finansavimas

Spaudoje išplatinta „Wspolnota Polska“ asociacijos iniciatyva parengta ataskaita, kuri paruošta bendradarbiaujant su Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkiškų mokyklų mokytojų draugija, savo turiniu nustebino politikus ir visuomenę. Be daugybės aptariamų aspektų paminėta ir švietimo situacija lenkiškose mokyklose: „Finansinė lenkiškų mokyklų padėtis yra prasta.

Ataskaita parengta „Wspolnota Polska“ asociacijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkiškų mokyklų mokytojų draugija. 2009 metų gegužė. Lenkai yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 235 tūkst. lenkų (7% visos Lietuvos populiacijos). 31 tūkst. etninių lenkų gyvena Šalčininkų rajone (80% visos rajono populiacijos), 12 tūkst.

Europos Sąjungos lėšomis šiais metais Lietuvos keliuose bus gerinamos eismo sąlygos ir sauga. Rekonstrukcijos darbai vyks pagrindinėje šalies magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, bus tiesiami keturi aplinkkeliai, diegiamos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės. Magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda šių metų rudenį planuojama baigti vieną stambiausių automobilių kelių projektų - Jakų žiedinėje sankryžoje prie Klaipėdos statomas estakadas Palangos ir Kauno kryptimis.

Pradedamas taikyti tikslinis studijų finansavimas. Šiam tikslui iš biudžeto numatoma skirti 1,118 mln. litų. Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti tikslines studijų vietas. Į tokią vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Tikslinio finansavimo konkursui aukštosios mokyklos iš viso pateikė paraiškas beveik 2,4 tūkst. studijų vietų.

Iki vasario 15 d. išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai Valstybiniam studijų fondui gali teikti paraiškas paramai studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti. Švietimo ir mokslo ministerija šiemet tam numatė skirti apie 600 tūkst. litų. Studentams bus teikiama dviejų rūšių parama – stipendija už studijų rezultatus ir vienkartinė socialinė išmoka. Paramą gali gauti pirmosios pakopos, vientisųjų arba antrosios pakopos studijų studentai.

Atvėrę kelią politinių partijų finansavimui iš valstybės kišenės, Seimo nariai kratosi prievolės laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo. Seimo valdantieji užsimojo pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad politinėms partijoms negaliotų jo nuostatos. Neatmetama galimybė, jog išimtį parlamentas įtvirtins dar iki kovo 10 dienos.

Rusijos valstybinis televizijos kanalas „Rosija 1“ sekmadienį pranešė, kad Jungtinės Karalystės žvalgybos pareigūnai finansuoja žmogaus teises ginančią organizaciją „Moscow Helsinki Group“ (NGO), o jos pirmininkei Liudmilai Aleksejevai parūpino JAV pasą.

Praėjusį penktadienį Šiaulių universiteto Švietimo ir mokslo ministerijai išsiųsti ketinimų protokolai dėl valstybės tikslinio 15 studijų programų finansavimo, tai yra, dėl 166 studentų krepšelių, yra visiškai įslaptinti arba nieko verti. Tokias prielaidas galima daryti po savaitės pastangų tuos protokolus išvysti. O gauta informacija tik sustiprino nuomonę, kad universitetas rado būdą, kaip apmauti Švietimo ir mokslo ministeriją, o už gautus milijonus gausinti „tikslinių“ bedarbių būrį.

Kaip rodo trejų metų aukštojo mokslo reformos patirtis, patvirtino, geriausiai vidurines mokyklas baigę abiturientai ne visuomet renkasi valstybės ir jos regionų ekonominei, socialinei ir kultūrinei raidai svarbias studijų programas. Vertindama valstybei būtinų, bet tarp stojančiųjų nepopuliarų specialybių būtinumą, praėjusių metų pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino Valstybės tikslinio finansavimo studijų programoms įgyvendinti tvarką.

Jeigu Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) neegzistuotų, tuomet kas nors neišvengiamai turėtų sukurti panašią instituciją, rašo „The Telegraph“ apžvalgininkas Jeremy Warneris. Neretai TVF taiko griežtas ir skausmingas priemones, todėl ši institucija sulaukia nemažai kritikos, vis dėlto reikia pripažinti, kad šalims, nuo kurių nusigręžė rinkos, ji tampa paskutinės vilties skolintoju, leidžiančiu nors trumpam atsikvėpti ir imtis reformų.

Parlamentarams liko tik vienas balsavimas dėl siūlomų Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų. Pritarus joms, partijoms nereiktų laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo ir vykdyti viešųjų pirkimų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokia tvarka yra ydinga ir sudarytų prielaidų neskaidriai naudoti valstybės biudžeto lėšas, praneša LTV naujienų tarnyba. Seimas – tik per žingsnį nuo sprendimo, kad partijoms nebūtų taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas.

Žiniasklaidoje pasirodžius įvairioms interpretacijoms dėl Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) Lietuvoje paramos projektams paaukotų pinigų skirstymo, ordino vadovybė išplatino pranešimą, kuriame tvirtinama, jog visi šalies gyventojų gera valia skirti pinigai paramos reikalingiems žmonėms yra tvarkingai administruojami ir dalinami pagal tiesioginę jų paskirtį.

Patikima finansinė politika yra valstybės saugumo dalis, po susitikimo su Lietuvos Premjeru pareiškė Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, komentuodamas valstybių narių įsipareigojimą siekti skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Visos Vyriausybės susiduria su ekonominiais iššūkiais. Manau, kad Premjeras ir aš sutinkame, kad saugumas ir ekonomika yra susiję. Atsakinga fiskalinė politika taip pat yra ir atsakinga saugumo politika.

Valdovų rūmų statybos darbams iki 2013 m. vidurio reikės per 29 mln. Lt, o auditas bus atliekamas metų pabaigoje. Tai paskelbta kultūros ministrui Arūnui Gelūnui su valstybės kontroliere Giedre Švediene detaliai aptarus Valdovų rūmų projektą bei paveldo apsaugos sistemą. Šiemet darbams Valdovų rūmuose numatoma skirti 18 mln. litų, o dalies jų pabaigimui iki 2013 metų vidurio, planuojama, reikės per 29 mln. litų.

„Lietuvos kelių“ asociacija prognozuoja, kad šiemet sumažinus kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą darbo neteks beveik 1000 kelininkų. Susisiekimo ministerijos nuomone, darbų ir užsakymų kelininkams nepritrūks. Vos pradėję metus kelininkai baiminasi, kad nei darbų, nei jiems reikalingų pinigų visoms kelių tiesimo ir priežiūros įmonėms šiemet neužteks – dėl smarkiai apkarpyto finansavimo.

Geoterminį šildymą įsirengusi vieno Alytaus daugiabučio bendrija už šilumą moka 3 kartus mažiau nei kiti alytiškiai.Tačiau ji negali pretenduoti į Vyriausybės paramą daugiabučių renovacijai, praneša LTV „Panorama“. Alytaus centre esantis daugiabutis namas pirmasis mieste šildosi šiluma iš žemės gelmių. Už gruodį jo gyventojai mokės kone triskart pigiau nei kiti alytiškiai – po 1,90 Lt už kvadratinį metrą, gyvatuko kaina nesiekia nė 20 litų.

Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stočiai – prarasti pinigai, kaupti regioninei dispečerinei įrengti. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių centralizavimo metu beveik visas šalies savivaldybių dispečerines tarnybas planuojama sujungti į dešimt įstaigų. Jos veiks apskričių centruose.

Seime kilus idėjai suteikti transporto lengvatas dar vienai socialinei grupei, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasipiktino, kad valstybė nori savivaldybėms užkrauti dar vieną įpareigojimą, kurio vykdymo ji net nefinansuotų. Naujausia prievolė, kurią Seimas nori papildomai užkrauti savivaldybėms, – Transporto lengvatų įstatymo papildymo projekto, jei jis būtų įteisintas, vykdymas. Parlamentas linkęs pritarti seimūno Vydo Gedvilo siūlymui 50 proc.

Pirmoje 2012 metų „Sport1“ laidoje „Krepšinio pasaulyje“, kurios vedėjas Vidas Mačiulis kalbino Kauno „Žalgirio“ klubo savininką Vladimirą Romanovą. Įpusėjus interviu verslininkas pareiškė, kad „Žalgiris“ bus lietuviška komanda tol, kol joje žais nors vienas lietuvis. V. Mačiuliui paprieštaravus tokiam teiginiu, V. Romanovas atkirto: „Jūs, žurnalistai, jeigu mylite tą krepšinį, atvežkite man Darjušą Lavrinovičių ar kitą lietuvį, aš jums vietą palieku. Surinkite pinigus, užmokėkite jam.

Angelą sargą pamatyti darosi sunkiau – mažėjant finansavimui komisariatuose ima trūkti policininkų. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) šįmet gyvens iš beveik dviem milijonais mažesnės kišenės. Milijoną nubraukė Vyriausybė ir Seimas, visoms valstybės išlaikomoms sritims 4 proc. sumažinęs finansavimą, dar maždaug 900 tūkst. Lt komisariatas praras, mat nebegalės teikti komercinių apsaugos paslaugų – saugoti asmenų būstų ar bendrovių objektų.

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad 2012 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas principai išlieka panašūs kaip ir pernai. Patvirtinti minimalūs reikalavimai pretenduojantiems į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas bei eilės studijų krepšeliui gauti tvarka.

Politinės partijos ne vėliau kaip iki kovo 1-osios privalo Teisingumo ministerijai pateikti savo partijų narių sąrašus. Pareiga partijoms savo narių sąrašus pateikti kasmet, yra numatyta Politinių partijų įstatyme. Tokie sąrašai Teisingumo ministerijai teikiami tik elektroniniu būdu per Teisingumo ministerijos interneto svetainės (www.tm.

Šiemet Lietuvos kaimo kraštovaizdis keisis – startuoja seniai laukta stogų atnaujinimo programa. Asbestinį stogą sumanęs pakeisti sodietis gali tikėtis išlaidų kompensacijos. Bet 60 milijonų litų kapšas atsiriš ne visiems ir ne visur. Politikai stogus pamiršo Dauguma šalies savivaldybių jau patvirtino programas, kuriose numatyta galimybė iš ES finansuojamų programų lėšų skirti finansavimą asbestinių stogų dangai keisti.

Vilniaus meras Artūras Zuokas Naujuosius metus sutiko užsienyje su šeima. Kiek atitrūkęs nuo kasdienių darbų sostinės vadovas galėjo pamąstyti, kaip mieste reikės tvarkytis šiais metais. Lengva nebus, nes finansinė miesto situacija, anot A. Zuoko, labai bloga. – Po dešimtmečio grįžote į mero postą. Ar sėkmingi buvo šie metai? – Geriausias praėjusių metų apibūdinimas – įdomūs. Man tai tam tikras grįžimas į tą pačią upę.

Po Naujųjų metų prasideda šiferio stogų pakeitimo programa. Norintieji stogo dangą pasikeisti į naują, nekenksmingą, paraiškas gali teikti nuo sausio 16-osios iki kovo pabaigos. Tačiau ne visose savivaldybėse, nes kai kurios šios programos iki šiol nėra pasitvirtinusios.

Kipras gavo iš Rusijos pirmąją 590 mln. eurų paskolos dalį, remdamasi Kipro vyriausybės pranešimu informuoja „RIA Novosti“. Rusija Kiprui yra pažadėjusi 2,5 mlrd. eurų paskolą. Praėjusią savaitę Kipro finansų ministras Kikis Kazamias ir Rusijos finansų viceministras Sergejus Storčakas pasirašė sutartį dėl paskolos. Spalio pradžioje Kipro vyriausybės atstovas spaudai Stefanos Stefanou sakė, kad 4,5 metų trukmės paskola gali būti suteikta su 4,5 proc. palūkanų norma.

Japonų verslininkas sutiko skirti 1 mln. eurų 2 tūkst. metų senumo romėnų piramidei Italijos sostinėje restauruoti, pranešė dienraštis „La Repubblica“.Yuzo Yagi, kuriam Osakoje priklauso mados verslas, dar šį mėnesį pasirašys susitarimą, o darbai piramidėje, kuri 13 metais po Kristaus buvo pastatyta kaip Romos magistrato Gajaus Cestijaus kapavietė, prasidės kitų metų balandį, pranešė pareigūnai. „Jo svajonė – palikti žymę mūsų šalyje.

Sumažinus 2012 m. biudžeto išlaidas 4 proc. Švietimo ir mokslo ministerija nutarė kuo mažiau karpyti finansavimą jautriausioms sritims. Viena šių sričių - mokinio krepšelio lėšos, kurias planuojama sumažinti 1,5 proc. arba (30 mln. Lt). Kad šis taupymas kuo mažiau atsilieptų pedagogų algoms, koreguojama krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. Jos pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė.

Kitąmet politinėms partijoms teks gyventi ir dalyvauti 2012-ųjų Seimo rinkimuose pagal naujas žaidimo taisykles – partijos galės būti remiamos tik biudžeto lėšomis, o juridinių ir fizinių asmenų parama bus uždrausta. Niekas neginčys akivaizdaus fakto, kad politinei veiklai lėšų nereikia. Išlaikyti būstines, darbuotojus, rengti informaciją visuomenei, degalai ir kiti dalykai kainuoja.

Tė­vai su­kan­do dan­tis. Pa­di­dė­jęs mo­kes­tis už vai­ko lop­še­lio-dar­že­lio lan­ky­mą juos, aiš­ku, pa­pik­ti­no, bet juk al­ka­no vai­ko ja­me ne­lai­ky­si. Įdė­si lauk­ne­šė­lį – pa­žei­si hi­gie­nos nor­mas. Pa­gel­bė­ti ža­da ES re­mia­mos vai­sių ir pie­no pro­gra­mos.

Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tai numato tikslinio studijų finansavimo tvarka, kurią patvirtino Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.

Antradienį Europos Komisija baigė rengti reformų palaikymo programas šalims, norinčioms prisijungti prie Europos Sąjungos (ES), finansavimas sieks beveik 1 mlrd. eurų, teigiama Europos Komisijos pranešime. Šios lėšos bus prieinamos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Makedonijai, Juodkalnijai, Serbijai, Kosovui, Turkijai ir Islandijai. Daugiausia lėšų numatoma skirti Turkijai – 232,968 mln. eurų ir Serbijai – 178,557 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš bendro ES biudžeto.

Dėl didelių kaštų nepriteklių kamuojama Šiaurės Korėja gali atsisakyti balzamuoti mirusio savo lyderio Kim Jong Ilo kūną, rašo britų laikraštis „The Guardian“. „Diktatorių balzamavimas nėra pigus. Tai gali atsieiti mažiausiai 300 000 dolerių“, – teigiama straipsnyje. Jame pažymima, kad dar po kelis šimtus tūkstančių dolerių kasmet reikėtų išleisti palaikų priežiūrai.

Panevėžio rajone ketinama rekonstruoti magistralės „Via Baltica“ atkarpą nuo Šilagalio iki Ramygalos, tačiau nežinoma, kada bus gautas finansavimas. Vairuotojai skundžiasi duobėtomis Panevėžio gatvėmis, tačiau ir išvažiavus už miesto keliai nauja danga neblizga. Tiesa, daugelyje vietų jie remontuoti, tačiau nusidėvėjusių arba jau labai seniai mačiusių kelių tiesimo mašinas atkarpų taip pat apstu. Trūkstant pinigų, daugiau dėmesio stengiamasi skirti tarptautiniams keliams.

Kitais metais turėtų prasidėti išskirtinės vertės kultūros paminklo – Sapiegų rezidencijos – restauravimo darbai. Išorės darbus numatoma baigti iki 2014-ųjų. Bus restauruotas vienintelis Vilniuje barokinis parkas, kur dabar įsikūrusi Sapiegos ligoninė. Daug ginčų kelia ir numatomas Slaugos ligoninės iškeldinimas. Iš Ūkio ministerijos administruojamų ES lėšų rūmų restauravimo darbams Kultūros paveldo departamentas (KPD) gavo daugiau kaip 8 mln. litų.

Klaipėdiečiui mokslininkui dr. Petrui Grecevičiui patikėta Kinijoje įgyvendinti grandiozinį projektą ir suprojektuoti Baltų kultūros parką. Lietuviai – vieninteliai iš Baltijos šalių turės teisę įrengti savo kultūros parką. Visas lėšas, kurios reikalingos šio objekto kūrimui, skirs Kinijos investuotojai. Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto dekanas, humanitarinių mokslų daktaras šį projektą gruodžio 16 d. (penktadienį) pristatys Klaipėdos visuomenei.

Įsisiūbavus diskusijoms ir sprendimų paieškai dėl kitų metų biudžeto, tampa akivaizdu, kad deklaruojami prioritetai taip ir lieka tik deklaruojamais, o tikros krypties ir konkretaus kelio mūsų valstybė per du dešimtmečius kol kas taip ir nesugebėjo pasirinkti, teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS). LJMS pranešime su nusivylimu akcentuodama, jog sunkmetis ir lėšų trūkumas tik dar labiau išryškino, kad savosios valstybės intelektinio potencialo, investicijų į mokslą ir technologijas...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis uždraudžiama juridiniams ir fiziniams asmenims finansuoti partijas. Pataisomis taip pat sumažinta maksimali suma, kuria fiziniai asmenys rinkimų metu galės paremti savarankiškus politinės kampanijos dalyvius, ir supaprastinama smulkių aukų priėmimo tvarka.

Valstybinių globos įstaigų finansavimo sistema neužtikrina efektyvaus valstybės biudžeto lėšų paskirstymo: neatsižvelgiama į asmenų skaičių ir nustatytą globos kainą, neįvertinamos planuojamos išlaidos iš visų finansavimo šaltinių, skirtingose socialinės globos įstaigose vieno žmogaus poreikiams planuojamos skirtingo dydžio išlaidos. Tai konstatavo Valstybė kontrolė, atlikusi valstybinių socialinės globos įstaigų finansavimo auditą.

Rusijoje ką tik įvyko Dūmos rinkimai, o Lietuvoje reformuota partijų finansavimo sistema. Kas tarp jų bendra? Beveik nieko, išskyrus labai panašius rezultatus. „Po russki“ Prieš keletą metų Kremlius ir jo propagandinės papūgos vogravo, amsėjo ir kriuksėjo apie „suverenią demokratiją“. Visi aplink kikeno nurodydami, kad demokratija, numatanti tautos, kaip suvereno, valdžią, ir šiaip yra suvereni – be Rusijos politologinių inovacijų. Laikui bėgant šią nesąmonę nustota viešai sakyti.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis ragina Prezidentę Dalią Grybauskaitę nepasirašyti naujo politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą reglamentuojančio įstatymo, užkraunančio mokesčių mokėtojams papildomą milijoninę naštą.

Situacija švietimo sektoriuje jau seniai yra įvairių diskusijų objektas, o kai kurie šios sferos klausimai ne tik sulaukia negatyvaus atgarsio visuomenėje, bet ir išprovokuoja gana aštrius politinius pasisakymus ar švietimo bendruomenės reakcijas.

Seime įregistruotas Kultūros įstatymo projektas, kuris aprėpia ir susistemina visą Lietuvos kultūros sferą. Kultūros įstatymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate praėjusią savaitę įregistravo Europos komiteto narys Gintaras Songaila. Pasak kultūros strategų, sisteminio Kultūros politikos pagrindų įstatymo Lietuvoje iki šiol nebuvo, o jis yra būtinas dar ir todėl, kad kultūros infrastruktūra Lietuvoje neįteisinta, kaip kitų sričių, ir negauna ES finansavimo.

Siūloma Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai suteikti pirmojo rodymo pareigą valstybės biudžeto lėšomis finansuotus filmus. Seimo narė Dalia Teišerskytė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tokį pasiūlymą Kino įstatymo pakeitimo projektui.

Dar vieno Seimo balsavimo trūksta iki galutinio sprendimo dėl būsimojo partijų finansavimo. Seimas pirmu balsavimu jau pritarė Prezidentės teiktoms Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisoms, draudžiančioms partijas remti juridiniams asmenims. Apribotas ir fizinių asmenų finansavimas, jie galės remti tik rinkimų metu.

Visagino atominės elektrinės (VAE) gaminamos elektros energijos kaina bus ekonomiškai konkurencinga, o Lietuva neabejotinai ras lėšų šiam projektui finansuoti, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Penktadienį Visagine susitikęs su Latvijos Ministru Pirmininku Valdžiu Dombrovskiu Vyriausybės vadovas kalbėjo, kad projekto finansavimo būdai yra žinomi, todėl nevertėtų abejoti, ar Lietuva sugebės prisidėti prie VAE statybų.

Europos Sąjunga jau keletą metų finansuoja programas, pagal kurias vaikai nemokamai gali gauti pieno produktų ir vaisių. Tačiau Klaipėdoje pernai šiais pinigais nepasinaudojo nė viena uostamiesčio švietimo įstaiga. Šiemet padėtis – kiek geresnė. Europos Sąjungos finansuojama programa „Pienas vaikams“ Lietuvoje veikia nuo 2004 metų. Tačiau savarankiškai įsitraukti į ją uostamiesčio švietimo įstaigoms nesisekė dėl esą per daug sudėtingų biurokratinių procedūrų.

Po Nau­jų­jų me­tų Šiau­lių mies­to mo­kyk­las lan­kan­tys vai­kai už mais­tą mo­kyk­lų val­gyk­lo­se mo­kės dau­giau. Šiuo me­tu ant­kai­nis mais­tui yra 10, o ki­tą­met ga­li šok­te­lė­ti net iki 40 pro­c. Pa­di­di­nę mais­to kai­nas, val­di­nin­kai ti­ki­si gau­ti lė­šų val­gyk­lų dar­buo­to­jų eta­tams iš­lai­ky­ti.

Žemės ūkio ministerija surado lėšų, kuriomis būtų galima pradėti keisti asbesto stogus kaimuose jau kitąmet. O Aplinkos ministerija siūlo apsvarstyti galimybę kompensuoti dalį išlaidų likusiems namams tik nuo 2014-ųjų. Kol ministerijos svarsto, kur gauti lėšų, kai kurios savivaldybės stogus keičia pačios. Sovietmečio palikimas Asbestas sovietmečiu buvo plačiai naudotas šilumai ir garsui izoliuoti.