šią savaitę šėlsta.

„Grigeo“ taršos byloje įtariamųjų ratas vis plečiasi. Įtarimai pateikti dar trims asmenims. Iš viso jau šešiems. Maža to, prokurorai atskleidžia, kad nuotekos slaptu vamzdžiu sistemingai galėjo tekėti daugiau nei dešimtmetį. Taip pat aiškėja ir galimos vidinio įmonės tyrimo detalės. Bylos liudytojo advokatė paskelbė, kad „Grigeo“ įmonė, ieškodama kaltų, nusitaikė į buvusį darbuotoją, kuriam esą ir ruošiasi versti atsakomybę dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos, tačiau „Grigeo“ tai neigia.

Seimas vienbalsiai priėmė vadinamąjį „Klaipėdos paketą” – eilę įstatymų atrišančių rankas aplinkosaugininkams ir didinančių baudas teršėjams. Nuo šiol aplinkos inspektoriai be perspėjimo galės tikrinti įtarimą sukėlusius verslininkus ir netrukdomi imti mėginius, o prireikus net ir stabdyti įmonių veiklą. Ženkliai didės ir baudos už taršą. Visgi kol piniginių verslininkams plačiau praverti nereikia, kas dieną fiksuojami vis nauji ekologiniai skandalai.

Grigeo Klaipėda“ dėl nuotekų valymo buvo sudariusi sutartis su trimis klientais uostamiestyje: Klaipėdos socialinių mokslų kolegija, bendrove „Iris“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, skelbia naujienų portalas delfi.lt. „Patvirtinti arba paneigti, kad į Kuršių marias pateko ir kitų įmonių nuotekos negalime“, – portalui teigė Aplinkos apsaugos departamento viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė.

Po įmonės „Grigeo Klaipėda“ skandalo Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvų mėginius paėmę ir ištyrę inspektoriai skelbia rezultatus.  Žvejų teigimu, kitaip ir būti negalėjo. Mariose ar jūroje „Grigeo“ skandalo metu plaukiojusios žuvys jau seniai prie kaimyninių šalių krantų. Tad meškerėmis vieną po kitos traukia stintas, o klaipėdiečiai be baimes jas perka. Maisto ir Veterinarijos tarnybos specialistai ištyrė žvejų Baltijos jūroje sugautas žuvis.

Klaipėdoje kilęs skandalas, kai buvo nustatyta, kad žinoma bendrovė „Grigeo“ į Kuršių marias nežinia kiek laiko leido nevalytas atliekas, daug ką šokiravo. Vėliau vienas po kito ėmė lįsti nauji faktai apie teršėjus daugelyje Lietuvos vietų.

Teismas ruošiasi pradėti nagrinėti bylą, kurioje iš pernai atleistų medžio plaušo plokščių, kartono ir popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ antrinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovų bei kitų su jais susijusių asmenų reikalaujama atlyginti milijoninę žalą.  „Grigeo Klaipėda“ ir jos tiekėja „Algol Chemicals“ iš buvusių vadovų bei kitų asmenų reikalauja atlyginti maždaug 1,6 mln. eurų žalą.

Buvęs šalies prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Lietuvos visuomenė nėra ekologiškai brandi, todėl tokie atvejai kaip pastarojo meto ekologinės nelaimės Alytuje ir Klaipėdoje vyks ir toliau. „Kol nebus visuomenėje supratimo, ekologinės brandos, tokie dalykai vyks“, – LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sekmadienį sakė V. Adamkus. Jis taip pat kritikavo Vyriausybę, kuri, anot jo, daro nepakankamai, kad būtų užtikrinta tinkama gamtos apsauga.

Klaipėdos prokurorai pareiškė pirmuosius įtarimus galimai Kuršių marias teršusiai įmonei „Grigeo Klaipėda“. Bendrovė ir trys jos darbuotojai įtariami žaloję gamtą ir klastoję dokumentus. Už tai įmonei „Grigeo Klaipėda“ gresia 5 milijonų eurų bauda ar net likvidacija, o įtarimų sulaukusiems darbuotojams ilgi metai nelaisvės. Tiesa, ar panašūs nemalonumai negresia ir pačiam popieriaus bei medienos pramonės milžinės prezidentui Gintautui Pangoniui, prokurorai nutyli.

Seimo narys Naglis Puteikis ragina nacionalizuoti „Grigeo Klaipėda“, priversti „Grigeo“ akcininkus už nuostolius sumokėti asmeniniu turtu ir pamokyti kitus, potencialiai apie nusikaltimą galvojančius verslininkus.

Vidinį tyrimą atlikusi nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusi kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ sako, kad visos nuotekos buvo apskaitomos, net ir leistos avariniu vamzdžiu, todėl slapta leisti nuotekas tiesiai į marias neįmanoma. Anot „Grigeo Klaipėdos“ vadovo Tomo Eikino, atskiro tiesioginio vamzdžio iš įmonės teritorijos į Kuršių marias nėra, o avarinis vamzdis biologinio valymo įrenginiuose privalo būti.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai ketvirtadienį išsiuntė laišką aukščiausiems šalies vadovams, prašydami aplinkos apsaugą išskirti kaip vieną svarbiausių šalies prioritetų. Jie tvirtina, kad nesiėmę pokyčių dabar, mokėsime didelę kainą jau artimiausiame dešimtmetyje, o tokių skandalų kaip „Grigeo“ tik daugės.

Praėjusią savaitę nuskambėjo skandalas, kurio centre atsidūrė įmonė „Grigeo Klaipėda“.  Lietuvos teisėsauga nustatė, kad šios įmonės priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos išteka į Kuršių marias ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplinkos taršos. Šis skandalas nepaliko abejingos menininkės Modestos Butautytės-Monishos.

Pareigūnai praeitą savaitę šturmavo kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, bei nustatė, kad įmonė tyčia ir galimai ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas. Toks elgesys papiktino visuomenę ir politikus, prezidentas paragino išsiaiškinti viską iki galo, o Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad toks „Klaipėda Grigeo“ elgesys nebuvo atsitiktinis.

Prokurorai areštavo dalį į Kuršių marias nevalytas atliekas leidusios kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nekilnojamojo turto. Tai BNS patvirtino įmonės vadovas Tomas Eikinas. Pasak jo, turto areštas reiškia, kad įmonė gali toliau veikti, tačiau ji negalės išvalyti iš dumblo saugojimo aikštelių surenkamo lietaus vandens. „Aš tik žinau, kad daliai turto yra (įregistruotas areštas – BNS)“, – BNS sakė T. Eikinas.

Šią savaitę prekybos tinkle „Iki“ vyksta prekės ženklo „Grite“ produkcijos išpardavimas. Šis išpardavimas buvo suplanuotas iš anksto, dar prieš paskelbiant įtarimus dėl „Grigeo Klaipėda“ gamyklos veiksmų. „Išpardavimas nėra niekaip susijęs su AB „Grigeo Klaipėda“ situacija ir buvo suplanuotas dar iki nutraukiant gamintojo produkcijos pirkimus. Išpardavę turimus prekės ženklo „Grite“ produktus, kurį laiką ir toliau neketiname įsigyti naujų prekių.

Ne vienerius metus į Kuršių marias tekėjusias nuotekas, kurios padarė žalos už milijonus eurų, būtų buvę galima sustabdyti kur kas anksčiau, jei aplinkosaugininkai ir Aplinkos ministerija būtų tinkamai atlikę savo darbą, mano Klaipėdos politikai ir visuomenininkai. Įtarimų dėl nelegaliai atsikratomų įmonės „Grigeo Klaipėda“ nuotekų jiems kilo jau prieš kelerius metus, tačiau specialistai į signalus neįsiklausė.

Incidentas Klaipėdoje, kai į Kuršių marias buvo leistos nevalytos nuotekos, sujudino ir Vilnių. Pirmadienį bendrovę „Grigeo“, esančią Grigiškėse, aplankė aplinkosaugininkai, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Šveikauskas. „Grigeo“ generalinis direktorius Tomas Jozonis aprodė valymo įrenginius, taip pat teritorijoje esančius devynis vamzdžius, kurie išvesti į Nerį.

Daugelis žmonių liejo pyktį reikalaudami griežtai bausti „Grigeo“ įmonę, kai kurie siūlė boikotuoti tualetinio popieriaus pirkimą ar net reikalavo likviduoti įmonę. Ar iš tiesų Lietuvos verslas ir verslininkai tokie jau blogi? Apie tai pirmadienį kalbame su pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir verslo konfederacijos vadovu Valdu Sutkumi.

Remdamasi Lietuvos teisėsaugos institucijų ir pačios „Grigeo“ patvirtinta informacija apie neteisėtus veiksmus, leidžiant nevalytas nuotekas į Kuršių marias, „Rimi Baltic“ stabdo „Grigeo“ produkcijos pirkimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iki kol įsitikins, jog buvo imtasi visų veiksmų stabdant bet kokią galimą žalą aplinkai. „Rimi“ tvirtai laikosi korporatyvinės atsakomybės įsipareigojimų, tarp kurių aplinkosauga užima vieną kertinių vietų.

Į didžiausio istorijoje aplinkosaugos skandalo purtomą bendrovę „Grigeo Klaipėda“ vėl sugužėjo būrys aplinkosaugininkų iš kitų miestų, kartu su jais ir prokurorai, ir TV3 žinių žurnalistai. Žinių siužete išvysite ir skandalingąją sklendę, kuria milijonai tonų srutų buvo nukreipiama į Kuršių marias. Prokurorai įsitikinę – tarša naktimis buvo vykdoma sistemingai su bendrovės valdžios žinia.

Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas prieš metus bandė prastumti įstatymo projektą, kurį priėmus įmonė „Grigeo Klaipėda“ būtų išsprendusi savo taršos problemą be jokių papildomų investicijų ir išlaidų, ir netgi būtų sutaupiusi pinigų. Už tai būtų sumokėjusi uostamiesčiui priklausanti įmonė Klaipėdos vandenys, kitaip tariant mokesčių mokėtojai. Tiesa, įstatymo prastumti nepavyko, o įmonė „Grigeo“ toliau teršė ir taip sutaupydavo šimtus tūkstančių.

Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad skirs 4 tūkst. eurų Kuršių marių ir Baltijos jūros tyrimams. Tai tokia pati suma, kurią G. Nausėda gavo iš „Grigeo“ prezidento rinkimų kampanijos metu. „Priėmiau sprendimą iš asmeninių lėšų pervesti Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institutui 4 tūkst. eurų, kurie bus skirti Kuršių marių ir Baltijos jūros ekologinės situacijos stebėsenai ir ilgalaikių aplinkosaugos sprendimų kūrimui.

Klaipėdos prokurorai dėl taršos tiria maždaug dešimt objektų, patvirtino Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė. „Grigeo“ situacija parodė vieną taršos šaltinį, tačiau prokuratūroje tiriami ir kiti taršos šaltiniai. Mūsų prokurorai tiriamų objektų turi daugmaž dešimt, ir ten situacija irgi neblizga, galbūt apimtys yra kitos“, – sakė D. Pocienė. „Aš kalbu apie taršą įvairiais būdais, ne tik fizinę taršą, bet ir kvapų taršą, kas labai aktualu mūsų bendruomenei.

 Penkios Lietuvos baldų pramonės įmonės, tiekiančios produkciją Švedijos baldų prekybos koncernui „Ikea“, stabdo Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ produkcijos pirkimą.

Įtarimai tyrime dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos taršos bus pateikti kitą savaitę, įtariamųjų bus „ne vienas ir ne du“, sako uostamiesčio prokurorė Gina Skersinskytė. „Įtarimai bus pareikšti kitą savaitę, manau, kad (įtariamųjų – BNS) bus ne vienas ir ne du“, – penktadienį su specialistais apsilankiusi įvykio vietoje vietoje žurnalistams sakė G. Skersinskytė.

Kol „Grigeo“ vadovas viešai atgailauja ir dėl teršalų kaltina paprastus darbuotojus, savo kaltės kratosi ir Klaipėdos aplinkosaugininkai bei uostamiesčio valdžia. Visgi, bent aplinkosaugos specialistai turi ko drebėti. Aplinkos ministras pareiškė, kad atsakomybė laukia ne tik nuotekas į marias paleidusios įmonės, bet ir nusikaltimo nepastebėjusių specialistų. To jau reikalauja ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Dalies prekybininkų sprendimas nepirkti „Grigeo“ grupės, kurios įmonė Klaipėdoje teršė Kuršių marias, produkciją – pamoka visam verslui, sako ekspertai. Anot jų, vartotojams šiandien rūpi ne tik produkto kokybė bei kaina, bet ir įmonės tvarumas.

Pareigūnams ir aplinkosaugininkams nustačius, kad „Grigeo“ grupei priklausantis popieriaus ir kartono fabrikas Klaipėdoje į marias galėjo tyčia ilgai pilti nevalytas atliekas, apie susidariusią situaciją ketvirtadienį viešai prakalbo pagrindinis bendrovės akcininkas ir prezidentas.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“ pranešė stabdantis Kuršių marias, kaip įtariama, teršusios bendrovės „Grigeo“ produkcijos pirkimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvoje būtina iš esmės įvertinti galimą aplinkos taršą, teigia prezidentas Gitanas Nausėda, po ekologinio incidento Klaipėdoje reikalaujantis pareigūnų ir aplinkos ministro atsakomybės.  „Pirmiausia turime apsivalyti nuo nesąžiningų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, jeigu tokių yra, – o tokių, matyt, yra ir galbūt ne vienas, ir daryti labai aiškias išvadas. Tai štai šitos negerovės turi būti keliamos į viešumą“, – interviu LRT radijui ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Pirmadienį pranešta, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galėjo pilti nevalytas gamybines atliekas. Dėl to gamykla sustabdyta, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kuo tiksliai verčiasi ši įmonė, kam ji priklauso ir kas jai vadovauja? „Grigeo Klaipėda“ ištakos siekia XIX a. pabaigą, kai tuometiniame Mėmelyje vokiečiai pastatė celiuliozės fabriką. Lietuvą okupavus sovietams fabrikas tapo Klaipėdos celiuliozės ir kartono kombinatu.

„Grigeo Klaipėda“ galimai pildama nevalytas atliekas į Kuršių marias, neva galėjo sutaupyti po 50 000 eurų per mėnesį už jų išvalymą. Po skandalu virtusio prokuroro tyrimo išvadų šios įmonės produkcijai Lietuvos giventojai ragina skelbti boikotą, o vienas prekybos centras net atsisako bendrovės gaminiais prekiauti. vienaip ar kitaip su įmone susijusiose bendrovėse ar institucijose pradėti vidniai tyrimai. Aiškėja, ir kuo galėjo būti teršiamos Kuršių marios.

Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nuotekomis užterštų Kuršių marių, tiek aplinkosaugininkai, tiek Vilniaus valdžia ketina išsamiai patikrinti ir Grigiškėse esančią pagrindinę „Grigeo“ gamyklą. Vilniaus meras Remigijus Šimašius trečiadienį pranešė „Vilniaus vandenims“, valantiems „Grigeo“ nuotekas, pavedęs atlikti visą gamyklos Grigiškėse nuotekų tvarkymo auditą.

Į Kuršių marias patekus nevalytoms nuotekoms, Vyriausybė trečiadienį pavedė institucijoms per mėnesį išanalizuoti taršos situaciją Klaipėdoje ir pateikti siūlymus, kaip geriau kontroliuoti padėtį.  Vyriausybės teigimu, taip pat turės būti ištirta kitų panašių objektų veikla, nustatyti ir patikrinti rizikingi objektai.

Didžiausias šalyje prekybos tinklas „Iki“ pranešė stabdantis higieninio popieriaus gamintojos „Grigeo“ produkcijos pirkimą – ji nebus perkama, kol nebus atsakyta į visus klausimus dėl įtarimų „Grigeo Klaipėdai“ nevalytomis atliekomis teršus Kuršių marias. „Akivaizdu, kad būtent šiandien yra proga verslui ne žodžiais, o realia elgsena pademonstruoti socialiai atsakingą elgesį.

Didžioji dalis teršalų, kuriuos į Kuršių marias galimai leido medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupės „Grigeo“ antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“, dėl vyraujančių srovių turėjo patekti į Baltijos jūrą, teigia Neringos meras. Pasak Dariaus Jasaičio, mariose galėjo likti ne daugiau kaip penktadalis teršalų. „80 proc. ir daugiau srovės iš Kuršių marių yra į Baltijos jūrą, kuri yra didesnis vandens telkinys, todėl ir teršalai pasiskirstys daugiau.

Pareigūnai antradienį šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, nustatė, kad įmonė tyčia ir galimai ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas. Tiesa, klaipėdiečiai įtarimų, kad tai vyksta, turėjo jau senokai, bet į jų įtarimus nekreipė dėmesio nei uostamiesčio aplinkosaugininkai, nei buvęs „Klaipėdos vandenų“ vadovas, kuris šiuo metu patarinėja miesto merui.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis, kalbėdamas apie taršos priežastis „ciniškai meluoja“, o žala gali siekti ir 60 mln. eurų. „(...) Labai ciniškai meluoja“, – BNS sakė K. Mažeika, paklaustas apie „Grigeo“ vadovo komentarus.  Jis taip pat teigė, kad šiuo metu įmonė taršą nevalytomis nuotekomis sustabdė, tai stebima ir pirmieji rezultatai turėtų ministrą pasiekti trečiadienio vakarą. „Mano duomenimis, ta tarša yra sustabdyta.

Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos grupės „Grigeo“ valdomos kartono gamyklos Klaipėdoje, kaip įtariama, nevalytomis nuotekomis užterštų Kuršių marių, neigiama reputacija bus padaryta visam Lietuvos verslui, mano analitikai. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją lygino su pinigų plovimo skandalais Estijoje, kai reputacinė žala buvo padaryta visų Baltijos šalių bankų sektoriui.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai trečiadienį ketina pradėti kartoną gaminančios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ neplaninį patikrinimą. „Atliksime neplaninį patikrinimą ir išsiaiškinsime situaciją. Šiandien planuojame pradėti“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius. Šis patikrinimas bus pradėtas prokuratūrai paskelbus apie ikiteisminį tyrimą dėl taršos uostamiestyje.

Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis sako, kad nuotekos į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos dėl gedimo, o ne dėl tyčinės veiklos. „Kiek aš žinau, tai įvyko gedimas ir užtat buvo užfiksuota. Tai tam tikras vienkartinis, kiek aš žinau, gedimas“, – LNK Žinioms antradienį sakė G. Pangonis. Tai jis kalbėjo po to, kai Klaipėdos prokurorai paskelbė pradėję tyrimą dėl taršos uostamiestyje.

Šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, uostamiesčio pareigūnai nustatė, kad įmonė tyčia ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas, nors valymo įrenginius yra susimontavę. Žala gamtai siekia milijonus eurų, be to įmonės laukia 5 000 000 siekianti bauda, o atsakingiems asmenims gali tekti už grotų praleisti net šešerius metus.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sveikina teisėsaugos tyrimą dėl taršos uostamiestyje ir teigia besidžiaugiąs, jog pagaliau „pajudėjo ledai“. „Svarbu, kiek bus institucinio ryžto deramai įvertinti taršos apimtis, mastą ir po to adekvačiai skirti sankcijas, baudas ir panašius dalykus. Bet iš esmės, svarbu, kad ledai pajudėjo. Pavadinčiau tai proveržiu, lūžiu šitoje istorijoje“, – BNS sakė V. Grubliauskas. „Džiugina ir tai, kad Lietuvos prezidentas išsakė tvirtą ir ryžtingą poziciją.

Kartono gamybos bendrovei „Grigeo Klaipėda“ galbūt užteršus atliekomis Kuršių marias, sustabdyta prekyba ją kontroliuojančios įmonės „Grigeo“ akcijomis. Apie tai antradienį pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža. „Prekyba stabdoma dėl iš trečiųjų šalių viešai pasirodžiusios esminės informacijos“, – teigiama pranešime. Prekyba bus atnaujinta atskiru „Nasdaq Vilnius“ sprendimu, teigiama pranešime.

Dėl taršos Klaipėdoje Vyriausybė svarstys poreikį ir galimybes drausti kompostuoti gyvulinės kilmės atliekas, dumblą, įpareigoti bendroves veiklą vykdyti uždarose erdvėse, keisti higienos normas dėl kvapų.  Kaip BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, šių priemonių nuspręsta imtis penktadienį per kelių ministerijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Klaipėdos savivaldybės atstovų pasitarimą dėl taršos uostamiestyje.