Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
Gimęs 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje, Lietuvos politikas, finansininkas, dėstytojas ir nuo 2019 m. gegužės 26 d. – Lietuvos Respublikos dešimtasis prezidentas.
Jis studijavo Vilniaus Universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ir vėliau tapo Ekonomikos fakulteto dėstytoju. Nausėda dirbo Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriumi, o vėliau – SEB banko vyriausiuoju ekonomistu. Jo politinė veikla apima įvairias roles, pradedant darbu kaip laikino prezidento Artūro Paulausko konsultantu ir baigiant aktyviu dalyvavimu Valdo Adamkaus rinkimų kampanijoje. 2019 m.
Nausėda laimėjo prezidento rinkimus ir tapo šalies vadovu. Jis žinomas kaip ekonomikos ekspertas, turintis tvirtas įžvalgas apie Lietuvos ir tarptautinę finansų sistemą.
Kitų metų šalies biudžetas – per žingsnį nuo labai neatsakingo sprendimo
Seimui pradėjus svarstyti kitų metų šalies biudžetą baiminamasi, kad numatytas perteklius nevirstų deficitu. Mat atsipalaiduoti nėra ko. Ekonomistai teigia, kad balansas arba perteklius – būtini ateinantiems išbandymams. Šiandien premjeras Saulius Skvernelis pasisakė nenorintis, kad Vyriausybės suformuotas ir Seimui pateiktas kitų metų biudžetas po pirmojo svarstymo keistųsi, bet yra įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami.
Siūlymas prekybos tinklams – nedirbti didžiųjų švenčių metu. Kas prisijungs?
Lietuvoje bręsta diskusija, ar turėtų prekybos centrai dirbti per didžiąsias metų šventes – Kalėdas bei Naujuosius. Kol kas iniciatyvą išreiškia tik vienas prekybos tinklas, o įpareigoti elgtis visus taip pat galėtų tik įstatymas. Prekybos tinklas „Norfa“ šiais metais dar prieš Velykas paskelbė, jog nedirbs iš viso šv. Velykų sekmadienį. Tuo metu „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis kvietė prie šios iniciatyvos prisijungti ir kitus prekybininkus.
Kodėl skelbiama, kad Lietuvoje pragyventi pigiausia?
Viešinama statistika skelbia, kad Lietuvoje itin pigu pragyventi, tačiau paklausus to čia gyvenančiųjų, gali išgirsti visai priešingą nuomonę. „Bloomberg“ teigia, kad pats pigiausias pragyvenimas iš 19 euro zonos šalių – Lietuvoje. Jie pastebi, kad Liuksemburge kainų lygis daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvoje. Kaip viduriuką pasiėmę Vokietiją, jie rašo, kad Liuksemburge prekės ir paslaugos yra 33 proc. brangesnė, o Lietuvoje – 43 proc. pigesnės nei Vokietijoje.
REKLAMA
REKLAMA
Įvardino, kodėl lietuviui tie patys batai ar kelnės kainuoja brangiau negu vokiečiui
Kraupus paradoksas. Keturis kartus daugiau uždirbantis vidutinis vokietis perka pigesnius rūbus bei batus nei statistinis lietuvis. Ir tikrai ne dėl vokiečių taupumo, pasirodo – drabužiai Lietuvoje kainuoja brangiau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Lyg ant mielių šalyje kylančios kainos užaugino ir bene dešimtmetį nematytą infliaciją. Ji Lietuvoje dabar siekia beveik penkis procentus ir tris kartus viršija visos Bendrijos vidurkį.
Lietuviai išsirinko savo favoritus prezidento rinkimuose
Po pusantrų metų vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose daugiausia gyventojai norėtų balsuoti už premjerą Saulių Skvernelį, po jo rikiuojasi ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa.
Kainų kilimas rugsėjį sumušė rekordus: ekonomistai ragina ruoštis diržų susiveržimui
Jei iki šiol manėte, kad Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos jau pasiekė piką, teks nemaloniai nusivilti. Praėjusį mėnesį rekordiškai išaugusi ir prieškrizinį lygį pasiekusi infliacija gerokai smogs Lietuvai ir dar labiau susilpnins žmonių perkamąją galią. Vieni ekonomistai ramina ir sako, kad tai laikina, kiti – ragina ruoštis finansiškai sunkesniam metui ir diržų veržimuisi.
REKLAMA
REKLAMA
Ekonomistai: biudžetas gražus, tačiau be ambicijų ir vizijos
Kitų metų biudžeto projektas atrodo gražiai, tačiau jam trūksta ambicijų ir vizijos, kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos, teigia ekonomistai. 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.
Mokesčių mainai: apmokestinus automobilius ir NT, sumažinti darbo mokesčius?
Ne vienas ekonomistas yra pabrėžęs, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis ir reikėtų jį mažinti. Diskutuota ir apie progresinių mokesčių įvedimą, kurie galėtų naštą nuimti nuo mažiausiai uždirbančiųjų. Tačiau finansų ministras naudos tokiame siūlyme neįžvelgia. SEB banko makroekonomikos apžvalgos metu vykdo diskusija tarp ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, finansų ministro Viliaus Šapokos ir SEB vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos.
Gitanas Nausėda: krizei, matyt, lemta būti
SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.
REKLAMA
REKLAMA
Minimalių poreikių krepšelyje – lašiša bei azartiniai lošimai: našta guls ant mokesčių mokėtojų?
Siekiant mažinti skurdą ir nelygybę Lietuvoje siūloma įvesti minimalių poreikių krepšelį, nuo kurio būtų skaičiuojamos socialinės išmokos. Tačiau idėja susilaukė kritikos: vieni kritikavo, kad nustatytas dydis visiškai neatitinka minimalių poreikių – per mažas, kiti, kad į krepšelį įtraukti tokie produktai, kokių skurdžiai gyvenantys net neperka, tad dydis net per didelis, o tai gali reikšti didesnę mokesčių naštą likusiems gyventojams.
Politikas prieš ekonomistą: reikia ne „taškyti“ pinigus, o ruoštis galimai krizei?
Jeigu ko ir turėjome pasimokyti iš ekonominių krizių, tai – atsidėti „juodai“ dienai. Būtent tokį pasiūlymą – valstybei susirūpinti rezerviniu fondu – Seime iškėlė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau ekonomistai parlamentaro idėją vertina itin kritiškai ir primena, kad kaupti pinigus, kai ir taip esame skolingi – nelabai logiška. 2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi.
Po „Lidlo“ pasiaiškinimo suglumusio Gitano Nausėdos reakcija
Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas kitose šalyse, kur ta pati kolekcija kainavo daug pigiau. „Lidl“ atstovės paaiškinimas suglumino ir ekonomistą Gitaną Nausėdą.
REKLAMA
REKLAMA
Ko verslas tikisi iš Seimo rudens sesijos?
Seimui pradėjus rudens sesiją, BNS pateikia ekonomistų ir verslo atstovų lūkesčius bei numatomus priimti sprendimus. Dauguma ekspertų pasigenda didesnio dėmesio švietimo sistemai, kurios reformą vadina viena svarbiausių, siekiant sėkmingos šalies plėtros ateityje. Taip pat akcentuojama nežinia dėl tolesnės mokesčių sistemos pertvarkos ir veiksmų, skatinančių regionų plėtrą.
Ekspertai atsakė, kas paskatintų į Lietuvą grįžti emigravusius
Viena didžiausių Lietuvos problemų – emigracija, verčia sukti galvas tiek politikus, tiek ekonomistus, tiek ir visus kitus, kaip pritraukti lietuvaičius į tėvynę. Ir nors ekonominė šalies situacija gerėja, to nepakanka. Ekspertai pasakė du būtinus ingredientus, tautiečių grįžimui. Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius Justinas Uba teigia, kad negalima sakyti, jog emigrantai iš vis negrįžta į Lietuvą. Remdamasis statistika jis tvirtina, kad kasmet grįžta apie 15–20 tūkst. emigravusiųjų.
Minimalios algos idėjų labirintas: skirti pagal savivaldybes, sektorius ar amžių?
Prasidėjus svarstymams, kiek ateinančiais metais galėtų didėti minimali mėnesio alga (MMA), kaip iš gausybės rago pasipylė siūlymai, jog minimali alga neturėtų būti visiems vienoda. Pagrindinė priežastis, kodėl pradėta diskutuoti apie skirtingą MMA taikymą ta, jog manoma, kad visoje šalyje pakėlus MMA nuo 380 iki 400 Eur, ne visiems regionuose esantiems verslams pavyktų išsilaikyti.
REKLAMA
REKLAMA
Paskelbė populiariausių verslo lyderių sąrašą
Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bei konsultacijų bendrovės „Kantar TNS“ atlikta komunikacijos žiniasklaidoje analizė atskleidė, kurie bankų, organizacijų ar verslų atstovai dažniausiai pasisakė bei buvo daugiausiai cituojami. Bankų atstovai 2016 metais išliko dažniausiai Lietuvos žiniasklaidoje cituojamų nuomonės lyderių sąrašo viršūnėje, tačiau bendrai jų citatų per praėjusius metus sumažėjo.
Gitanas Nausėda: už Ramūno Karbauskio pasiūlymą teks susimokėti ateities kartoms
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo pradėti diskusiją dėl Fiskalinės drausmės įstatymo pataisų. Savo „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis teigia, kad mūsų prioritetas turėtų būti ne rezervo kaupimas, o Lietuvos žmonių gerovė. Tačiau ekonomistai teigia, kad už šį pasiūlymą mokėti atsieis ateities kartoms. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis rašo neabejojantis, kad Lietuvai būtinas Fiskalinės drausmės įstatymas, tačiau jame esą per daug mechanikos.
Ekonomistai neigiamai įvertino R. Karbauskio norą keisti įstatymą
Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio norą keisti fiskalinės drausmės įstatymus, nes jie šalį apsaugo nuo politikų užgaidų išleisti daugiau nei yra surenkama šalies biudžete, o tai gali išpūsti valstybės skolą ir sumažinti šalies ekonomikos stabilumą. SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda BNS kalbėjo, kad fiskalinės drausmės įstatymai padeda užtikrinti stabilumą ir yra naudingi.
REKLAMA
REKLAMA
Ar išgyventų Lietuvos maitintojas Vilnius be likusių miestų?
Vilnius – kasmet vis labiau augantis miestas, tad nenuostabu, kad dažnai įvardijamas „Lietuvos išlaikytoju“. Dėl to gali pasigirsti ir kalbų, kad būnant vieno miesto valstybe, pragyvenimo lygis būtų aukštesnis. Visgi, analitikai mato priežastį, dėl ko regionai yra ypač svarbūs. „Sodros“ duomenimis, 2017 metais Vilniaus skyriuje surinkta apie 44–45 proc. visų socialinio draudimo įmokų įmokų, tai yra daugiau nei Kauno ir Klaipėdos kartu sudėjus, mat Kauno sk. surinkta apie 19 proc., Klaipėdos sk.
PVM tarifo lengvatos: ekonomistai atsakė, ar verta tikėtis pokyčių
Už uždarų durų buvę svarstymai, kaip turėtų keistis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, išlindo į dienos šviesą. Premjeras Saulius Skvernelis prabilo ne tik apie jų dydžius, bet ir apie bendrą PVM tarifo mažinimą. Ekonomistai įvertino, ar tai atneštų esminius pokyčius. Saulius Skvernelis LRT radijui sakė, jog Vyriausybė siūlys, kad ateityje du lengvatiniai PVM tarifai būtų 5 ir 15 procentų. 15 proc.
Stoja į skirtingas barikadų puses: cukraus mokestis bus ar ne?
Europos Sąjungos (ES) sveikatos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis sveikina pastangas sumažinti cukraus vartojimą. Lietuvai svarstant mokestines priemones, šią iniciatyvą komisaras ragina derinti su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis.
REKLAMA
REKLAMA
Gitanas Nausėda: euras Lietuvos ekonomikos nesugriovė
Kadaise dažnas juokavęs, kad euras su litu bus santykiu vienas prie vieno, šiandien ne retas tvirtina, kad juokas virto realybe. Vis dėlto kalbant apie kainas, ekonomistas Gitanas Nausėda ragina pažvelgti ir į kitą pusę. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebooke“ šmaikštaudamas dedikavo diagramą dionizams baubliams, tvirtinantiems, kad euras sugriovė Lietuvos ekonomiką.
Gitanas Nausėda. Kodėl taip bijome žodžio „krizė“?
Per porą dešimtmečių žodis „krizė“ tapo svarbia diskusijų tema ne tik mokslinėse konferencijose, bet ir šeimų virtuvėse. Šią vasarą ši tema niekuo nenusileidžia aptariamoms krepšinio, nekilnojamojo turto kainų ir vasaros malonumų temoms. Ekspertas cinikas pasakytų, kad kiekviena krizė yra galimybė ekonomikai žengti dar vieną žingsnį į priekį – verslas įgyvendina drastiškus sprendimus, kurių nedrįstų imtis gerovės metais, namų ūkiai sugrįžta į realybę ir pratinasi gyventi pagal pajamas.
Gitanas Nausėda. Makroekonomikos įtaka kuriant verslą: į ką svarbu atsižvelgti?
Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali būti labai naudingi pašnekovai, kurie gali papasakoti daug įdomių dalykų, tik reikia mokėti su jais kalbėti.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvos ekonomistai įvertino, ar emigrantams jau metas krautis lagaminus
Po pirmalaikių Didžiosios Britanijos rinkimų šalyje vėl kilo suirutė: valdančioji Konservatorių partija prarado daugumą, krito svaro kursas. Lietuvos ekonomistai mano, kad derėtis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), britams bus tik sunkiau.
G.Nausėda: prezidentė Dalia Grybauskaitė pakeitė nuomonę
Dar prieš pusmetį palaikiusi valdančiąją koaliciją, prezidentė Dalia Grybauskaitė pakeitė nuomonę ir dabar kritikuoja švietimo ir kai kurias kitas valdžios įgyvendinamas reformas, sako SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. „Sakyčiau, kad pasikeitė prezidentės laikysena valdančiosios koalicijos atžvilgiu.
Jaunimo noras emigruoti – ir politikų reikalas: atrodo it nuo kalno dardantis vežimas
Šią savaitę paskelbus, kad beveik 50 proc. Lietuvos aštuntokų svarsto apie emigraciją, kilo nemažas ažiotažas. Vaikai šalyje auga tam, kad ateitį kurtų kitose šalyse. Anot Gitano Nausėdos, emigracija propaguojama kaip panacėja nuo visų bėdų, tačiau vaikai turėtų būti mokomi kitų dalykų. „Suprantama, kodėl tie vaikai nori išvykti. Pavyzdžiui, jeigu šeima, tėvai, mokykla yra nusiteikę patriotiškai, vaikai žymiai geriau jaučiasi ir žymiai mažiau nori išvykti.
REKLAMA
REKLAMA
Kaltinimai ir liūdesys: garsenybės prabilo apie nepatekimą į finalą
Po antrojo „Eurovizijos“ pusfinalio paaiškėjo, kad Lietuvos atstovai „Fusedmarc“ nepateko į finalą. Po žinios savo nuomonę išreiškė ir garsūs žmonės. Ekonomistas Gitanas Nausėda rašė: „Kokie trys žodžiai dažniausiai skambės šį vėlų vakarą? Tai jau tikrai ne „Aš tave myliu“! Tie trys žodžiai – „Ar aš nesakiau?“. Aktorius Gytis Ivanauskas tik pasidalijo Lolitos Zero, kuri šiais metais dėl kelialapio į „Euroviziją“ irgi varžėsi nacionalinėje atrankoje, nuotrauka.
Ekonomistai atsakė, ar teisingai elgiasi Lietuva pasukusi kitu keliu nei Estija?
Jau nuo kitų metų verslams bus taikomas specialus mokestinių lengvatų paketas. Nors pasukta priešingu keliu nei Estija, tikimasi, kad naujos mokestinės paskatos leis įmonėms veikti produktyviau. Mokestinių lengvatų paketą pristatę finansų ministras Vilius Šapoka ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinę, kad tai pats patraukliausias Europos Sąjungoje projektas, suteikiantis galimybę Lietuvai tapti aukštųjų technologijų centru.
Analitikai: Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos
SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia – 3 procentai. Nors šalies ekonomika nuosekliai auga, tačiau prie Vakarų Europos pragyvenimo lygio artėjame per lėtai ir vis dar nepavyksta sustabdyti emigracijos mastų. Tai rodo, kad Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos.
REKLAMA
REKLAMA
Kokio amžiaus žmonės Lietuvoje uždirba daugiausiai?
Užimamos pareigos, darbovietė, įgūdžiai, šalies ekonominė padėtis – tik vieni iš ingredientų lemiantys atlyginimus. Lietuva atlyginimais itin išsiskiria iš kitų šalių – didžioji dalis dirba už minimumą, o didžiausius atlyginimus pelno anaiptol ne vyriausieji darbuotojai. „Sodros“ pateikiama statistika rodo, kad 2017 m. vasario mėnesį absoliuti dauguma Lietuvos darbuotojų – 270,86 tūkst. dirbo už mažiausią galimą atlyginimą, iki 380 Eur „ant popieriaus“. Tuo tarpu virš 5 tūkst.
Ekonomistas sukritikavo Trišalę tarybą dėl sutarto naujojo Darbo kodekso
SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad pusmečiui įšaldžius naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą, Trišalėje taryboje darbdaviai, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai tarėsi ir dėl darbo rinkai neesminių klausimų. Tokiems klausimams jis priskiria diskusijas dėl terminuotų sutarčių taikymo neterminuotam darbui, lokautų, staigių atleidimų per tris dienas, didesnes algas gaunančių darbuotojų individualių derybų dėl darbo sutarčių sąlygų.
Gitanas Nausėda: pažadai apie orią „Sodros“ pensiją yra žmonių klaidinimas
Gyventojams negalima kelti iliuzijų, kad finansiškai orią senatvę jiems gali užtikrinti tik „Sodra“, tvirtina SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Anot jo, reikia skatinti privatų gyventojų kaupimą. „Kalbant apie „Sodros“ finansų konsolidavimo projektus, reikia kalbėti ir apie tai, kokias paskatas mes sudarome žmonėms pasirūpinti savimi patiems.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?
Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti dalykai, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Anot statistikos departamento, Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik milijonas asmenų (arba 35 proc. visų Lietuvos gyventojų), kuriems dabar nuo 40 iki 64 metų, - sako cvmarket.
Suskaičiavo, kiek mokesčių turėtų sumokėti Ramūnas Karbauskis
Aušra Maldeikienė suskaičiavo, kiek mokesčių valstybei turėtų sumokėti Ramūnas Karbauskis. Anot Parlamentarės, pritaikius net mažesnį procentą, valstietis turėtų už metus sumokėti ne 62 tūkstančius eurų, o beveik 433 tūkstančius. Ji ragina naikinti lengvatas, kuriomis pasinaudoja dideles sumas valdantys, bet kelis procentus mokesčių sumokantys žmonės. Ir kaltina Seimo narius, kad šie tokių permainų imtis visai nenori, nes patys šeimoms padaliję ūkius ir verslus.
Valdžios sektoriaus biudžetas pernai pirmą kartą buvo perteklinis
Paaiškėjus, kad valdžios sektoriaus biudžetas 2016 metais, išankstiniais duomenimis, buvo perteklinis, ekonomistas Gitanas Nausėdo perspėja neatsipalaiduoti ir siekti, kad subalansuotas ar perteklinis biudžetas būtų kelerius metus iš eilės. Jo teigimu, tai pirmas kartas per 26 metus, kai šio sektoriaus pajamos viršijo išlaidas. „Norite 50 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Ar augančios kainos privers pradėti taupymo sezoną?
Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.
Vyriausybės vaistas prieš emigraciją: ar pavyks?
Emigracijos kiekiai gąsdina, o ironiškas juokas apie paskutinį iš Lietuvos išvykstantį tautietį, jau senai nebėra juokingas. Vyriausybės plane, visgi, emigraciją siūloma spręsti algų kėlimu, talentų pritraukimu ir nuotoliniu vaikų mokymu. Taip pat neužmirštami dvigubos pilietybės ir balsavimo internetu klausimai.
Gitanas Nausėda: esame išgyvenę ir tokias situacijas
Siūlyčiau tokių prognozių, kad 2080 m. Lietuvoje gyvens ne ką daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, pernelyg giliai neimti į širdį. Ką mes šiandien pasakytume apie 2015-2016 m. vizijas, kurios buvo padarytos kokiais 1955-1956 m., kuomet N. Chruščiovas iš Komunistų partijos XX suvažiavimo tribūnos triuškino J. Staliną? Metodologinė tokių prognozių problema ta, kad jos yra pernelyg "demografizuotos", tuo tarpu gyventojų skaičiaus pokytį lemia ne tik gimimai, mirtys, natūralus prieaugis, gyventojų amžiaus...
REKLAMA
REKLAMA
Lietuviškoji prabanga: kokią atlyginimo dalį paliekame nuomai?
Pirmieji signalai, kad būstas tampa vis mažiau įperkamas – jau pasirodę. Atlyginimai nebeauga taip sparčiai, o tiek perkamo būsto kainos, tiek nuomos vis dar nemažėja. Kai kuriuose pasaulio miestuose, net pusę savo atlyginimo žmonės turi atiduoti vien tik nuomai. Ar tokia pati situacija ir Lietuvoje? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc.
Pildosi augančių kainų prognozė, tačiau tikrojo šuolio dar neišvydome
Statistikoje jau matomos nuosekliai kylančios kainos: tiek paslaugų, tiek maisto produktų. Būtent pastarųjų kainų augimą Lietuvos gyventojai jaučia labiausiai, nes jos sudaro net ketvirtadalį visų išlaidų. Vis dėlto patariama palaukti balandžio. Tuomet išvysime tokius kainų augimo rodiklius, kokių dar nematėme. SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc.
„Eurovizija“ garsenybių akimis: konfliktas dėl Aistės Pilvelytės ir kritika dainoms
Šį šeštadienį paaiškės, kas atstovaus Lietuvai didžiausiame muzikiniame šou „Eurovizija“, o dėl kelialapio į Ukrainą kaunasi septyni atlikėjai. Intriga išlieka didžiulė, nes, daugelio manymu, finale nėra aiškaus lyderio, todėl laimėti gali bet kuris. Arši diskusija išlieka ir tarp garsių žmonių, kurių nuomonės dėl atlikėjų smarkiai skiriasi.
REKLAMA
REKLAMA
Palygino pensijas ES šalyse: lietuviai valdžią moko, kaip nemirti iš bado
Mūsų valdžia, norėdama įtikinti, kad didėjantys mokesčiai yra normalu, puošia juos gražiais pavadinimais, kaip, pavyzdžiui, „Solidarumo“ mokestis. Valdžia nuolat lygina mūsų šalį su užsienio valstybėmis. Jie noriai pasakoja, kiek ten kainuoja koks nors prabangus daiktas, kurio dažnam net nereikia. Tačiau valdžia vengia lyginti mūsų atlyginimus ir pensijas su kitomis valstybėmis.
Ekonomistai Vyriausybę giria avansu, tačiau mato ir rizikų
Apie Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą buvo kalbėta daug, vertinti juodraštiniai variantai, kuriuose buvo minimi nauji mokesčiai. Tačiau pasirodęs oficialus dokumentas maloniai nustebino ne vieną ekonomistą. Visgi nors pažadai ir tikslai gražūs, matomi ne vieni spąstai. Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta. Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta.
Įvertino „vaiko pinigus“: pagalba jaunoms šeimoms ar pinigų švaistymas?
Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte užsimenama apie vadinamuosius „vaiko pinigus“. Paprastai tariant, valdžia nuo kitų metų nori šeimoms už kiekvieną vaiką nuo gimimo iki pilnametystės mokėti po 15 eurų. Tiesa, kol kas tai tėra siūlymas ir tiksli suma nėra aiški. Plane paminėtos išmokos vaikui („vaiko pinigų“) visiems šeimoje auginamiems (globojamiems ) vaikams sistemos sukūrimas ir įteisinimas.
REKLAMA
REKLAMA
Ekspertų akimis: kokių žingsnių turėtų imtis naujoji Vyriausybė?
Vyriausybė jau praneša apie pirmąsias reformas ir kelią, kuriuo eis norint jas įgyvendinti. Tačiau iš istorijos žinoma, kad nors intencijos būna gražios, jos ne visuomet įgyvendinamos. Politikų laukia ne tik pradėti darai, bet ir daugybė naujų, kurių prieš tai niekas nesiėmė. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje ekonomistai ir verslo atstovai diskutavo, kaip seksis Vyriausybei siekti užsibrėžtų tikslų ir, į ką reiktų atkreipti dėmesį.
Gitanas Nausėda įsitikinęs: D.Trumpas nesugriaus pasaulio ekonomikos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesugriaus pasaulio ekonomikos ir nepasuks jos krypties, teigia Lietuvoje veikiančio SEB banko prezidento patarėjas. Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, vienas žmogus gali sukelti problemų, bet nėra toks įtakingas, kad galėtų nusmukdyti augančią ekonomiką. Vis dėlto analitika mano, kad D.Trumpui paskelbus prekybos karą su Kinija, tai gali sukelti neramumų. „Mes manome, kad asmenybės įtaka ekonomikai turėtų būti, bet ji turėtų būti labai labai limituota.
Neoficialiame susitikime su Vyriausybe ekonomistai liko apgauti
Nors pristatyti oficialų Vyriausybės projektą buvo žadama vakar, viskas liko diskusijose už uždarų dujų. Tiesa, žiniasklaidoje pradėjo rodytis projekto programos nuotrupos, kurios byloja apie naujus mokesčius. Tai nustebino neoficialiame susitikime su Vyriausybės atstovais dalyvavusį ekonomistą Gitaną Nausėdą.
REKLAMA
REKLAMA
Minimalaus atlyginimo likimas Lietuvoje: ar prilygs kitoms ES šalims?
Praeitais metais Lietuvoje du kartus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) vis dar neprilygsta kitų Europos Sąjungos šalių minimaliam darbo užmokesčiui. Šiais metais jis nebedidės, tačiau gal ir nėra kaip kelti minimalų atlygį? Ekonomistų nuomonės išsiskiria. Štai neseniai Eurostat paskelbė 2017 m. sausio mėnesio MMA statistiką Europos Sąjungoje.
Pasaulyje – nauji prekybos karai? Ekonomistas atsakė, kas laukia Lietuvos
Metinėje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ne tik apžvelgė pasaulines tendencijas, bet ir Lietuvos. Žinoma, atlyginimai didės, tačiau kainos tikrai augs. Ir itin reikšminga infliacijos priežastis bus ne vien naftos ar žaliavos kainos, bet Lietuvos valdžios pakelti akcizai. Pasaulį gali ištikti prekybos karai Pasak G. Nausėdos, JAV prezidentas D. Trumpas yra savotiškas paradoksas.