europos saugumas

Virš prezidento rūmų Helsinkyje pirmadienį pastebėtas skrendantis dronas sukėlė nerimą pareigūnams – šioje miesto dalyje oro erdvės naudojimas yra griežtai ribojamas. Policija aiškinosi incidento aplinkybes ir nustatė, kad droną paleido turistai iš Honkongo.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau sulaukia kritikos dėl savo ankstesnės politikos Rusijos atžvilgiu. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pareiškė, kad skandalingi A. Merkel žodžiai apie Baltijos šalis ir Lenkiją esą tėra bandymas „sutvarkyti“ savo politinį palikimą – ypač po to, kai jos sprendimai, tokie kaip „Nord Stream 2“ projekto rėmimas, šiandien vertinami itin prieštaringai.

Vokietijoje pastebėjus dronų, Rusija atmetė kaltinimus, kas yra su tuo susijusi. „Europoje yra daug politikų, kurie linkę šiuo metu dėl visko kaltinti Rusiją. Jie tai visad daro nepagrįstai ir apibendrindami“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūra „Interfax“. „Istorija su šiais dronais iš tiesų yra keista.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusijuokė, kai Donaldas Trumpas pareikalavo, kad Berlynas pagaliau skirtų 2 proc. BVP gynybai. Tokį epizodą savo memuaruose atskleidė buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Knygoje jis pasakoja apie įtemptus pokalbius su JAV prezidentu, kuris buvo pasiryžęs net išvesti Jungtines Valstijas iš Aljanso, jei sąjungininkai nepadidins išlaidų.

Prahos oro uoste penktadienio vakarą kilo sumaištis – dėl pranešimo apie galimai artėjančius dronus Čekijos policija pradėjo plataus masto saugumo operaciją. Pareigūnai bendradarbiauja su kariuomene, tačiau kol kas grėsmė nepatvirtinta, o oro uosto veikla tęsiasi įprastai. „Taikome plačias saugumo priemones, kuriose dalyvauja daugybė policijos pareigūnų iš įvairių padalinių, taip pat bendradarbiaujame su kariuomene. Priežastis – anoniminė ir nepatvirtinta grėsmė dėl artėjančių dronų.

Po to, kai Miuncheno oro uosto darbą sutrikdė pastebėti dronai, Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas penktadienį pareiškė, kad policijai netrukus gali būti suteikti platesni įgaliojimai atremti šią grėsmę.  „Norime gerokai išplėsti Bavarijos policijos teisinius įgaliojimus, kad ji galėtų nedelsdama ir veiksmingai imtis veiksmų prieš dronus.

Vokietijoje virš Bundesvero bazės ir Miuncheno oro uosto pastebėti nežinomi dronai. Dėl incidento buvo sustabdyta oro uosto veikla. Spalio 2-osios vakarą Vokietijoje buvo pastebėti nežinomi dronai – ne tik Miunchene, bet ir virš aviacijos bazės Erdingo mieste, kur įsikūręs Bundesvero inovacijų centras. Apie tai pranešė „Bild“. Kaip pažymėjo leidinys, apie 19.30 val. nežinomi dronai buvo pastebėti Erdinge, kur bandomi naujos kartos bepiločiai orlaiviai. Vėliau, apie 20.30 val.

Po paslaptingų dronų pasirodymo virš Belgijos Europos Komisija perspėja – pavojuje visa Europos Sąjunga. Briuselis ragina kurti vadinamąją „dronų sieną“, kuri apsaugotų Aljanso oro erdvę, nes įsibrovimų daugėja ne tik prie rytinių, bet ir prie vakarinių ES sienų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo „reikšmingą“ atsaką į „Europos militarizaciją“. „Atidžiai stebime didėjančią Europos militarizaciją“, – Pietų Rusijoje vykstančiame užsienio politikos forume sakė jis.  „Rusijos atsakomosios priemonės neužtruks. Atsakas į tokias grėsmes bus labai reikšmingas“, – pridūrė Kremliaus šeimininkas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad pasaulyje neįmanoma pasiekti „pusiausvyros“ be Rusijos vaidmens. Pasak jo, Vakarų įvestos sankcijos dėl karo Ukrainoje nepalaužė šalies, o Maskva, anot prezidento, „parodė didžiausią atsparumą“. V. Putinas teigia, kad, jo nuomone, tarptautinės sankcijos, įvestos dėl karo Ukrainoje, nesugebėjo palaužti Rusijos, kuri, anot jo, „parodė didžiausią atsparumą“. „Mes didžiuojamės tuo – didžiuojamės Rusija, savo žmonėmis ir ginkluotosiomis pajėgomis...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad NATO privalo būti pasirengusi numušti Rusijos dronus, pažeidžiančius Europos šalių oro erdvę. Pasak jo, Aljansas turi veikti ryžtingai ir nenuspėjamai, kad apsaugotų savo teritorinį vientisumą. NATO turi būti labiau nenuspėjama, gindamasi nuo tokių grėsmių kaip nežinomi dronai, pažeidžiantys Aljanso šalių narių oro erdvę. Tai pareiškė Prancūzijos prezidentas E. Macronas per Europos Sąjungos lyderių susitikimą Kopenhagoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės numušti Rusijos orlaivį, jei šis pažeistų Europos oro erdvę. „Vadovaudamasis strateginio neapibrėžtumo doktrina, galiu pasakyti, kad nieko neatmetu“, – Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė Prancūzijos prezidentas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas aštriai sureagavo į Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko pareiškimą, kad karas Ukrainoje yra „mūsų karas“. V. Orbanas teigia, jog nei Vengrija, nei Europos Sąjunga nėra karo būklėje, ir apkaltino D. Tuską žaidžiant pavojingą žaidimą europiečių gyvybėmis, rašo „Evropeiskaja pravda“. „Gerbiamas Donaldai Tuskai, galite manyti, kad esate karo su Rusija būsenoje, tačiau Vengrija nėra karo būsenoje. Kaip ir Europos Sąjunga.

Rusija išbando NATO ribas ir kelia vis didesnę grėsmę Europai – perspėja Lenkijos gynybos ministras. Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas teigia, kad pastaruoju metu padaugėję Lenkijos, Rumunijos ir Estijos oro erdvės pažeidimų rodo Kremliaus siekį provokuoti Aljansą. Pasak jo, Rusijos agresyvi politika kelia realų pavojų viso žemyno saugumui, o Maskva savo tikslų tikrai neapsiriboja Ukraina.

Pradėdamas Varšuvoje vykstančią tarptautinę dviejų dienų konferenciją Europos ir pasaulio saugumo klausimais, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasakė, kad karas Ukrainoje yra ir mūsų karas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijai turėtų būti uždrausta įplaukti į Baltijos jūrą. Pasak jo, Maskva naudoja savo naftos tanklaivius dronams paleisti į NATO oro erdvę, o tai kelia tiesioginę grėsmę Europos saugumui.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad pasaulis nebegyvena taikos laikais – nors karas oficialiai nepaskelbtas, ramybės Europoje nebėra. Pasak jo, Vokietija ir toliau rems Ukrainą, nes tai kova ne tik už šios šalies laisvę, bet ir už visos Europos demokratinę tvarką, rašo „Ukrinform“. „Pirmą kartą per dešimtmečius matome didelio masto bandymą peržengti sienas karine jėga – ir ne bet kur pasaulyje, o Europoje. Prašau, nesakykite, kad tai tik karas Ukrainoje.

Praėjus savaitei po to, kai trys Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, NATO šalys nesutaria – vieni tai vadina tyčine Maskvos provokacija, kiti neatmeta, kad incidentas galėjo būti atsitiktinis. Pasak „Bild“, Rytų ir Šiaurės Europos šalys mano, kad incidentas su Rusijos kariniais lėktuvais buvo tyčinė provokacija. Tuo pat metu Vokietija bei kitos Pietų ir Vakarų Europos valstybės, anot leidinio, neatmeta galimybės, kad pažeidimas įvyko atsitiktinai.

Du Vengrijos naikintuvai „Gripen“ ketvirtadienį pakilo iš Šiaulių aviacijos bazės ir perėmė penkis Rusijos karinius lėktuvus, skridusius virš Baltijos jūros netoli Latvijos oro erdvės, pranešė NATO oro pajėgų vadovybė. Kaip nurodoma, Rusijos naikintuvai Su-30, Su-35 ir trys MiG-31 skrido virš Baltijos jūros, netoli Latvijos oro erdvės.

Maskvos ambasadorius Prancūzijoje Aleksejus Meškovas pareiškė, kad NATO šalių numušti Rusijos lėktuvai bus laikomi karo veiksmų pradžia. Tokia reakcija nuskambėjo po Donaldo Trumpo žodžių, jog Aljanso narės privalo ginti savo oro erdvę ir numušti įsibrovusius rusų orlaivius.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas perspėjo, kad Rusija pradėjo sekti karinius palydovus, o tai esą rodo Maskvos siekį plėsti karo veiksmus kosmose. Anot jo, tokia veikla kelia grėsmę palydovų saugumui ir gali baigtis jų sutrikdymu ar net sunaikinimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ruoštis naujam agresijos etapui – ekspertai įspėja, kad artimiausiais metais pavojus gali grėsti Europos Sąjungos šalims. Analitikų teigimu, Baltijos regionas išlieka itin pažeidžiamas, o Kremliaus planai gali tapti iššūkiu visam NATO Aljansui. Ekspertai įspėja, kad V. Putino valdoma Rusija gali ruoštis per artimiausius penkerius metus pulti NATO. Strategiškai svarbios geografinės teritorijos gali tapti konflikto epicentru.

2025 m. gegužę Europos ministrai pranešė, kad nuo 2022 m. Baltijos jūros regione buvo fiksuojami GPS trukdžiai ir klastojimo atvejai, daugiausia kylantys iš Rusijos ir Baltarusijos. GPS trukdžių padažnėjimas pastebimas tokiose vietovėse kaip Baltijos ir Juodosios jūros regionai, ypač netoli oro uostų bei kritinės infrastruktūros objektų. „Nuo karo pradžios ir Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį pastebimas žymus GNSS (pasaulinės navigacijos palydovų sistemos) trukdžių suintensyvėjimas.

Nepaisydama rekordinio gynybos biudžeto ir milžiniškų ginkluotės pirkimų, Varšuva vis dar stokoja modernių dronų sistemų, atsargų, logistikos pajėgumų bei veiksmingos personalo rotacijos – ekspertai įspėja, kad tokia kariuomenė gali būti „stipri tik popieriuje“. Skatinama agresyvios Rusijos politikos ir karo Ukrainoje, Lenkija sparčiai kuria didžiausią NATO kariuomenę Europoje, rašo „Kyiv Independent“. Vakarų pareigūnai įspėja, kad atviras konfliktas su Maskva gali prasidėti per artimiausius p...

Vienas iš rusų, kuris dėl „techninių priežasčių“ buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo, yra Rusijos Valstybės Dūmos deputatas. Toks sprendimas priimtas remiantis ES Bendrojo Teismo nutartimi jo naudai, rašo „Evropeiskaja pravda“. Šaltinis nurodė, kad iš atnaujinto sankcijų sąrašo išbrauktas Rusijos pilietis yra Pavelas Ezubovas. Jo išbraukimą nulėmė 2025 m. birželio 25 d. ES Bendrojo Teismo sprendimas.

NATO turėtų paspartinti Baltijos šalių oro gynybos misijos steigimą, pabrėžė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, penktadienį Rygos pilyje susitikęs su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir JAV pajėgų Europoje vadu generolu Alexusu Grynkewichiumi.

Antradienį Helsinkyje vykusioje bendroje konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sakė, kad Suomija turi geriausią civilinę gynybą visoje Europoje ir kad Lenkija šioje srityje gali pasisemti patirties iš Helsinkio. Jis taip pat pažymėjo, kad Baltijos jūros regionas ir santykiai su Suomija Lenkijai yra labai svarbūs. Lenkijos prezidentas sakė, kad su savo kolega pirmiausia kalbėjosi apie saugumą.

JAV ketina sumažinti saugumo pagalbos programas Europos valstybėms, esančioms prie Rusijos sienos, siekdamos šių išlaidų naštą perkelti pačioms Europos šalims, rašo „Financial Times“. Pasak FT, Donaldo Trumpo administracija planuoja atsisakyti finansavimo pagal vadinamąjį 333-ąjį skirsnį, leidžiantį Pentagonui teikti mokymus ir karinę paramą JAV sąjungininkėms. Šio skirsnio lėšas tvirtina Kongresas, o finansavimas numatytas iki 2026 m. rugsėjo pabaigos.

Rusija arba jos atstovai leidžia nepilotuojamus žvalgybinius orlaivius virš maršrutų, kuriais JAV ir jų sąjungininkai gabena karinius krovinius per rytinę Vokietijos dalį. Apie tai rugpjūčio 28 d. pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais.

Rugpjūčio mėn. vykusiuose viršūnių susitikimuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepateikė jokių garantijų, kad Europa dalyvaus būsimose taikos derybose. Po rugpjūčio, kupino geopolitinių viršūnių susitikimų, tampa aišku, kad Europa savarankiškai gina Ukrainos suverenitetą, o kartu ir savo saugumą nuo Rusijos agresijos, todėl negali tikėtis didelės JAV paramos.

Europa daro lemtingą klaidą – pataikauja Donaldui Trumpui ir „parduoda jam savo sielą“, didindama gynybos išlaidas ir siekdama naujo prekybos susitarimo. „Financial Times“ apžvalgininkas Martinas Sandbu perspėja: toks kompromisas – ne pragmatizmas, o oportunizmas, silpninantis Europos autoritetą. M. Sandbu kritiškai įvertino ES sprendimą eiti į kompromisą su D. Trumpu – didinti gynybos išlaidas ir pasirašyti naują prekybos susitarimą.

Po chaotiško Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje tapo aišku viena: Amerika tolsta nuo Europos saugumo klausimų, o senajam žemynui teks nuspręsti, ar jis pasirengęs tapti savo likimo šeimininku. Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris susitikimą Aliaskoje pavadino „svarbiu žingsniu į priekį“ – JAV pareiškė, kad yra pasirengusios suteikti saugumo garantijas kaip būsimo taikos susitarimo dėl Ukrainos dalį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę atsidūrė sudėtingoje situacijoje – nors europiečiams pavyko išpešti pažadą dėl Ukrainos saugumo garantijų, Rusija nedelsdama pasiuntė aiškų signalą, kad jokio plano, numatančio Vakarų pajėgų buvimą Ukrainoje, ji nepriims. Ukrainos, Europos ir Rusijos ginčai dėl saugumo garantijų dar labiau silpnina prezidentą, ir neaišku, ar D. Trumpo vadovaujama Amerika iš tikrųjų pasirašytų kokį nors dokumentą, įpareigojantį ją imtis veiksmų.

Lietuva imasi ambicingo plano – palei sienas su Rusija ir Baltarusija sukurti gynybos liniją. Apie tai rašantis britų dienraštis „The Times“ atkreipia dėmesį, kad projektas sulaukė ne tik dėmesio, bet ir gausaus palaikymo – po straipsniu pasipylė komentarai, kuriuose skaitytojai sveikina Lietuvos ryžtą ir ragina kitas Europos valstybes pasekti jos pavyzdžiu. Nuo šiaurės iki pietų Baltijos valstybės stiprina savo sienas minų laukais ir strategiškai užminuotais tiltais.

Ukrainos sąjungininkai antradienį susitinka aptarti sparčiai vykstančių derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos rezultatų, pasirodžius pranešimams, kad ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis gali surengti taikos viršūnių susitikimą su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. Viltys dėl proveržio sustiprėjo, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pirmadienį Baltuosiuose rūmuose surengus derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais.

Rusijos dronai vis drąsiau kerta NATO oro erdvę – vienas neseniai nuskrido iki pat Vilniaus. Ekspertai įspėja, kad tokie incidentai – ne atsitiktinumas, o tiesioginis Aljanso ryžto išbandymas, vykstant karui Ukrainoje ir artėjant JAV žadamoms griežtoms sankcijoms Maskvai.

Norėdami pasirengti kitam dideliam kariniam konfliktui, JAV turi pamiršti beveik viską, ko išmoko per du dešimtmečius karų Artimuosiuose Rytuose, – teigia amerikiečių instruktorius, treniruojantis Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų 4-ojo reindžerių pulko karius. Savo įžvalgomis jis dalijosi su „Business Insider“. Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą yra pamoka Vakarams, kaip reikėtų rengtis būsimiems kariniams veiksmams.

Rusija persiginkluoja taip greitai, kad po penkerių metų taps „realiu pavojumi“ Europai. Apie tai generolas Thierry Burkhardas sakė laikraščiui „The Economist“. T. Burkhardas, kuris ruošiasi rugpjūčio 31 d. palikti Prancūzijos generalinio štabo viršininko (CEMA) pareigas po ketverių metų tarnybos, sakė, kad iki 2030 m. „Rusija turės priemonių kelti karinę grėsmę Vakarų šalims, ypač Europos šalims“. Pasak jo, dėl Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimo vykdomo ginklavimosi masto kyla reali...

Rusijos agresija prieš Ukrainą gali būti tik pradžia – ekspertai įspėja apie galimą plataus masto konfliktą, kuris gali apimti ir NATO šalis. Kalifornijos universiteto mokslininkas Spenceris Warrenas teigia, kad Kremliaus veiksmai kelia rimtą grėsmę visam regionui, o žaibiška ataka Baltijos šalyse – visai realus scenarijus, rašo „Unian“. Pirmaujantys mokslininkai, tyrinėjantys Rusijos gynybos strategijas ir naujas ginklavimosi programas, teigia, kad praktiškai neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip...

Europos Sąjunga modernizuos geležinkelius ir tiltus, kad karo su Rusija atveju būtų galima greitai perkelti karius, rašo „The Financial Times“. Pasak „Financial Times“, šiuo metu Europos infrastruktūra nėra tinkamai pritaikyta greitam tankų ir karių pervežimui – tiltai neatlaikytų jų svorio, o technika įstrigtų pasienyje dėl biurokratinių kliūčių. ES planuoja investuoti 17 mlrd. eurų į 500 objektų modernizavimą keturiuose strategiškai svarbiuose kariniuose koridoriuose.

Jungtinė Karalystė ir Vokietija pasirašys didžiausią sutartį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ši sutartis yra atsakas į augančią Rusijos agresiją ir didėjantį Europos sąjungininkų susirūpinimą dėl JAV įsipareigojimų NATO, rašoma „Bloomberg“. Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas liepos 17 d. Londone planuoja pasirašyti naują sutartį, kurioje numatomas įsipareigojimas teikti pagalbą viena kitai ginkluoto užpuolimo atveju bei bendrai prieš...

Jei Pekinas imtųsi veiksmų prieš Taivaną, NATO gali atsidurti dviejų frontų kare su Kinija ir Rusija – tokį perspėjimą išreiškė Aljanso generalinis sekretorius. Toks scenarijus iš esmės reikštų pasaulinį karą tarp branduolinių supervalstybių, ir vis daugiau ekspertų pripažįsta, kad jis nėra toks jau nutolęs nuo realybės.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad abiejų šalių branduolinio atgrasymo priemonės, nors ir nepriklausomos, gali būti koordinuojamos ir kad jos kartu reaguos į bet kokią „ekstremalią grėsmę Europai“. Deklaracijoje, kuri bus pasirašyta ketvirtadienį, bus nurodyta, kad atitinkamos abiejų šalių atgrasymo priemonės lieka nacionalinėje kontrolėje, „tačiau gali būti koordinuojamos, ir kad nėra jokios ypatingos grėsmės Europai, kuri neskatintų abiejų šalių atsako“, sakoma na...

JAV prezidento Donaldo Trumpo politika iš esmės yra nenuspėjama, kintanti ir priklausoma nuo daugelio, net epizodinių, veiksnių. Vis dėlto pasaulyje daug kas priklauso nuo JAV ir jų prezidento. Todėl ne tik Amerikos priešai, bet ir sąjungininkai – ypač Europos šalys – priversti prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti rakto į Baltųjų rūmų vadovo mąstyseną, rašoma „Ukrinform“. NATO viršūnių susitikimas Hagoje buvo kupinas komplimentų ir simbolinio „švelnumo“ Baltųjų rūmų vadovui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą grasino išvesti JAV pajėgas iš Europos, įgyvendindamas savo „Pirmiausia – Amerika“ politiką. Toks žingsnis turėtų milžiniškų strateginių pasekmių ir greičiausiai sulauktų didelio vidaus pasipriešinimo. Neaišku, ar D. Trumpas pasirengęs sumokėti politinę kainą. Istorija gali pasikartoti, bet ne visada su tokiu pačiu poveikiu. 2012 m., kai tuometinis JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta paskelbė apie dviejų kovinių brigadų – maždaug 8 tūkst.

Europa stato naują „geležinę uždangą“ nuo Baltarusijos ir Rusijos su milijonais priešpėstinių minų. Atsižvelgdamos į augančią Rusijos grėsmę, penkios agresorės kaimynės stiprina savo gynybą ir imasi priemonių, kurias pasaulis anksčiau bandė visam laikui uždrausti, rašoma „Zerkalo“. Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija paskelbė ketinančios pasitraukti iš 1997 m. Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas.

Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino imperinės ambicijos peržengs Ukrainos sienas – jis siekia atkurti Sovietų Sąjungos įtakos zoną, ypač Baltijos šalyse, rašoma „Ukrinform“. „Manau, kad nors Rusija iš tiesų pasiekė tik ribotą sėkmę, grėsmė, kurią ji kelia, yra labai rimta. Matome, kad Rusija toliau stiprina savo karinį potencialą – gamina daugiau ginklų, verbuoja daugiau karių.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija pastaraisiais metais išplėtė ir modernizavo mažiausiai penkis su branduoliniais ginklais susijusius objektus prie Europos sienų, birželio 16 d. pranešė Švedijos transliuotojas SVT, remdamasis naujomis nuotraukomis, gautomis iš „Planet Labs“. Vienas ryškiausių pokyčių užfiksuotas Kaliningrade, kur, manoma, esanti branduolinių ginklų saugykla buvo iš esmės rekonstruota.

Fiona Hill, viena iš Vladimiro Putino psichologinio profilio autorių ir buvusi Donaldo Trumpo patarėja perspėja, jog Rusijos lyderis yra pasirengęs naudoti branduolinius ginklus ir sąmoningai manipuliuoja branduolinio karo baime, kad įbaugintų Vakarų lyderius, rašoma „The Times“. 2019 m. G20 viršūnių susitikime Osakoje, dar prieš Rusijai pradedant visapusišką invaziją į Ukrainą, V. Putinas įbaugino JAV prezidentą D. Trumpą.