gamtinės dujos

Europoje gamtinių dujų kaina pirmadienį pirmą kartą per daugiau nei pusantrų metų nukrito žemiau 40 eurų ribos, vyraujant šiltiems orams ir išliekant dideliam dujų saugyklų užpildymo lygiui. Gamtinių dujų kaina pirmadienį ryte Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF smuko iki 39,65 eurų už megavatvalandę (MWh) žymos.  Paskutinį kartą tokia kaina stebėta 2021 metų liepą.

Gamtinių dujų kainai sugrįžus į 2021 metų lygį, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia nuo kovo pabaigos nebekūrensiantys pernai lapkritį pradėto deginti mažasierio mazuto.  „Situacija gamtinių dujų rinkose stabilizavosi, tad baigti šildymo sezoną galime naudodami tik biokurą, nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamą šilumą ir gamtines dujas“, – pranešime teigė VŠT vadovas  Gerimantas Bakanas.

Europos Sąjunga gamtinių dujų vartojimą per laikotarpį nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios iki šių metų sausio pabaigos, palyginti su vidutiniu per atitinkamus ankstesnių penkerių metų laikotarpius, sumažino 19,3 proc., skelbia Eurostatas. Toks rezultatas viršijo savanoriško mažinimo 15 proc. tikslą, dėl kurio kurį Bendrijos narės susitarė pernai rugpjūtį, susidūrusios su smarkiai kritusiu tiekimu iš Rusijos, kuri taip keršija Europai už sankcijas dėl karo Ukrainoje.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 14 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 2,9 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 10–16 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 111,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 129,3 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra pigo 12,9 proc., iki 110,7 eurų, Estijoje – 12,1 proc., iki 110 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 5,1 proc.

Latvijoje per praėjusius metus sudeginta 8,887 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021-aisiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik gruodį jų poreikis šalyje buvo 42,4 proc. didesnis nei prieš mėnesį, bet 16,3 proc. mažesnis nei prieš metus – 1,6 TWh. Pernai dujų vartojimo metinis augimas kol kas buvo užfiksuotas tik rugpjūtį – 27,2 proc. iki 432,2 tūkst.   megavatvalandžių, o visais kitais mėnesiais vartojimas buvo menkesnis nei prieš metus.

Nors Rusija išties kruopščiai pasiruošė energetiniam karui prieš Europą invazijos į Ukrainą kontekste, tačiau patys blogiausi scenarijai neišsipildė. Europos valstybės nepritrūko dujų, gyventojai nesušalo ir negaudė gatvėse bėgiojančių katinų maistui. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad taip nutiko dėl trijų priežasčių. Pirma, Europos šalys labai sukruto ieškoti alternatyvių tiekėjų, ėmė sparčiai vystyti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą.

Praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, labiausiai pabrango kuras, gamtinės dujos, elektra ir maisto produktai.  Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kietojo kuro kainos pakilo 2,4 karto, gamtinių dujų – 73,7 proc., elektros – 71,9 proc., skystojo kuro – 50,4 proc., šilumos – 34,2 proc., dyzelinių degalų – 24,6 proc., suskystintų dujų maistui gaminti – 13,9 proc., benzino – 4,7 proc. Tik suskystintų automobilinių dujų kainos sumažėjo 5,3 procento.

Europoje rinkoje toliau pingančios gamtinės dujos trečiadienį pasiekė žemesnį nei 70 euro už megavatvalandę (MWh) kainų lygį, skelbia „Trading Economics“. Trečiadienį popiet Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF užfiksuota 68,6 euro už MWh gamtinių dujų tiekimo vasarį kaina – mažiausia nuo vasario vidurio, tai yra prieš prasidedant karui Ukrainoje. Gamtinių dujų kainos Europoje dabar – bemaž 80 proc. žemiau rugpjūčio mėnesį pasiekto beveik 342 eurų už MWh rekordo.

Švelnios žiemos Europoje paskutinėmis metų dienomis sąlygomis mažėjanti gamtinių dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF pasiekė 77 eurus už megavatvalandę (MWh), tai yra žemiausią lygį nuo vasario 21-osios, prieš prasidedant karui Ukrainoje, skelbia „Trading Economics“. Gamtinių dujų kainos Europoje dabar – per 75 proc.

Vokietijai ieškant būdų pakeisti dujotiekiu anksčiau tiektas rusiškas dujas, šalis rengiasi pasitikti savo pirmąjį plaukiojantį dujų terminalą. Laivas „Hoegh Esperanza“, atgabensiantis pradinį suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį, šiauriniame Vilhelmshafeno uoste prisišvartuos artimiausiomis dienomis, penktadienį pareiškė vyriausybės atstovė spaudai.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius gavo 56,5 mln. eurų pajamų – 22 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. „Klaipėdos naftos“ konsoliduoti nuostoliai siekė 29 mln. eurų – dukart mažiau nei pernai tuo pat metu (57,5 mln. eurų), tuo metu koreguotas grynasis pelnas – 6,3 mln. eurų (46,9 mln. eurų nuostolių), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė bendrovė.

Gamtinių dujų skirstymo kaina kitais metais didės 80 proc. – nuo 6,01 iki  iki 10,82 euro už megavatvalandę, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Taryba penktadienį patvirtino naujas bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų kainas.  Pasak VERT, kainos augimą lėmė nustatyta 65,2 proc. didesnė nei šiemet įmonės reguliuojamos veiklos pajamų viršutinė riba (73,674 mln.

Europos Komisija antradienį pristatė siūlomą gamtinių dujų didmeninių kainų viršutinę ribą, tačiau ji yra tokia aukšta, kad yra neaišku, ar ji kada nors galėtų būti panaudota ir kokiomis aplinkybėmis tai galėtų būti padaryta. Komisijos pasiūlyta viršutinė riba sudaro 275 eurus už megavatvalandę (MW) ir, jei jos pasiūlymui bus pritarta, tokios kainų „lubos“ įsigalios sausį.

Norvegijos finansų ministras Trygvė Slagsvoldas Vedumas pirmadienį pasirašė susitarimą dėl 2 mlrd. Norvegijos kronų finansavimo Ukrainos aprūpinimui gamtinėmis dujomis artėjančią žiemą, skelbiama Norvegijos vyriausybės tinklapyje. Finansavimas bus vykdomas per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB), o dokumentą jo vardu Osle pasirašė pirmasis viceprezidentas Jurgenas Rigterinkas.

Staiga Europa turi daugiau dujų nei gali jų sunaudoti. Netekusi rusiškų dujų, nuo kurių ilgą laiką priklausė, Europa suskubo importuoti suskystintas dujas iš viso pasaulio, kad galėtų užpildyti savo saugyklas. Dabar dėl neįprastai šilto oro ir sėkmingų sandorių saugyklos yra beveik pilnos dar prieš įjungiant šildymą europiečių namuose. Be to, smarkiai krito ir pačių dujų kaina – dabar ji nesiekia nė trečdalio vasaros piko kainos.

Europa turi nedelsdama imtis veiksmų, kad kitais metais išvengtų gamtinių dujų trūkumo, Rusijai sumažinus tiekimą karo Ukrainoje fone, ketvirtadienį perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).  Organizacijos teigimu, trūkumas susidarytų, jei Rusija visiškai sustabdytų tiekimą vamzdynais, o Kinija padidintų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), kuriomis Europa suskubo pakeisti trūkstamas rusiškas dujas šį sezoną, importą.  Regionui gali pritrūkti 30 mlrd.

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius sudeginta 5,862 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 33,4 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį jų poreikis šalyje buvo 49,3 proc. menkesnis nei pernai rugsėjį – 374,1 tūkst. megavatvalandžių (MWh). Dujų vartojimo metinis augimas šiais metais buvo užfiksuotas tik rugpjūtį – 27,2 proc. iki 432,2 tūkst. MWh. Liepą jų paklausa per metus sumažėjo 66,8 proc. iki 201,7 tūkst.

Gamtinių dujų saugyklų Europos Sąjungos valstybėse narėse vidutinis užpildymas viršijo 90 proc., o jų vartojimas Bendrijoje šiemet sumažėjo dešimtadaliu, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis Europos Komisijos duomenimis. Vasario mėnesį, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Europos dujų saugyklos buvo užpildytos vidutiniškai vos 30 procentų.

Šilumos gamybai „Kauno energija“ ketina nebenaudoti gamtinių dujų, penktadienį pranešė bendrovė.  „2022-uosius galime simboliškai laikyti nauju „Kauno energijos“ veiklos etapu, kurio ilgalaikis strateginis tikslas – visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumos gamybai, „Kauno energijos“ vartotojams tiekiant žalią šilumą“, – pranešime sakė „Kauno energijos“ generalinis direktorius Tomas Garasimavičius.

Maskva trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi skubiai pradėti tiekti gamtines dujas Europai dujotiekio „Nord Stream 2“ nepažeista gija, paaštrėjus geopolitinei įtampai dėl neseniai užfiksuotų nuotėkių iš vamzdynų, jungiančių Rusiją su Vokietija. „Jei kolegos europiečiai priims reikiamus teisinius sprendimus dėl [„Nord Stream 2“] sertifikavimo.

Didieji Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjai rezervavo apie 60 proc. visų Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų. Jiems suteikti keturi terminalo pajėgumų paketai po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.

Lenkijos energetikos giganto „Orlen“ akcininkai per neeilinį susirinkimą pritarė jo sujungimui su valstybės kontroliuojama gamtinių dujų įmone „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG), praneša Lenkijos žiniasklaida. Skelbiama, jog beveik 82 proc. iš 68,36 proc. akcijų valdančių „Orlen“ dalininkų pritarė atitinkamai rezoliucijai. Prieš balsavo 0,016 proc., o likusieji akcininkai susilaikė.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos užpildytos daugiau kaip 90 proc., nepaisant to, kad Rusija nuo šio mėnesio pradžios visiškai nutraukė jų tiekimą per Baltijos jūrą nutiestu eksporto koridoriumi, pažymi visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Aggregated Gas Storage Inventory“ duomenimis. „Užpildžiusi savo dujų saugyklas 90,07 proc.

Antradienį Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės Lubmino pramoniniame uoste pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas. Pramoninis uostas įsikūręs vietovėje, kur į sausumą iškyla abu Rusijos „Nord Stream“ eksporto dujotiekiai, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Projektą įgyvendins Vokietijos bendrovė „Deutsche ReGas“, jį finansuos privatūs investuotojai.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ į naują gamtinėmis dujomis kūrenamą elektrinę Gdansko uostamiestyje ketina investuoti mažiausiai 2,5 mlrd. zlotų (530 mln. eurų). Portalas energia.rp.pl skelbia, jog tokį finansavimą „Orlen“ planuoja suteikti savo antrinei įmonei „Energa“, o priėmęs galutinį investicijų sprendimą koncernas padengtų visas projekto įgyvendinimo išlaidas. Projektinis būsimos elektrinės pajėgumas – 450 megavatų. „Orlen“ valdo 90 proc. „Energa“ akcinio kapitalo, 93 proc.

Europoje energijos kainoms šovus į dar neregėtas aukštumas, Rusija savo ruožtu degina didelius kiekius gamtiniu dujų, sakoma atliktame tyrime, kurį pateikė BBC News. Skaičiuojama, kad vienoje iš netoli sienos su Suomija esančių gamyklų Rusija kasdien sudegina dujų už maždaug 10 mln. JAV dolerių. Savo ruožtu ekspertai pastebi, kad prieš tai šis dujų rezervas buvo eksportuojamas į Vokietiją.

Kai Rusija dar tik ruošėsi karui Ukrainoje, ji sumažino gamtinių dujų tiekimą Europai. Kad nebūtų didelių pagundų šokinėti prieš Kremlių karui jau prasidėjus. Kai Maskva realiai užpuolė Ukrainą, o Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, šioji nusprendė dar labiau paspausti – dujų tiekimą dar labiau apribojo ir net neslėpdama per atstovus pareiškė, jog tiekimas bus atnaujintas, kai Vakarai atšauks sankcijas.

Praėjus kelioms savaitėms po Ukrainos užpuolimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad Vakarai niekada nesugebės sužlugdyti Rusijos ekonomikos. Neva gausybė Europos ir Amerikos sankcijų nesugebėjo ir nesugebės parklupdyti jo valstybės. „Jau dabar galime užtikrintai pasakyti, kad tokia politika prieš Rusiją nepasiteisino, – kitiems Rusijos pareigūnams sakė jis. – Ekonominio blickrygo strategija nepasiteisino.

Vidinio Europos Sąjungos dokumento juodraštis, kurį kiek anksčiau gavo „Bloomberg News“, atskleidžia, kad Europos Komisija svarstė galimybę įvesti viršutinę dujų kainos ribą. Taip būtų siekiama išvengti „nepakeliamai aukštų“ išlaidų, jeigu Rusija smarkiai sumažintų arba iš viso nutrauktų dujų tiekimą. Kritiniu atveju įvesta aukščiausia kainos riba galiotų ribotą laiko tarpą, o rinkos kainą būtų bandoma išlaikyti kuo ilgiau. Viena galimų priemonių būtų kainų Europos dujų biržose apribojimas.

Reaguojant į pokyčius rinkose suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ keičia SGD terminalo pajėgumų skirstymo modelį, pagal kurį pajėgumai suteikiami ne tik vienerių metų, kaip anksčiau, bet ir 5 ar 10 metų laikotarpiui.

Latvijoje per septynis šių metų mėnesius sudeginta 5,056 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 34,5 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vertinant mėnesiais, labiausiai vartojimass per metus sumenko liepą – 66,8 proc. iki 201,7 tūkst. megavatvalandžių (MWh). Birželį suvartojimas sunyko 58,1 proc. iki 201,5 tūkst. MWh, gegužę – 32,6 proc. iki 333,1 tūkst. MWh, balandį – 21,2 proc. iki 672,4 tūkst. MWh.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei buvo planuota, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ cituodama ekonomikos ministrą Robertą Habecką. Pasak jo, nepaisant smarkiai sunykusio dujų tiekimo iš Rusijos, saugyklos šiuo metu užpildytos daugiau kaip 82 proc., o tikslas spaliui pasiekti užpildymą 85 proc. veikiausiai bus įgyvendintas jau rugsėjį. „Gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei buvo numatyta“, – sekmadienį leidiniui „Der Spiegel“ pabrėžė R. Habeckas.

Europoje gamtinių dujų kainos trečiadienį perkopė 300 eurų už megavatvalandę ribą, o ketvirtadienį jos toliau juda aukštyn ir siekia apie 312 euro už megavatvalandę. Tai yra aukščiausias lygis nuo tada, kai kovo mėnesį, netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, buvo fiksuotas rekordinis kainų šuolis. Trečiadienį 18.50 Lietuvos laiku Nyderlandų biržoje TTF gamtinių dujų vieno mėnesio trukmės ateities sandorių kaina pasiekė 300,165 euro už megavatvalandę, per dieną padidėjusi 11 procentų.

Didėjant gamtinių dujų kainai ir dėl to nevaldomai kylant trąšų savikainai, nuo praėjusio rudens ne visu pajėgumu dirbanti didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų vartotoja, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nuo rugsėjo 1 dienos laikinai stabdo veiklą. Kol kas veiks tik dervų ir techninių dujų gamyba, pranešė bendrovė. „Esant tokiai situacijai rinkoje didžioji dalis Vakarų trąšų gamintojų priversti stabdyti savo fabrikus, bendrovė „Achema“ – ne išimtis.

Rusijos invazija į Ukrainą parodė Europos Sąjungai tikrąjį priklausomybės nuo Kremliaus gamtinių dujų pavojų. Bet atsitraukimas nuo rusiškų dujų, kurios pernai patenkino 40 proc.

Latvijos gamtinių dujų bendrovė „Latvijas gaze“ per „Nasdaq“ Rygos biržą penktadienį pareiškė, jog perka gamtines dujas iš kitų tiekėjų ir už jas atsiskaito eurais, kaip reikalaujama pagal Latvijoje galiojančias reguliavimo nuostatas. „Iš Rusijos bendrovės „Gazprom“ šiuo metu netiekiama jokių gamtinių dujų“, – rašoma „Latvijas gaze“ paskelbtame pranešime.

Mėgaukitės saulės spinduliais, kol dar galite, nes į Europą atkeliauja siautulinga rusiška žiema. Mūšiams toliau siaubiant Ukrainą, karo pasekmes jau galima pajausti visame žemyne. Dėl jo auga maisto kainos, kyla baimė dėl dujų trūkumo, vis dažniau susirūpinama dėl ekonomikos, rašo „Politico“. Tačiau situacija gali tik dar labiau pablogėti.

Vakarai pateko į keblią padėtį dėl didelių energijos kainų ir menkos pasiūlos. Kadangi gamtinių dujų eksportas sudaro tik 2 proc. Rusijos BVP, Kremliui ši sritis nėra Achilo kulnas. Tačiau dujų importas kritiškai svarbus klientams, pavyzdžiui, Vokietijai. Ten savivaldybės jau imasi taupyti šildomų plaukimo baseinų sąskaita. Ir bus dar blogiau. Žiemą planuojamų tiekti dujų kainos – septyniskart didesnės negu ilgametis vidurkis.

Pirmadienį prasidėjus dujotiekio „Nord Stream 1“ priežiūros darbams, Vokietija ruošiasi galimam visiškam rusiškų dujų srauto sustabdymui. Šis per Baltijos jūrą nutiestas dujotiekis aprūpina didžiausią Europos ekonomiką kuru, rašo „The Guardian“. 1 220 km ilgio dujotiekio priežiūros darbai vyksta kasmet. Jų metu dujų čiaupai yra uždaromi 10–14 dienų. Tačiau dabar, pirmą kartą per visą šio dujotiekio istoriją, Vokietija rimtai nerimauja, ar šįkart dujų srautas bus atnaujintas.

Apie du trečdalius gamtinių dujų gavybos pajėgumų kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ paskelbė nuo metų pradžios iki liepos 15-osios jų išgavęs 29,1 mlrd. kubinių metrų, arba 10,4 proc., mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 249,7 mlrd. kubų. Tiekimas vidaus rinkai sumenko 1,9 proc., arba 2,7 mlrd. kubų. Eksportas už NVS ribų sunyko 35,6 mlrd. kubų, arba 33,1 proc., iki 71,9 mlrd. kubų.

Elektros kainų mažėjimo tendencijų biržoje artimiausiu metu nesimato, teigia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ekspertai. Pasak jų, tokias prognozes leidžia daryti aukšta gamtinių dujų kaina. LEA patarėja Agnė Bagočiutė sako, kad nepaisant vis didėjančios atsinaujinančių energetinių išteklių plėtros, elektros  kainą lemia brangiausias resursas, šiuo atveju – dujos.

Vokietijai ruošiantis skubiai statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus, Klaipėdoje viešintys Hamburgo ekonomikos ministerijos bei kelių Vokietijos uostų atstovai domisi Klaipėdos SGD terminalo veikla.  Antradienį Vokietijos delegacija susitiko su SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ atstovais, apžiūrėjo terminalą, laivą-saugyklą „Independence“, BNS patvirtino bendrovės atstovė.

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra nutrauktas arba apribotas 12 iš 27 Bendrijos narių. Ji pabrėžė, kad pirmadienį prasidėsiančios ES diskusijos šia tema yra labai svarbios, kad ES būtų vieninga ir kuo geriau pasirengusi artėjančiai žiemai.

Europos Sąjunga pasižadėjo kuo greičiau atsisakyti Rusijos gamtinių dujų, tačiau Europos Komisija smarkiai atsilieka nuo užsibrėžtų tikslų, o tai jau šią žiemą gali turėti rimtų pasekmių, rašo „Spiegel International“.  Klausui Mulleriui patinka pranešinėti geras naujienas. Vokietijos Federalinės tinklų agentūros vadovas apie situaciją dujų rinkoje savo „Twitter“ paskyroje rašo kasdien, o pastaruoju metu jo pranešami skaičiai apie kuro saugyklų užpildymo lygmenį auga.

Europa visaip stengiasi surasti sprendimą, kaip sumažinti rusiškų dujų importą, tuo metu Turkija ir Graikija nesugeba sutarti, kaip išgauti dujas pačioje Europoje.

Rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą į Europos Sąjungos valstybes užpraėjusią savaitę sumažėjo ketvirtadaliu po to, kai okupantų apgultos šalies operatorius atsisakė tęsti dujų tiekimą per Rusijos karių kontroliuojamas Ukrainos teritorijas, rašoma leidinyje „Politico“. „Ukraina nebeatsako už rusiškų dujų tiekimą, kurios keliauja per Rusijos kariuomenės okupuotas šalies teritorijas“, – pareiškė Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“. Tai pirmas kartas, kai Kyjivas, Rusijai vasario 24 d. užp...

Dėl Rusijos karo Ukrainoje sparčiai kylant energijos kainoms, Iranas svarsto galimybę eksportuoti gamtines dujas į Europą, sekmadienį pareiškė šalies naftos ministerijos pareigūnas. „Iranas nagrinėja šį klausimą, bet sprendimo dar nepriėmėme“, – pareiškė naftos viceministras Majidas Chegeni, kurį cituoja oficialioji ministerijos naujienų agentūra „Shana“. „Iranas visada siekia vystyti energetinę diplomatiją ir plėsti rinką“, – pridūrė jis.

Laiku priimti sprendimai, ilgalaikiai įsipareigojimai ir platesnė vizija galėtų padėti Europos Sąjungai stiprinti ryšius su vakarinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis. Štai Alžyras ir didelės jo atsargos, galėtų padidinti bloko energetinį saugumą, rašo portalas DW. ES atsisakant Rusijos gamtinių išteklių, Viduržemio jūros regionas tampa viena svarbiausių bloko energetinio saugumo zonų. Pietinėje Viduržemio jūros dalyje – daug naftos ir dujų atsargų. Apie 10 proc.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos valstybės staiga susidūrė su akivaizdžiu iššūkiu drastiškai ir greitai sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Karas iš esmės lėmė poreikį persiorientuoti kuo greičiau, bet pati kryptis – tapti aplinkai neutraliu žemynu – jau kurį laiką sukasi Europos politikų galvose, nes vartojimas Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra beprotiškas. O kuo daugiau vartojama, tuo energijos išteklių reikia daugiau.