gazprom

Lietuva atmetė iš magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos rangovo konkurso pašalintos Baltarusijos dujotiekių tiesimo bendrovės „Beltruboprovodstroj“ pernai Vyriausybei pateiktą 10 mln. eurų vertės pretenziją.     Energetikos ministerija, Vyriausybės įgaliota atstovauti valstybei ginče su Baltarusijos įmone, BNS pranešė vasario pabaigoje pateikusi atsakymą „Beltruboprovodstroj“ dėl jos pareikštų pretenzijų.

Lietuva galutinai pralaimėjo beveik aštuonerius metus trukusį ginčą su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų kompensacijos už per brangiai 2004–2012 metais pirktas rusiškas gamtines dujas. Švedijos Aukščiausiasis Teismas 2019-ųjų gruodį atmetė Lietuvos prašymą peržiūrėti jai nepalankų šios šalies Apeliacinio teismo sprendimą – pastarasis nepakeitė 2016 metų Sokholmo arbitražo sprendimo.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad Lietuva deramai rūpinsis penktosios kartos mobiliojo ryšio (5G) saugumu ir diegdama technologiją įvertins Kinijos keliamas grėsmes, sako naujasis JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas. „JAV tikslas yra, kad šalys, su kuriomis glaudžiai dirbame, imtųsi veiksmų, kurie padėtų apsaugoti jų ir mūsų, kaip sąjungininkės, saugumą“, – interviu BNS sakė ambasadorius.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka dar kartą pažėrė priekaištų Maskvai, esą ji neįvykdė pažado, duoto perimant Baltarusijos magistralinius dujotiekius, pradėti gamtines dujas tiekti Rusijos vidaus kainomis. „Baltarusija nori pačių geriausių, malonių ir draugiškų santykių su broliška tauta. Bet jei jūs, nusipirkdami mūsų „Beltransgaz“, pažadėjote per penkerius metus pasiekti pas mus Rusijos kainų lygį, padarykite tai.

2019 m. Rusijos energetikos sektoriaus kompanijos aktyviai siekė išlaikyti ir stiprinti savo pozicijas Baltijos šalių rinkoje, domėjosi strateginiais Lietuvos energetikos sektoriaus projektais, skelbiama antradienį išplatintame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Ignitis grupės“ valdoma elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Ignitis“ susitarė su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų importo 2020 metais, tačiau galutinai pasirašyti susitarimą numatoma sausį.  „Dėl dujų tiekimo 2020 metams susitarta (...) „Gazprom“ dujų tiekimas iš esmės vyksta pagal 2017 metais pasirašytą rėminę sutartį, kiekvieniems metams pasirašant atskirą susitarimą.

Bulgarija pirmadienį pranešė, kad nuo sausio mėnesio Rusijos dujos į šią šalį bus tiekiamos per po Juodąja jūra nutiestą dujotiekį „TurkStream“, aplenkiant Ukrainą. „Sudarėme susitarimą su „Gazprom“ dėl tiekiamų dujų skirstymo stoties pakeitimo“, o nuo šiol dujų skirstymo punktu taps stotis „Strnadža 2“, esanti Turkijos ir Bulgarijos pasienyje, pranešė Bulgarijos energetikos ministrė Temenuzhka Petkova. Šis žingsnis leis sutaupyti 70 milijonų levų (35 mln.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ sutiko sumokėti 2,9 mlrd. JAV dolerių (2,6 mlrd. eurų) Ukrainos dujų įmonei „Naftogaz“, kad užbaigtų seniai besitęsiantį ginčą dėl dujų tranzito į Europą įkainių, šeštadienį paskelbė Rusijos naujienų agentūros. Pranešimuose sakoma, kad „Gazprom“ vadovas sutiko su 2018 metų vasarį Stokholmo arbitražo teismo priimtu sprendimu, kai abi šalys „iš principo“ pasiekė susitarimą dėl rusiškų dujų tranzito į Europą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasirašė JAV sankcijas bendrovėms, statančioms Rusijos dujų eksporto į Vokietiją vamzdyną „Nord Stream 2“, Amerikos Kongresui išreiškus nuogąstavimų, kad šis projektas suteikia Kremliui pavojingą svertą spausti Vašingtono sąjungininkes Europoje. Sankcijos, kurioms priešinosi Europos Sąjunga, buvo įtrauktos į didžiulės apimties gynybos išlaidų projektą.

Aukšto lygio derybos su Ukraina dėl dujų tranzito nuo 2020 metų bus tęsiamos penktadienį Minske, pranešė žurnalistams Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Derybos nėra techninės – [jos] aukšto lygio. „Gazprom“ [atstovaus] bendrovės vadovas Aleksejus Mileris“, – pranešė kompanija. Ketvirtadienį per derybas Berlyne abi šalys susitarė dėl protokolo visais Rusijos ir Ukrainos santykių dujų sektoriuje klausimais. Nuspręsta, kad šios gairės turi būti patvirtintos aukščiausiu lygiu.

Rusija suinteresuota ne tik pasirašyti dujų tranzito sutartį su Ukraina, bet ir ją vykdyti, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog mes neketiname pasirašyti sutartį tam tikram laikui tam, kad po to nutrauktume tranzitą. Ne. Mes tuo nesuinteresuoti. Tai patogus maršrutas, mes norime“, – sakė V. Putinas per tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją.

Rusijos televizija trečiadienį pradeda rodyti populiarų komedinį serialą, kuriame vaidina gegužę Ukrainos prezidento pareigas pradėjęs eiti Volodymyras Zelenskis.  Serialas „Liaudies tarnas“ pradedamas rodyti atsinaujinus pastangoms užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje.    Serialą rodys pramoginė televizija TNT. Pirmoji jo serija bus parodyta praėjus dviem dienoms po pirmųjų tiesioginių V. Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybų Paryžiuje.

Rusijos ir Ukrainos prezidentų Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikime Paryžiuje pirmadienį nepavyko galutinai sutarti dėl gamtinių dujų problemų sprendimo bei tarpusavio teisminių pretenzijų atsiėmimo, pranešė Kremlius. Savo ruožtu Ukrainos premjeras neatmetė „dujų karo“ su Rusija galimybės. „Kol kas galutinių susitarimų pasiekti nepavyko.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ jų per Ukrainą tranzitu sausį-lapkritį nukreipė 2,9 proc. daugiau nei prieš metus – 81 mlrd. kubinių metrų, pranešė Ukrainos magistralinių dujotiekių ir požeminių dujų saugyklų operatorė „Ukrtransgaz“. Rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą vien tik į Europą padidėjo 3,1 proc. iki 78,96 mlrd. kubų. Praėjusį mėnesį, palyginti praėjusių metų lapkričiu, Rusija dujų eksportą per Ukrainą padidino 15,4 proc.

Vokietija pateikė apeliaciją dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nutarties, kuria apribojamos Rusijos koncerno „Gazprom“ galimybės naudotis „Opal“ vamzdynu – pagrindine dujotiekio „Nord Stream 1“ sausumos atšaka Vokietijoje, pranešė Lenkijos radijas. ESTT rugsėjį atšaukė Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl „Opal“ dujotiekio pajėgumų panaudojimo, pripažindamas jį neatitinkančiu ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimų bei pagrindinių solidarumo energetikos sektoriuje principų.

Lenkijos valstybinė dujų bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pranešė informavusi Rusijos koncerną „Gazprom“ apie gamtinių dujų pirkimo sutarties nutraukimą po 2022 metų. PGNiG ir „Gazprom“ 1996-ųjų rugsėjį pasirašyta rusiškų dujų tiekimo Lenkijai sutartis skelbia, jog likus trejiems metams iki sutarties numatomo nutraukimo, tai yra ne vėliau 2019 metų gruodžio 31 dienos, šalys privalo deklaruoti bendradarbiavimą po 2022 metų.

 Lietuva ketina dalyvauti teisminiame ginče dėl Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream“ per Baltijos jūrą. Bylą nagrinėja Europos Sąjungos Bendrasis Teismas.  Nutiesto „Nord Stream“ bei tiesiamo „Nord Stream 2“ projektą valdančios bendrovės teismo prašo panaikinti, jų teigimu, Europos Sąjungos (ES) direktyvose numatytas „diskriminacines priemones“. Lietuva ketina palaikyti Europos Parlamento (EP) bei Tarybos pusę ir sieks, kad ieškiniai būtų atmesti.

Jei Rusijai ir Ukrainai nepavyks susitarti dėl gamtinių dujų tranzito nuo 2020-ųjų, jos Europoje artėjančią žiemą gali gerokai pabrangti, prognozuoja Vokietijos bendrovės „Wintershall Dea“ vadovas Mario Mehrenas. „Rusijai ir Ukrainai nesusitarus dėl dujų, jos tikrai brangtų. Prisimenant šaltą 2017-2018 metų žiemą, kai „Nord Stream 1“, dujotiekis „Yamal-Europe“ per Baltarusiją ir Ukrainos dujų tranzito koridorius veikė visu pajėgumu, kainos šuolis dėl tokio tiekimo sutrikimo gali būti esminis.

Ukrainos valstybinė energetikos grupė „Naftogaz“ pranešė pateikusi Rusijos koncernui „Gazprom“ konkrečių pasiūlymų dėl dujų tranzito po 2019 metų, tai yra baigus galioti dabartinei sutarčiai. Anot „Naftogaz“, 2020-2024 metais, rusiškų dujų tranzito per Ukrainą įkainis, jo metinėms apimtims siekiant 60 mlrd. kubinių metrų, būtų 3,21 JAV dolerio už 1 tūkst. kubų perpumpavimą 100 kilometrų, o 90 mlrd. kubų – 2,56 dolerio. Šiemet šis įkainis yra 2,61 dolerio.

Prieš 20 metų Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Nuo tol jis vadovauja šiai šaliai nuolat demonstruodamas didžiules ambicijas. Tiesa, susimokėti už tai skaudžią kainą tenka jos gyventojams. Vladimirą Putiną prieš 20 metų B. Jelcinas pristatė kaip Rusijai būtinų reformų garantą. Jau po pirmųjų kelių valdymo metų reformų ir valdžios uzurpavimo santykis pradėjo stipriai keistis pirmųjų nenaudai.

Lietuvos Vyriausybė Baltarusijos įmonę iš Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) rangovo konkurso pašalino dėl jos verslo ryšių su Rusijos bendrovėmis ir kontaktų su riziką keliančiais asmenimis, rodo BNS turimi dokumentai. Kauno bendrovės KRS ir Baltarusijos „Beltruboprovodstroj“ konsorciumas magistralinio dujotiekio į Lenkiją statybos konkurse pasiūlė mažiausią kainą – 74,9 mln. eurų be PVM, tačiau buvo pašalintas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

Siekdama išnaudoti visas galimybes iš „Gazprom“ prisiteisti 1,4 mlrd. eurų vartotojų permokos už gamtines dujas kompensaciją ir kartu panaikinti teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų „Gazprom“ atlyginimo, Lietuva kreipėsi į Švedijos Aukščiausiąjį teismą, prašydama peržiūrėti Švedijos apeliacinio teismo liepos mėnesį priimtą sprendimą, kuriuo nuspręsta neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo Lietuvos byloje prieš „Gazprom“.   Tikimasi, kad Teismas sprendimą, ar priimti Lietuvos prašymą...

Rusijos BBC padalinys atliko tyrimą ir paviešino Vladimiro Putino vyresniosios dukters – Marijos Voroncovos – veiklą. Anot žurnalistų, ji yra privačios bendrovės, kuri dalyvauja didelės vertės medicinos centro statybose Leningrado srityje, bendrasavininkė.

Ukrainos prorusiškos partijos „Opozicijos platforma“ politinio vykdomojo komiteto pirmininkas Viktoras Medvedčukas pareiškė, kad po derybų su jų partijos atstovais Maskva panaikino dalį sankcijų Kijevui ir leido per savo teritoriją tranzitu gabenti į sankcijų sąrašą įtrauktas prekes iš Ukrainos.

Rusijos koncernas „Gazprom“ netikėtai pasiūlė Ukrainai atnaujinti gamtinių dujų pirkimą tiesiogiai iš jo ir pažadėjo 25 proc. „kainos nuolaidą“. „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, penktadienį Sankt Peterburge susitikęs su Ukrainos prorusiškais opozicijos veikėjais Jurijumi Bojka ir Viktoru Medvečiuku, pareiškė, jog Ukraina ne tik gali atnaujinti dujų importą tiesiogiai iš Rusijos, bet ir gauti 25 proc. „kainos nuolaidą“, tačiau tam būtinos tiesioginės Maskvos ir Kijevo derybos.

Baltijos šalims įgyvendinant elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą ir tiesiant jungtį Baltijos jūra tarp Lietuvos ir Lenkijos, Rusija gali tam trukdyti, perspėja energetinio saugumo ekspertas. NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Strateginės analizės ir tyrimų skyriaus vadovas Artūras Petkus, teigia, kad dujotiekį „Nord Stream 2“ Baltijos dugnu nutiesusi Rusija jo apsaugai tikriausiai skirs ypač didelį dėmesį, tad reikia stengtis išvengti rizikų.

Švedijos teismas pradėjo nagrinėti Lietuvos prašymą panaikinti Stokholmo arbitražo sprendimą valstybės ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ginče, kai Lietuva neatgavo maždaug 1,5 mlrd. eurų permokos už itin brangiai pirktas rusiškas dujas. Pirmasis teismo posėdis vyko gegužės pradžioje, byla toliau nagrinėjama antradienį ir trečiadienį, BNS patvirtino Energetikos ministerija. Pasak jos, tikimasi, kad Švedijos apeliacinis teismas sprendimą priims šių metų viduryje. Jei 9 mln.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje – Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ – gamtines dujas perka ne tik iš Rusijos koncerno „Gazprom“, bet ir iš didžiausios privačios Rusijos dujų bendrovės „Novatek“. Iš jos gamykla perka suskystintas gamtines dujas (SGD), jas importuoja per Klaipėdos SGD terminalą. Neoficialiomis BNS žiniomis, balandį „Achema“ atsigabeno du nedidelius krovinius su „Novatek“ dujomis. Abu laivai atplaukė iš Rusijos Vysocko uosto, esančio Baltijos jūroje.

  Pirmadienį Liuksemburge posėdžiaujanti Europos Sąjungos Taryba paskelbė patvirtinusi atnaujintą Europos Sąjungos dujų direktyvą, kuri tiesiogiai palies ir Rusijos dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.   Anot pranešimo, ES dujų direktyvos pataisos patvirtintos 27-ių ES narių atstovų balsais „už“. Bulgarijos atstovas susilaikė nuo balsavimo. Balsavimas dėl atnaujintos ES dujų direktyvos vyko ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Maskvoje surengs derybas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Lyderių susitikimas prasidės nuo derybų siaurame rate. Jose dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, energetikos ministras Aleksandras Novakas, ekonomikos ministras Maksimas Oreškinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Valstiečio Stasio Jakeliūno užmojis tirti finansinį startuolį „Revolut“ ir Lietuvos banko dešimtmečio senumo veiklą gali sugriauti Lietuvos reputaciją prieš investuotojus, mano užsienio įmones į Lietuvą traukiantys specialistai bei Seimo nariai. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs – S. Jakeliūno žingsniai tik pagelbės viliojant investicijas.

Lietuva ateityje galbūt turės problemą su Jungtinės Karalystės finansinių technologijų („fintech“) startuoliu „Revolut“, kuriam Lietuvos bankas yra suteikęs specializuoto banko licencija, trečiadienį Investuotojų asociacijos renginyje sakė į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis, rašo portalas vz.lt. „Mes turbūt turėsime problemą su „Revolut“. Na, deja, bet, mano galva, tai nebuvo padaryta laikantis ir mūsų... Ne, įstatymus, formalią pusę, atitinka.

Ukraina atmetė pakartotiną Rusijos siūlymą pratęsti gamtinių dujų tranzito sutartį, kurios galiojimas baigsis kartu su šiais metais. „Dabartinė tranzito sutartis su „Gazprom“ neatitinka Ukrainos ir Europos teisės aktų reikalavimų, todėl ji negali būti pratęsta“, – pareiškė Ukrainos nacionalinio energetikos holdingo „Naftogaz“ vykdomasis Jurijus Vitrenko.

Vokietija prarado svarbią sąjungininkę – Prancūziją, artėjant balsavimui dėl Europos Sąjungos dujų direktyvos sugriežtinimo, galinčio gerokai apsunkinti per Baltijos jūrą nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimą, rašo Vokietijos leidinys „Suddeutsche Zeitung“. Šiomis pataisomis numatyta gamtinių dujų tiekimui į ES rinką iš trečiųjų šalių per neutralias teritorijas nustatyti tokius pat reikalavimus kaip ir dujų transportavimui ES viduje.

Žiniasklaidai pranešus, kad Lietuvoje specializuoto banko licenciją gavusio Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ vadovo tėvas užima aukštas pareigas Rusijos dujų koncerne „Gazprom“, Lietuvos bankas (LB) teigia neturintis jokios naujos informacijos apie šią bendrovę ir nematantis pagrindo papildomam vertinimui. LB valdybos narys Marius Jurgilas kartu perspėja dėl viešojoje erdvėje formuojamo nepasitikėjimo šalies finansų sistema.

Rusijoje teismai priėmė neįprastą sprendimą – Grozno gyventojams buvo „nurašytos“ skolos už dujas. Vietos valdžia baiminasi, kad kitaip Čečėnijos sostinėje gali kilti masiniai neramumai. Vietos teismas nusprendė atsižvelgti į Čečėnijos prokuratūros ieškinio bendrovei „Groznyj mežregiongaz Gazprom“ detales ir įpareigojo valstybės kontroliuojamą bendrovę nurašyti Grozno gyventojams 9 mlrd. rublių skolą (daugiau nei 119 mln.

Įjungusi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Kaliningrade, Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pašalino tranzito per NATO narės Lietuvos teritoriją grėsmę, sekmadienį pareiškė šio dujų koncerno vadovas Aleksejus Mileris. „Bet kokia su tranzitu susijusi grėsmė nelygi nuliui. Juolab kai dujos iš Rusijos į Rusiją transportuojamos per NATO šalies teritoriją. Dėl to Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė tikslą visiškai pašalinti Lietuvos tranzitines grėsmes.

2008 metais, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad nori statyti atominę elektrinę vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, nedaug kas tikėjo, kad šis noras išsipildys. Tiesa, gavus paskolą iš Rusijos ir 2012 metais padėjus simbolinį statybų pradžios akmenį abejonės pamažu blėso, bet net tada dvejota ar šis atominis monstras pradės veikti.

Vokietijos vyriausybė nepritaria sankcijų įvedimui Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ dalyviams, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. „Nord Stream 2“ neįkūnija ypatingo Vokietijos-Rusijos kelio. Mes tai sakome projekto kritikams tiek Europoje, tiek ir Vašingtone“, – pabrėžė Vokietijos diplomatijos vadovas. „Mes remiame Rusijos ir Ukrainos derybas (dėl dujų tranzito pratęsimo – red.), kuriose tarpininkauja Europos Komisija.

Nepaisant netoli Kaliningrado pradėjusio veikti suskystinių gamtinių dujų (SGD) terminalo, „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo vamzdynu per Lietuvą į Kaliningrado sritį metines apimtis 2019-aisiais padidins iki 3,28 mlrd. kubinių metrų, pareiškė Kaliningrado srities gubernatorius. „Gazprom“ ir kitų bendrovių pastangomis visiškai užtikrinta srities energetinė nepriklausomybė. Tačiau mes naudosimės visais dabar turimais ekonomiškai teisingais apsirūpinimo dujomis keliais.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą plėtros projektą „Nord Stream 2“ pavadino antieuropietišku projektu Ukrainai ir Lenkijai šantažuoti. „Mes pabrėžiame, kad „Nord Stream 2“ projektas – antieuropietiškas. Tai – dar vienas pavyzdys to, kaip į skirtingai į valstybes žiūrima panašiomis situacijomis“, – interviu JAV televizijai CNBC sakė Lenkijos premjeras. Jo žodžiais, „Nord Stream 2“ yra Briuselio nenuoseklumo pavyzdys.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ prezidentui Vladimirui Putinui per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atidarymo ceremoniją pademonstravo galimybę atsisakyti dujų tranzito per Baltarusiją ir Lietuvą į Karaliaučiaus sritį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį viešės Kaliningrado srityje, kur aplankys išplėstą požeminę gamtinių dujų saugyklą bei nuotoliniu būdu oficialiai įjungs suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba. Pranešime pažymima, koncerno „Gazprom“ įgyvendintas alternatyvaus Kaliningrado srities aprūpinimo gamtinėmis dujomis projektas sustiprins anklavo prie Baltijos jūros energetinį saugumą.

Lietuva sutarė su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų pirkimo 2019 metais sąlygų, šiuo metu laukiama paskutinių parašų, pranešė už gamtinių dujų tiekimą atsakinga valstybės valdoma įmonė. „Šiuo metu vyksta sutarties formalizavimas, dėl sutarties sąlygų susitarta, nuo sausio 1 dienos dujų tiekimas yra užsitikrintas“, – BNS pirmadienį informavo bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“. Paskutinės 2018-ųjų dienos popietę įmonės atstovai nurodė, kad šiuo metu laukiama paskutinių parašų sutartyje.

Nutiesta 380 kilometrų Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“, pranešė „Gazprom“. „Vamzdyną jūroje pradėjome tiesti rugsėjį. Dabar jo jau paklota daugiau 380 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse, darbai vyksta Suomijos ir Švedijos ekonominėse zonose, Vokietijos ir Rusijos pakrančių zonose“, – sakė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. Beveik 10 mlrd. eurų kainuosiantis 1,23 tūkst.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasirašė įstatymų pataisas, atveriančias kelią Lietuvai iki 2024 metų pabaigos išpirkti dabar nuomojamą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“ bei sukurti regioninę dujų rinką. Prezidentūros teigimu, SGD terminalas nutraukė Rusijos bendrovės „Gazprom“ monopolį, tiekiant gamtines dujas Baltijos valstybėms, taip pat sudarė sąlygas bendradarbiauti su Norvegijos, JAV, kitų šalių kompanijomis.

JAV Valstybės departamentas dar kartą paragino Europą atsisakyti „Nord Stream 2“, šįkart šio projekto grėsmę jos saugumui susiedamas su incidentu Kerčės sąsiauryje. „Kerčės incidentas turėtų tapti įrodymu visiems partneriams Europoje, kad „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimas yra bloga idėja. Tai tapo akivaizdu“, – JAV Valstybės departamento pranešime cituojamas neįvardintas jo aukšto rango pareigūnas.

Gamtinės dujos buitiniams vartotojams nuo sausio brangs 7 centais už kubą, arba 12-18 procentų. Kainų komisija penktadienį patvirtino bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) pateiktus dujų tarifus, galiosiančius nuo sausio 1 dienos. Pirmos grupės vartotojams, kurie dujas naudoja tik maistui paminti ir per metus jų sunaudoja ne daugiau kaip 300 kubų, kaina didės 11,9 proc.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti galimybę švelninti elektros ir dujų kainų vartotojams augimą, energetikos ministras teigia, kad bus ieškoma papildomų rezervų jų didėjimui suvaldyti, tačiau konkrečių priemonių Žygimantas Vaičiūnas neatskleidžia. Jis pripažįsta, kad erdvės korekcijoms lieka nedaug.