finansų ministerija

Gediminas Stanišauskas Smulkieji verslininkai ir ūkininkai kategoriškai nepritaria Finansų ministerijos pasiūlytam atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimui. Vyriausybė jau paskelbė, kaip ir kokiu būdu nuo 2014 m. sausio 1 d. sieks apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Šios tvarkos nesilaikantiems bus skiriamos iki 5 tūkst. Lt baudos. Naujai tvarkai priešinasi ir žemdirbiai, ir smulkieji verslininkai, Vyriausybės iniciatyvose įžvelgiantys tik bankininkų interesus.

Įvertinusi teigiamas Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija (FM) pagerino 2013 metų BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei infliacijos projekcijas. Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. – 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc.

Finansų ministerija, siekdama sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, siūlo apriboti atsiskaitymą grynaisiais iki 10 tūkst. litų. Tai numatyta ministerijos parengtose Civilinio kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Pinigų įstatymo pataisose. Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2014 metų pradžios. Pažeidėjai būtų baudžiami nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų, o pakartojus pažeidimą - nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų.

Finansų ministerija siūlo panaikinti šiuo metu dar neįsigaliojusį reikalavimą vyriausiesiems buhalteriams nuo 2016 m. būti išlaikiusiems profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei mokesčių egzaminus. „Rinkos ekonomikos sąlygomis jos dalyvių paslaugų kokybę lemia rinkos poreikiai, o ne valstybės reguliavimas.

 Finansų ministerija siūlo nuo spalio atkurti anksčiau sumažintus priedus politikams, teisėjams ir valstybės tarnautojams, bet lėšų tam neketina skirti. Kiekviena institucija pinigų turi ieškoti pati, o neradus neišmokėtą atlyginimo dalį grąžinti iki kitų metų kovo. Tai numatoma Finansų ministerijos parengtame specialiame įstatymo projekte.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus įsakymu sudaryta darbo grupė aiškinosi mokesčių nesurinkimo priežastis ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) administravimo veiklos efektyvumą. Kaip pagrindinė priežastis įvardytos rimtos mokesčių administravimo spragos. Darbo grupės teigimu, makroekonominė analizė rodo, kad galutinio vartojimo išlaidos 2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo 3,9 proc., namų ūkių vartojimo išlaidos augo 5 proc.

Finansų ministerija skolų kamuojamai Vilniaus miesto savivaldybei suteikė 12 mln. litų trumpalaikę paskolą. Bankai savivaldybei nebeskolina. Paskola, kurios metų palūkanos yra 0,492 proc., suteikta praėjusį penktadienį, BNS pranešė Finansų ministerija. Pasak jos atstovės Teresės Staniulytės, paskola suteikta iš valstybės iždo, o ne iš pasiskolintų lėšų. Tai yra trečioji šiemet Finansų ministerijos suteikta paskola sostinės savivaldybei - vasarį paskolinta 14,15 mln. litų (palūkanos - 0,572 proc.

Nacionalinio daugiafunkcinio stadiono finansavimo planas, kurį valdžia turėjo paruošti iki liepos, kol kas nėra neparengtas, BNS informavo Finansų ministerija. „Šiuo metu Finansų ministerija galutinio atsakymo dėl stadiono statybos bei finansavimo modelio pateikti dar negali, kadangi dauguma institucijų reikiamą informaciją vėlavo pateikti, ir ji dabar yra vertinama Finansų ministerijos ir kitų atsakingų institucijų specialistų.

Šiandien Finansų ministerija išpirko antrąją 1 mlrd. eurų vertės (3,45 mlrd. litų) euroobligacijų emisiją ir taip atitinkama suma sumažino Lietuvos valstybės skolą. 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisija buvo išleista 2003 m. kovą ir po metų papildyta 600 mln. eurų (2,07 mlrd.

 Po Ūkio banko žlugimo įtarimai mesti ir Lietuvos bankui. Paaiškėjo, kad likus valandai iki sprendimo stabdyti banko veiklą į skęstantį Vladimiro Romanovo laivą vis dar buvo pumpuojami valstybės pinigai.

Visą Finansų ministerijos vidaus rinkoje išplatintą 600 mln.litų vertės obligacijų emisiją nupirko bankrutuojantis bankas „Snoras”, šiuo metu investuojantis kreditoriams grąžinti numatomus pinigus, praneša „Verslo žinios”. Ministerija ketvirtadienį oficialiai paskelbė, kad vidaus rinkoje išplatino 600 mln.

Šiandien Finansų ministerija vidaus rinkoje išplatino 600 mln. litų nominaliosios vertės obligacijų emisiją, kurios pelningumas - 1 proc. Dvišalių derybų būdu išplatinta emisija bus išperkama po pusantrų metų - 2014 m. rugpjūtį. Siekdama didinti skolinimosi vidaus rinkoje dalį ir didelius tarptautinius įsipareigojimus (pvz.

Didžiosios Britanijos ekonomistai teigia, kad šalies ekonomika "augs vangiai", jei finansų ministerija ir Anglijos centrinis bankas nepakeis požiūrio į ekonomiką. Tokios išvados pateikiamos naujausiame prognozių grupės "Ernst and Young Item Club" pranešime, skelbia BBC. Pranešime prognozuojama, kad Didžiosios Britanijos ekonomika 2013 m. augs 0,9 proc., o ne 1,2 proc., kaip teigė vyriausybės atstovai.

Baigusi kadenciją finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketina ilgai ilsėtis. Interviu „Ekonomika.lt“ ji sako niekuomet nejautusi gyventojų priešiškumo: didžiausias „etiketes“ jai klijavę politikai bei žiniasklaida. Nemaloniausiu kadencijos darbu įvardija banko „Snoras“ bankrotą. Kokia veikla planuojate užsiimti išėjusi iš Finansų ministerijos? Ar nėra gaila palikti šią instituciją, išdirbus tiek daug metų? Ketinu ilgai pailsėti, o tada kibti į kitus darbus.

Norėdamas išvažiuoti iš kiemo neblaivus vairuotojas sudaužė kelis automobilius.   Incidentas įvyko šeštadienį Sostinės Šeškinės rajone, Gelvonų gatvėje. Kaip įtariama, automobilyje vartojęs svaigalus Finansų ministerijos tarnautojas nutarė pasivažinėti, tačiau iš kiemo nesugebėjo išvažiuoti neužkliudęs kelių automobilių.   Nuo smūgio net išsiskleidė finansininko automobilio oro pagalvė.   Vyriškis sulaikytas ir apklaustas. Jo automobilyje rasta tuščių butelių nuo alkoholio.

Finansų ministerijoje įdiegta viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinės sistema (VSAKIS) sulaukė dėmesio viename svarbiausių pasaulio informacinių technologijų renginių „SAPPHIRE NOW“. Sistemos privalumus teigiamai įvertino ir jos naudotojai Lietuvoje.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadą dėl 2013 m. valstybės biudžeto projekto. Pristatydama audito išvadas, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sakė: „Konsoliduoti viešuosius finansus – vienas iš svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų. Pagal Fiskalinės drausmės įstatyme nurodytą fiskalinės drausmės taisyklę valstybės biudžeto asignavimų prieaugis 2013 m. negali viršyti 223,5 mln. Lt. Projekte suplanuotų valstybės biudžeto asignavimų prieaugis yra 223,3 mln.

Šiandien Finansų ministerija Vyriausybei teikia 2013 metų Nacionalinio (valstybės ir savivaldybių biudžetų) biudžeto projektą. Numatoma, kad kitų metų Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 295 mln. litų. Tai 222,1 mln. litų daugiau nei planuota į Nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis Nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28 mlrd. 842 mln. litų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozuoja, kad metų pabaigoje valstybės skola sudarys 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet laikantis atsakingos finansų politikos ji dar mažės. „Valstybės skola šių metų pabaigoje, mes manome, kad sudarys apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai ir toliau išliks viena iš mažiausių skolų Europos Sąjungoje.

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje referendumui dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) skyrė 2 mln. litų. Lėšos referendumui bus skirtos iš Privatizavimo fondo. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, referendumui reikalinga pinigų suma buvo įvertinta kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija. Esą kol nebuvo priimtas įstatymas, kad referendumas vyks kartu su Seimo rinkimais, grėsė daug didesnės išlaidos. „Tokio referendumo organizavimas atskirai būtų kainavęs turbūt kone dvigubai daugiau.

Rinkimų metais, naujos Vyriausybės formavimo ir jos darbo pradžios laikotarpiu valstybės ižde turėtų būti disponuojama pakankamomis lėšomis, kad būtų užtikrintas finansiškai sklandus valdžių pasikeitimas, išvengiant situacijų, kai naujai suformuota Vyriausybė savo darbą pradeda paveldėjusi tik einamąsias skolas be jokių finansinių išteklių.

Finansų ministerijos duomenimis, rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 384,3 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 498,5 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 75,1 mln. litų. Rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) deficitas, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugpjūtį sudarė 189,3 mln. litų, arba 0,2 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln.

Dažnai viešumoje kalbant apie Lietuvos ir Šiaurės šalių ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ironiškai pabrėžiamas pasiturinčios ir kuklius išteklus turinčių šalių santykis, vis tik ši partnerystė tvirtėja ir jau galima pamatyti labai konkrečių rezultatų. Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje rugsėjo 25 d. surengė šventinį renginį Vilniaus Mažajame teatre, skirtą 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės paramos įgyvendinimo pradžiai pažymėti.

Klystate jei manote, kad kalbėsiu apie atlyginimus, pašalpas ar kitus dalykus, kurie daugumos gyventojų nuomone dėl savo mikroskopinių dydžių neabejotinai trumpina Lietuvos gyventojų trukmę.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei pripažinti 11 Lietuvos įmonių skolas beviltiškomis ir jas nurašyti arba revizuoti. Paskolas valstybės vardu ar su valstybės garantija šios įmonės gavo pagal sutartis, pasirašytas daugiausiai 1993-1997 metais. Siūloma nurašyti suma sudaro apie 170 mln. litų, iš kurių 92 mln. litų sudaro skolos, 27 mln. litų - palūkanos ir 51 mln. litų - delspinigiai.

Atnaujintomis Finansų ministerijos prognozėmis, šiuos metus turėtume baigti ties 3 proc. bendrojo viešųjų finansų deficito riba. Kitąmet prognozuojamas 3 proc. ekonomikos augimas. Su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariais susitikusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad iš kai kurių mokestinių pajamų dinamikos matyti, jog šiek tiek pagerintas darbo užmokesčio fondo suminis rodiklis, o „Sodros“ biudžeto įplaukos turėtų būti 400 mln.

Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m.  pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio  ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro. Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai.

Rugsėjo pradžioje asociacijos „Lietuvos keliai“ taryba svarstys galimybę streikuoti dėl stringančių transporto infrastruktūros projektų. Finansų ministerijos skaičiavimais, vėluojant pasirašyti sutartis, Lietuva gali prarasti 0,9 mlrd. litų ES paramos, skirtų geležinkelių modernizavimo ir plėtros bei viešųjų logistikos centrų infrastruktūros projektams. Iki birželio pabaigos projektams buvo nepaskirstyta 1,4 mlrd. litų Susisiekimo ministerijos administruojamų ES lėšų.

Finansų ministerija paskelbė naują konkursą atrinkti bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijų kainą nustatysiančius ekspertus. Surasti ekspertus  akcijų kainai nustatyti Finansų ministeriją įpareigojo Vyriausybė. Naują akcijų kainos nustatymo paslaugų konkursą Finansų ministerija turi organizuoti po to, kai atmetė vienintelės pirmojo konkurso, skelbto gegužės 14 d., dalyvės „Deloitte Lietuva“ pasiūlymą.

Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą. Nustatyta, kad ministerija neužtikrino, jog Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrų maldos namams iš valstybės biudžeto skirtos lėšos (1 796,9 tūkst. Lt) būtų panaudotos teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai. Ministerija, skirdama lėšas minėtiems subjektams, nesudarė su jais sutarčių dėl lėšų panaudojimo.

Finansų ministerija toliau ieškos specialistų, galinčių nustatyti nacionalizuotų „Snoro“ akcijų kainą. Ministerija atsisakė vienintelės konkurso dalyvės „Deloitte Lietuva“ paslaugų ir skelbs naują konkursą. Finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Rasa Jakilaitienė sakė, kad per didelė kaina buvo pagrindinė priežastis, privertusi atsisakyti „Deloitte Lietuva“ paslaugų. Įvardyti, kiek už savo paslaugas „užsiprašė“ audito bendrovė, finansų ministrės patarėja atsisakė.

Šių metų birželio 11 – 15 dienomis Lietuvoje dirbs kas pusę metų atvykstanti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento atstovės Julie Kozack. TVF ekspertai išanalizuos bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, įvertins ūkio raidos tendencijas, padėtį finansų sektoriuje, biudžeto bei socialinės politikos priemonių įgyvendinimą.

Finansų ministerija skambina varpais, kad šiemet itin stringa europinės paramos perėmimas. Jei situacija negerės, teigiama, kad dalis paramos gali būti prarasta. ES parama buvo vienas svarbiausių verslo finansavimo šaltinių per sunkmetį ir tebėra dabar kuriant darbo vietas, infrastruktūrą bei didinant ekonomikos konkurencingumą. Tačiau Finansų ministerija nurodo, kad per šių metų I ketvirtį pasirašyta tik 44 proc.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė „Lietuvos rytui“ teigė, kad kol kas neketinama griežtai nurodyti visiems mokėti algas per banką. Tiesa, pasak ministrės, Seimui jau yra pateikti įstatymo pakeitimai, kurie leistų nusižengėliams nustatyti apribojimus atsiskaitant grynaisiais: vokeliuose mokėję darbdaviai bus priversti algas mokėti per banką. Valstybės įstaigos dar pernai įpareigotos atsisakyti algų grynaisiais, tai rekomenduota ir savivaldybėms.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ir gyventojų pajamų mokestį. Nuo šių metų liepos 1 dienos PVM šalyje bus sumažintas vienu procentiniu punktu nuo 22 iki 21 proc., o pajamų mokestis per trejus metus – nuo 25 iki 20 proc. Nuo 2013 m. sausio 1 d. jis sieks 24 proc., nuo 2014 m. – 22 proc., o nuo 2015 metų – 20 procentų.

Europos Komisija pranešė atnaujinanti Lietuvai ES lėšų mokėjimus iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Mokėjimai, kurių bendra vertė 163 mln. eurų, buvo laikinai sustabdyti šių metų vasarį atsižvelgus į Valstybės kontrolės išvadas dėl galimų įgyvendinamų projektų neatitikimų. Finansų ministerija Europos Komisijai dar kovo viduryje pateikė prašomą informaciją, o balandžio pradžioje ją papildė, informuodama apie veiksmus, taisant audito metu nustatytus neatitikimus.

Kitąmet Lietuvos biudžeto pajamos be ES ir kitų paramos turėtų sudaryti 21,774 mlrd. Lt, o išlaidos –  21,688 mlrd. Lt, rodo Finansų ministerijos parengtas projektas dėl 2013-2015 m. preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindų rodiklių. Kaip praneša vz.lt, jei tokį planą pavyktų įgyvendinti, kitąmet Lietuvos nacionalinis biudžetas galėtų būti pirmą kartą per visą nepriklausomybės istoriją perteklinis. Pirmasis finansų perteklius 2013 metais sudarytų 86 mln. Lt.

Beveik milijardas litų. Tiek pinigų Vilniaus miesto savivaldybė reikalauja priteisti iš valstybės. Nelinkusi dalintis centrinė valdžia tai vadina mėginimu atimti pinigus iš kitų savivaldybių. Balandžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą reikalaudama atlyginti miestui nuostolius.

Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino 400 mln. eurų vertės euroobligacijų emisiją, kuri papildė 2007 metų spalio 29 dieną išleistą ir 2018 metais išperkamą 600 mln. eurų 4,85 proc. kupono obligacijų emisiją. Po šio papildymo bendra emisijos nominalioji vertė pasiekė 1 mlrd. eurų. Kaip praneša Finansų ministerija, antradienį išplatintų obligacijų pelningumas – 4,216 proc., o išleidimo kaina lygi 103,181 proc. jų nominaliosios vertės.

Iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų apetitas ekspertų konsultacijoms vis didėja – samdomiems ekspertams, konsultantams, audito paslaugoms pirkti pernai išleista 18 mln. litų. Seimo Audito komiteto surinkti duomenys atskleidžia, kad tai –  net trečdaliu daugiau nei 2010-aisiais.

Nuo gegužės 1 d. kasos aparatai (EKA) bus privalomi visiems individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja patalpose ne tik maisto produktais, bet ir kitomis prekėmis, tačiau tam tikrais atvejais EKA naudoti nebus reikalaujama, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Išlygos nustatytos po diskusijų su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija bei Finansų ministerija.

Audito komitetas aiškinosi, kodėl Europos Komisija sustabdė pusės milijardo litų pervedimą Lietuvai ir kada šie pinigai pasieks valstybės biudžetą. Paaiškėjo, kad nuo 2007 metų nesugebama tinkamai paskirstyti funkcijų ir atsakomybės tarp institucijų taip, kaip to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai.

Smulkieji verslininkai ir prekybininkai, sunerimę dėl nuo gegužės jiems privalomų kasos aparatų turgavietėse ir pasunkėsiančios mokesčių naštos, Finansų ministerijai buvo pateikę net 12 pasiūlymų, bet derybos vyksta tik dėl dviejų.

Balsas.lt tęsia aiškinimąsi, kas vyksta Lietuvos lošimų rinkoje. Pirmojoje dalyje pastebėta, kad rinkos dalyviams taikomi ne vienodi kriterijai, teoriškai įstatymo uždrausti lošimai internetu yra vykdomi, o juose dalyvaujančiųjų identifikavimas – simboliškas, nors sritis laikoma problemine ir pavojinga nepilnamečiams. Kaip Europoje? Portalas paprašė teisininkų išaiškinti, kaip Lietuvoje susiklostęs rinkos reguliavimas būtų vertinamas europinės teisės kontekste.

Sparčiai augant degalų kainai Lietuvoje pasigirsta siūlymų mažinti akcizo tarifą benzinui. Finansų ministerija pabrėžia, kad toks žingsnis nepateisintų degalų kainų mažėjimo lūkesčių, o valstybės biudžetas prarastų pajamas. „Jei lyginsime kainas su kaimyninėmis valstybėmis, pamatysime, kad benzino kaina jose artėja prie penkių litų.

Latvijos banko analitinė Dacė Kalsonė paskirta vadovauti euro įvedimui Latvijoje, pranešė Finansų ministerija. Ji Latvijos banke dirba nuo 1997 metų, o naująsias pareigas pradės eiti kovo 12 dieną. D. Kalsonė nugalėjo kitus 12 kandidatų, kuriuos vertino finansų ministerijos komisija. Euro įvedimo projektas apima penkias darbo grupes, o jo vadovė koordinuos visą darbą. Šios pareigos liko laisvos praėjusią vasarą, kai Sanita Bajarė buvo paskirta Finansų ministerijos valstybės sekretore.

Europos Komisija (EK) tik pratęsė Lietuvos pateiktų konkrečių mokėjimo prašymų nagrinėjimą, o ne sustabdė paramos teikimą. Jokios sankcijos Lietuvai nėra pritaikytos, akcentuoja finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Rasa Jakilaitienė. „Mokėjimo prašymo nagrinėjimo termino pratęsimas yra procedūrinis veiksmas, kad šalis narė greičiau įgyvendintų audito metu pateiktas rekomendacijas.

Antradienį pradėtos platinti iš karto dvi Vyriausybės taupymo lakštų emisijos - tuo metu, kai šis gyventojų santaupų investavimo būdas pasiekė apogėjų, palyginti su rezultatais, buvusiais iki 2011-ųjų gruodžio vidurio - dabar jų parduodama 10 kartų daugiau, rašo „Lietuvos žinios“. Už dvejų metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštus, kurių emisija baigta platinti sausio 23-iąją, gyventojai, pasirinkę šį santaupų investavimo būdą, sumokėjo 9,86 mln. litų.

Verslo žurnalistė, „Lietuvos ryto“ televizijos vadovo Edmundo Jakilaičio žmona Rasa Jakilaitienė tapo finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja. Žurnalistė, anksčiau niekada nedirbusi valstybės tarnyboje, portalui Balsas.lt sakė žinanti, kur eina ir ką teks veikti. „Būsiu atsakinga už visuomenės informavimą apie ministerijos veiklą. Iki šiol nemažai darbavausi komunikacijos srityje, manau, kad sėkmingai.