finansų ministerija

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas likvidumo ir mokumo problemų turinčioms įmonėms išvengti nemokumo proceso inicijavimo bei išsaugoti verslą.  Įstatymo projektą parengusi Finansų ministerija nurodo, kad numatomos priemonės suteiks papildomo laiko ir galimybių sąžiningam verslui įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti įmonės mokumą. „Tikrai labai svarbus klausimas. Verslas susiduria ir susidurs ne tik su likvidumo, bet ir su mokumo problemomis.

Lietuvai iš tarptautinių finansų institucijų valstybės iždo reikmėms skolinantis 1,5 mlrd. eurų koronaviruso krizės pasekmėms mažinti, finansų ministras sako, kad Vyriausybė toliau derasi su tarptautiniais bankais, taip pat ketina skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose. Viliaus Šapokos teigimu, svarstoma, kad euroobligacijų emisija gali siekti nuo 500 mln. iki 2 mlrd. eurų.

Žiniasklaidoje pasirodė jau ne viena istorija, kaip darbdaviai masiškai verčia darbuotojus išeiti iš darbo, nemoka jiems atlyginimų. Tačiau Finansų ministerija vis dar tikisi, kad užimtų gyventojų šalyje sumažės gana ne daug, o gyventojų pajamos vis tiek šiemet turėtų didėti.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda inicijavo ekspertų diskusijas dėl šalies viešųjų paslaugų adekvataus finansavimo, mokestinių pokyčių disciplinos, šešėlio mažinimo, įmonių dalinimosi pelnu su darbuotojais ir produktyvumo didinimo iniciatyvų. Po pirmojo susitikimo Valstybinė mokesčių inspekcija žada griežtesnių tikrinimų. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius po pirmos diskusijos antradienį žurnalistams pasakojo, kad keisti mokesčius reikėtų imantis kelių žingsnių.

Antradienį Finansų ministerija išpirko didžiausią euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,8 mlrd. JAV dolerių arba 2,6 proc. pagal numatomą 2020 m. bendrojo vidaus produktą (BVP). Kaip rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai, ši 1,8 mlrd. JAV dolerių emisija buvo išplatinta 2010 m. vasario 11 d. Už ją buvo mokamos 7,375 proc. metinės palūkanos.

2020 metais smulkiųjų verslininkų laukia permainos. Finansų ministerijos siekis patobulinti verslo liudijimų išdavimo tvarką sukėlė diskusijas visuomenėje. Priimtoje redakcijoje išbrauktos kone populiariausios verslo liudijimų rūšys, tarp kurių automobilių remontininkai, auklės ir statybininkai. Tiesa, išvardinti smulkieji verslininkai ne vieninteliai, kuriems keisis tvarka.

Valdžios sektorius po ketverių metų pertraukos kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių, teigia Valstybės kontrolė 2020 metų sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ataskaitoje. Joje pažymima, kad 2020 metais gali būti nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

Neseniai Turto bankas atliko studiją, kur būtų geriausia steigti vadinamą ministerijų miestelį, kuriame įsikurtų didesnė dalis ministerijų ir jų darbuotojų. Automobilių aikštelė prie Seimo buvo įvardyta kaip labiausiai tam tinkanti. Vis dėlto dabar bus siūloma projektą vykdyti buvusio Vilniaus edukologijos universiteto vietoje. Jau kurį laiką Vyriausybė įgyvendina valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo reformą.

Švietimas įvardijamas kaip svarbiausia ir prioritetinė sritis Lietuvoje, nes tai valstybės bei jos piliečių visuomenės pamatas. Tačiau Vyriausybės pristatytame ateinančių metų biudžete, tai neatsispindi. Analizuojant finansavimo paskirstymą, matome, kad „švietimas“ ir „prioritetas“ neturi nieko bendro. Pasikartojantys pažadai Galima būtų pasidžiaugti, kad bendras finansavimas švietimui, palyginus su praėjusiais metais, auga 97 mln.

Antradienį plenariniame Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pristato Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir kitus su juo susijus įstatymų projektus. Bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė Vyriausybės planai įvesti naujus mokesčius ir padidinti kai kuriuos esamus.

Vyriausybė, prezidentas ir Seimo nariai pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip keisti mokesčius nuo kitų metų. Dalis jų paveiktų tik gyventojus, tačiau kai kurie turės ir nemažai įtakos skirtingiems verslams. Pavyzdžiui, nemažai diskutuota apie naują mokestį bankams arba prekybos tinklams. Tačiau ne ką mažiau įtakos didelei daliai verslo turės ir dienpinigių apmokestinimo pakeitimas.

Kartu su naujais mokesčiais Finansų ministerija siūlo kitais metais didinti akcizus degalams, tabako gaminiams ir alkoholiui. Kai kurie verslo atstovai įspėja, kad šie pakeitimai gali sumažinti legalių prekių pirkimą ir padidinti šešėlį. Kaip jau skelbta, ministerija planuoja akcizą alkoholiui didinti nuo 1832 iki 2025 eurų (už hektolitrą arba 100 litrų); benzinui nuo 434,43 iki 466 eurų (už 1 tūkst. litrų); gazoliams (dyzeliniam kurui) nuo 347 iki 372 eurų (už 1 tūkst.

Vyriausybės siūlomi nauji mokesčiai: kokie jų trūkumai ir privalumai, apie tai ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje bus kalbinamas „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Teisingumo ministerijos parengtuose naujuose notarų įkainiuose numatyta, kad jaunoms šeimoms, perkančioms butą už skolintas lėšas, nereikėtų mokėti notarams jokio mokesčio už nekilnojamo turto įkeitimą (hipoteką), o našlaičiams, globojamiems vaikams kai kurios notarų paslaugos būtų nemokamos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šis teisės aktas pateiktas derinti Finansų ministerijai.

Finansų ministerija atskleidė mokestinius pasiūlymus, kurie bus teikiami priimti valstybės biudžeto svarstymo metu. Pasiūlymai apima labai daug sričių – nuo akcizų iki nekilnojamo turto mokesčių. Pasiūlymai yra itin kritikuotini dėl to, kad vėl grįžtama prie idėjos labiau apmokestinti ne tik kapitalą, bet ir darbo santykius. Nepaisant to yra ir teigiamų pasiūlymų.

Finansų ministerijai paskelbus planus išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir apmokestinti daugiau turto, daugeliui gali kilti klausimas, kiek realiai vertinamas jų turtas, už kurį reikėtų mokėti mokestį. Pagal registruotą įstatymo pataisų projektą apmokestinama būtų gyventojui ar įmonei priklausančios patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai (ne žemės sklypai, kurie apmokestinami pagal Žemės mokesčio įstatymą). Nuo kitų metų siūloma apmokestinti turto vertę, kuri viršija 100 tūkst.

Finansų ministerijai pristačius, kokius mokestinius pakeitimus siūloma įvesti Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt studijoje daugiau apie juos pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka. Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Imti ir padidinti beveik visus mokesčius, papildomai dar įvesti naujų Lietuvoje nėra sunku. Tą bando įrodyti valdžia, parengusi beveik visus pagrindinius mokesčius didinančius įstatymų projektus. Planuojama, kad jau nuo kitų metų gyventojams didės pajamų, žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai, didės akcizai degalams, alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams, atsiras nauji mokesčiai lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams.

Finansų ministerija pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kurį priėmus būtų panaikinti statybos, automobilių remonto ir auklių verslo liudijimai, rašo „Verslo žinios“.  Tarp planuojamų panaikinti verslo liudijimų yra „Statybos baigimo apdailos ir valymo darbai“, „Specialieji statybos darbai“, „Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas“, „Elektros sistemų įrengimas pastatuose bei elektros įtaisų įrengimas ir remontas“. Ministerija pažymi, kad panaikinus verslo liu...

Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija. Kaip teigiama jos pranešime, siūloma toliau didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams (dyzeliniam kurui), žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams.

Šiuo metu keliolika tūkstančių gyventojų verčiasi automobilių remontu, statybų darbais ar vaikų priežiūra už fiksuotą sumą nusipirkę verslo liudijimus. Norėdami tuo pačiu verstis legaliai, nuo kitų metų jie turės registruoti individualią veiklą. Daliai gyventojų dėl to padidės mokesčiai. Finansų ministerija registravo Vyriausybės nutarimo „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ pakeitimo projektą.

Aplinkosaugos judėjimo „Extinction Rebellion“ aktyvistai ketvirtadienį aptaškė Didžiosios Britanijos finansų ministerijos fasadą Londone netikru krauju, kurį švirkštė iš nebenaudojamo gaisrinio automobilio.

Finansų ministro Viliaus Šapokos patarėju finansų rinkų klausimais tapo buvęs Lietuvos ambasadorius Švedijoje Algimantas Rinkūnas. Finansų ministerijos teigimu, ministro politinio pasitikėjimo komandą papildęs A. Rimkūnas bus atsakingas už klausimus, kurie apims finansines technologijas (fintech), tvarius finansus ir kitus.

Šiemet Lietuvos ekonomika išlaikys gana spartų augimą, tačiau artimiausiu metu jos plėtra lėtės. Mažiau nei pastaruosius kelerius metus augs ir darbo užmokestis, lėtės namų ūkių vartojimas. Tokias prognozes antradienį pristatė Finansų ministerijos vadovybė. „Šiemet ekonomika auga gan sparčiai. Bet žinome, kad vasara nesitęs amžinai. Ir toks spartus ekonomikos augimas nesitęs amžinai“, – žurnalistams sakė finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, daugiausia rizikų kyla iš užsienio rinkų.

Dabar taikoma rinkliavos nuolaida už pasą ir kortelę pensininkams turėtų būti didinama. Tačiau pilnametystės nesulaukusiems asmenims nuolaidos didinti nereikėtų, nes šeimoms ir taip didinamos piniginės išmokos. Dar 2018 m. vasarį dabartinė kandidatė į vidaus reikalų ministres Rita Tamašunienė registravo Rinkliavų įstatymo pataisą. Ja siūloma nuo 50 proc. iki 80 proc. padidinti nuolaidą rinkliavai už pasą ir asmens tapatybės kortelę žmonėms, kurie sulaukė pensinio amžiaus arba neturi 18 metų.

Seimas ir Finansų ministerija taip susikirto dėl šešių milijonų eurų, kad ant kilimėlio Seimo valdyba kviesis patį ministrą. Šešių papildomų milijonų parlamento kanceliarija užsiprašė kitiems metams. Esą ne tik reikės mokėti išeitines kompensacijas kitai kadencijai neperrinktiems seimūnams ir jų padėjėjams, bet laukia ir remonto darbai, kuriems reikės pinigų. Ministerija atkerta, kad Seimo apetitas per didelis. „Vasarą čia beprotiškai karšta.

Prezidentūroje susitiko laikinasis finansų ministras V. Šapoka ir prezidentas G. Nausėda. Nors Lietuva turėtų ruoštis ekonomikos lėtėjimui ir galimai naujų mokesčių bangai, prezidentas tikisi, kad tai nepalies socialinės rizikos srityje esančių lietuvių. V. Šapoka pažymėjo, kad netrukus pamatysime, kurie prieš rinkimus dalinti politikų pažadai virs realybe.

Siekiant plėtoti kapitalo rinką bei sukurti geresnes sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms pritraukti lėšų projektų įgyvendinimui, iš vertybinius popierius viešai platinančių įmonių siūloma nereikalauti parengti jų emisijos prospekto, jei vertybinių popierių bendra pardavimo Europos Sąjungoje vertė per 12 mėnesių neviršys 8 mln. eurų.

Nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija ir Konferencijų bei kongresų rūmų įrengimas dar kiek pabrango – dabar tam ketinama išleisti iki 29 mln. eurų (su PVM), nurodoma Finansų ministerijos atnaujintame Vyriausybės nutarimo, kuriuo rekonstrukcija pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, pakeitimo projekte. Spalio pradžioje skelbtame nutarimo projekto redakcijoje buvo nurodoma, kad rekonstrukcija kainuos 28,3 mln. eurų.

Finansų ministerija parengė ir pateikė visuomenei derinti Vyriausybės nutarimo pataisas, kuriomis siaurinamas veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašas. Pokyčius pajus trijų sričių – pastatų remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugų tiekėjai, kurių Lietuvoje yra apie 23 tūkst. Jie savo veiklą vykdyti įsigijus verslo liudijimą galės iki 2019 m. liepos 1 d., rašoma Finansų ministerijos pranešime spaudai.

Iš šešėlio 2019 metais ketinama surinkti apie 200 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Labai panaši suma numatoma kaip ir šiemet – apie 200 mln. eurų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Vilius Šapoka.

Rugsėjo 12 dieną finansų ministeriją pristatė 2018-2021 metų ekonomikos raidos scenarijų, kuriame numatomas spartesnis nei tikėtasi ekonominis augimas šiais metais bei stabilus augimas ateinančius du metus. Skaičiai yra optimistiniai, tačiau ar jie džiugina ir ar džiugins visus? Šiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) prognozuojamai augs 3,4 proc. arba 0,2 proc. punkto daugiau nei tikėtasi metų pradžioje, o 2019 metais augimas sulėtės iki 2,8 proc. ir iki 2,5 proc. 2020-2021 metais.

Artėjant metams Lietuvos ekonomiką paralyžiavusios krizės dešimtosioms metinėms, Seime imtas rutulioti tyrimas dėl to, kaip tuometinė Vyriausybė skolinosi lėšas. Vis dėlto tyrimui, kaip teigia parlamentarai, koją kišą institucijų nenoras bendradarbiauti. Seimas ėmėsi parlamentinio tyrimo dėl 2009–2010 metų krizės ir viešųjų finansų būklės Lietuvoje. Šį tyrimą per metus pavesta atlikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.

Finansų ministerija praneša, kad Lietuvoje bus kuriama pirminio žetonų platinimo (angl. initial coin offering – ICO) sutelktinio finansavimo platforma sutelktinio finansavimo platformą, kurios tikslas sukurti saugią aplinką startuoliams ir investuotojams vystyti „fintech“ ir „blockchain“ technologiją. Anot Finansų ministerijos, tai dera su Lietuvos ambicija tapti progresyviausiu „fintech“ centru.

Mokesčių ir pensijų reforma žingsnis po žingsnio keliauja į Seimą, planuojama, kad ją įteisinti pavyks dar vasaros pradžioje. Tačiau parlamentarai į ministerijų siūlymus žiūri skeptiškai ir dėl siūlomų mokesčių pakeitimų valstybei prognozuoja didžiulius nuostolius. Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyko parlamentarų ir finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų diskusija apie pristatytas finansų bei pensijų reformas.

Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovai antradienį išsamiau supažindins su siūloma mokesčių reforma bei kovos su „šešėline“ ekonomika priemones. Vyriausybė pirmadienį pasiūlė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas.

Nors Finansų ministerijos prognozė netolimai Lietuvos ekonomikos ateičiai – išskirtinai optimistiška, nerimą kelia vienas svarbiausių rodiklių. Statistika rodo, kad kasmet Lietuva netenka didžiulio skaičiaus darbuotojų, o tai reiškia išaugsiančią naštą likusiems. Finansų ministerija trečiadienį pristatė Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę 2018-2021 metams.

Didesnis uždarbis, mažesnis nedarbas, nuosaikiau augančios maisto kainos ir mažėjanti infliacija – tokius skaičius pateikia Finansų ministerija, pristatydama svarbiausių Lietuvos ekonominių rodiklių prognozę. Maža to, ministerija teigia, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos.

 Finansų ministerija teigiamai vertina Seime svarstomą pasiūlymą leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) viešai, be politikų sutikimo skelbti prezidento, Seimo, Europos parlamento bei savivaldybių tarybų narių ir jų artimųjų pajamų deklaracijas.

 Finansų ministerija ketvirtadienį įsteigė Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą – jame pradžioje bus sutelkta 142-jų Vyriausybei pavaldžių įstaigų buhalterinė apskaita ir personalo administravimas. „Šio centro įsteigimas – svarbus žingsnis siekiant racionalesnio valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Tai yra efektyvi priemonė, kuri prisidės prie valstybinio aparato aptarnavimo išlaidų mažinimo“, – pranešime spaudai cituojamas finansų ministras Vilius Šapoka.

Įsisiautėjus gripui bei kitiems virusams, internete pasklido diskusija dėl vaistų kainų Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skirtas vaikų medikamentams. Tėvai piktinosi, jog sunegalavus jų atžaloms tenka išleisti ne vieną dešimtį eurų, o ligos mažamečius užklumpa itin dažnai. Internetiniame peticijų portale pasirodė siūlymas naikinti vaistų vaikams bei prekių skirtų kūdikiams PVM. Internete diskusiją apie vaistų kainas pradėjo Audrius Gelčys, pasidalinęs vaistų, pirktų vaikui, kvitu.

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, Seime susimąstyta ir apie gyvenančius individualiuose namuose – neraškančius lengvatos vaisių. Tačiau pateiktas siūlymas iki Seimo salės gali net nenukeliauti. Ne tik dėl suskaičiuotų biudžeto praradimų, bet ir dėl to, kad neatitinka Europos Sąjungos narių susitarimo. Konservatorius Antanas Matulas pasiūlė, kad 9 proc.

„Vaiko pinigai“, pensijų pertvarka, mokesčių sistemos patobulinimas – Vyriausybė savo prioritetinių darbų sąraše po truputį dėlioja pliusiukus. Tačiau analitikai pasigenda darbų kokybės, o kai kuriais ministerijų sprendimais negali atsistebėti. Prieš beveik pusantrų metų patvirtintame Vyriausybės strateginių projektų portfelyje numatyti 43 veiklos prioritetai ir už kiekvieną projektą atsakingi asmenys. Prie kiekvieno projekto numatyta, kada ketinama įgyvendinti išsikeltus tikslus.

Po sėkmingų ir nelabai vykusių reformų, aštrių pareiškimų, puikių, o kartais ir protu nesuvokiamų sprendimų Lietuvos Vyriausybė švenčia pirmąjį gimtadienį. Nors darbų būta įvairių, toli gražu ne visos ministerijos sugebėjo parodyti, ką gali, gal todėl ir Vyriausybei rašomas pažymys nėra pats aukščiausias.

Informacinės technologijos „prikišo nagus“ prie daugumos sektorių ir pakeitė juos neatpažįstamai. Bekontaktės kortelės ir sutelktinis finansavimas – tik pora pavyzdžių, kaip technologijos patobulino finansus. Gal inovacijomis pavyktų įveikti Lietuvą ėdančią emigraciją ir nelygybę tarp miestų bei regionų? Fintech – informacinių technologijų pramonė, kuri padeda kurti geresnius ir vartotojams palankesnius sprendimus.

Panašu, kad Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė pričiupo Finansų ministeriją pagražinant faktus. Ministerijos teigimu, Europos Komisija patvirtino, jog Lietuvos biudžetas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Tačiau faktai rodo kitką.

 Finansų ministerija nuo kitų metų kovo pradžios siūlo didinti cigarečių, cigarų ir cigarilių akcizus. Tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2018-ųjų biudžeto projektu. Pataisose nurodoma, kad nuo kitų metų pavasario pradžios cigarečių minimalus akcizas didėtų 5,4 proc. iki 59 eurų, o kombinuotas akcizo tarifas turėtų būti ne mažesnis kaip 96 eurų už 1 tūkst. cigarečių - šiuo metu šis rodiklis siekia 90 eurų.

Vykdydama mokesčių sistemos tobulinimą, Finansų ministerija siūlo peržiūrėti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Norima sumažinti PVM vaistams, knygoms ir periodiniams leidiniams, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms bei šildymui ir karštam vandeniui. Ministerija žada, kad turėtų kristi šių prekių ir paslaugų kainos, bet kiek – neaišku. Finansų ministerija siūlo nekompensuojamiems receptiniams vaistams taikyti ne dabar galiojantį 21 proc. o 5 proc. PVM tarifą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atliekanti tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą, apklausė ministerijos vyriausiąją patarėją Agnę Bagočiutę, kuri praėjusį penktadienį buvo atšaukta iš naujai suformuotos bendrovės stebėtojų tarybos. BNS žiniomis, ji kaip liudytoja apklausta praėjusią savaitę. Su A.Bagočiute BNS susisiekti nepavyksta.