Gintaras Ažubalis

Rusijos planuojamas pajėgumų didinimas Vakarų karinėje apygardoje gali būti įgyvendintas per šešerius ar dešimt metų, bet kai kurie Lietuvos krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje iškelti uždaviniai bus pabaigti įgyvendinti gerokai po 2030-ųjų metų. Taigi Rusija bus nustekenta Ukrainoje, spės atsigauti, o mes tuo laiku vis dar galime būti nepasirengę gintis.  „Priminsiu, dvi šalys šalia mūsų, kaimynės, yra kare, jos kariauja.

Lietuvos aukščiausi politikai, skambiai paskelbę apie kuriamą diviziją Rusijos grėsmės akivaizdoje, karininkus privertė nusivilti, mat kariuomenės finansavimas turbūt neaugs. Atsargos karininkas Gintaras Ažubalis laiko tai klaida ir skatina savęs neapgaudinėti, nes netikėto puolimo atveju, šiuo metu vieni neapsigintume.

Lietuvos politikoje vis dar verda debatai, kiek turėtume skirti lėšų šalies gynybai. Dalis karo ekspertų tuo stebisi sako, kad jau iššvaistėme daug brangaus laiko, išsikeldami tikslus, kurių nesugebame įgyvendinti, o kalbų vis daugėja, o apčiuopiamų darbų – ne. Apie šią keblią situaciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo ne vienas aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje ėjęs, šalies atstovu prie NATO buvęs atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.

Lietuvos aukščiausi politikai skambiai paskelbę apie kuriamą diviziją Rusijos grėsmės akivaizdoje, karininkus privertė nusivilti, mat kariuomenės finansavimas turbūt neaugs. Mūsų gynybos ekspertai tikina, kad tai dar vienas ženklas, jog mūsų valdžios atstovai nesuvokia kokia grėsmė mūsų laukia ir vėl tinkamai nesirūpina mūsų saugumu.   Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Ar Lietuvai tikrai reikia tankų? Šis klausimas kelia daug ginčų ir aistrų. Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad valdžiai reikėtų apsispręsti, kokios kariuomenės norime, nes įsigyti planuojami tankai nedera prie iki šiol formuojamų lengvųjų pajėgų.

Dėl Ukrainos pakvietimo į NATO būta tiek lūkesčių, kad Švedijos prisijungimas prie Aljanso sulaukė daug mažiau dėmesio. Kokią įtaką Lietuvos saugumui daro Švedijos įstojimas į NATO laidoje „Dienos komentaras“ atsako atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis. Panašu, kad Švedija pagaliau tampa NATO nare. Kiek ir kaip tai didina Lietuvos saugumą? Ukrainos klausimui užgožus visą dienotvarkę, panašu, kad žmonės nelabai vertina šį įvyki, jog Švedija įstojo į NATO.

Mokantis iš Ukrainos karo pamokų, Lietuva nusprendė įsigyti įvairių fortifikacinių priemonių, kurios, kilus karui, turėtų stabdyti rusų įsiveržimą į šalies gilumą. Jau dabar rengiami planai, kur ir kada pasienyje su Baltarusija ir Rusija, atsiras keliolika specialių parkų, į kuriuos bus suvežti įvairūs betono blokai, prieštankiniai ežiai ir panašūs dalykai. Be to, ateityje kariuomenė pirks ir įvairaus tipo minų.

Po ilgo spaudimo Vokietija pagaliau pranešė, kad suteiks Ukrainai tankų „Leopard“. Taip pat ukrainiečiai laukia „dovanėlių“ ir iš už Atlanto – amerikietiškų „Abrams“. Tačiau, anot atsargos pulkininko Gintaro Ažubalio, esminio lūžio kare greičiausiai nebus. Pokalbis su G. Ažubaliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Pamėginkime greitai sudėti taškus ant į europietiškų tankų Ukrainai istorijoje.

Politikai kaltina vieni kitus dėl pažadėtos vokiečių brigados, kurios Lietuvoje galime ir nesulaukti, o neišlaikęs kaltinimų pažėrė net Vokietijos ambasadorius. Dar sunkiau Lietuvai pasiekiamos atrodo oro gynybos sistemos. Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad tai ne tik mūsų, bet ir visų sąjungininkų problema, nes daugelis tikisi, kad ukrainiečiai nusilpnins Rusijos pajėgas, todėl neskuba atstatyti savų pajėgumų.