gamta

Jau nuo penktadienio, kalendorinės vasaros pradžios, sostinės paplūdimiuose oficialiai pradėtas maudynių sezonas. Šią vasarą Vilniuje įrengti 9 paplūdimiai. Pranešta, kad juose kasdien budės 30 gelbėtojų. Šias poilsio vietas tvarkiusios įmonės atstovai pateikė įdomios statistikos. Paaiškėjo, kad ruošiantis šiam sezonui buvo pastatyti 4 nauji tiltai, į paplūdimius atvežta daugiau nei 1000 t smėlio, atnaujinta ir pastatyta beveik 30 persirengimo kabinų ir 200 suolų.

Šiltuosius orus retas įsivaizduotų be gardžių grilio kepsnių. Neretai iškeptų šašlykų lieka dar kitą dieną. Tokiais atvejais jums puikiai pravers šis kebabų receptas, kuris taps tikru vasaros topu.  Kebabams reikės: 6 nedideles tortilijas, raudoną svogūną, pusę nedidelio Pekino kopūsto, 2 agurkus, 2 pomidorus, kiaulienos šašlyko ( puikiai tinka vakarykštis). Padažui: apie 3 šaukštus majonezo, 2 šaukštų pomidorų padažo, 2 skiltelės česnako, mineralinio vandens arba kefyro, nat.

Kalendorius rodo pavasarį, o štai gamta, kaip sako specialistai, gyvena jau vasaros ritmu. Mat, kaip ir kasmet vasarą baltai pražydo Čepkelių raistas, o ir vėžliai jau ima dėti kiaušinius. Lyg to būtų negana, kai kur pražydo bijūnai ir erškėtrožės. Sinoptikai paantrina, kad ne tik gamta primena, jog kieme – vasara, bet ir termometrai bent jau artimiausią savaitę tikrai rodys tik vasarai būdingą karštį.

Vos suspindus pavasarinės saulės spinduliams, pradedame galvoti apie netrukus sužaliuosiantį ir sužydėsiantį savo sodą. Nors daugumai augalų skiriame nemažai dėmesio ir priežiūros, neretai pamirštame jog norint turėti gražią veją, turime atidžiai pasirūpinti ir ja. Ypatingai tai aktualu po žiemos sezono, kuomet žolė būna išretėjusi, o dalis jos net apmirusi. Baltic Agro ekspertai pateikia keletą patarimų, kaip tinkamai prižiūrėti veją bei pateikia pagrindinius atsakymus dėl tręšimo.

Penktus metus elektroninės muzikos melomanus suburiantis festivalis „Revolution Festival“ šiais metais stebins įvairesne muzika bei veiklomis viena diena ilgiau nei planuota iki šiol. Renginio organizatoriai festivalio dalyvius į Varėną kviečia atvykti nuo ketvirtadienio ir muzikinę kelionę pradėti anksčiau. „Šiemet festivalio vartus atversime diena anksčiau, kviesime visus įsikurti ir pradėti švęsti muzikinę revoliuciją jau liepos 5 dieną, ketvirtadienį.

Nors tarp mūsų gaji nuomonė, kad Lietuvoje yra sunku pragyventi, bet iš tiesų nereikėtų skubėti su išvadomis, jog viskas mūsų šalyje yra blogai. Taip, gal Lietuva neprilygsta kitoms šalims pagal ekonominę gerovę (atskiros diskusijos vertas pamąstymas), bet turėtume įvertinti tai, kad Lietuva geografiškai yra gana saugioje zonoje. Mums negrasina ugnikalnių išsiveržimai, taip pat išvengiame tornado ar cunamio keliamų pavojų.

Pataisyti, perdirbti, panaudoti darkart. Tai pagrindiniai žiedinės ekonomikos principai. Nors Lietuvoje apie žiedinę ekonomiką kalbama retokai, tačiau kasdien mažų mažiausiai dešimtys tūkstančių šalies gyventojų naudojasi jos principais ir, patys to nežinodami, taip kaskart prisideda prie švaresnio ir saugesnio pasaulio kūrimo. 444 kg – tiek buitinių atliekų 2016 m. sugeneruodavo vienas Lietuvos gyventojas. Dar visai neseniai – 2005-aisias – šis rodiklis siekė 387 kg.

Bulgarijoje buvo išgelbėti trys maži rudieji lokiukai, kuriuos vietos gyventojai rado bėgiojančius po kelią šalies pietinėje dalyje esančiuose Rodopų kalnuose, pirmadienį pranešė gyvūnais besirūpinanti organizacija „Four Paws“. Kadangi mažyliai buvo be motinos, aplinkos ministerijos pareigūnai nusprendė išsiųsti juos į tai pačiai organizacijai priklausančią gyvūnų prieglaudą Belicoje. Mažylius apžiūrėjęs veterinaras nustatė, kad jų būklė gana gera, nors meškiukai patyrė nemažą stresą.

Kartu su gamta bunda erkės, uodai, gyvatės, todėl miške reikia būti itin atidiems. Nors gyvačių įkandimai dažniau registruojami prasidėjus grybavimo ir uogavimo sezonui, tačiau pirmieji pavasariniai įkandimai gali sukelti sunkesnius apsinuodijimus, nes per žiemą gyvatė pagamino daug ir didelės koncentracijos nuodų. Lietuvoje gyvena vienintelės rūšies nuodingoji gyvatė – paprastoji angis, kurias galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose.

Atėjus pavasariui vėl liepsnoja pievos. Tyčia deginama žolė jau pareikalavo ir aukų. Molėtų rajone iki pamatų supleškėjo sodyba ir jos šeimininkas. Ugniagesiai sako, nuo žolės deginimo žmonių neatbaido nei baudos, nei aplinkosaugininkų prašymai. Nepaisant baudų, aplinkosaugininkų perspėjimų ir gaisrininkų įspėjimų, Lietuvoje ir toliau klesti pievų deginimas. Šiemet jų dar daugiau negu pernai.

 Vienas Varėnos rajono gyventojas nusprendė, kad jis privalo grąžinti skolą gamtai. Labiausiai - vilkams. Mat oficialiai yra pripažinta, kad varėniškis sumedžiojo daugiausiai vilkų Lietuvoje – net 23. Užtat dabar šie plėšrūnai vyriškio sodyboje gyvena kaip karaliai. Nes kai nustojo medžioti, varėniškis pradėjo globoti miško žvėris. Netoli Varėnos gyvenantis Bronius Jurgelevičius keistais garsais šaukia vilkus. Plėšrūnai gyvena aptvare.

Nusikelkime į stebuklingą gamtos kampelį, kurį kasmet neilgam savo lankytojams sukuria Kalifornijos San Diego zoologijos sodas. Tūkstančiai drugelių, egzotiniai paukščiai ir augalai – viskas virsta neįtikėtinomis drugelių džiunglėmis. Kur tik pasisuksi – visur savo lengvais sparnais plasnoja drugeliai. Ir čia jų ne šimtai, o tūkstančiai. Netrūksta ir lankytojų.

 Keliasdešimt tūkstančių sekėjų savo socialiniuose tinkluose turintis vienas populiariausių gamtos fotografų, stebinantis visus išskirtiniais, žadą atimančiais kadrais, visai neseniai išleido savo naujausią knygą „Visa tiesa apie gyvūnus“. Knygoje žvėrys ir paukščiai duoda interviu pačiam knygos autoriui, pasakoja apie save ir griauna kai kuriuos nusistovėjusius mitus.

Lietuvoje gripo epidemija vis labiau įsismarkauja. Nuo rytojaus ją žada paskelbti ir Vilniaus valdininkai. Dėl masiškai sergančių vaikų uždaromos mokyklos, daugybė darželių – pustuščiai. Tačiau štai lauko darželiuose, kur vaikai bet kokiu oru daug laiko leidžia lauke, serga vos vienas kitas.  Šie darželinukai darbo dienos vidury dūksta parke ir džiaugiasi sniego pramogomis. Ir taip nuo pat ryto, kai tik atsisveikino su tėvais. Šiems vaikams kone nuolat būti lauke – įprasta.

Ir rytinė mankšta žaidžiant su kraujo broliu, ir peštynės dėl kąsnio. JAV laukinės gamtos stebėtojo Anthony Pagano ir šalies geologų tyrėjų surinktą vaizdo medžiagą gailima būtų pavadinti žvilgsniu į gyvenimą baltojo lokio akimis. Prie meškinų kūno pritaisytos kameros jų gyvenimą fiksavo ne vienerius metus. Štai baltieji Aliaskos galiūnai mušasi. Ir medžioja ruonius. Grobis sugautas. O tuomet laukia ir poilsio, ir draugystės akimirkos.

Nuo gripo galima apsisaugoti ir be vaistų, liaudiškomis priemonėmis, tačiau toli gražu ne visi žino, ką daryti su ta pačia citrina, česnakais, svogūnais ar imbieru, kad jie padėtų, o ne pakenktų. Pavyzdžiui, citrinos negalime užpilti karštesniu nei keturiasdešimties laipsnių vandeniu, o medų patartina ir iš viso tik laižyti, mat įdėtas į karštą vandenį jis virsta viso labo cukraus skonio medžiaga.

Lietuviai pagaliau sulaukė gausesnio sniego ir šaltuko. Taip kaip ir pridera žiemą. Šiais metais šaltasis metų sezonas tikrai neįprastai šiltas. Kone iki sausio vidurio miškuose dar dygo grybai. Pagaliau atėjus normaliai žiemai, ne vienam kyla klausimas, kaipgi žiema baigsis. Iki kalendorinio pavasario juk vos pusantro mėnesio beliko. Šį kartą nusprendėme išklausyti ne sinoptikų prognozių, o gamtos ženklus stebinčių žmonių.

Nors dabar lietuviai Naujuosius metus švenčia kartu su visu pasauliu sausio 1 – ąją, anksčiau mūsų protėviai juos sutikdavo būtent trečiosios žiemos jaunaties metu ir tai vadindavo Naujaisiais mėnulio metais arba Kumeliuko krikštynomis. Kaip šią dieną elgdavosi mūsų protėviai ir ką reiktų padaryti šiandien, komentuoja astrologė Vaiva Budraitytė. Remiantis archajišku kalendoriumi, Naujieji metai prasidėdavo per trečiąją žiemos jaunatį.

Nors laisvą dieną daugelis žmonių veikiausiai norėtų praleisti gamtoje maloniai vaikštinėjant, šis vaikinas atrado kiek kitokį, daug įdomesnį ir pavojingesnį laisvalaikio leidimo būdą. Vyrukas, kurio vaizdo įrašus „Youtube“ svetainėje žiūri tūkstančiai žmonių, nusprendė pasidalinti dar viena savo kelione po apleistą pastatą.

Trumpam nusikelkime į Kiniją. Paspaudus šaltukui vienas įstabiausių šios didžiulės šalies gamtos stebuklų Hukou krioklys vėl stebina savo kuriamu vandens šokio spektakliu. Vaivorykštė virš vandens purslų, už kilometrų girdimas krioklio gausmas ir 1000 kubinių metrų per sekundę krentančio vandens tai tik dalelė kvapą gniaužiančio Hukou krioklio grožio.

Šiandien dangus apsiniaukė, mus pasiekė iš pietvakarių keliaujantys kritulių debesys. Artimiausią naktį jie vienas po kito keliaus per Lietuvą ir ne kartą apipils krituliais. Vyraus sniegas, kai kur ne toks jau menkas, bet arčiau jūros gali ir palyti. Vietomis bus slidu dėl lijundros ir plikledžio. Be to, bus vėjuota. Rytoj vyraus permainingas debesuotumas, kai kur gali pasitaikyti ir pragiedrulių. Tačiau pavieniai kritulių debesys per visą šalį irgi nuplauks, dėl to kai kur pasnigs.

 Verkių seniūnijoje, Ožkiniuose gyvenanti Aldona Bartaševič skundžiasi, kad jos sodybą ir greta esantį Verkių regioninį parką intensyviai niokoja bebrai. Nors moteris Ožkiniuose gyvena nuo 1957 metų, sako nepamenanti, kada šie graužikai būtų pridarę tiek žalos aplinkinei gamtai – aštrių bebro dantų pažymėtas kone kiekvienas greta jos namų augantis medis. Bebrų nugraužtų medžių čia matyti ir šalia kelio, kuriuo važiuoja automobiliai.

Gamtininkai griauna nusistovėjusius mitus esa zyles ir dar beveik dvidešimt paukščių rūšių reikia lesinti tik spustelėjus didesniam šalčiui. Jie sako, kad sparnuočiams pragaištingas ne tik minusas, bet ir labai trumpa diena. Tad žmonės raginami jau dabar pratinti paukščius prie maisto, kuris, pasak gamtos žinovų, turėtų būti ne nuo mūsų stalo: paukščiams tiks tik tai kas nesūdyta ir biru.

 Pažvelkite į šį paveikslėlį. graži gamta, miškas, žaluma. O jei pamėgintumėte į jį žiūrėti kiek ilgiau ir atidžiau? Ar tikrai pagrindinis vaizdas, kurį matytumėte jame būtų vis tas pats miškas ir gamta?  Psichologai sako, kad jeigu šiame paveikslėlyje išvysite veidą, tai reiškia, kad jūsų asmenybė - ypatinga.  Esate gimęs būti lyderiu, dominuojate ir siekiate užsibrėžtų tikslų.

 Branduoliniai Šiaurės Korėjos testai sulaukia atgarsių visame pasaulyje. Tačiau vis labiau aiškėja, kad jie ne tik gąsdina visą pasaulį, bet ir įvairiais būdais kenkia pačiai šaliai. Naujausiais duomenimis, dėl vykdomų branduolinių testų šalyje gimsta vis daugiau kūdikių su apsigimimais, rašo mirror.co.uk.

Gamtos fotografas, ornitologas, tinklaraščio „Čepulio fotoklajonės“ autorius Marius Čepulis sako, kad tik labai mylintis savo užsiėmimą žmogus gali važiuoti tūkstančius kilometrų, pelkėje sėdėti kelias valandas ir net kelias paras laukti, kartais ir rizikuoti dėl to vienintelio nuostabaus kadro. Savo pomėgį jis vadina fotomedžiokle. „Tai yra didžiulis azartas, viena iš tų priežasčių, kodėl fotografuoju. Jaudulys, kai surandi žvėrį, atspėji jo kelią ir kai viskas pavyksta“, – sako fotografas.

Įspūdingiausius pasaulio kampelius aplankiusi 21-erių mergina tapo tikra sensacija. Vis dėlto taip nutiko ne dėl amą atimančių gamtos vaizdų ar architektūros paminklų. Michelle Liu socialiniame tinkle „Instagram“ prieš metus pasidalijo nuotrauka, kurioje ji pozuoja ne taip, kaip esame įpratę. Prieš kamerą pakvailioti nusprendusi Michelle įamžino savo pagurklį, o nuotrauką įkėlusi į internetą sulaukė gausybės ovacijų.

Centrinėje Kinijoje – spalvingų oro balionų festivalis. Į jį atvykusiems žmonėms organizatoriai siūlo paskraidyti virš gamtos stebuklu laikomo kanjono ir pasigrožėti pasakiškais vaizdais. Įspūdingi oro balionai jau pasiruošę kilti į dangų.  Centrinėje Kinijos Hubėjaus provincijoje vyksta oro balionų festivalis. Festivalio tikslas – pritraukti į šią vaizdingą vietovę kuo daugiau turistų ir paskatinti neįtikėtinais gamtos stebuklais Enši kanjone grožėtis po jį skraidant oro balionais.

Veikiausiai visi vaikai vaikystėje bent kartą svajojo įsirengti namelį medyje, o galbūt jame netgi gyventi. Žinoma, kai kuriems bent laikinai pavyko įgyvendinti šį troškimą, tačiau suaugusiems žmonėms tokios svajonės retai ateina į galvą. Namelis medyje (eng. Treehouse) – tai atitrūkimas nuo kasdienybės rutinos, stresinės aplinkos ir rūpesčių. Tai galimybė būti arčiau dangaus ir nakvoti tarp žvaigždžių, o atsibusti čiulbant paukščiukams.

Gamtininkai pasibaisėję žiauriu ūkininkų elgesiu gamtoje- kai kurie pievas pjauna taip, kad traiškomi ir žalojami laukiniai gyvūnai. Draskomi kiaunių lizdai, o jaunikliai išmetami į šiukšlių konteinerius. Esą ne ką geresni ir miestiečiai- namo tempia egzotinisu gyvūnus, o pažaidę nebežino, kaip atsikratyti. Žemaitijoje, poilsiavietėje – tikra laukinukų prieglauda. Visi jie čia pateko per žmonių beribį žiaurumą. Ši kiaunytė su broliu buvo tiesiog iškrapštyti iš guolio ir išmesti į šiukšlyną.

 Sekmadienį Lietuvos pietryčiuose griaudės pavienės perkūnijos, savaitės pradžią Žemaitijoje - rūkai, o trečiadienį sušils iki 27 laipsnių, žada sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė. Pasak jos, šeštadienį išnyko lietaus debesys, bet nauji sekmadienį į Lietuvą atplaukė pro pietvakarinius rajonus. „Nauji lietaus debesys atkeliavo artėjant rytui. Į Lietuvą jie įslinko pro pietvakarinius Lietuvos rajonus.

Vasara – puikus metas planuoti savo atostogas. Įprastas keliones autobusu ar lėktuvu vis dažniau į tokias, kurioms reikalingas nuosavas automobilis, keičiantys vairuotojai turėtų nepamiršti kelių svarbių dalykų. Techninė apžiūra – būtina Niekas labiau neapkartinantų kelionės nei transporto priemonės gedimas.

Vaistinių žolelių rinkėjai skundžiasi – lietuviška vasara šiemet gali palikti be čiobrelių, jonažolių, vingiorykštės ar kmynų. Mat kai kurios žolės ne tik vėluoja žydėti, bet ir pats žydėjimas gerokai trumpesnis nei saulėtais orais. O štai vaistažolių perdirbėjai paantrina, dėl tos pačios priežasties, kad Lietuvą plauna lietūs ir nėra kam rinkti žolelių, netrukus gydysimės tik Lenkijos pievose ar laukuose užaugintais gamtos vaistais. Nes kaimynai jų parūpina ne tik sau, bet ir visai Europai.

Penktadienį į gamtą paleisti 72 baliniai vėžliai, kurie augo arba peržiemojo Lietuvos zoologijos sode Kaune. Kaip pranešė zoologijos sodas, pradėjus aktyviai melioruoti laukus, Lietuvoje buvo sunaikintos šių anksčiau visoje šalies teritorijoje gyvenusių vėžlių buveinės. Pasikeitus ekosistemoms, labai sumažėjo nedidelių, saulėtų vandens telkinių šiems ropliams gyventi bei pietinių šlaitų, apaugusių reta augmenija, tinkamų kiaušiniams dėti.

Mėsa yra priežastis daugelio negandų, kurių sąraše ir nutukimas, ir miškų kirtimas, ir klimato kaita. Laikas politikams dėl to kažką daryti, tvirtina tvarumo ekspertai, rašo euobserver.com. „Klimato kaitos debatai kol kad koncentruojasi ties anglies dioksido kiekio mažinimu. Tuo tarpu pigi mėsa jau seniai tapo tarsi žmonių teise moderniose visuomenėse“, - sako Stokholmo universiteto aplinkosaugos profesorius Johanas Rockstroemas.

Eglė Akelaitytė-Vertelkė ir Titas Vertelka – du jauni žmonės, savo noru prieš penkerius metus išvykę gyventi į Strazdų kaimą (Širvintų raj.) – kur nėra jokių „Coffee Innų“, jokių kamščių, jokio skubėjimo. 10-ies trobų kaime Eglė ir Titas rado ramybę, augina kanapes ir iš jų spaudžia aliejų. Pora pasakojo, kad gyvendami Vilniuje jie – turintys sėkmingas profesijas ir vienas kitą – jautėsi labai tušti viduje. „Mes visą laiką labai norėjome gamtos.

Vasara – pats palankiausias metas šventei gryname ore: netoli vandens telkinių, miške ar tiesiog pievoje prie sodybos. Visgi smagų pasibuvimą gamtoje neretai apkartina vabzdžių antpuoliai: į gėrimus ir užkandžius kėsinasi širšės, aplink zuja musės, skaudžiai kandžioja uodai. Būtina pasirūpinti prevencija Kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas, organizuojantiems šventes ar poilsį gamtoje, pataria imtis kelių priemonių.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 630 tūkst. eurų žalos gamtai ieškiniu dėl pernai gruodį Vilniuje įvykusios avarijos, po kurios į Neries upę pateko 46 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų.

Pamenate vaikystėje taip mėgtą žaidimą – slėpynes? Manote buvote tikri asai? Na, kad ir kaip jums sekėsi, tikrai nesate geresni už šiuos gyvūnus. Juos gamta apdovanojo ypatingu gebėjimu pasislėpti ir suteikė jiems natūralų kamufliažą. Ši savybė jiems duota ne šiaip sau – tai gyvybiškai svarbi apsauga, kuri neleidžia jiems tapti plėšrūnų pietumis. Pamatykite šiuos slėpynėms pasiruošusius gyvūnus. Kai kurie gali jums visai nepatikti.

Atšilus orams ir gyventojams patraukus į gamtą, ugniagesiai prašo atsargiai kūrenti laužus ir kepsnines. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais dėl neatsargaus elgesio su ugnimi kilo daugiau kaip 900 gaisrų. Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies nukenčia ir žmonės.

Trečiadienį Vilniuje užfiksuotas neįprastas gamtos reiškinys. Halas – tai optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių ir plunksninių sluoksninių debesų šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose. Senovėje įvairios halo formos, kaip ir kiti gamtos reiškiniai, žadindavo žmonių vaizduotes. Šiam optiniam reiškiniui suteikdavo magiškų savybių, ypač danguje pasirodantiems kryžiams.

Europa dabar padalyta į dvi dalis: vėsiąją ir šiltąją. Jas skiria atmosferos frontas ir su juo susiję kritulių debesys. Vėsus oras pasklido žemyno šiaurėje ir vakaruose, šiltasis – pietuose ir rytuose. Atmosferos fronto kritulių debesys drieksis visai šalia Lietuvos, dėl to kritulių bus ir čia, tik ne visur ir ne nuolatos. Šiąnakt orai Lietuvoje bus nevienodi.

Žieminės gamtos grožybės papuošė daugiau nei septyniolika milijonų turinčio Pekino priemiestį. Nors šis parkas nėra toks populiarus kaip kiti nacionaliniai Kinijos parkai, dabar pasigrožėti įspūdinga jo gamta ir pabėgti nuo miesto šurmulio čia atkeliauja daugybė kinų ir užsienio turistų. Juos traukia įspūdingas žiemiškos gamtos grožis.

Kartais „gamta“ pašaukia labai netikėtai, todėl, nors ir nesinori, tenka apsilankyti viešame tualete. Tad atrodo visiškai normalu, jog prieš atsisėsdami padengiame tualeto dangtį popieriumi. Dažnas pripažins, kad tokį būdą naudoja siekiant apsisaugoti nuo bakterijų. Vis dėlto pasirodo, kad darote didžiulę klaidą. Nors žmonės mano, kad bakterijos yra linkusios nutūpti ant „sėdynės“, taip nėra. Ši dalis yra sukurta taip, kad bakterijos nesikauptų, todėl atsisėsti yra visiškai saugu.

Supermasyvios juodosios skylės dažniausiai randamos savo galaktikų centruose. Kartais, kai jos yra besijungiančiose galaktikose, gali būti ir ne centre, bet keliauti jo link. O dabar, beieškant tokių susijungiančiose galaktikose esančių juodųjų skylių porų, aptikta viena supermasyvi juodoji skylė, bėganti lauk iš galaktikos.

 Aukšta temperatūra, kosulys, siaubinga savijauta... Tai tik keli simptomai iš didelės negalavimų puokštės, kurią ruduo ir žiema įteikia dažnam iš mūsų (kartais – ir po kelis kartus). Visa laimė, kad yra natūralių priemonių, kurios efektyviai padeda užkirsti jiems kelią, o apsirgus – greičiau atsistoti ant kojų. Žemiau pateikti geros savijautos receptai aktualiausi šaltuoju metų laiku, tačiau pravers ir jam pasibaigus. Čiobreliai nuo kosulio.

Kone kiekvienais metais Filipinuose dėl itin pavojingų gamtos stichijų miršta tūkstančiai nieko dėtų žmonių. Pasaulio žiniasklaida dažniausiai fiksuoja statistikos skaičius. Jie, žinoma, pribloškia ar net šokiruoja, tačiau išvydus, kas katastrofos metu vyksta perpildytose ligoninėse, jausmas tiesiog neapsakomai klaikus. Tiesa, kartais fotografams pavyksta pakliūti ir į tas ligonines, kuriose gimsta viltis, ir beveik tiesiogine to žodžio prasme.

Kada paskutinį kartą klausėtės ... gamtos? Gamtos garsus ir ne bet kokius, o pastiprintus galima išgirsti šimtametėje Juodkrantės girioje. Miško ošimą, paukščių čiulbėjimą čia paryškina specialiai įrengta garsų gaudyklė. Vaikštinėjantys Juodkrantės mišku gali išvysti štai tokį, iki šiol nematytą, objektą: trijų metrų skersmens ir tokio pat ilgio medinis megafono formos rentinys - garsų gaudyklė. Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės, yra du gaudyklės poveikio būdai.

Varėnos rajono gyventojai skelbiasi miške radę stebuklą – rudenėjant masiškai ėmė žydėti, tai daryti pavasarį turinčios, bruknės. Vietos gyventojai sako dešimtimis metų vaikščiojantys į tą patį mišką, tačiau tokį reiškinį matantys pirmą kartą. Tačiau mokslininkai nuvilia – bruknių žydėjimas rudeniop - nėra gamtos stebuklas. Ir priduria, netrukus sužįs ne tik daugiau miško uogų, bet ims žydėti ir kriaušės, kiti vaismedžiai.