gerhardas schroderis

Pamirškite „Twitter“ trolius, reklaminius skelbimus „Facebook“ ir daugiakalbius propagandinius tinklapius – didžiausia Rusijos grėsmė Vakarų demokratijoms yra susijusi su didžiuliu grynųjų pinigų kiekiu, kurį rusai išsiveža iš savo šalies ir saugoja juos Vakaruose. Šių pinigų korupcinis potencialas yra neribotas, tačiau tiek vis labiau save izoliuojanti Rusija, ir vis labiau antirusiški Vakarai mažai daro, kad pristabdytų šį srautą.

Vokiečiai šiam dalykui apibūdinti turi vieną žodį – „Männerfreundschaft“ (vok. vyriška draugystė). Keturis kartus vedęs ir išsiskyręs, Gerhardas Schroderis parėmė savo politinę ir verslo karjerą ryšiais su žmonėmis, kuriuose įžvelgia tuos pačius alfa patinus.

Vokietijos kanclerė ir jos pagrindinis priešininkas Martinas Schulzas sekmadienį susitiko savo vienintelėje televizijos debatų laidoje per visą rinkimų kampaniją prieš rugsėjo 24-ąją įvyksiančius rinkimus. Iki rinkimų liko trys savaitės, o socialdemokratui M. Schulzui šie televizijos debatai, tikėtina, bus paskutinis šansas iš esmės pakeisti atotrūkį, kuris skiria jį ir rinkimų lyderę A. Merkel, kuri balotiruojasi jau ketvirtajai kadencijai paeiliui.

Rusiškų dujų tiekimas į Europą didėja, tačiau europiečiai ieško vietos alternatyvų – tiesa, vangiai. Spalio 8 d. įvykęs dujotakio „Nord Stream“ („Šiaurės srauto“) antrojo vamzdžio paleidimas buvo suderintas su Rusijos prezidento Vladimiro Putino 60-mečiu. Prie atidaromos sklendės pasirodė ir Vokietijos ekskancleris Gerhardas Schroderis – dabar „Gazprom“ darbuotojas. Atidarymo proga V. Putinas įrašė kreipimąsi, kad „Gazprom“ sugebės tenkinti didėjančius Europos energetinių išteklių poreikius.

Kai Rusijos koncernas GAZPROM pasirašė su Vokietija sutartį dėl Nord Stream dujotiekio, kadenciją pabaigęs vokiečių federalinis kancleris Gerhardas Schroderis truputį pakeitė karjeros kryptį – išėjo dirbti į savo paties palaimintą projektą su milijoniniu atlyginimu. Lietuvoje gali įvykti ir atvirškščiai. Gerą sandorį valstybinei įmonei įpiršusios bendrovės geras vadybininkas ateina į tą valstybinę įmonę.

Edwardas Lucasas, knygos „Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“ autorius, tvirtina, kad Europos sprendimas atnaujinti derybas su Rusija dėl bendradarbiavimo sutarties yra Baltijos šalių išdavystė. Savo straipsnyje pateikdamas scenarijų, kaip Rusija gali „susitvarkyti“ su Estija, E. Lucasas ragina Europos Sąjungą išdrįsti stoti prieš Kremlių, kurio politika yra aiški: „Europai reikia mūsų labiau nei mums jų“. „Taigi, santykiai su Rusija yra kaip visada.

Lietuvos politikai – Seimo nariai ir partijų lyderiai reiškia susirūpinimą dėl byrančios bendrovės „Leo LT“, kuri valdo Lietuvos energetikos ūkį, valdybos griūties. Viešai pateikiami paaiškinimai daugumos jų visiškai neįtikina. Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas portalui „Balsas.lt“ tvirtino, kad staigus bendrovės vadovo Rymanto Juozaičio atsistatydinimas dėl formaliai suprantamos priežasties slepia daug gilesnius procesus.

Buvęs Vokietijos ministras pirmininkas Gerhardas Schroderis puolė ginti Maskvos karinius veiksmus Gruzijoje ir apkaltino Vakarus dėl siekio „apsupti“ Rusiją Vidurio Europoje dislokuojant JAV priešraketinės gynybos skydą bei pripažįstant Kosovo nepriklausomybę, rašo „EU Observer“. Priminsime, kad, baigęs premjero kadenciją, G. Schroderis pasuko dirbti ne kur kitur, o į Rusijos valstybinį dujų monopolininką „Gazprom“....

Berlynas, šių metų liepos vidurys. Susitinka trise - bendrovės „Nord Stream“, kurios 51 proc. akcijų valdo „Gazpromo“ tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis, bendrovės vykdomasis direktorius, kadaise - Rytų Vokietijos saugumo tarnybos „Stasi“ karininkas ir tuomečio KGB papulkininkio Vladimiro Putino bičiulis Matthiasas Warnigas bei buvęs Suomijos premjeras ir parlamento pirmininkas Paavo Lipponenas.