Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
aiskiai pamoketas reportazas, turejau gera nuomone apie zurnalistus, bet cia aiski " savo" stumimo formule, gaila , kad zurnaliste pasirase ant tuscio lapo
2008 metų birželio 18 dieną Prezidentas Valdas Adamkus pateikė J. Prapiesčio kandidatūrą Seimui laikinai skirti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas (nes LAT pirmininką galima skirti tik tuomet, kai baigiamas formuoti visas teismo teisėjų korpusas). Prieš tokį ketinimą siūlyti Joną Prapiestį į minėtas pareigas protestavo Investicinės Kauno holdingo kompanijos (KHK, priklausiusios iš Lietuvos gyventojų indėlius rinkusiam ir skandalingai bankrutavusiam EBSW koncernui), indėlininkai, kurie 2008 metų birželio 27 dieną surengė mitingą prie Prezidentūros.[1]
Piliečių Santalka išplatino viešą laišką Respublikos Prezidentui, ragino nuodugniai susipažinti su Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti surinkta medžiaga, atkreipė dėmesį, jog 1992-1996 metais tuometinė LDDP Vyriausybė, kurioje vienas iš ministrų buvo Jonas Prapiestis, vadovavęs Teisingumo ministerijai, perdavė į EBSW koncerno rankas Valstybinį komercinį banką ir teikė šiam koncernui dosnias paskolas su valstybės garantija. Būtent dėl šios Vyriausybės globotos verslo grupuotės veiksmų piliečiai ir valstybė prarado daugiau nei 2 milijardus litų – tuo metu tai sudarė pusę metinio Lietuvos biudžeto.[2] Vyriausybė nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, kad buvo sudarytos sąlygos EBSW koncernui perimti apie 150 sėkmingai dirbusių šalies įmonių, kurios vėliau buvo sužlugdytos. Piliečių Santalka išreiškė nuogąstavimus, kad EBSW koncerno bylos gali būti nagrinėjamos ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme; tokiu atveju J. Prapiesčio paskyrimas šio teismo vadovu dar labiau sumažintų pasitikėjimą teismais ir suduotų stiprų smūgį teisingumo šalyje pasigendantiems ir jo laukiantiems žmonėms.
J. Prapiesčio vadovaujama Teisingumo ministerija 1992 m. gruodžio 23 d. išvadoje (Nr. 01-03-761 „Dėl Lietuvos valstybinio komercinio banko statuto patvirtinimo“) bandė tik atkreipti Vyriausybės (bet ne visuomenės) dėmesį, kad, atsižvelgiant į Komercinių (akcinių) bankų įstatymo 1 straipsnį, valstybinių komercinių bankų statutai Lietuvos banko teikimu tvirtinami Seimo nutarimais; atskirais atvejais, kai yra Seimo pavedimas, tokių bankų statutus gali tvirtinti Vyriausybė, tačiau vis tiek Vyriausybė (Ministras Pirmininkas Bronislovas Lubys, finansų ministras Eduardas Vilkelis) 1992 metų gruodžio 31 dienos nutarimu Nr. 997 „Dėl Lietuvos valstybinio komercinio banko laikinojo statuto patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 1993, Nr. 3-67) neteisėtai patvirtino Lietuvos valstybinio komercinio banko laikinąjį statutą, nustatė, kurie Lietuvos banko skyrių aktyvai ir pasyvai yra perimami, nors Komercinių (akcinių) bankų įstatyme iš viso nebuvo numatyta laikinojo statuto (priėmimo) galimybės. Be to, Lietuvos valstybinio komercinio banko laikinasis statutas buvo patvirtintas ne Seimo nutarimu, nebuvo ir Seimo pavedimo Vyriausybei tvirtinti Lietuvos valstybinio komercinio banko statutą.
Teisingumo ministerija, praėjus daugiau nei 1 metams - t.y. 1994 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-05-37/40 - Vyriausybei išreiškė nuomonę, jog Vyriausybė viršijo savo kompetenciją nustatydama išimtinę LVKB akcininkų susirinkimo teisę tvirtinti šio banko statuto pakeitimus ir papildymus, kadangi statutuose patvirtino tokią bankų pagrindinio kapitalo struktūrą, dėl kurios neteko kontrolinio akcijų paketo, kas prilygintina valstybinių bankų privatizavimui Lietuvos Respublikos įstatymų nenumatytais pagrindais.[3]
Kaltinimus dėl Valstybinio komercinio banko perleidimo EBSW koncernui J. Prapiestis atrėmė nurodomis į (gana pasyvią) tuometinės Teisingumo ministerijos poziciją - tai yra ministerijos teiktus raštus (nuomonę, išvadą) Vyriausybei dėl Lietuvos valstybinio komercinio banko laikinojo statuto pakeitimo, kad buvo pažeisti įstatymai.
J. Prapiestis teisinosi, jog jokie įstatymai nenumatė Teisingumo ministerijai tuo metu kuruoti su privatizavimu ir bankininkyste susijusių klausimų, todėl esą yra be jokio pagrindo kaltinamas dėl aplaidžiai atliktų pareigų. Buvęs teisingumo ministras tvirtino, kad jeigu tokia logika vadovautis, tuomet visos valdžios institucijos, kurios tuo metu dirbo, taip pat ir Vyriausybė, Seimas, teisėsauga, turėtų klauptis ir atgailauti, kad teisinėje valstybėje tokie kaltinimai turi būti grindžiami faktais, nuorodomis į teisės aktus.[4]
Piliečių Santalka išplatino viešą laišką Respublikos Prezidentui, ragino nuodugniai susipažinti su Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti surinkta medžiaga, atkreipė dėmesį, jog 1992-1996 metais tuometinė LDDP Vyriausybė, kurioje vienas iš ministrų buvo Jonas Prapiestis, vadovavęs Teisingumo ministerijai, perdavė į EBSW koncerno rankas Valstybinį komercinį banką ir teikė šiam koncernui dosnias paskolas su valstybės garantija. Būtent dėl šios Vyriausybės globotos verslo grupuotės veiksmų piliečiai ir valstybė prarado daugiau nei 2 milijardus litų – tuo metu tai sudarė pusę metinio Lietuvos biudžeto.[2] Vyriausybė nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, kad buvo sudarytos sąlygos EBSW koncernui perimti apie 150 sėkmingai dirbusių šalies įmonių, kurios vėliau buvo sužlugdytos. Piliečių Santalka išreiškė nuogąstavimus, kad EBSW koncerno bylos gali būti nagrinėjamos ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme; tokiu atveju J. Prapiesčio paskyrimas šio teismo vadovu dar labiau sumažintų pasitikėjimą teismais ir suduotų stiprų smūgį teisingumo šalyje pasigendantiems ir jo laukiantiems žmonėms.
J. Prapiesčio vadovaujama Teisingumo ministerija 1992 m. gruodžio 23 d. išvadoje (Nr. 01-03-761 „Dėl Lietuvos valstybinio komercinio banko statuto patvirtinimo“) bandė tik atkreipti Vyriausybės (bet ne visuomenės) dėmesį, kad, atsižvelgiant į Komercinių (akcinių) bankų įstatymo 1 straipsnį, valstybinių komercinių bankų statutai Lietuvos banko teikimu tvirtinami Seimo nutarimais; atskirais atvejais, kai yra Seimo pavedimas, tokių bankų statutus gali tvirtinti Vyriausybė, tačiau vis tiek Vyriausybė (Ministras Pirmininkas Bronislovas Lubys, finansų ministras Eduardas Vilkelis) 1992 metų gruodžio 31 dienos nutarimu Nr. 997 „Dėl Lietuvos valstybinio komercinio banko laikinojo statuto patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 1993, Nr. 3-67) neteisėtai patvirtino Lietuvos valstybinio komercinio banko laikinąjį statutą, nustatė, kurie Lietuvos banko skyrių aktyvai ir pasyvai yra perimami, nors Komercinių (akcinių) bankų įstatyme iš viso nebuvo numatyta laikinojo statuto (priėmimo) galimybės. Be to, Lietuvos valstybinio komercinio banko laikinasis statutas buvo patvirtintas ne Seimo nutarimu, nebuvo ir Seimo pavedimo Vyriausybei tvirtinti Lietuvos valstybinio komercinio banko statutą.
Teisingumo ministerija, praėjus daugiau nei 1 metams - t.y. 1994 m. sausio 11 d. rašte Nr. 01-05-37/40 - Vyriausybei išreiškė nuomonę, jog Vyriausybė viršijo savo kompetenciją nustatydama išimtinę LVKB akcininkų susirinkimo teisę tvirtinti šio banko statuto pakeitimus ir papildymus, kadangi statutuose patvirtino tokią bankų pagrindinio kapitalo struktūrą, dėl kurios neteko kontrolinio akcijų paketo, kas prilygintina valstybinių bankų privatizavimui Lietuvos Respublikos įstatymų nenumatytais pagrindais.[3]
Kaltinimus dėl Valstybinio komercinio banko perleidimo EBSW koncernui J. Prapiestis atrėmė nurodomis į (gana pasyvią) tuometinės Teisingumo ministerijos poziciją - tai yra ministerijos teiktus raštus (nuomonę, išvadą) Vyriausybei dėl Lietuvos valstybinio komercinio banko laikinojo statuto pakeitimo, kad buvo pažeisti įstatymai.
J. Prapiestis teisinosi, jog jokie įstatymai nenumatė Teisingumo ministerijai tuo metu kuruoti su privatizavimu ir bankininkyste susijusių klausimų, todėl esą yra be jokio pagrindo kaltinamas dėl aplaidžiai atliktų pareigų. Buvęs teisingumo ministras tvirtino, kad jeigu tokia logika vadovautis, tuomet visos valdžios institucijos, kurios tuo metu dirbo, taip pat ir Vyriausybė, Seimas, teisėsauga, turėtų klauptis ir atgailauti, kad teisinėje valstybėje tokie kaltinimai turi būti grindžiami faktais, nuorodomis į teisės aktus.[4]
zmones, kol neissirinksim rimto, neskudurinio ,gelezinio prezidento, maudys ir nurengines, sodins be kaltes........ Laikas.
visi jie iki vieno yra nusikalteliai ir bus teisiami uz lietuviu tautos genocida(pedofilai dar ir uz nusikaltimus pries vaikus).
Problema labai rimta, senieji teisės sergėtojai tempia į teisėsaugos sistemą savo ir savo draugų atžalas, bei savo giminaičius ir taip užkertamas kelias laipsniškam sistemos darbuotojų atsinaujinimui tikrai gabiais ir pasišventusiais tarnybai darbuotojais.
Apie Lietuvos laivyną.Draugelis pasakė,didžiausia gyvenimo klaida ,kad nedalaukiau galo dar būtau milijonierius.O, apie Grybauskaitę ,naujas mesijas, kaip AMB valio.
Justitia est fundamentum regnorum.
LRT archyvuose turėtų būti "savaitės"įrašas,autorė J.Lapienienė.Tame siužete rodomi filmuoti kadrai iš steigiamojo EBSW vakarėlio,viename iš kadrų šmėkšteli ir Mieželio veidas su vyno taure rankoje.Gal tai sudeda visus taškus ant"i".Naivuoliams turėčiau priminti - šv.Grybauskaitės prasukimo ir piarinimo kampanija identiška Admakaus ,tuomet irgi darbavosi"nesamas"rinkimų štabas.
dabar dar grybauskaite isrinim ir ji visas problemas akimirksniu isspres. prie partijos prisiplake, padare karjera veliau lietuvos biurokratiniam aparate, oa dabar briuselyje daro. kazkaip negirdeti, kad ji butu siena stojusi pilieciu ginti kokiu nors principiniu klausimu.
su visais draugauja, ir visiems gera.
kai bus prezidente irgi bus gera ir teisejams ir leo ir visiems kam reikia.
su visais draugauja, ir visiems gera.
kai bus prezidente irgi bus gera ir teisejams ir leo ir visiems kam reikia.
Ir vėl viltis galima dėti į G.G. atėjimą į Daukanto aikštę. Niekas kitas tvarkos šiame mėšlyne neįves apart jos. Senelis tampomas už virvučių lopatologų, komtiesiečių, jis kad tik daugiau nieko nebedarytu, nes kiekvienas jo krustelėjimas vien nuostoliai šaliai. Apkaltos jis vertas, bet nebėra laiko.
REKLAMA
REKLAMA
Teisėjų klano globotiniai: nuo EBSW iki „Leo LT“