finansavimas

Seimas svarstys siūlymą didinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto  (LTOK) ir Lietuvos paralimpinio komiteto finansavimą iš biudžeto ir nebeskirti jiems dalies lėšų už išplatintus loterijų bilietus. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė daugiau kaip 20 parlamentarų siūlomoms Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisos. Už jas balsavo 84, prieš – 11, o susilaikė 23 parlamentarai. Toliau pataisų svarstymas Seime numatomas spalio 19 dieną.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė dar 121,4 tūkst. eurų neteisėtus migrantus apgyvendinusioms keturioms savivaldybėms. Druskininkų savivaldybei skirta 57,4 tūkst. eurų, Ignalinos – 32,1 tūkst. eurų, Lazdijų – 17,1 tūkst. eurų, Šalčininkų – beveik 15 tūkst. eurų.  „Tai yra trečias tokio pobūdžio nutarimo projektas. Jo tikslas yra panaudoti šįkart 121 tūkst. 421 eurą valstybės rezervo lėšų dėl ekstremalios situacijos“, – posėdyje kalbėjo finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Kelių finansavimą norima padaryti labiau prognozuojamą, todėl pertvarkius Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų skirstymą bus pereita prie trimečio finansavimo. Kartu norima naikinti programos rezervą, teigia susisiekimo ministras.  „Problema yra finansavimo nepastovumas: kai vienais metais finansavimas vienoks, kitais – kitoks (...) Siūlome teisiškai pereiti prie trejų metų finansavimo Kelių priežiūros ir plėtros programai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas siūlo keisti sporto ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimo modelį – konservatorius Mykolas Majauskas siūlo, kad loterijų organizatoriai pervestų lėšas į valstybės biudžetą, o šis finansuotų LTOK.  Siūlymus ketvirtadienį svarstys komitetas.   „Norime, kad visą paramą loterijų organizatoriai pervestų į biudžetą ir iš jo būtų skiriamos lėšos LTOK ir visam sportui“, – BNS sakė M. Majauskas.

1,5 tūkst. šalies bendrovių, gavusių subsidijas nukentėjusioms nuo COVID-19 įmonėms, dar liko maždaug savaitė grąžinti 2,4 mln. eurų, nes jos neatitiko pagrindinio privalomo reikalavimo paramai gauti – jų apyvarta turėjo kristi daugiau kaip 30 proc., penktadienį rašo portalas vz.lt. Daugiau kaip pusės iš turinčių subsidijas grąžinti įmonių (800) apyvarta ne mažėjo, bet augo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 14-kai šalies savivaldybių paskirstė beveik 25 mln. eurų 22 infrastruktūros projektams. Už šias lėšas Laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramonės teritorijose bus įrengta infrastruktūra, pranešė ministerija.

Skatindama šalies savivaldybes sparčiau atnaujinti savo viešąjį transportą, Susisiekimo ministerija šiam tikslui numato papildomai skirti 5 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų, rašoma pranešime spaudai. Šias lėšas planuojama paskirstyti Druskininkų, Klaipėdos miesto ir Tauragės rajono savivaldybėms, kaip geriausiai pasirengusioms panaudoti investicijas pagal ES keliamus reikalavimus. Numatoma, kad už skiriamas lėšas iš viso bus įsigyta apie 10–12 naujų ekologiškų autobusų.

Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pakeisti ir papildyti Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, o tai leidžia papildomai skirti 1,7 mln. eurų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų 2021 metų aukšto meistriškumo sporto programoms.

Europos Komisija trečiadienį, prieš artėjantį Didžiojo septyneto (G-7)  viršūnių susitikimą, turėtų pažadėti papildomai skirti 250 mln. eurų žmonių gelbėjimui nuo bado Afrikoje, Afganistane ir Venesueloje, pranešė Europos Sąjungos pareigūnas.

Dar viena konservatorių ir Ramūno Karbauskio akistata. Mykolas Majauskas užsimojo iš stambiausių Lietuvos žemdirbių atimti milijoninę europinę paramą ir tuos 15 milijonų eurų perskirstyti smulkesniems ūkiams. Karbauskis netektų maždaug trijų milijonų, todėl tai priima kaip susidorojimą su juo. Siunta ir kiti stambieji ūkininkai, esą vien dėl valdančiųjų karo su valstiečių pirmininku jie nebeturės darbuotojams iš ko mokėti algų.

Konservatorių vadovaujama Vyriausybė nusprendė leisti milijonus projektams, kurių naudingumas ir pagrįstumas kelia dvejonių. Kai kurie politikai mato ir korupcijos rizikų, kai savi pinigus išdalina saviems, o projektai tampa tiesiog pinigų įsisavinimo schemomis. Milijoninius ir net milijardinius lietuviškus verslus vienijanti asociacija sako, kad prioritetai kelia klausimų, o Briuselio pinigus galima panaudoti ir geriau.

Įsigydami automobilį visi be išimties susiduriame su klausimu apie šio pirkinio finansavimo būdus – už automobilį mokėti savo lėšomis, rinktis lizingo paslaugą ar reikiamą sumą pasiskolinti. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad ir automobilio finansinis lizingas, ir paskola yra paplitę ir gyventojų naudojami automobilio įsigijimo būdai, tačiau verta žinoti detales, kuris būdas kada yra palankesnis.

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo „BloombergNEF“ duomenys. Vien per šiuos metus žaliojo ir tvaraus finansavimo suteikta vertė turėtų sudaryti apie 700 mlrd. JAV dolerių. Pirmąsias su tvarumu susietas paskolas ketinama pasiūlyti ir Lietuvos verslui. Jos turėtų paskatinti spartesnę šalies įmonių evoliuciją tvaresnės veiklos link.

Prasidėjus pandemijai smulkusis verslas skolinosi daugiau – 2020 m. II pusmetį vidutinė paskolos suma, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 75 proc. – iki 13,3 tūkst. eurų, rodo alternatyvaus finansuotojo „Noviti finance“ duomenys. Spaudos pranešime pažymima, kad vis dėlto neretai nutinka, kad ne visi verslininkai išmano kredito įstaigų finansavimo subtilybes, todėl dažnai gauna mažesnes paskolas, o kartais visai netenka galimybės pasiskolinti.

Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog Baltarusija privalo susikurti sąlygas išorinio finansavimo pritraukimui skaitmeninių technologijų ir kriptovaliutų pagalba. „Privalome žvelgti plačiau. Praėjusių metų niūriu laikotarpiu šalys – pasaulio lyderės prispausdino trilijonus dolerių, kad apsaugotų, išgelbėtų savo žmones. (...) Kur šie pinigai tekėjo? Jie buvo nukreipti į didžiausios augimo perspektyvos, o kartu ir pelningumo, sektorių – informacijos technologijų sektorių.

Lietuvoje darbo daugiausiai neturi 15–24 metų jaunuoliai. Antra didžiausia bedarbių amžiaus grupė – 25–34 m. gyventojai. Daliai šių jaunų žmonių dėl įvairių priežasčių sunku sėkmingai įsilieti į darbo rinką – trūksta patirties ar pasirinktos krypties darbo vietų. Tad darbo nerandantys jaunuoliai vis dažniau linkę sau patys susikurti darbo vietą.

Komercinės žiniasklaidos atstovai kreipėsi į Kultūros ministeriją, ragindami peržiūrėti nacionalinio transliuotojo LRT finansavimą. Šiuos klausimus su kultūros ministru Simonu Kairiu aptarė didžiausius naujienų portalus vienijanti interneto žiniasklaidos asociacija ir TV3 vadovai, trečiadienį pranešė asociacija.

Atsiveriant vis daugiau verslų, Vyriausybė jau siūlo pinigus, kad smulkūs ir vidutiniai verslininkai testuotųsi dėl koronaviruso. Už kiekvieną testą žada po 12 eurų. Tiesa, kompensacijų sulauks tik į nukentėjusių per antrąjį karantiną sąrašą patekę verslai. Be to, kompensacijos padengs ne visą testų kainą, tad daug verslininkų, ypač smulkiausių, į tokią paramą numoja ranka ir toliau neketina testuotis. Žemės ūkio technikos ir automobilių detalių prekybos įmonėje dirba 40 žmonių.

Šiandien paskelbti gruodį Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto sporto projektų konkurso rezultatai. Savivaldybė skyrė beveik 0,7 mln. eurų finansavimą daugiau nei 200 sporto iniciatyvų – fizinio aktyvumo projektams, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui bei įvairiems sporto renginiams.

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą − visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų, rašoma pranešime spaudai. Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo.

Vakcinos nuo koronaviruso įsigijimui iš Vyriausybės rezervo trečiadienį skirta 8,75 mln. eurų. Šios lėšos numatytos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).  Dar 0,81 mln. eurų ministrų kabinetas skyrė savivaldybių išlaidoms kovai su pandemija kompensuoti.  Molėtų rajono savivaldybei skirta 15,4 tūkst. eurų skirta kompensuoti afrikinio kiaulių maro padarinių išlaidas ir kartu padengti bendrovės „Takažolė“ išlaidas.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė iškėlusi baudžiamąsias bylas iškiliems opozicijos veikėjams, įskaitant buvusią kandidatę į prezidentus Sviatlaną Cichanouskąją, kaltinamiems „ekstremistinio darinio įkūrimu“, siekiant užgrobti valdžiai, taip pat dėl vadovavimo šiai grupei ir jos finansavimo. „Generalinė prokuratūra, atsižvelgusi į duomenis, gautus Tyrimų komitetui atliekant baudžiamąjį tyrimą dėl vadinamosios Koordinacinės tarybos narių.

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Siekiant užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, Vyriausybė iki šių metų rugsėjo pabaigos pasiskolino 7,027 mlrd. eurų ir grąžino 2,473 mlrd. eurų ankstesnių skolų, teigia Valstybės kontrolė. Vidaus rinkoje pasiskolinta 2,002 mlrd. eurų, tarptautinėse finansų rinkose – 5,025 mlrd. eurų. Vidaus rinkoje vidutinė svertinė palūkanų norma buvo 0,021 proc.

Europos Parlamentas trečiadienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, jog nesutiks daryti jokių nuolaidų, kad patenkintų Vengriją ir Lenkiją, blokuojančias Europos Sąjungos 2021–2027 metų 1,8 trln. eurų vertės biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą dėl siūlymo susieti finansavimą su tuo, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės ir demokratijos principų.

Panašu, kad naujoji valdžia užsimojo keisti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje ir apie tai jau užsiminė koalicijos sutartyje. Po sutarties paviešinimo kilo diskusijos, ar artimiausiu metu pacientai už jiems suteiktas kai kurias medicinines paslaugas turės oficialiai primokėti iš savo kišenės. Naujoji valdžia ne kartą išreiškė, kad vienas iš jiems svarbiausių prioritetų – sveikatos apsauga.

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Anot Konstitucinio Teismo, LRT biudžeto automatinis apskaičiavimas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų užtikrina, kad nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl jo veiklos.

Papildomo įstaigos finansavimo klausimas buvo keliamas nuolat, tačiau valdžia siūlydavo optimizuoti procesus, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas Robertas Petraitis. „Šitas klausimas buvo keliamas ne kartą, tikrai buvo kreipiamasi. Dar ir pernai, prieš pandemiją, kai Kinijoje viskas tik prasidėjo.

Vyriausybei 2021 metų biudžeto projekte suplanavus 8 proc. didesnes savivaldos pajamas, tai neatspindi pastarosios lūkesčių, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Pasak Mindaugo Sinkevičiaus, labiausiai nuvilia tai, kad savivaldybėms ir toliau nesuteikiama galimybė skolintis investicijų projektams. „Kitų metų Vyriausybės planus savivaldai vertinime su giliu atodūsiu, tikrai jiems neplojame atsistoję.

Šalyje daugėjant susirgimų COVID-19, ligoninių vadovai nerimauja, jog dėl reikalavimo teikti tam tikrą kiekį planinių paslaugų gali prarasti finansavimą. Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo Vinso Janušonio, šiuo metu įstaigoje galėtų būti gydoma 80-90 sergančiųjų COVID-19, o hospitalizuoti 33 pacientai, jų nuolat daugėja. Ir nors įstaiga, kaip ir pavasarį, galėtų COVID-19 pacientams paskirti visą korpusą, tokiu atveju ji negautų pakankamo apmokėjimo už paslaugas.

Nuo šių metų balandžio gyventojai, įsigiję naują arba naudotą elektromobilį, gali gauti kompensaciją nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų kompensaciją. Tačiau nuo spalio 19 d. kompensaciją galės gauti ne tik gyventojai, bet ir įmonės ar organizacijos, o finansavimas gali siekti net 200 tūkst. eurų. Šių metų spalio 12 d. aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patvirtino taisykles, kuriomis remiantis maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 200 tūkst. eurų su PVM.

Beveik už 12 mln. eurų bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio kelio ruožas, pirmadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jos teigimu, bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio krašto kelio ruožas nuo 26,80 iki 40,27 kilometro, sutarties vertė siekia 11,97 mln. eurų. Darbus atliks bendrovė „Panevėžio keliai“, su kuria sutartis pasirašyta rugsėjo 11 dieną. Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat teigia, kad darbai turi būti atlikti per devynis mėnesius.

Lietuvoje tuoj nebeliks valstybės vadovų, į namus važiuojančių ne naujai išasfaltuotais keliais. Premjeras Saulius Skvernelis savo asfaltą jau turi. Dalia Grybauskaitė – taip pat. Tad eilė atėjo ir prezidentui Gitanui Nausėdai. Šiuo metu šalia jo namų kaip tik įnirtingai pluša darbininkai, tad prezidentas jau greitai galės į namus ir iš savo valdų važiuoti nauju, moderniu keliu, o ne trupančiu asfaltu.

Seimas kol kas nesvarstys siūlymo supaprastinti sąskaitų atidarymą trečiųjų šalių įmonėms. Valdantieji sako, kad palengvinimus jau ruošia Vyriausybė.  Už tai, kad Seimas nepradėtų pakeitimų svarstymo antradienį balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 34, o susilaikė 15.     Po tokio balsavimo iš antradienio plenarinio posėdžio Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei kelių lydinčiųjų įstatymų pataisos buvo išbrauktos.

Milijonai eurų – šalies kalinių gyvenimo sąlygoms gerinti. Nuteistiesiems masiškai užvertus teismus skundais ir laimint tūkstantines kompensacijas už gyvenimą orumą žeminančiomis sąlygomis, Lietuva ėmėsi gerinti nuteistųjų gyvenimą už grotų. Užtikrinama, kad kalintieji aplink save turėtų daugiau vietos, turėtų atskirą patalpą gamtiniams reikalams atlikti, o atvykus šeimos nariams ir papramogauti laisvalaikio, privačiose zonose.

Jau nuo kitos savaitės – rugsėjo 21 d. – gyventojai galės teikti paraiškas ir gauti finansavimą nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrinėms įsirengti arba saulės parkuose įsigyti bei seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima visą mėnesį – iki spalio 21 d. Iš viso šiems kvietimams numatyta daugiau nei 20 mln. eurų.  „Tai jau trečiasis kvietimas saulės elektrinėms įsirengti. Gyventojams sukūrėme nuolatines galimybės gauti kompensacijas saulės elektrinėms įsigyti.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kultūros taryba pranešė baigianti įgyvendinti priemonių, skirtų koronaviruso pandemijos pasekmėms kultūros srityje mažinti, paketą. Anot jos, šiuo metu kultūros ir meno organizacijoms bei kūrėjams baigiama paskirstyti 16,6 mln. eurų, numatytų Vyriausybės ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane. Be to, atsižvelgiant į pakitusias aplinkybes buvo perskirstytos Kultūros rėmimo fondo lėšos –daugiau nei 5 mln. eurų.

Investuojant Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, tempas šiemet yra didesnis nei pernai, tačiau jis išlieka nepakankamas, sako finansų ministras.  „Per septynis šių metų mėnesius investuota 602 mln. eurų iš ES fondų lėšų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu investicijos yra 31 proc. didesnės, tačiau tam, kad užtikrintume ekonomikos skatinimo ir 2020 metų investicijų spartinimo plano įgyvendinimą, vidutinis investavimo tempas per mėnesį turėtų būti ne mažesnis nei 115,5 mln.

Iki rugpjūčio pabaigos individualių gyvenamųjų namų savininkai kviečiami teikti registracijos formas, kad gautų kompensacines išmokas už gyvenamųjų namų atnaujinimą. Projektams finansuoti papildomai skirta 1 mln. eurų, o didžiausia išmoka vienam projektui siekia 14,5 tūkst. eurų.

Lietuvos kultūros sostinę Trakus krečia viešųjų tualetų skandalas. Mat už beveik pusantro šimto tūkstančių eurų įrengtos tupyklos ėmė gesti vos tik atsivėrė duris vietiniams ir miesto svečiams. Į Trakus plūstantys turistai skundžiasi, kad prispirti gamtinių reikalų turi skubėti į krūmus už prabangaus tualeto, arba ieškoti artimiausių miškų. O kai kas tupia tiesiai po daugiabučių balkonais, mat tualetų problema kultūros sostinėje žmones kamuoja jau ne vienerius metus.

Atkurti planines paslaugas tokiu mastu, kaip reikalauja Vyriausybė, labai sudėtinga, todėl daliai gydymo įstaigų gresia bankrotas, teigia Pasvalio ligoninės vadovas. Jis tvirtina, kad jau rugpjūčio mėnesį jo vadovaujama įstaiga gali pritrūkti lėšų darbuotojų atlyginimams mokėti. „Aš pritrūksiu pinigų atlyginimams jau rugpjūčio mėnesį“, – antradienį per susitikimą opozicinėje konservatorių frakcijoje Seime sakė Rolandas Rastauskas.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį patvirtino 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžetą ir ekonomikos gaivinimo fondą po koronaviruso krizės. Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje siekia 14,5 mlrd. eurų. Tai yra 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais. Remdamasi dokumentais ir Lietuvos institucijų informacija, naujienų agentūra BNS pristato Lietuvai aktualiausius rodiklius: 1. Atsigavimo fondas.

Vienos dvyliktosios lėšų, buvusių per karantiną, mokėjimas gydymo įstaigoms išliks mažiausiai iki Naujųjų metų, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Iki Naujųjų metų tikrai neplanuojame atsisakyti, nes vis tiek saugumo tam tikri reikalavimai išlieka. Viena, yra saugumo reikalavimai dėl srautų reguliavimo, dėl infekcijų kontrolės, kitas dalykas, ko dar nepamirškime, yra žmonių, kurie ir šiaip bijo kreiptis į įstaigas dėl užsikrėtimo baimės“, – BNS sakė A. Veryga.

Jungtinės Valstijos traukiasi iš Pasaulio sveikatos organizacijos, o kartu stabdo ir net 400 milijonų per metus siekiantį finansavimą. Koronavirusą neigęs ir menku gripu jį vadinęs Brazilijos prezidentas dabar galės pats išsiaiškinti, menkas jis, ar ne. Žairui Bolsonaro patvirtintas teigiamas Covid-19 testas. Donaldo Trumpo skrydis iš Pasaulio sveikatos organizacijos. yra viena iš karikatūrų, vaizduojanti jau pradėtą, tačiau maždaug metus truksiantį skyrybų procesą.

Lietuviai masiškai keičia savo senus automobilius į elektrinius paspirtukus bei dviračius. Tokią tendenciją pastebėjo Aplinkos projektų valdymo agentūra. Esą nauji elektriniai paspirtukai žmones vilioja daug labiau nei galimybė gauti 1000 eurų naujam automobiliui ar dėvėtam elektromobiliui. Tiesa, automobilių rinkos specialistai kritikuoja šias pinigų dalybas ir sako, kad seni automobiliai iš gatvių dingsta tik šalies didmiesčiuose.

Seimas penktadienį leido steigti Inovacijų skatinimo fondą – jis galės būti finansuojamas valstybės, savivaldybių bei privačiomis lėšomis, taip mažinant priklausomybę nuo Europos Sąjungos (ES) finansavimo.  Fondo lėšos būtų investuojamos į fundamentinius arba taikomuosius mokslinius tyrimus,  eksperimentinę ir inovacijų veiklą, tokių produktų pardavimą.

Britai tęsia tris žmones parke nužudžiusio teroristo apklausą ir jau atskleidžia, į slaptųjų tarnybų akiratį jis pateko dar pernai. O šiandien teroro išpuolio aukos pagerbtos tylos minute. 36-erių Jamesas Furlongas – mylimas mokytojas ir viena iš trijų Jungtinės Karalystės Redingo miestą sudrebinusio teroro išpuolio aukų. Šiandien pamokos mokykloje, kurioje dirbo J. Furlongas, nevyksta.