gintarė skaistė

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą.   „Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija ir jeigu yra intencijų keisti su Lietuvos banku susijusius įstatymus, reikalinga gauti ir Europos Centrinio Banko poziciją“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė ministrė. „Valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad LB šiemet pervesta įmoka į biudžetą yra per maža.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė nekeičia savo pozicijos ir neplanuoja pritarti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maitinimo sektoriui pratęsimui. Anot jos, didžiąja apimtimi dėl buvusios lengvatos naudą gaudavo greitojo maisto restoranai. „Vyriausybės pozicija visuomet buvo nuosekli – nepritarti šios lengvatos pratęsimui, kuri buvo įvesta tik pandemijos ribojimų metu, suteikiant lengvatą tam verslui, kuris negalėjo veikti.

Politikų bandymai surasti papildomų pinigų gynybai jau tampa politiniu farsu. Laisvės partija nusprendė surengti atskirą priešrinkiminį idėjų pristatymą – siūlo mažinti savivaldybėms tenkančią pinigų sumą, taip pat didinti akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui. Siūlo naikinti ir dyzelino lengvatą ūkininkams. Lietingą vidurdienį vyko sujudimas prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Ten rinkosi Laisvės partijos nariai ir gerbėjai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nekomentuoja Laisvės partijos trečiadienį pateiktų pasiūlymų dėl papildomų lėšų gynybai ir sako, kad Vyriausybė pateiks daugiausia palaikymo Seime galinčias sulaukti iniciatyvas.  „Gerai, kad partijos dalyvauja diskusijoje, siūlo savo variantus.

Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Fondas yra kuriamas, kad būtų galima surinkti papildomas mokestines pajamas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad egzistuoja poreikis kurti Europos Sąjungos (ES) finansinį instrumentą, kuris leistų Rusijos grėsmę patiriančioms valstybėms lengviau skolintis finansuoti gynybos vystymui.   „Manau, kad Europa galėtų sukurti finansų instrumentą panašų į turėtą per COVID-19 pandemiją, kuris leistu valstybėms, tokioms kaip Lietuva, kurios yra arčiau karo Ukrainoje, skolintis palankesnėmis sąlygomis.

Bendras Europos Sąjungos (ES) skolinimasis krašto apsaugos reikmėms suteiktų daugiau finansinių galimybių arti Rusijos esančioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, stiprinti gynybinius pajėgumus, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Europa galėtų turėti panašų finansinį instrumentą, koks buvo COVID-19 pandemijos metu, kai egzistavo bendro skolinimosi galimybė“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė G. Skaistė.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia žiūrėti atsakingai, ypač prisiimant naujų įsipareigojimų.  Pasak Gintarės Skaistės, 2025 metais skolai aptarnauti valstybės biudžete reikės papildomai apie 170 mln. eurų.  „Kitais metais, prognozuojama, kad reikės papildomai apie 170 mln.

Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėms bendrijoms. Skaičiuojama, kad tokia galimybe galės pasinaudoti apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, o bendra tokioms bendrijoms skiriama parama sieks 207 mln. eurų.