gintautas paluckas

Seimo liberalų ir konservatorių frakcijoms toliau bandant prisikviesti premjerą Gintautą Palucką pasiaiškinti ir atsakyti į klausimus dėl jam iš dalies priklausančių įmonių veiklos bei gautos lengvatinės ILTE paskolos, ministras pirmininkas su opozicijos atstovais ketina susitikti tik birželio pabaigoje.

Prezidento Gintano Nausėdos žodžiai valdantiesiems patiko. Gintautas Paluckas vertina, kad Nausėda rūpinasi premjero dalyvavimu versle. Tiesa, opozicijai užkliuvo, kad prezidentas ilgiau kalbėjo apie sporto politiką nei apie Palucko bėdas. Pastabų turi ir politologai, kurių nuomone, Nausėda dar galutinai neatsakė į klausimą, kaip turi būti sprendžiamas partnerystės klausimas. O konservatorių lyderė Ingrida Šimonytė prezidentą ignoravo, pranešimo tiesiog neklausė.

Valdančiųjų sprendimas atsisakyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pirmajam būstui gali būti ne tik emociškai palankus rinkėjams, bet ir politiškai strategiškas. Komunikacijos ekspertas įžvelgia tiek bandymą gesinti nepasitenkinimą, tiek galimą dėmesio nukreipimą nuo skandalų, ir opozicijos didelį vaidmenį. Premjeras G. Paluckas vakar pareiškė, kad Seime nebebus svarstomas esamo formato Vyriausybės pateiktas NT mokestis – atsitraukiama nuo siūlymo apmokestinti pirmąjį būstą.

Premjeras Gintautas Paluckas įžvalgia vadina prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime nuskambėjusią tezę, kad Lietuva netaps saugesnė, jei nuspręs „sviestą pakeisti į patrankas“. Vyriausybės vadovo teigimu, valstybė privalo rūpintis ne tik kariniu, bet ir socialiniu saugumu.  „Aš manau, kad tai yra labai įžvalgus pastebėjimas, nes kartais mes akcentuodami kietąją galią pamirštame minkštąją.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad prezidentui Gitanui Nausėdai nerimą kelia, jog neteisingi kaltinimai dėl Vyriausybės vadovo verslo gali pakenkti Ministrų kabineto reputacijai. „Išgirdau, jog prezidentas tikrai situaciją mato, ją vertina, yra susirūpinęs, jog šie neteisingai paskleisti kaltinimai ar abejonės gali turėti įtakos pasitikėjimui mano asmeniu ar Vyriausybe“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas, komentuodamas metinį prezidento pranešimą.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį metiniame pranešime užsiminus apie į skandalą įsivėlusį premjerą Gintautą Palucką, pastarasis sako, jog šalies vadovas mato, kad kaltinimai jam – neteisingai paskleisti. Ministras pirmininkas kartoja, kad prieš užimant šias pareigas jis deklaravo savo verslo interesus. Todėl, G. Paluckas akcentuoja, jog šioje situacijoje jaučiasi absoliučiai teisus.

Premjerui Gintautui Paluckui įsivėlus į skandalą dėl jo dalinai valdomam verslui suteiktos lengvatinės ILTE paskolos, Jaunųjų konservatorių lyga (JKL) rengia protestą prieš ministrą pirmininką. „Nes tylėjimas tokiose situacijose – tai sutikimas. Protestas nėra tik emocinė reakcija. Tai vienas iš paskutinių būdų parodyti, kad visuomenė dar turi stuburą. Kad stebime, kad reikalaujame atsakomybės. Ši istorija nėra apie partijas ar simpatijas. Tai – apie pamatinį teisingumą.

Į verslo paskolos skandalą įklimpęs premjeras Gintautas Paluckas Seime atsakinėjo į klausimus dėl savo neseniai įsteigtos įmonės paskolos, skirtos startuoliams. Opozicija tikina, kad daugėja ženklų, jog įmonė gali būti sukurta tam, kad galima būtų pigiau pasiskolinti 200 tūkstančių. G. Paluckas atkerta, kad viskas teisėta ir trauktis neketina.

Premjeras Gintautas Paluckas tikisi, kad po naujo Lenkijos prezidento rinkimų šios šalies ir Lietuvos strateginė partnerystė išliks stipri. Taip Lietuvos ministras pirmininkas kalbėjo antradienį susitikime su kadenciją baigiančiu lenkų prezidentu Andrzejumi Duda. „Lietuvos ir Lenkijos glaudūs dvišaliai santykiai ir ryšiai atneša apčiuopiamą naudą abiejų šalių žmonėms – tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu.

Opozicijos politikai sako, kad premjeras Gintautas Paluckas savo įmonės paskolos istorijoje neigia akivaizdžius dalykus, o situaciją turi įvertinti trečiosios institucijos, tarp jų – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Po liberalų inicijuotų G. Palucko paaiškinimų Seimo tribūnoje Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams teigė, kad klausimų dar liko, premjeras bus kviečiamas į juos atsakyti frakcijoje. „Tikimės, kad šią savaitę.

Antradienį, Seimo posėdžio metu, premjeras Gintautas Paluckas atsakinėjo į opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcijos užduotus klausimus dėl iš jam dalies priklausančios įmonės „Garnis“ ir jai suteiktos ILTE paskolos. G. Paluckas yra vienas pagrindinių bendrovės „Garnis“ akcininkų, kuris gavo lengvatinę 200 tūkst.

Antradienį Seime premjero Gintauto Palucko pateikti atsakymai apie jam dalinai priklausančiai įmonei suteiktą nacionalinio plėtros banko paskolą neįtikino Liberalų sąjūdžio atstovų. Todėl, pažymi liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vyriausybės vadovą parlamentarai kvies ir į atskirą susitikimą su frakcija.

 Į skandalą dėl dalinai valdomų verslų įsivėlęs premjeras Gintautas Paluckas antradienį atsakinėjo į opozicijos klausimus iš plenarinių posėdžių salės tribūnos Seime. Keliant klausimus dėl socialdemokratui bei jo verslo partneriui priklausančių įmonių sąsajų, ministras pirmininkas tikina – „Emus“ ir „Garnis“ nėra susijusios, o teiginiai, esą jos gamina vienodą produkciją, yra netiesa. „Įmonė „Emus“ gamina elektroninę ir programinę įrangą. Tai yra akumuliatorių priežiūros sistemą.

Premjeras, valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas kartoja savo įmonių veikloje nedalyvaujantis ir siūlo visų detalių klausti bendrovių vadovų. „Įmonių veikloje, sąskaitų išrašymo klausimais aš nedalyvauju jau nuo 2020 metų, kai pirmą kartą buvau išrinktas į Seimą“, – antradienį Seime teigė jis. Anot jo, dėl konkrečių įmonių valdymo aplinkybių reikia klausti jų vadovų, o ne jo, kaip akcininko.

Į skandalą dėl jo dalinai valdomai įmonei suteiktos paskolos įsivėlęs premjeras Gintautas Paluckas apie atsistatydinimą nesvarsto. Vyriausybės vadovas tikina, nepadaręs nieko tokio, dėl ko reikėtų trauktis iš Vyriausybės vadovo posto.  „Aš nepadariau jokių nusižengimų, nesu niekuo kaltinamas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjeras.  „Kodėl turėčiau trauktis?“ – pridūrė jis.

Premjeras Gintautas Paluckas antradienį vyksiančio Seimo plenarinio posėdžio metu atsakinės į klausimus, susijusius su jam iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos paskolos aplinkybėmis. Kaip teigė Seimo Liberalų frakcija, ministrui pirmininkui bus užduoti 22 klausimai.

Seimo konservatoriai kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) ir Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti, ar anksčiau paviešintos sąsajos tarp valstybės paskolą gavusios premjero įmonės „Garnis“ ir kitos Vyriausybės vadovo iš dalies valdomos bendrovės „Emus“ neturi kreditinio sukčiavimo požymių.

Amžiaus projektu vadinama europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ vėžlio žingsniu juda į priekį. O auksinio projekto kaina per 7 metus pasiekė rekordines aukštumas – išsipūtė bemaž 4 kartus nuo beveik 6 iki kone 24 milijardų eurų. Tad neregėtai išbrangusiam projektui verkiant trūksta pinigų. Lietuvoje susitikę visų Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai sutarė drauge spausti Briuselį, kad šis duotų reikalingus milijardus.

Anksčiau Lietuvos premjero pareigas ėjęs eurokomisaras Andrius Kubilius sako, kad ažiotažo sulaukusioje istorijoje dėl Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko dalinai valdomai įmonei „Garnis“ suteiktos lengvatinės paskolos socialdemokratų lyderiui gali padėti tik visiškas skaidrumas. „Džiaugiuosi, kad aš neturėjau jokių akcijų ir neturiu iki šiol, bet šiuo atveju turbūt nėra taip paprasta kažką patarti. Vienintelis dalykas, kas tikrai yra būtina ir gali padėti, tai visiškas skaidrumas, aiškumas.

Visuomenininkui Andriui Tapinui ketvirtadienį pranešus apie galimas premjero Gintauto Palucko iš dalies valdomų įmonių „Garnis“ ir „Emus“ sąsajas, pastarosios vadovas Mindaugas Milašauskas tikina – susiklosčiusi situacija primena bandymą susidoroti politiškai. „Aš tai vertinu kaip bandymą politiškai susidoroti su mano daugiamečiu verslo partneriu (G. Palucku – ELTA), pritempiant tam tikrus naratyvus prie patogių išvadų“, – penktadienį LRT televizijai teigė M. Milašauskas.

Visuomenininkui Andriui Tapinui ketvirtadienį paviešinus Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko iš dalies valdomų bendrovių „Emus“ ir „Garnio“ sąsajas, pats premjeras ir toliau tikina šių įmonių veikloje nedalyvaujantis jokia forma. „Ne kartą esu sakęs ir galiu tik pakartoti – įmonių veikloje ir valdyme aš nedalyvauju jokia forma.

Skandalingoje premjero Gintauto Palucko verslo paskolos istorijoje – vis daugiau naujų įtartinų faktų. Žurnalistas Andrius Tapinas skelbia gavęs informaciją apie „Emus“ susirašinėjimą su įmone, iš kurios planavo įsigyti prekių. Iš žinučių matyti, kad už pradedančiai, pernai įkurtai įmonei „Garnis“ skirtą lengvatinę paskolą galimai buvo pirktos prekės jo senesnei įmonei „Emus“, nors Paluckas aiškina, kad įmonės tarpusavyje visai nesusijusios.

Milijardinės vertės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui gerokai pabrangus ieškoma alternatyvių finansavimo šaltinių, jei pakankamų lėšų jam neskirtų Europos Sąjunga (ES), sako premjeras Gintautas Paluckas. „Ieškome alternatyvių finansavimo šaltinių, skirtų tam atvejui, jei ES kitoje finansinėje perspektyvoje (2028-2034 metų – BNS) neskirtų reikiamo finansavimo“, – po Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimo žurnalistams Rygoje sakė premjeras.

Rygoje penktadienį vyksiančiame Baltijos Ministrų Tarybos susitikime viešintis premjeras Gintautas Paluckas ragina griežtinti sankcijas Rusijai, o prieš jos agresiją kovojančiai Ukrainai tiesti kelią į NATO bei Europos Sąjungą (ES). „Mes sutarėme, jog privalu dėti pastangas siekiant stiprinti Ukrainos derybinę poziciją. Ukrainai reikia tvirtų ir ilgalaikių saugumo garantijų, įskaitant narystę NATO bei ES“, – kalbėjo premjeras.

Premjero Gintauto Palucko kėdę drebina skandalas. Valstybinis bankas skyrė maksimalią 200 tūkstančių eurų lengvatinę paskolą premjero verslui. Pinigai skiriami jauniems verslams, o G. Paluckas kaip tik pernai įkūrė naują įmonę, formaliai nesusijusią su jo 15 metų turimu verslu. Sprendimą skirti paskolą, pasak tyrimą atlikusios „Sienos“ žurnalistų, valstybinis bankas priėmė G. Paluckui jau einant premjero pareigas.

Su Pietų Korėjos parlamento pirmininku Woo Won-shiku abiejų šalių bendradarbiavimą aptaręs premjeras Gintautas Paluckas sako tikintis, kad šie santykiai išaugs į strateginę partnerystę. Kaip skelbiama ketvirtadienį išplatintame Vyriausybės pranešime, susitikimo metu akcentuota „dinamiška“ abiejų šalių ekonominių ryšių plėtra bei noras juos dar labiau stiprinti, vystant bendradarbiavimą dvišalės prekybos, finansinių technologijų, informacinių technologijų (IT), gynybos ir kitose srityse.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad socialiniuose tinkluose buvo iškraipyta informacija apie tai, kas turės ir kas neturės mokėti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. TV3 Žinių „Dienos komentare“ premjeras plačiau papasakojo apie siūlomą NT mokestį ir apie tai, kaip bus keičiamas atsiskaitymas už sveikatos paslaugas. Kaip jūs vertinate pokyčius dėl priemokų už sveikatos paslaugas? Žmonės piktinasi, kad panaikinus galimybę prisimokėti vėl padidės eilės prie gydytojų.

Iš dalies premjero Gintauto Palucko valdomai įmonei „Garnis“ lengvatinę penktadalio milijonų eurų vertės paskolą suteikęs nacionalinis plėtros bankas ILTE pradėjo vidinį auditą, kurį planuoja baigti per savaitę, sako įstaigos Stebėtojų tarybos pirmininkė Daina Kleponė. „Mes žiūrime rimtai į šitą situaciją, todėl šiandien pradėjome vidinį auditą.

Paaiškėjus, kad iš dalies premjerui Gintautui Paluckui priklausanti įmonė „Garnis“ iš nacionalinio plėtros banko ILTE gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tikslintis ir vertinti šią informaciją.  „Jei paaiškėtų faktinių duomenų, kurie turėtų būti vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, būtų sprendžiamas klausimas dėl sprendimo BPK nustatyta tvarka – pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – skelbiama STT puslapyje.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia nedaręs jokios įtakos nacionaliniam plėtros bankui ILTE dėl paskolos jo įmonei ir prašo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados dėl jo interesų.  Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ trečiadienį paskelbė, kad G. Paluckui jau einant premjero pareigas, jam iš dalies priklausanti baterijų sistemas planuojanti gaminti įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

Tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ ir „Laisvės TV“ paskelbus, jog Gintautui Paluckui jau einant premjero pareigas, jam iš dalies priklausanti baterijų sistemas planuojanti gaminanti įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE, valdančiųjų „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tyrimą vadina juokingu bei teigia nematantis Vyriausybės vadovo politinės atsakomybės ar interesų konflikto.  „Premjerui viskas pavaldu.

Neregėtos šio pavasario šalnos pridarė milžiniškų nuostolių ūkininkams. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad šalnos nukando 70-80 procentų būsimo vaisių ir uogų derliaus. O kai kur net ir 100 procentų. Lietuviai praktiškai liks be lietuviškų uogų ir vaisių, o jų augintojai – be pajamų, didės ir kainos. Žemės ūkio ministras dėl padarytos žalos prašo Europos Komisijos pinigų kompensacijoms, paskelbta ekstremali situacija.

Nors remia socialdemokratės Birutės Vėsaitės inicijuotą Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, premjeras Gintautas Paluckas neketina Seime telkti paramos šiam parlamentarų nevienareikšmiškai vertinamai iniciatyvai. „Kaip premjeras, neturėdamas šio projekto Vyriausybės programoje, aš tokių pastangų (telkti Seime paramą klausimui – ELTA) nedėsiu, bet kaip Seimo narys, Gintautas Paluckas, aš už jį balsavau“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė G. Paluckas.

Latvijos vyriausybės atstovams, maisto produktų gamintojams ir prekybininkams pasirašius susitarimą dėl produktų kainų mažinimo, Lietuva stebės, kaip jis veikia, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Palauksime tokių susitarimų efekto ir matysime, ar verta tai kartoti Lietuvoje“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams sakė jis, paklaustas, ar Lietuva neseks Latvijos pavyzdžiu.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog rengiant paraišką dėl Europos Sąjungos (ES) lengvatinės paskolos gynybai gavimo, Lietuvai teko sumažinti savo apetitą. Vyriausybės vadovo teigimu, iš pradžių ketinta prašyti 7 mlrd. eurų paskolos, tačiau šią sumą esą teks apkarpyti.  „Mes esame paskaičiavę savo poreikį arba galimybę teikti paraišką už beveik 7 mlrd. eurų“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Paluckas. „Tą apetitą reikės šiek tiek, matyt, apkarpyti“, – pridūrė jis.

Vyriausybei ketinant svarstyti siūlymą uždrausti papildomas priemokas už gydymą, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikisi, jog po šio sprendimo viešosios gydymo įstaigos galės teikti daugiau paslaugų ir dėl to trumpės eilės.

Seimas klimpsta ginčuose dėl mokesčių reformos. Verslo atstovai reikalauja ją kišti kuo giliau į stalčių, tačiau profsąjungos ir skurstančių gynėjai atvirkščiai – spaudžia parlamentarus mokesčius dar labiau didinti. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad reformos likimas parlamentarų rankose ir aiškina, kad didesnių mokesčių reikia ne tik atskirčiai mažinti ar viešosioms paslaugoms, bet ir šalies gynybai.

Seimui svarstant Finansų ministerijos mokesčių paketą, kuriam registruotas siūlymas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą kelti 1 proc. punktu iki 22 proc., premjeras Gintautas Paluckas tokią iniciatyvą vadina nepamatuota. „Yra pasiūlymų pateiktiems mokesčių įstatymų projektams nemažai, bet kol kas kažkokių kritinių ar odiozinių ar kažkokių labai nepamatuotų aš nematau, išskyrus gal vieną kitą – dėl PVM didinimo, ko tikrai nėra nei koalicinėje sutartyje, nei Vyriausybės programoje.

 Lietuvoje yra prieš valstybės interesus veikiančių asmenų, bet jų negalima vadinti penktąja kolona, nes jie neturi įtakos visuomenėje, teigia premjeras Gintautas Paluckas. „Taip, yra asmenų, kurie veikia, sakyčiau, teis riba priešiškai valstybės interesams, bet pavadinti juos penktąja kolona per didelė jiems garbė, nes įtakos visuomenėje nėra“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Pirmadienį prezidentui Gitanui Nausėdai prakalbus apie ryžtingesnių premjero Gintauto Palucko pasisakymų stoką, pastarasis tikina, jog pylos iš G. Nausėdos jis negauna.  „Mūsų santykiai su prezidentu labai konstruktyvūs, racionalūs ir ramūs – pylos neduodu nei aš, nei man, tiesą pasakius“, – antradienį žurnalistams sakė Vyriausybės lyderis.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pranešus apie ketinimus dėl šalnų skelbti ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu, premjeras Gintautas Paluckas sutinka, kad dalis ūkių po patirtų nuostolių be valstybės pagalbos gali ir neišgyventi.  „Iš tikrųjų pastarosios trys savaitės, kai prasidėjęs aktyvus augalų vegetacijos periodas, augalų žydėjimas, tikrai nusiaubė kai kuriuos sodus.

Šalies vadovui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad pirmąjį balsavimą Seime įveikęs Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas jam nėra artimas vertybiškai, premjeras Gintautas Paluckas antrina įstatyminės iniciatyvos autorei, socialdemokratei Birutei Vėsaitei, pareiškusiai, jog ne prezidentas turėtų aiškinti moterims, kaip joms reikėtų elgtis su savo kūnu.

Valdančioji koalicija šiuo metu yra stipri ir priima sprendimus, bet neaišku, kur nuves konfrontacija tarp mažesniųjų koalicijos partnerių, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Jeigu vertintume pagal rezultatą, šitie esminiai, labai esminiai mūsų visuomenės gyvenimo pakeitimai (antrosios pensijų pakopos pakeitimai, mokesčių pertvarka – BNS) bus įvykdyti.

Nacionaliniam transliuotojui LRT praėjusią savaitę pranešus, kad Rusijos kontroliuojamas fondas finansavo Lietuvoje dirbančius advokatus, prorusiškus asmenis, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad teisėsaugai ši informacija jau buvo žinoma, o jos veiksmų dar reikia šiek tiek palaukti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus nuo kitų metų trumpinti mokslo metus 5–10 klasių mokiniams, premjeras Gintautas Paluckas sako palaikantis tokį sprendimą. Politikas tikina, kad birželį dėl egzaminų sesijos įprastas ugdymas mokyklose nevyksta, tad, anot jo, ir nereikia to imituoti.

Išskyrus pavienius asmenis, skleidžiančius prokremlišką informaciją ir gaunančius finansavimą iš Rusijos kontroliuojamų fondų, Lietuvoje vadinamosios penktosios kolonos – nėra, įsitikinęs premjeras Gintautas Paluckas. Vis tik, ministras pirmininkas pabrėžia – šalies institucijos ir tarnybos turi atlikti savo darbą, jog nesusiformuotų prieš valstybės interesus veikiančiųjų grupės. „Aš gilinuosi į tą informaciją, kurią pateikia mūsų institucijos.

Kilus nesusipratimui dėl kitą savaitę vyksiančio valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduoties, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė rado mažiausiai žalingą išeitį, tvirtina premjeras Gintautas Paluckas. Nors Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) parengtame patikrinimo apraše pateikė skirtingą informaciją apie būsimą egzaminą, pasak ministro pirmininko, kritine klaida to vadinti nereikėtų. „Kalbėjau su ministre apie situaciją.

Premjeras Gintautas Paluckas nemano, kad praėjusią savaitę Seime pirminio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projekto nepalaikę koalicijos partneriai tokiu būdu kerštavo dėl anksčiau žlugusio balsavimo, naikinant socialdemokrato Arūno Dudėno teisinę neliečiamybę. „Tikrai koalicija nelaiko kažkokių tai asmeniškumų ar nuoskaudų dėl vienos ar kitos nedidelės klaidos“, – LRT televizijai pirmadienį teigė ministras pirmininkas.

Konservatoriai ir vėl bando padėti valdantiesiems – pateikė dar vieną idėją, kaip galima gynybai surinkti beveik milijardą, nedidinant mokesčių. Jie siūlo daugiau pinigų paimti iš valstybės valdomų įmonių uždirbtų pelnų. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas į tokią idėją žvelgia skeptiškai ir eilinį kartą klausia, kodėl konservatoriai šių sumanymų neįgyvendino visai neseniai, kai patys buvo valdžioje.