feliksas žemulis

Daugelis neabejoja, kad lauktuvių iš Baltijos pajūrio parvežami šviežiai rūkyti unguriai, taip pat pardavinėjami prekybos centruose, turguje ar pateikiami restoranuose, yra ką tik sužvejoti Lietuvos vandenyse. Tačiau tai seniai iliuzija. Kaip vakar LŽ teigė Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra, net 90 proc. Lietuvoje parduodamų ungurių yra įvežti iš Kinijos. Lietuviai juos tik išrūko.

Apleista, išsivaikštanti Lietuva - tokios mintys peršasi žvelgiant į nebegyvenamas, žmonių paliktas sodybas. Daugybę jų LŽ žurnalistas išvydo, kai šią vasarą kartu su Kauno "Velomanų" klubo žygeiviais dviračiu numynė apie 500 kilometrų Lietuvos pasieniu. Slogių vaizdų nematėme tik prie sienos su Lenkija. Ten apskritai tebėra negyvenamos vietos, net elektros linijos nedarko peizažų. Mat dar sovietmečiu čia būta zonos, kur žmonėms drausta ne tik gyventi, bet ir lankytis.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, šaudyti kurtinius uždrausta, tad šių medžioklių propaguotojai ragina vykti į Rytus. Ornitologus ir gamtos sergėtojus tokie kvietimai šiurpina. "Šio karališkojo paukščio giesmė nežymi ir tyli, vos suderinama su visa jo puikybe. Tai archajiškas keistas garsas, nepanašus į jokio kito mums pažįstamo gyvūno balsą.

Naktį po karštojo sekmadienio danguje virš sostinės užfiksuoti keisti objektai. Klimatologai, kariškiai ir neatpažintais skraidančiais objektais besidomintys specialistai dėl jų kilmės linkę ginčytis. Vilnietis Eduardas, naktį į pirmadienį išėjęs į savo buto A.Goštauto gatvėje balkoną, nustėro: brėkštančiame danguje virš sostinės dideliu greičiu judėjo žėrintis kamuolys. Įkandin jo - antras, paskui - dar keli. Keletą tokių kamuolių sostinės gyventojas spėjo užfiksuoti fotoaparatu.

Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" (LM) vadovai ragina politikus kuo greičiau pertvarkyti krašto miškininkystę. Manoma, tai ne kas kita, kaip bandymas į privačias rankas perimti valstybės girias. Valstybiniai miškai labai vilioja verslininkus: vien jų mediena verta maždaug 8 mlrd. litų. Šis turtas prižiūrimas, modernizuotas, kasmet didinamas, nepraskolintas, neužstatytas bankams kaip daugelio bendrovių turtas. Verslininkų iniciatyva.

„Atsilaikysite prieš krizę - ne tokius potvynius ir audras esame atlaikę!“ - tokį padrąsinimą artimiesiems bei draugams iš Atlanto vandenyno atsiuntė Šilutės rajono Kintų miestelio gyventojas Andrius Varnas. Jis mažyte jachta jau beveik metus keliauja aplink pasaulį. Ištvermės nestinga ir pačiam kapitonui A.Varnui bei nedidelei jo įgulai. Netrukus sukaks metai, kai jie mažyte jachta „Ragainė II“ išplaukė iš Klaipėdos į kelionę aplink Žemės rutulį.

Lietuva vis dar nepritaria Rusijos ir Vokietijos sumanymui Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį "Nord Stream" ("Šiaurės srautas"). Aplinkos ministerija (AM) paprašė daugiau duomenų apie šį projektą, kurį ekologai vadina beprotybe. Minų laukas - taip mokslininkai vadina Baltijos jūrą, kurioje po Antrojo pasaulinio karo rusai ir jų sąjungininkai nuskandino dešimtis tūkstančių tonų Vokietijoje konfiskuotų cheminių ir artilerinių ginklų - šaudmenų, minų, giluminių bombų.

Lietuvos sostinėje po atviru dangumi stūkso beveik šimtas tonų senų, uždraustų naudoti sovietinių pesticidų. Nors gamtosaugininkai įspėja, kad tai - rimta grėsmė Vilniaus gyventojams, išgabenti pavojingus chemikalus delsiama dėl įsiplieskusių ginčų. Aukštųjų Panerių mikrorajone, Liudvinavo gatvės pradžioje, įsukame į didelį kiemą, abipus kurio įsikūrę sandėliai. Ore tvyro aitrus dvokas.

Visuomeniniai gamtos sergėtojai įtaria Aplinkos ministerijos vadovus užsimojus susilpninti saugomų teritorijų sistemą, kad gražiausiose vietose netrukdomi galėtų įsikurti turtuoliai. Valdininkai atšauna tik siekiantys griežtinti aplinkos kontrolę.