gazpromui

Prieš pusmetį Rusija pristatė „Turkų srauto“ dujotiekio projektą. Jis buvo pozicionuojamas kaip alternatyva užstrigusiam „Pietų srauto“ projektui, kuriam kol kas neįveikiama kliūtimi tapo Maskvos nesutarimai su Europos Sąjunga ir nenoras priimti jos taisyklių energetikos rinkos reguliavimo sferoje. Atsisakydama „Pietų srauto“ (arba blefuodama, kad atsisako), Rusija tikriausiai siekia parodyti, kad savo strateginiams energetiniams interesams realizuoti ji gali rasti ir kitų partnerių.

Rusija sumažins dujų tiekimą Europai, jeigu Ukraina vogs jas iš tranzitinio dujotiekio savo poreikiams tenkinti, perspėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris tačiau pridūrė turįs vilties, kad to nebus. „Esama didelių tranzito pavojų. Jeigu mes pamatysime, kad mūsų partneriai Ukrainoje, lygiai taip kaip 2008 metais pradės nesankcionuotai imti dujas iš eksporto vamzdynų sistemos, tai mes, lygiai taip kaip 2008 metais, nuosekliai pagal pavogtą kiekį mažinsime tiekimą“, – sakė jis.

Premjeras Algirdas Butkevičius „Žinių radijui” sakė, kad šildymas kitąmet turi pigti nuo 10- ties iki 20-ties procentų. Jis atmeta šilumininkų tvirtinimus, kad negrąžinus jiems permokos "Gazpromui", šiluma pigs tik 8 procentais.   „Jau nuo šių metų liepos 1 dienos buitiniams vartotojams yra taikoma nuolaida, o šilumos gamintojams nuolaida taikoma nuo gegužės 1 dienos. Tai yra 20 procentų. Ir jie iki sausio 1 dienos turi pasiskaičiuoti, kokia bus šilumos kaina.

Antradienį miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams aiškinta apie situaciją, susiklosčiusią po penktadienį vykusio „Kauno energijos„ akcininkų susirinkimo, nepritarusio šios bendrovės valdybos pozicijai duoti sutikimą „Gazpromui“ parduoti Kauno termofikacijos elektrinės akcijų paketą Lietuvos verslininkui. Pabrėžta, jog valdybos sprendimas yra teisėtas, nors jis nesutampa su akcininkės - Kauno miesto savivaldybės - nuomone.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) įvertinimą apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokia informacija teikiama kasmet. Blogis Latvių gatvėje Nė kiek nestebina, kad prie paslapčių prileisti ir VSD medžiagą komentuojantys asmenys aiškina, jog didžiausia grėsmė Lietuvai susijusi su energetika. Esą mūsų šalies energetinės nepriklausomybės projektams daroma didelė įtaka iš šalies.

Valdžios vyrai ir moterys vienu balsu tvirtina, kad krizės neįveiksim, jei neapkarpysim socialinių išmokų jaunoms mamoms ir pensininkams. Negi tai protingiausias kelias, stengiantis įveikti vis gilėjančią krizę. Atsakingai pareiškiu – NE. Visa bėda tame, kad ir premjeras A. Kubilius ir jo gvardija keistų ministerių krizės įveikimą supranta tik grynai biurokratiškai karpant biudžetą ir didinant mokesčius.

Miškų apsuptyje, vos 10 minučių kelio nuo sostinės centro - nameliukas. Dailus su puikiu sklypu. Greta - dar trys. Tačiau LNK „Paskutinei instancijai“ svarbiausias vienas. Tas, kuris priklauso Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui Virgilijui Valančiui. Vyriausiasis administracinis teismas yra paskutinė instancija sprendžiant su nelegaliomis ir kitaip kreivomis statybomis susijusias bylas.

„Nors Lietuva šiandien už dujas moka brangiausiai, jos užsienio reikalų ministras V. Ušackas ėmėsi tarpininkauti Ukrainai ir Rusijai jos ginče dėl dujų kainų. Tai jau net ne juokinga – tiesiog absurdiška. Mūsų ministras rūpinasi, kad ne Lietuva, bet viena užsienio valstybė dujas iš kitos užsienio valstybės galėtų pirkti pigiau.

Anot politikės, jei bus priimtos naujos įstatymų pataisos, strateginių įmonių akcijos galės būti įkeistos bankams. Europarlamentarės Onos Juknevičienės teigimu, jos taip pat galėtų atitekti eurointegracijos bei transatlantinių kriterijų neatitinkančioms užsienio įmonėms. „Pavyzdžiui, „VP Market“ savo „ Leo LT“ akcijas galėtų perleisti „Gazpromui“, – lrt.lt teigė politikė.