Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Sitas zodis neisvengiamai veikia labai zlugdanciai, ar to norejo autorius pasiekti?
"Renaldas GABARTAS
Lietuva piktinasi likusi Baltijos dugnu ketinamo tiesti dujotiekio nuošalėje, nors pati atmetė pasiūlymus bendradarbiauti
Rugsėjo pradžioje Rusijos ir Vokietijos vadovai pasirašė susitarimą dėl dujotiekio, kuriuo į Vakarus ketinama transportuoti Rusijos dujas, tiesimo Baltijos jūros dugnu. Šis įvykis Baltijos šalyse ir Lenkijoje sukėlė tokią reakciją, tarsi Vladimiras Putinas su Gerhardu Šrioderiu būtų dar kartą perdaliję Europą. Šių politikų adresu pasipylė kaltinimai rezgant užkulisinius susitarimus, begėdiškai ignoruojant kaimyninių valstybių interesus ir purenant dirvą spekuliantams dujų kainomis ar netgi naujai energetinei blokadai.
Vaizdas iš tiesų niūrus. Atrodo, jog Lietuva turėtų nedvejodama kibti Europos galingiesiems į atlapus ir reikalauti pasiaiškinti dėl išdavyste ir dujomis dvokiančio sandėrio, jei ne keletas “bet”. Tiksliau, jei prieš keliolika metų mes patys nebūtume spjovę į Rusijos siūlymus dalyvauti transeuropinių dujotiekių statyboje.
Politinė trumparegystė
Praėjusią savaitę naujienų agentūra “Rosbalt” paskelbė keletą pokalbio su Rusijos ambasadoriumi Latvijoje Viktoru Kaliužnu ištraukų, kuriose paaiškinamos kai kurios priežastys, privertusios Šiaurės Europos dujotiekį projektuoti ne sausumoje, o Baltijos dugne.
“Atvykęs čia aš pasakiau Latvijos politikams, kad yra galimybė prisijungti prie šio projekto, tačiau reikia pamiršti ideologinius ginčus ir sėsti prie derybų stalo. Tačiau tuometiniams aukščiausiesiems Latvijos vadovams ir šalies politikams jų principai buvo svarbesni už ekonominę naudą”, - pareiškė V.Kaliužnas.
Ambasadorius taip pat pridūrė, kad siūlė Latvijos vyriausybei apsvarstyti galimybę tiesti dujotiekį per Latvijos teritoriją, tačiau ši atsisakiusi.
Gauti išsamesnio komentaro iš Rusijos ambasados Lietuvoje šiomis dienomis nepavyko, tačiau vargu ar diplomatai būtų pasakę ką nors daugiau, nei pavyko sužinoti pakalbinus keletą mūsų šalies politikų, laikiusių, ar tebelaikančių valstybės vadžias savo rankose. Klausiami ar analogiškų siūlymų buvo sulaukusi ir Lietuva, jie nevyniodami į vatą sako “taip”.
Buvęs pirmosios Vyriausybės Energetikos ministras profesorius Leonas Ašmantas prisiminė, kad 1991-1992-aisiais drauge su kolegomis Latvijoje ir Estijoje intensyviai derėjosi su tuometiniu “Gazprom” vadovu Viktoru Černomyrdinu.
“Buvome pasirašę sutartį dėl dujotiekio tiesimo į Vokietiją per Baltijos valstybes, išnaudojant požemines Latvijos dujų saugyklas.
Atskirais laiškais buvome kreipęsi į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką bei kitas tarptautines institucijas, kad padėtų prijungti mūsų šalis prie europinių tinklų.
Tačiau tuo viskas ir baigėsi. Lietuvoje pasikeitus valdžiai, visos šios iniciatyvos buvo sužlugdytos. Konservatoriai būgštavo, kad rusiškas dujų vamzdis mūsų nepriklausomybei kels beveik tokį pat pavojų kaip rusiškas tankas. Nuvažiuoju į Maskvą kalbėtis dėl šių projektų, o ten ir sako: jūs pirma susitarkite tarpusavyje, o tada bus galima tartis, ką ir kaip daryti”, - prisiminė L.Ašmantas.
Buvusio energetikos ministro teigimu, prisiminus šias istorijas, gėda klausytis priekaištų, jog Rusija kažką rezga su Vokietija už mūsų nugarų ar ignoruoja mūsų interesus. Tai esą mažų mažiausiai nekorektiška.
Beje, šios peripetijos aprašomos 1996-aisiais išleistoje L.Ašmanto knygoje “Laisvės skausmas”. Čia nurodoma, kad su Latvijos energetikos ministerijos vadovais lietuviai buvo parengę projektą, numatantį, kaip efektyviai išnaudoti šioje šalyje esančias požemines dujų saugyklas (jos leidžia apsirūpinti dujomis pačiomis palankiausiomis kainomis ir efektyviai reguliuoti vartojimo netolygumus) ir dujotiekio jungtį su Vakarų Europa per Lenkiją ar Baltijos dugnu. L.Ašmanto teigimu, šiam projektui buvo pritarę “Gazprom” vadovai, tačiau viskas baigėsi dideliu šnipštu.
“Patyrinėję politinių įvykių, derybų su Rusija raidą, taip pat kai kurių Lietuvos politinių partijų bei veikėjų pareiškimus, interviu su jais tekstus, nesunkiai suprasime, kodėl Rusija nusprendė tiesti dujotiekį ne per Lietuvą. Manau, atsakymas vienas: tiems veikėjams rūpėjo ne Lietuvos būklė, o tuščiažodžiaujant, niekinant kitaminčius, kurstant šiaudinį patriotizmą, žūtbūt išsilaikyti ant bangos. Tokia “diplomatija” lėmė, kad Jamalo - Vakarų Europos dujotiekio schemoje už Maskvos atsirado posūkis į Baltarusiją”, - rašoma L.Ašmanto knygoje.
Pragmatizmo pergalė
Beveik taip pat šiuos įvykius prisimena ir kitos kartos politikas, dabartinio Seimo narys Antanas Bosas.
“1992-1995 metais aš dar nedirbau su dujomis, tačiau neblogai prisimenu diskusijas dėl dujų magistralės tiesimo į Kaliningrado sritį. Pagrindiniai šio projekto akcentai buvo du: rusai norėjo dujomis aprūpinti Karaliaučiuje projektuojamą naują elektrinę. Be to - išvengti tranzito per Ukrainą ir Baltarusiją, kurios “žiauriai” vogė dujas, už jas nemokėjo ir perpardavinėjo Lenkijai. Taip pat planuota iš Kaliningrado pratęsti dujotiekį jūros dugnu į Vokietiją.
Rusai planavo eksportuoti į Vakarus milžinišką - atrodo, 30 mlrd. kubinių metrų dujų kiekį per metus. T.y. vien už tranzito mokestį Lietuva būtų gavusi tiek pinigų, kad jos pačios poreikių patenkinimui reikalingas dujų kiekis - maždaug 3 mlrd. kubų būtų nekainavęs nieko arba kainavęs centus”, - tikino A.Bosas.
Pasak Darbo partijos veikėjo, galima tik apgailestauti, kad tuomet prie valstybės vairo stovėję konservatoriai tokius dalykus laikė šventvagiškais, keliančiais grėsmę nepriklausomybei.
“Visgi, blaiviai mąstant, ir šiuose keliolikos metų senumo projektuose, ir dabar paskelbtuose Rusijos ir Vokietijos susitarimuose tiesti dujotiekį Baltijos dugnu sunku įžvelgti kokią nors politiką. Abi šalys elgiasi pragmatiškai - viso labo nori mažinti savo išlaidas ir nemokėti tranzitinio mokesčio. Dabar kiekvieno 1000 kubų dujų kelionė vamzdžiais per Ukrainą ir Lenkiją atsieina, atrodo, 6 dolerius už 100 kilometrų. Nesunku suskaičiuoti, kiek visa tai padidina dujų kainą galutiniam vartotojui”, - aiškino A.Bosas.
Jo teigimu, pasipriešinimą dujotiekio statybai per Lietuvą derėtų įrašyti į tą patį mūsų šalies metraščio puslapį, kuriame jau yra istorijos apie sužlugdytą Ignalinos AE trečiojo bloko statybą ar nebaigtą statyti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
Šitie “žygdarbiai” turėtų smarkiai slėgti tuomet prie valstybės vairo stovėjusių politikų sąžinę.
“Gaila, tačiau dabar nieko pakeisti nebegalima, nes traukinys seniai nuvažiavo. Daugelis aplinkybių, o ir pati Rusijos energetikų strategija pasikeitė. Lietuva savo šansu nepasinaudojo, todėl dabar mojuoti kumščiais nėra prasmės”, - samprotavo A.Bosas.
Panašios pozicijos linkęs laikytis ir energetikos politiką kuruojantis Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas. Paprašytas prisiminti diskusijas dėl dujotiekio statybos, jis patvirtino jog “kažkas tokio buvo”.
“Šiandien visa tai norisi vadinti klaidomis, tačiau prieš 15 metų kontekstas buvo visiškai kitas, politinės aktualijos - kitokios. Dabar tai nebeturi didelės reikšmės. Prieš 60 metų irgi buvo padaryta klaidų, prie Vytauto Didžiojo irgi buvo klaidų”, - išvedžiojo A.Ignotas.
Postas įpareigoja piktintis
Tuo tarpu visi oficialūs Baltijos šalių ir Lenkijos politiniai sluoksniai žinią apie Vokietijos ir Rusijos sprendimą Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį ir aplenkti savo sultyse verdančius kaimynus pakrikštijo “neapgalvotu” ir tikino, kad toks projektas neturi būti įgyvendintas.
Latvijos ministro pirmininko Aigaro Kalvyčio nuomone, tokio dujotiekio tiesimas “kelia grėsmę regionui”. Jis pareiškė, kad šis projektas paremtas politiniu, o ne ekonominiu sprendimu.
Panašią poziciją išdėstė ir Lietuvos Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, kalbėdamas paskutiniojoje Baltijos Asamblėjoje.
“Turime apginti savo regiono interesus, nes niekas kitas jų neapgins”, - akcentavo Lietuvos parlamento vadovas, kalbėdamas Baltijos šalims “už akių” priimtą Vokietijos ir Rusijos sprendimą apie Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį, apeinant Lietuvos ir Latvijos, taip pat ir Lenkijos teritorijas.
“Ar ne mūsų, parlamentarų, reikalas yra įtikinti savo kolegas Vokietijoje ir kitose ES šalyse, kad panašūs sprendimai, susiję su visos Europos energetine priklausomybe, nebūtų sprendžiami be mūsų?” - sakė A.Paulauskas.
Panašiai reagavo ir Lenkijos politikai, pareiškę jog yra būtina mažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų ir per artimiausius metus surasti mažiausiai vieną naują gamtinių dujų tiekėją.
“Situacija pernelyg sudėtinga, sektoriui kyla rimta grėsmė, kad tiekimas gali būti nutrauktas”, - neseniai pareiškė naujasis ekonomikos ministras Piotras Vozniakas.
Lenkijos energetikos sektoriaus analitikų teigimu, dujas tiekiant tiesiogiai iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu, kyla pavojus, kad Rusija gali bet kada nutraukti dujų teikimą “Jamal” dujotiekiu Lenkijai ir Vakarų Europai.
Tačiau panašu, kad šiandien Baltijos šalys turi tik vieną argumentą, galintį turėti įtakos Rusijos ir Vokietijos sprendimui, savaip spręsti energetikos problemas. T.y. reikalauti, jog ekspertai įvertintų galimą grėsmę, kuri kiltų, jei tiesiant dujotiekį būtų paliesti pusę amžiaus Baltijos jūros dugne gulintys paskandinti Antrojo pasaulinio karo laikų cheminiai ginklai. Nors nežinoma, kokia kryptimi rusai ir vokiečiai planuoja tiesti dujotiekį per Baltijos jūrą, ekspertai mano, kad iškyla reali grėsmė “užlipti” ant čia palaidoto cheminio ginklo, kurio kapinynai išmėtyti po visą Baltijos jūrą. Įvairių šalių mokslininkai iki šiol nesutarė, ar 60 metų po vandeniu išbuvę ginklai su cheminiu užtaisu vis dar pavojingi, tačiau mano, kad ekologinės nelaimės grėsmė tebėra didelė.
Patys muša, patys rėkia
Šias problemas komentuodama Europos parlamento narė Margarita Starkevičiūtė atkreipė dėmesį, jog Lietuva nedalyvavo bendros ES energetikos strategijos kūrime, o dabar “drasko akis”.
“Niekas iš Lietuvos neatvažiavo ir neskubėjo ginti šalies interesų. Dar 1999 metais dujotiekio atšakos buvo suplanuotos tiesti iki Lietuvos ir Latvijos. Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas pateikė pasiūlymą kurti bendrą ES energetikos strategiją, kuri užtikrintų visų ES narių energetikos saugumą. Lietuva turėjo galimybę pateikti pasiūlymus, tačiau to nepadarė ir nepaprašė pagalbos. Belieka stebėtis, kodėl apie tai nežinojo Prezidentas Valdas Adamkus, išsakęs priekaištus G.Šrioderiui ir A.Merkel. Pastarieji dėl to įsižeidė ir buvo teisūs”, - pastebėjo M.Starkevičiūtė.
Europos parlamento narė stebėjosi, kad aukščiausi šalies vadovai neturi išsamios informacijos apie šiuos dalykus.
“Reikėtų klausti, ką veikė Ūkio ministerija ar dar kas nors, o ne kaltinti ES, kad ji mumis nesirūpina. Nereikia tikėtis, kad visos kitos 24 ES šalys skubės spręsti Lietuvos klausimus, jeigu pati mūsų valstybė nieko nedarys. ES yra teisinė sąjunga ir mes turime prašyti bei įgalioti, kad ES kalbėtų su Rusija Lietuvos vardu. Deja, to pas mus net ministrai nesupranta. Aš turiu nuolatos gesinti nemalonius incidentus, kurie kyla dėl to, kad mūsų aukšti pareigūnai prikalba ne tai, ko reikia. Lietuva rizikuoja ES pelnyti nelabai išsilavinusių rėksnių reputaciją”, - konstatavo M.Starkevičiūtė.
Panašią diagnozę viename neseniai paskelbtų komentarų pateikė Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Paleckis. Jis stebėjosi Prezidento V.Adamkaus Vokietijoje žarstytais priekaištais dėl jau sutarto dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu.
“Turbūt tik fantastiniame sapne galima įsivaizduoti, kad šio dujotiekio trasa gali būti peržiūrėta įvykus visiems susitarimams. Juo labiau kad minėtu projektu suinteresuota ne viena Vokietija, o daug kitų mums svarbių ir įtakingų Europos valstybių. Kur buvo mūsų diplomatija prieš keletą metų, kai susitarimai dar nebuvo sustingę dabar jau pasirašytuose dokumentuose, kai jiems galėjome daryti įtaką? Atsakymas - mūsų diplomatija plikbajoriškai grūmojo kumščiais Rytams, eksportavo ten “revoliucijas”, o panosėje vykstančių derybų dėl dujotiekio nepastebėjo. Ar nenorėjo pastebėti? Kas gi paneigs ir tokią galimybę? Juk jokia valstybė neįstengtų kariauti su tariama priešininke propagandinių karų ir paraleliai derėtis su ja dėl abipusiai naudingų ekonominių projektų. Reikėjo rinktis arba-arba. Pasirinkta prastai”, - konstatavo A.Paleckis.
Europa po Rusijos kojomis
Reikia pripažinti, kad dujotiekio projektą Baltijos dugnu prieštaringai vertina ir pati Europa. Pernai vasarą Tarptautinė energetikos agentūra paskelbė įspėjimą, jog Europa netrukus gali patekti į didžiulę priklausomybę nuo Rusijos dujų ir taps visiškai bejėgė reguliuoti dujų kainas, kaip tai atsitiko situacijoje su Artimųjų Rytų nafta. Koncerno “Gazprom” vadovas Aleksejus Mileris nelabai ir slepia tokius Rusijos dujų giganto planus.
Jo teigimu, “Gazprom” savo dujomis gali patenkinti absoliučiai visus Europos žemyno dujų poreikius. A.Mileris pabrėžė, kad Rusijos dujų atsargos yra pačios didžiausios pasaulyje, ir dujų tiekimas į Europą nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios išaugo nuo nulio iki 140 milijardų kubinių metrų.
“Padvigubinti šį skaičių per artimiausius 30 metų mums nesudaro jokių problemų”, - gyrėsi A.Mileris ir nurodė, jog iki 2030 metų koncernas ketina investuoti į naują dujų gavybos verslovių įsisavinimą 100 milijardų dolerių.
Teigiama, kad per Baltijos dugnu einantį naftotiekį į Europą dujos tekės iš naujų dujų verslovių. Kaip aiškino A.Mileris, vien tik iš Jamalo pusiasalio išgautomis dujomis Europą galima aprūpinti dviem dešimtmečiams. Nepolitizuoti šio projekto ragina pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
“Šiuo dujotiekiu suinteresuota beveik visa Europos ekonomika. Šis projektas nenukreiptas prieš kokias nors trečiąsias šalis, - ramindamas aistras, kilusias po sutarties su Vokietija pasirašymu sakė V.Putinas. - Mes nieko neketiname išstumti iš bendro darbo Europos energetikos sektoriuje. Mes manome, kad ekonominių ryšių politizavimas neproduktyvus ir žalingas. Tokio pobūdžio projektų torpedavimas iš esmės reiškia kenkimą siekiui sustiprinti Europos energetinį saugumą”.
Beje, dabar Rusijos vyriausybė oficialiai valdo 38,37 proc. “Gazprom” akcijų. Tačiau politikos apžvalgininkai neabejoja, kad Kremlius gali bet kada reguliuoti dujų tiekimą įvairioms šalims savo nuožiūra bei tvarkyti kitus reikalus, prisidengiant “Gazprom”, kuris neva elgiasi savarankiškai, nes vyriausybė neturinti šio koncerno kontrolinio akcijų paketo."
skeptikai abejoja Europos Sąjungos (ES)
skeptikai abejoja Europos Sąjungos (ES)
O kaip dėl Lietuvos politikų ir gamtosaugininkų kalbų nuoširdumu? Ar Lietuvos gamtosaugininkai turi galimybę kalbeti kitaip, nei reikia jų politikams? Ar ES protestavo dėl vamzdyno Juodosios jūros dugnu?
Lietuva istojo i rusu sajungininku karin
Lietuva istojo i rusu sajungininku karin
Minų laukas - taip mokslininkai vadina Baltijos jūrą, kurioje po Antrojo pasaulinio karo [[rusai ir jų sąjungininkai]] nuskandino dešimtis tūkstančių tonų Vokietijoje konfiskuotų cheminių ir artilerinių ginklų - šaudmenų, minų, giluminių bombų.

Tai kodel lietuviai taip aktyviai bendradarbiauja su rusu sajungininkais?


Nord stream, ar South stream, kaip jas bepavadintum, yra ta pati rusu kgb priedangos firma Griazprom, kuri atieka Kremlin vadeivu "uzduoti" taikos metu:
-duju vezdo politika, Valsytbiu "baudimas" (Ukraina, Gruzija, belarus)
-Europos Sajungos santazavimas, terorizavimas ir vienybes isskaidymas,
-rusu kbg rezidenturos ir verbavimo punktai,
- skleidzia rusifikacija,
-yra pagrindinis korupcijos zidinys, gresme LT valstybei,
-isteigusi parazitines tarpininkavimo firmas (dujotekanas),
- iveise rusu kgbistu, diversantu, provokatoriu, propagandistu lizda, kuri, tarsi soliteris, minta musu syvais ir nuodyja nuodingomis isskyromis...
-dirba isvien su BNS/ELTA ir rusu ambasada....
-sheria rusu 5 kolonos pissarnia-komentaru raseivas,
-kisasi i LT politines partijas

-skurdina ir apiplesia Lietuvos zmones,..


Todel putinrusijos agentura gazprom butina pripazinti EU ir NATO Lietuvos priesu, kaip ir pati kremlin rezima, bei atinkamai elgtis(gautyti, teisti, deporuoti rusu agentus ir ju sebrus).

Isvada:
-jokiu "nordstrym", nes tai:
-Gresme Baltijai:
- lai pirma rusai nuo dugno 300 tukstanciu tonu (t.y. 100 gelezinkelio esalonu) nuodingu medziagu , susikrauna i laivus ir isiveza i rusija, prie dar turimu 40 tukstanciu tonu (!)rusisko cheminio ginklo atsargu..
- Baltijos juros padalijimas, -kitas Ribbentropp -molotv paktas,
-putkin schroeider vamzdi atseit dar "saugos" burlioku karo laivai is rusu okupuoto Karaliauciaus baziu t.y .
- pretekstas rusu provokacijoms, agresijai, ir
- Karaliauciasu okupacijos iteisinimas... nepasandinamas lektuvnesis Europos Sajungos viduryje...

Kada pradesime teisti WWII nusikaltelius Kremlin kgb chunta ir komunistine ideologija ?

Mums reikeu ismokti atskirti normalius komentarus nuo rusu ambasados pissarnios (diranciu is vien su LT Svetaniu Redakcija (!!!), provokaciniu rasliavu ir juos "sudirbti".
to ko.jei tamsta psichiškai nesveikas-varyk į psichiatrinę.ir varyk į rusų psichiatrinę-lietuviška psichiatrinė tau per prasta.
ko tautieciai putojates? savo sansa praleidome dar 20 desimtmetyje, kai ponas profesorius gulesi skersas kad tik gazoprovadas nebutu tiesiamas sausuma. o galejome buti to biznio dalininkais
sita gazpromo nesamone reikia stabdyti nes jie dabar negali uzpult baltijos saliu nes per neramumus negaus europa duju kils bereikalingas samysis, kaip tik nuties vamzdy tada jau niekas netrukdys uzpult baltijos salis.
oi laikiu kad ruskeliai kartu su vokietukais užsirautų ant nuodingų medžiagų...
kuo blogiau tuo geriau
Kada nors dasizais rosija
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų