gamtinės dujos

Draugiškus aplinkai automobilius renkančio Šveicarijos susisiekimo klubo sudarytame sąraše šiemet atsidūrė ir gamtinėmis dujomis varomi automobiliai. Du iš tapo nugalėtojais – „Lexus 200h hybrid CT“ (80,3 tašų) ir „Fiat 500 natural gas-turbo MTA“ (80,2 taškų). Naujasis „Fiat 500 natural gas-turbo MTA“ su 5 pavarų greičių dėže turi 85 a.g. išvystantį dviejų cilindrų turbo variklį. Šio automobilio gamtinių dujų arba biokuro sąnaudos tesiekia 2,9 kg/100 km, o CO2 – 72 g/km.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ ir Lietuvos Energetikos ministerijos atstovai balandžio 14 dieną Maskvoje pradėjo derybas. Kaip tvirtinama oficialiame „Gazprom“ pranešime žiniasklaidai, abi šalys sutarė toliau tęsti „draugiškas derybas“. Tokia formuluotė, pastebėjo „Interfax“, gali reikšti, kad kelis mėnesius trukęs konfliktas tarp „Gazprom“ ir Lietuvos yra beveik pasibaigęs. Žiniasklaida primena, kad anksčiau „Gazprom“ atstovai derybose su Lietuva vartojo visai kitokias formuluotes.

Šilumos kainos stabilizavosi ir beveik nekinta jau aštuntą mėnesį iš eilės, praneša Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Tačiau per metus skirtinguose regionuose šilumos kaina keitėsi nevienodai, ir tai iš esmės priklausė nuo to, kaip dažnai, svyruojant kuro kainoms, buvo keičiama šilumos kaina. „Užšaldžius“ šilumos kainą ilgesniam laikotarpiui, išaugusias ir nepadengtas kuro sąnaudas šilumos vartotojai apmoka vėlesniais mėnesiais.

„Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pareiškus,  kad kvies Lietuvą dėl dujų bylinėtis Stokholmo arbitraže, Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atšovė, jog derybos turi vykti ne viešais pareiškimais, bet tarp derybų grupių. Taip, Premjere, derybos turi vykti, tačiau jūs su Energetikos ministru Arvydu Sekmoku gerokai pavėlavote“, – sako Seimo narė Birutė Vėsaitė. Parlamentarė įsitikinusi, kad derybos turėjo prasidėti dar prieš metus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ketina bylinėtis su Lietuva dėl „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutarties pažeidimų. Tai žurnalistams pareiškė „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas ir „Lietuvos dujų“ valdybos pirmininkas Valerijus Golubevas. „Mes bylinėsimės ir laimėsime“, – V. Golubevą cituoja Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. V. Golubevas pabrėžė, kad Lietuvos pusė pati pažeidžia susitarimą, taip pat ir dėl perkamo dujų kiekio. Lietuva esą turi pirkti per metus 5 mlrd.

Lietuva turi kovoti už savo teisėtus interesus teisėtais būdais ir siekti, kad dujos Lietuvai būtų tiekiamos teisinga kaina, tvirtina prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Turėtume nebijoti laikytis teisėtos pozicijos dujų ūkio pertvarkos klausimu.

Nuo praėjusių metų pabaigos gamtinių dujų ūkis Lietuvoje dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių tampa vis labiau politizuotas. Preliudija tokioms tendencijoms kerotis buvo 2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento patvirtintas 3-iasis energetikos paketas, kurio svarbiausias uždavinys – liberalizuoti Europos Sąjungos (ES) elektros bei dujų ūkį ir to siekiant atskirti energetikos bei dujų bendrovių gamybos ir pardavimo padalinius nuo transportavimo ir skirstymo.

Pasaulinė gamtinių dujų paklausa iki 2030 m. padidės 2 proc., tuo tarpu dujos taps antru stambiausiu energijos šaltiniu pasaulyje. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis stambiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos „Exxon Mobil“ prognoze. Iš viso energijos vartojimas pasaulyje iki 2030 m. padidės 35 proc., palyginti su 2005 m. Prieš metus Teksaso milžinė prognozavo, kad dujų paklausa iki 2030 m. padidės 1,8 procento.

Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo yra inicijuojamas tyrimas dėl „Gazprom„ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. „Energetikos ministerija pateikė skundą Europos Komisijai, kuriuo prašoma įvertinti „Gazprom“ veiksmų teisėtumą ir manome, kad yra pagrindas įtarti bendrovę naudojantis savo dominuojančia, praktiškai monopoline, dujų tiekėjo padėtimi“, – spaudos konferencijoje teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad turimų gamtinių dujų atsargų užteks ateinantiems 250-iai metų. Išplatintame pareiškime IEA taip pat pažymi, kad naujausios skalūno gavybos technologijos labai padidina dujų pramonės galimybes. Jeigu turimų gamtinių dujų atsargų užteks bent 130-iai metų, pradėjus naudoti skalūnų dujų atsargas šį laikotarpį būtų galima prailginti iki 250-260 metų.

Metus veikiantis elektros biržos operatorius „Baltpool“ 2011-aisiais ketina plėtoti ir antrinę dujų biržą. „Antrinėje dujų rinkoje, kol nėra alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, dalyvaus esami rinkos dalyviai, kurie dujų biržoje galės įsigyti papildomus ar parduoti anksčiau pagal dvišales sutartis su tiekėju įsigytus, bet nesuvartotus dujų kiekius,“ – sakė Lina Skrabutėnaitė, „Baltpool“ generalinė direktorė.

Irako vyriausybė planuoja sudaryti sandorį su britų ir olandų įmone „Royal Dutch Shell“ bei Japonijos bendrove „Mitsubishi“, pagal kurį kompanijos turės galimybę dalyvauti eksploatuojant gamtinių dujų telkinius pietinėje šalies dalyje, praneša Irako naftos pramonės ministerija. Sandoriui, kuris įvertintas 15-17 mlrd. dolerių, turi pritarti Irako vyriausybė. „Royal Dutch Shell“ jau sudarė sutartį su Irako vyriausybe dėl vieno stambiausių naftos telkinių - Mainuno - eksploatavimo.

Kauno gatvėse nuo spalio 27-os dienos visą savaitę kursuos draugiškas aplinkai gamtinėmis dujomis varomas miesto tipo autobusas „Tedom C12 G". Jis jau pristatytas Kauno miesto savivaldybės, visuomenės ir žiniasklaidos atstovams. Šis čekiškas autobusas pasižymi ekologiškumu ir ekonomiškumu.

Viename Didžiosios Britanijos mieste centriniam šildymui bei maisto gaminimui yra naudojamos dujos, gaunamos iš gyventojų išmatų. 200 Didcoto miestelio šeimų šiuo metu gauna dujas per valstybinę dujų sistemą. „Britanijos dujų“ energijos, technologijų ir inovacijų vadovas Martinas Orrillas teigė, kad žmonės nepastebės jokio skirtumo, nes dujos yra aukščiausios kokybės ir neskleidžia jokio kvapo. Visas procesas trunka mažiau nei tris savaites, kuomet surinktos srutos patenka į rezervuarus.

Prieš 10–15 metų Rusijos radikalai piktinosi, kad Baltijos šalims gamtinės dujos parduodamos pigiau nei Vakarų Europai. Tada Lietuvoje pradėta kalbėti apie būtinumą didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Praėjo tie metai, o mes vis tebekalbame, nors padėtis pasikeitė – Lietuvai ir kitoms ES šalims, kurios neturi galimybių dujų įsigyti iš kitų šaltinių, Rusija nuolat didina dujų pardavimo kainą. Tačiau dujų atpiginimo galimybių turime ieškoti ir vidaus rinkoje.

Lietuvai atominė elektrinė yra būtina – kitaip per ateinančius dešimt metų nuo energetinio bado neišgelbės nei Rusija, nei Vakarai, trečiadienį paskelbė SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda. Anot jo, tiek Rusijoje, tiek Vakaruose ilgainiui elektros energijos paklausa viršys pasiūlą. „Lietuvoje pastebiu tam tikrą energetikos sektoriaus žmonių susiskirstymą – dalis teikia pirmumą elektros energijai iš gamtinių dujų, tačiau į viską reikia žvelgti realiai.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį dėl "Lietuvos dujų" bendrovės 34 proc. akcijų paketo privatizavimo ir įsipareigojimų Rusijos koncernui "Gazprom". Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. sausio 9-osios sprendimai dėl "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai.

Rusijos gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ teigia, kad šiemet planuoja 15 proc. padidinti dujų eksportą į Europą. „Gazprom“ per šiuos metus ketina Europai tiekti 160,8 mlrd. kubinių metrų dujų. Praėjusiais metais kompanija į Europą eksportavo 140,2 mlrd. kubinių metrų dujų. „Gazprom“ teigė, kad pagal ilgalaikes sutartis Europa importavo 12 proc. mažiau Rusijos dujų. Kompanija siekia išlaikyti apie 25 proc. Europos dujų rinkos.

Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei iki šių metų birželio 1 d. parengti detalų suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto vystymo planą. Plane siūloma numatyti suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimą Klaipėdos ar kituose Baltijos šalių uostuose. Projekto finansavimui, be valstybės lėšų, siūloma numatyti galimybę panaudoti Europos Sąjungos ir privataus kapitalo lėšas.