gazprom

Po Turkmėnistano prezidento Saparmurato Nijazovo mirties naujasis šios energetinių išteklių turtingos Vidurio Azijos šalies vadovas Gurbanguly Berdymuchamedovas, kaip rašo „The Financial Times“, mažiau turi iliuzijų laikyti šalį izoliacijoje ir labiau linkęs gerai uždirbti iš milžiniškų dujų resursų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Libiją, kur ves derybas su Libijos revoliucijos lyderiu Muammaru al-Gaddafi. Dvišalių santykių istorijoje tai pirmasis Rusijos valstybės vadovo vizitas į šią šalį. Tuo pat metu ši užsienio kelionė, kurios metu V.Putinas aplankys ir Italiją, greičiausiai taps paskutine jo kelione einant Rusijos prezidento pareigas.

Projektas „Šiaurės srautas“ nepaprastai svarbus ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai“, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atsakydama į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos dalyvių klausimus, trečiadienį rašo naujienų svetainė „NEWSru.com“. Jos nuomone, jeigu bus būtina, galima padaryti šio dujotiekio atšaką į Lenkiją ar kitas Europos šalis.

Rusijos gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ ir Italijos energijos koncernas „Eni“ ruošiasi sujungti pajėgas gamtinėms dujoms iš Libijos tiekti į Pietų Europą.

Buvęs Armėnijos prezidentas Robertas Kočarianas artimiausiu metu gali užimti Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ viceprezidento postą, pranešė šeštadienį Armėnijos žiniasklaida. Agentūra „Arminfo“, remdamasi šaltiniu respublikos energetiniuose sluoksniuose, pranešė, kad R.Kočarianui pasiūlyta koordinuoti didžiausios Rusijos kompanijos darbą pietų kryptimi. Kaip į šį pasiūlymą reagavo pats R.Kočarianas, kol kas nežinoma. Agentūra „PanARMENIAN.

Latvijos vyriausybė kovo pradžioje pritarė galimybių studijos rengimui dėl dviejų naujų elektrinių statybos šalyje. Tai būtų 400 MW elektrinės – viena kūrenama dujomis, kita – anglimis arba mišriu kuru. Tuo metu Lenkijos vyriausybė iki šių metų vidurio turi priimti sprendimą dėl naujos atominės elektrinės statybos.

Visiems metams nustatyta stabili gamtinių dujų kaina gyventojams neturėtų jų pernelyg džiuginti - įmonėms šis kuras nuolat brangsta, tad didėjančius gamybos kaštus kai kurie pramonininkai bus priversti perkelti ant vartotojų pečių. Gamtines dujas Lietuvoje naudoja ne vienas tūkstantis nebuitinių vartotojų.

Parlamentarai pritarė J. Razmos siūlymui kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą siekiant ištirti, ar Vyriausybės pasirašyta sutartis su „Dujotekana“ atitinka Konstituciją.

Apie tono keitimosi (ar svyravimo) niuansus gali byloti pastarojo meto Rusijos politikų pasisakymai. Štai neseniai Maskvoje apsilankius JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice ir gynybos ministrui Robertui Gatesui, duodamas interviu rusų dienraščiui „Izvestija“, Sergejus Lavrovas teigė, kad Amerika sutiko leisti Maskvai stebėti Rytų Europos šalyse numatomą dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą (PRGS) ir pasiūlė Rusijai garantijas dėl tos sistemos elementų galutinio įrengimo atidėjimo ik...

Jau senokai prasidėjusios aršios atakos prieš mūsų valstybės vadovą nėra paprastas ir lengvai paaiškinamas reiškinys. Lietuvos Respublikos Prezidentas neabejotinai yra gerbiamas žmogus, tad ir atakos prieš jį žiniasklaidoje yra specifinės – niekas nesiryžo (ir greičiausiai nesiryš) nueiti taip toli, kad pasakytų, jog jis turi kažkokių įtartinų asmeninių interesų, gviešiasi kažko ar panašiai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituo (TSPMI) vadovas prof. Raimundas Lopata pripažįsta, kad jo vadovaujama institucija yra įsitraukusi į politiką. Savo dalyvavimą užkulisinėse derybose dėl „darbiečių“ paramos Gediminui Kirkilui politologas aiškina paprastai: „Esu laisvas žmogus. Su kuo noriu, su tuo susitinku“. – Baltarusijoje išvaikant opozicijos mitingą sulaikyta žurnalistų iš Lietuvos, sudaužyta jų vaizdo kamera.

Rusų projektas „Šiaurinis srautas“ (Severnyj potok) brangsta. Dabar jo kaina numatoma apie 8 mlrd. eurų. Brangimą ekspertai aiškina įrangos ir žaliavų brangimu bei dolerio silpnumu, tačiau tikisi, kad didesnė statybos kaina neturės įtakos dujotiekio rentabilumui. „Gazprom“ gauna pajamas doleriais, o jo išlaidos – rubliais. Per praėjusius metus žymiai pabrango vamzdžiai, rangovų paslaugos ir transporto išlaidos. Nuo pernai sudarytos pradinės sąmatos kaina paaugo beveik dvigubai.

Nepaisant to, kad JT paskelbė naujas sankcijas Iranui, ši šalis pasaulyje ir toliau išlieka itin svarbia energetinių išteklių tiekėja. Irano energetika, ypač dujų klodai, domina ir ES, jaučiančią vis didesnę priklausomybę nuo Maskvos energetinių svertų.

Galimas „Gazpromo“ sprendimas pereiti prie atsiskaitymo rubliais artimiausiu metu įtakos vartotojams neturės. LŽ archyvo nuotrauka Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ svarsto galimybę pereiti nuo atsiskaitymo už dujas doleriais prie atsiskaitymo rubliais. Jei būtų nuspręsta pakeisti atsiskaitymo valiutą, Lietuvos importuotojams dujos veikiausiai dar labiau pabrangtų.

Niekam nežinoma Pasvalio vaikų gydytoja Rasa Juknevičienė ilgainiui tapo viena žinomiausių nacionalinio saugumo ir gynybos eksperčių Seime. Tačiau ji prisipažįsta, kad politikos cinizmas nepaliauja stebinęs, rašo „Lietuvos žinios“. Su R.Juknevičiene kalbėjomės netylant telefono skambučiams - kai kuriose žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta, kad ji gali būti įtariamųjų skandalo Kauno savivaldybėje sąraše.

Rusijos policija surengė reidus naftos giganto BP bei jo bendros įmonės TNK-BP patalpose Maskvoje, skelbia BBC. Reidai vėl paskatino būgštavimus, kad Kremlius siekia užsitikrinti didesnę užsienio energetikos kompanijų, veikiančių Rusijoje, kontrolę. Pasigirdo spekuliacijos, kad valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ siekia už mažą kainą perpirkti TNK-BP akcijas. Praėjusiais metais TNK-BP buvo priversta už žymiai mažesnę nei rinkos kainą parduoti savo dalį Kovyktos dujų telkinyje.

Seime tęsiasi laikinųjų komisijų mūšis tarp valdančiosios koalicijos ir opozicijos. Parlamentarai po svarstymo pritarė „tvarkiečių“ siūlymui ištirti dabartinės Vyriausybės formavimo ypatumus, tuo metu valdančiųjų planas formuoti komisiją, kuri tirtų, kokių interesų vedami opozicinių partijų nariai balsavo prieš Atominės elektrinės įstatymą, neišdegė - dėl šios komisijos sudarymo buvo balsuojama 4 kartus, bet valdantiesiems pritrūko kelių balsų.

Gegužės mėnesį bus inauguruotas naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, o jo pirmtakas Vladimiras Putinas persės į ministro pirmininko postą. Didžiausias analitikų diskusijas kelia klausimas, kaip veiks valdžios tandemas. Tačiau ne ką menkesnės pastangos turi būti dedamos ir siekiant išsiaiškinti ir visus Kremliaus „pilkuosius kardinolus“, kurie nebūdami valdžios viršūnėse itin įtakos artimiausių keletos metų Rusijos raidą.

Artėjant tam laikui, kai gegužės mėnesį Dmitrijus Medvedevas bus inauguruotas Rusijos prezidentu, o jo pirmtakas Vladimiras Putinas perims Vyriausybės vadžias, netyla spekuliacijos dėl to, kaip atrodys naujoji Rusijos prezidento administracija bei ministrų kabinetas, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. Radijo stoties „Ekho Moskvy“ korespondentas Jevgenijus Buntmanas teigia, kad dabartinis Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Sobianinas, kuris vadovavo ir D. Medvedevo prezidento rinkimų kamp...

Europos Sąjunga neturi vieningos energetikos ir užsienio politikos Rusijos atžvilgiu. Tokios politikos nebuvimas labai skaudžiai gali atsiliepti ateityje. ES, kaip ir visas Vakarų pasaulis, priklauso nuo dujų ir naftos tiekimų. Šiais energijos šaltiniais grindžiama transporto sistema, ekonomika ir, apskritai visa civilizuoto XXI amžiaus žmogaus buitis.

V. Adamkus ES viršūnių susitikime penktadienį pareiškė, kad po Ignalinos jėgainės uždarymo Lietuva taps „Gazprom“ įkaite“. Prezidentas priminė naftotiekio „Družba“ atvejį, kai „Lietuvai nepadėjo net Europa“, rašo newsru.com Primename, kad penktadienį Briuselyje vyksta baigiamoji Europos Vadovų Tarybos susitikimo sesija, kurioje Lietuva žadėjo pradėti kelti Ignalinos elektrinės darbo pratęsimo galimybių klausimą.

Šias metais Europoje dujų kaina gali pasiekti 400 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, sako „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. Ankščiau šis rodiklis buvo įvertintas 354 JAV dolerių. „Jau dabar Europoje kaina viršijo 370 dolerių. Mes manome, kad vidutinė 2008 metų kaina gali būti apie 378 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų, o gali ir pasiekti 400“ - aiškina A. Mileris.

Rusijos koncerno „Gazprom“ kontroliuojamos Kauno termofikacinės elektrinės vadovai prabilo, kad artimiausiu metu šiluma Kauno mieste brangs dvigubai.Kauniečius nuo didesnių centralizuotai tiekiamos šilumos kainų šuolių penkerius metus saugojo speciali sutartis su Kauno termofikacine elektrine - nuo 2003 metų elektrinė šilumą bendrovei „Kauno energija“ kasmet tiekė ta pačia kaina.„Elektrinės įsipareigojimas miestui ir miestiečiams baigiasi šią gegužę.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pasiekė susitarimą su Ukraina, pagal kurį likusią šių metų dalį dujas šiai valstybei tieks be jokių tarpininkų įsikišimo, skelbia BBC. Ukrainos pramonininkams nuo šiol „Gazprom“ dujas tieks tiesiogiai ir, kaip tikimasi, toks susitarimas padės išspręsti visus nesutarimus dėl mokėjimo už gautas dujas. Už 1 tūkst. kubinių metrų dujų, gautų per sausį ir vasarį, Ukraina mokės po 315 dolerių, o vėliau 1 tūkst. kubinių metrų dujų kainuos 179,5 dolerius.

Anksčiau ar vėliau Ukraina taps Europos Sąjungos nare, tokius įsitikinimus kalbėdama konferencijoje Briuselyje išreiškė šios šalies ministrė pirmininkė Julija Timošenko. ES savo ruožtu patikino, kad dvišaliai Briuselio ir Kijevo santykiai per pastaruosius metus padarė ženklų progresą. „Santykiai su Ukraina yra puikūs“ – teigė Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.

Tai, kad Vladimiro Putino įpėdinis Dmitrijus Medvedevas yra „Gazprom“ pirmininkas, palieka mažai galimybių, kad Kremlius energetiniame sektoriuje atgniauš geležinius gniaužtus. Vis dėlto ES ir Rusijos energetinių santykių priešprieša privalo baigtis. Susirūpinimas dėl ES energetinio saugumo buvo paskatintas didėjančios priklausomybės nuo Rusijos. Šalies vyriausybė eliminavo užsienio kapitalą iš energetinio sektoriaus.

„Dujų karai“, „dujinė“ taktika ir strategija pastaruoju metu tapo valstybių santykių, geopolitinės situacijos kertiniu akmeniu. Nesiliauja energetinė krizė tarp Rusijos ir Ukrainos (pirmadienį už skolas ketvirtadaliu sumažintas dujų tiekimas Kijevui). Daug triukšmo sukėlė „Gazprom“ planai tiekti dujas Vakarams Baltijos jūros dugnu nutiestu vamzdynu. Maskva puoselėja planus naujais dujotiekiais aplenkti Ukrainą ir Baltarusiją, statoma galinga trasa į Kiniją.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pranešė pasiekęs susitarimą su ukrainiečių kompanija „Naftogaz“ ir atnaujinantis pilną dujų tiekimą Ukrainai, skelbia BBC. Atnaujino tiekimą Tiekimas atnaujintas po to, kai „Gazprom“ ir „Naftogaz“ susitarė dėl apmokėjimų už dujas, kurios Ukrainai buvo patiektos nuo 2008 metų sausio iki 2008 metų kovo. Ukrainos premjerė Julija Timošenko paaiškino, kodėl Ukraina nemokėjo už Rusijos tiekiamas dujas ir taip sukaupė pusantro milijono dolerių siekiančią skolą.

Kaip praneša BBC, Rusijos dujų monpolininkas „Gazprom“ dar ketvirtadaliu sumažino dujų tiekimą Ukrainai, o tai reiškia, kad ukrainiečiai šiuo metu gauna vos pusę kasdienės dujų normos. „Gazprom“ neatmeta galimybės, kad, ukrainiečiams ir toliau atsisakant grįžti prie derybų stalo, dujų tiekimas bus dar labiau apribotas. Savo ruožtu Ukraina pareiškė galinti apriboti rusiškų dujų tranzitą į Vakarų Europą.

Lietuva ir Švedija keisis informacija ir stiprins bendradarbiavimą, siekdamos apsaugoti Baltijos jūrą nuo galimo neigiamo jos dugnu planuojamo nutiesti Šiaurės Europos dujotiekio poveikio. Tai sutarė Lietuvos aplinkos ministras Artūras Paulauskas pirmadienį Briuselyje susitikęs su Švedijos kolega Andreasu Carlgrenu (Andreasu Kalgrenu), pranešė Aplinkos ministerija.

Rusijos prezidento rinkimuose jokios intrigos nebuvo, milžiniška balsų persvara juos laimėjo Vladimiro Putino įpėdiniu pasirinktas Dmitrijus Medvedevas. Kaip ir buvo laukiama, rinkimai neatitiko demokratinių normų, tačiau neverta abejoti ir tuo, kad rusai nori politinio stabilumo bei tęstinumo, skelbia „Spiegel Online“. Tęstinumas bus užtikrintas, nes pats D. Medvedevas teigia tęsiantis V. Putino pradėtą politikos kursą.

Vakarų valstybių lyderiai pasveikino Dmitrijų Medvedevą tapus naujuoju Rusijos prezidentu, tačiau negausus rinkimų stebėtojų būrys atkakliai teigia, kad rinkimai, kaip ir buvo laukta, nė iš tolo neatitiko demokratinių standartų, skelbia BBC. Šaltas pasveikinimas Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso išreiškė savo įsitikinimą, kad strateginė Europos sąjungos bei Rusijos partnerystė vystysis ir toliau.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ vėl prisuko dujų kranelį Ukrainai, skelbia BBC. Rusijos bei Ukrainos valdžios atstovams nepavykus išspręsti su dujų tiekimu susijusių problemų, tiekimas Ukrainai sumažintas ketvirtadaliu. „Gazprom“ teigia, kad Ukraina jam yra skolinga net 1,5 mlrd. dolerių, o visi bandymai išsireikalauti skolos grąžinimą buvo bevaisiai. Dujas Ukrainai „Gazprom“ buvo užsukęs dar 2006 metais.

Suskaičiavus 98 procentus balsų, Rusijos prezidento rinkimuose užtikrintai pirmauja jų favoritas D. Medvedevas, gavęs 70,2% balsų.Sekmadieni ryte atliktų apklausų rezultatai rodė, jog dabartinis Rusijos premjero pavaduotojas turėtų gauti 69.5%-79.5% balsų.

Praėjusį gruodį Vladimiras Putinas pasirinko pirmą vicepremjerą Dmitrijų Medvedevą kaip savo „įpėdinį“ į Rusijos Prezidento postą. Kovo 2 d. prezidentiniai rinkimai vyks be jokios įtampos, kadangi D. Medvedevas yra vienintelis kandidatas, kuris turi šansų juose nugalėti. Rinkimai turi demokratinį fasadą, bet rinkėjai neturi realaus pasirinkimo: kaip ir 2004 m., viskas priklausys nuo vieno rinkėjo – paties V. Putino.  Vakarai privalo atidžiai stebėti Putino-Medvedevo tandemą.

Šiaurės Europos („Nord Stream“) dujotiekis, nusidrieksiantis Baltijos jūros dugnu ir sujungsiantis netoli Sankt Peterburgo esantį Vyborgą su Greifsvaldu Vokietijos šiaurėje, užmena sunkiai įmenamą mįslę: kokios gi naudos iš tikrųjų Rusija siekia gauti iš šio dujotiekio? „Nord Stream AG“ konsorciumo, kurio 51 proc. akcijų turi Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, vadovybė ne kartą yra pabrėžusi, kad Šiaurės Europos dujotiekis yra komercinis projektas.

Nė vienas bent per nago juodymą Rusijos politinę realybę išmanantis žmogus negali abejoti, kad kovo 2 dieną vyksiančius prezidento rinkimus laimės Vladimiro Putino įpėdiniu pasirinktas pirmasis vicepremjeras Dimitrijus Medvedevas. Kas jis per žmogus ir ko galime iš jo tikėtis? Būsimasis Kremliaus vadovas nuo daugumos dabartinio prezidento aplinkos narių skiriasi vienu esminiu bruožu – jis niekada nėra tarnavęs KGB ar kitose saugumo struktūrose.

Dauguma rinkimų reiškia tam tikrą netikrumą dėl ateities. Tačiau, kaip rašo „The Economist“, Rusijoje yra visai kitaip. Šį savaitgalį vyksiančius rinkimus neabejotinai milžiniška persvara laimės Vladimiro Putino įpėdiniu pasirinktas pirmasis vicepremjeras Dimitrijus Medvedevas. Kremlius savo favorito pergalę užtikrina tvirtai kontroliuodamas visas žiniasklaidos priemones bei negailestingai susidorodamas su bet kokiu bandymu reikšti rimtesnę opoziciją režimo atžvilgiu.

Vengrija oficialiai prisijungė prie 10 mlrd. dolerių vertės Rusijos inicijuoto dujotiekio „Pietinis srautas“ tiesimo, skelbia „Russia Today“. Kaip žinia, šis dujotiekis yra alternatyva, galinti užkirsti kelia Europos sąjungos bei JAV remiamam „Nabucco“ projektui, kuriuo siekiama sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Rusija pareiškė galinti pritarti naujų sankcijų Iranui skyrimui, jei Teheranas nesustabdys darbų, kuriais gali būti siekiama pasigaminti branduolinį ginklą, skelbia BBC. Vakarai mano, kad Iranas neabejotinai tęsia savo branduolinio ginklo programą ir reikalauja paskelbti naujas, dar griežtesnes sankcijas. Iki šiol Rusija labai nenoriai kalbėdavo apie galimybę naujomis sankcijomis dar labiau suvaržyti Teherano vyriausybę. Pats Iranas neigia siekiantis pasigaminti branduolinį ginklą.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ teigia kovo 3 dieną ketvirtadaliu sumažinsiantis dujų tiekimą Ukrainai, jei nebus išspręsti esminiai su tiekimu susiję ginčai, skelbia „Russia Today“. Pagrindinė problema, trukdanti dujų tiekimui, yra Ukrainos skola už praėjusius metus. Praėjusį mėnesį Ukrainos vadovai viešėjo Maskvoje, kad išspręstų esminius nesutarimus pradedant skola už gautas dujas baigiant naujos kompanijos, tieksiančios dujas Ukrainai steigimu. Tačiau problema gali būti ne tik skola.

Kaspijos regionas vėl atsidūrė dėmesio centre. „Didysis žaidimas“ – kova dėl įtakos Vidurinėje Azijoje tęsiasi. Panaši kova vyko ir seniau – tarp Britanijos imperijos ir carinės Rusijos. Dabar joje dalyvaujančių valstybių skaičius išaugo. Pasikeitė ir pats kovos pobūdis: anksčiau kovota dėl teritorijų, o dabar pagrindiniu kovos objektu tapo nafta ir dujos bei jų transportavimo keliai.

Ukrainos premjerės Julijos Timošenko ir Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ valdybos pirmininko Aleksejaus Milerio derybos, kuriose buvo svarstomi ginčytini klausimai, susiję su Ukrainos ir Rusijos sutartimis dėl gamtinių dujų tiekimo, baigėsi be rezultatų, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Ukrainos ir „Gazprom“ derybininkų delegacijų susitikimas truko beveik 5 valandas.

Pristatome mielam skaitytojui 10 istorijų, kurios savo laiku drebino Lietuvą ir kėlė aistras. Tuo pačiu tai proga susimąstyti, kiek valstybė prarado dėl neskaidrių sandėrių, nekompetentingų, o gal ir korumpuotų pareigūnų kaltės. Pateikiame jas daugmaž chronologine tvarka, o skaitytojams paliekame galimybę pareikšti savo nuomonę ir išrinkti jiems labiausiai įsiminusį mažiausiai skaidrų sandėrį: be abejo, ne visi jie vienodo svorio, galbūt ne visi padarė didelės žalos.

Ukraina planuoja iki kovo 14 dienos sumokėti „Gazprom“ dalį 1 mlrd. dolerių skolos už dujas, praneša „RIA Novosti“. Šalies vicepremjeras Aleksandras Turčinovas pareiškė, kad Ukrainai nėra paprasta išmokėti šią skolą neįsiskolinus iš naujo. Nesumokėjus skolos „Gazprom“ grasino nutraukti dujų tiekimą. Be to, „Gazprom“ pareikalavo iki balandžio 1 dienos įforminti naują dujų tiekimo schemą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įpėdiniu pasirinktas pirmasis vicepremjeras Dimitrijus Medvedevas pareiškė, kad tarp svarbiausių jo tikslų yra valstybės vaidmens ekonomikoje sumažinimas, skelbia BBC. Jei kovo 2 dieną bus išrinktas tapti Kremliaus vadovu, D. Medvedevas, kuris vadovauja ir Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“, teigė aktyviai kovosiantis ir su korupcija. Penktadienį V. Putino favoritas kalbėjo Krasnojarske vykstančiame ekonominiame forume.

Kol Lietuvoje virė (tikėtina, ir dar virs) aistros dėl „LEO LT“, Briuselyje buvo tylu ir ramu. Tokia tyla tvyrojo tuomet, kai buvo sprendžiamas bent dalinio rytinių Europos Sąjungos pakraščių energetinio saugumo klausimas, kuris, atsižvelgiant į Sąjungos žaliąją energetikos knygą, lyg ir turėtų būti svarbus ne tik Vilniui.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį nusprendė pradėti tyrimą dėl premjero Gedimino Kirkilo privačių interesų deklaracijoje nurodytų duomenų, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. „Komisija priėmė sprendimą pradėti tyrimą, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti, ar G.Kirkilas įgyvendino šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatas“, - sakė VTEK patarėjas Gediminas Sakalauskas.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Maskvoje susitarė dėl Ukrainos įsiskolinimo valstybinei Rusijos dujų kompanijai „Gazprom“, praneša „RIA News“. V. Juščenka pareiškė, kad Ukraina 2008 metų sausio mėnesio įsiskolinimus „Gazprom” padengs pagal iki tol susitartą dujų kainą. Pasak Ukrainos vadovo, skola bus sumokėta artimiausiu metu.