giedrė norvilaitė

Atpigusia šiluma klaipėdiečiai džiaugėsi neilgai - už šildymą lapkričio mėnesį juos pasieks jau didesnės sąskaitos nei už spalį. AB "Klaipėdos energija" valdyba vakar patvirtino šilumos kainą, įsigaliosiančią nuo lapkričio 1 dienos. Ji bus 3 proc. didesnė nei galiojanti šiuo metu, t. y. 16,90 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio. Ši kaina dar derinama su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, o galutinė bus paskelbta iki šio mėnesio 25 dienos.

Paveldosaugininkų puolamą skulptorių Stasį Mišeikį, pastačiusį paminklą Sąjūdžiui ant akmens, paimto iš Skulptūrų parko, užstoja jo kūrimo darbuose dalyvavę klaipėdiečiai. Apginti menininką susiruošė ir pats Liberalų sąjūdžio nariai, sumąstę Sąjūdžio dvidešimtmetį įamžinti paminklu. Tašytas akmens gabalas, kurio į vietą negrąžinusiam skulptoriui skirta bauda, anot senųjų įvykių liudytojų, nebuvęs užfiksuotas kaip vertybė.

Verslininkams jau seniai baksnojant pirštu, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Lenkijos, šalies valdžia ekonomiką vis suka kitu keliu. Statistika iškalbinga - Lenkija vienintelė iš Europos Sąjungos šalių tęs augimą be recesijos, o Lietuvos perspektyvos - niūrios. Prasidėjus sunkmečiui, kitaip nei Lietuva - zloto susilpnėjimu, nepanaikintomis PVM lengvatomis ir panašiai - gaivinti ekonomiką užsimojusi Lenkija jau skina tokios valdžios politikos vaisius.

Gydyklas ir SPA centrą Palangoje statyti ketinantys verslininkai pateko į kuriozinę situaciją - Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio pasipriešinimo nenumaldo netgi kultūros ministro raštas, leidžiantis verslininkų planams pajudėti iš mirties taško. Kompleksą, kuriame gydymo bei pramogų tikslams būtų naudojamas mineralinis vanduo, bendrovė "Baltijos aktima" planuoja jau ne vienerius metus.

Kartą teko girdėti, kad Dievas, jeigu tik jis yra žemėje, turėtų gyventi Olandijoje - tokia graži ši šalis. Iš tiesų Nyderlandų peizažas su senoviniais vėjo malūnais, anksčiau naudotais, be kita ko, drenažui, gausybe laukinių paukščių ir vandens juosiamose pievose besiganančių karvių bei avių palieka įspūdį. Tačiau ši šalis - ne tiems, kuriems patinka laukinė gamta, nemačiusi žmogaus kojos.

Klimpstantieji į skolų liūną galės miegoti truputį ramiau - šalies valdžia ruošiasi nuo 7 iki 15 tūkstančių litų padidinti skolos ribą, kurią viršijus pinigų išieškojimas nukreipiamas į paskutinį būstą.

Išaugęs nedarbas ir sumažėję atlyginimai verčia gyventojus atsisakyti net valstybės paramos, skiriamos modernizuoti daugiabučiams namams. Ekonomikos pakilimo laikotarpiu su džiaugsmu sutikę dalyvauti Daugiabučių namų modernizavimo programoje, žmonės pradeda nerimauti, jog ši programa taps akmeniu po kaklu. Atsikando Anot kai kurių Kretingos gatvės 55 namo gyventojų, finansinė žmonių padėtis prastėjanti, palūkanos esančios tikrai nemažos - per 10 proc.

"Sodros" biudžeto deficitui jau kopiant per milijardą litų, ekspertai vis garsiau kritikuoja jo skylių lopymą ir teigia, kad problemos pagaliau reikia imtis iš esmės. Už struktūrinį problemos sprendimą pasisako ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Finansų ekspertai vieningai kalba apie tai, kad skylių kamšymas didinant į "Sodrą" nukeliaujančias įmokas gerovės neatneš, tuo tarpu šalies valdžia būtent tokių žingsnių ir ketina imtis.

Maisto pramonės atstovai tikina, kad dėl Seimo sprendimo dviem procentiniais punktais didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) neišvengiamai turės didėti maisto produktų kaina. Didelė mokesčių našta ir smukęs vartojimas esą nebepaliko jokių rezervų. Tik prekybininkai vis dar viliasi, jog brangs ne viskas arba ne tiek, kiek padidės PVM. Įstatymo pataisas, kuriomis šiemet jau nuo 18 iki 19 proc.