Europos Sąjunga

Maskvoje viešinti Suomijos prezidentė Tarja Halonen pareiškė esanti už bevizį režimą tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES), praneša agentūra „RIA Novosti“. „ES ir Rusija turi susitarti dėl praktinių žingsnių, kad pasiektų pažangos šioje srityje“, – po susitikimo su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu antradienį kalbėjo T. Halonen. Kartu ji pabrėžė, kad būtina atsižvelgti į visas galimas saugumo rizikas.

Albanijos ir Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai jau po kelių savaičių į Europos Sąjungos (ES) šalis galės keliauti be vizų.Atitinkamą sprendimą pirmadienį Briuselyje priėmė ES vidaus reikalų ministrai. ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstroem kalbėjo apie „istorinę dieną“. Bevizis režimas esą palengvins asmeninius kontaktus ir paskatins prekybą tarp Balkanų šalių ir ES.

Čekijoje vykusiame Europos Sąjungos dešimties sportinių šokių čempionate Lietuvos čempionai Kauno „Sūkurio“ šokėjai brolis ir sesuo Valerijus ir Olga Osadčenko užėmė antrąją vietą. Nugalėjo Estijos atstovai Konstantinas Gorodilovas ir Julija Krepčuk, o trečiąją vietą užėmė Ispanijos šokėjai Adrianas Olmo ir Jana Olina. Čempionate dalyvavo13 porų iš 11 šalių.

Lenkijos ir Vokietijos Užsienio reikalų ministerijų galvos susitiko Minske su Aleksandru Lukašenka ir pareikalavo, kad Baltarusijos lyderis pravestų sąžiningus ir demokratiškus rinkimus. Už tai jam buvo pažadėta, kad bus suteikta milijardo vertės ekonominė pagalba Baltarusijai, kuri smarkiai kenčia nuo krizės, praneša Gazeta.ru. Lapkričio 2 dieną į Minską atvyko Lenkijos ir Vokietijos Užsienio reikalų ministrai Radoslawas Sikorskis ir Guido Westervelle.

Praėjus 20 metų po „geležinės uždangos“ griūties, Europa išlieka susiskaldžiusi ir nesugeba tapti galingiausia pasaulyje.Visos trys didesnės Europos dalys (Rusija, Europos Sąjunga (ES) ir valstybės tarp jų) patiria krizę. Šios krizės priežastys ir formos skiriasi, tačiau rezultatai daugmaž tokie patys. Šiandien Rusija sustiprino valstybės institucijas, išgyveno ekonomikos nuosmukį ir atgavo svarbiausio veikėjo pasaulinėje politikoje vaidmenį. Tačiau jos ateitis abejotina.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės nuomone, lietuviai yra linkę hiperbolizuotai teigti, jog mokesčiai sumokami į biudžetą yra labai dideli, kai iš tiesų Lietuva perskirsto per biudžetą ženkliai mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos valstybės, tačiau už sumokamus mokesčius tikimasi gauti daug viešųjų paslaugų – tiek, kiek suteikia kitos ES šalys.

Vakar Briuselyje prasidėjo Europos Sąjungos Vadovų tarybos posėdis. Be Lisabonos sutarties peržiūrėjimo, lyderiams teko pasukti galvas ir dėl planuojamo ES biudžeto. Briuselis jį nori didinti, nors daugelio šalių narių vadovai mano, kad tai krizės metu būtų negarbinga. Pasipiktinę ES išlaidumu Europos Komisija ir Parlamentas jau kuris laikas siekia iš valstybių narių gauti beveik 6 proc. daugiau lėšų nei iki šiol.

Europos Sąjungos viršūnės Briuselyje susitarė dėl plataus finansų drausmę visame bloke griežtinančio plano, kuris laikomas didžiausia permaina nuo to laiko, kai buvo įvestas euras. Europos Sąjungos šalių lyderiai taip pat sutarė, jog būtina įkurti nuolatinį fondą krizės ištiktoms eurozonos šalims gelbėti. Tai sistemą drebinanti reforma. Iki šiol sankcijos galėjo būti taikomos tik toms eurozonos narėms, kurių biudžeto deficitas peržengdavo 3 proc. ribą.

Ekonominės politikos koordinavimas Europos Sąjungoje, šalių narių atsakomybė už savo ekonominę politiką bei parama toms šalims narėms, kurias ištinka finansiniai sunkumai – tokius svarbiausius klausimus ketvirtadienį, pirmąją darbo sesijos dieną, svarstė ES Vadovų Taryba. Dvi dienas truksiančiame ES Vadovų Tarybos darbe Briuselyje dalyvauja ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Seimo Užsienio reikalų komitetas laikosi nuomonės, kad vienu svarbiausiu lapkričio 22-ąją vyksiančio Europos Sąjungos ir Ukrainos aukščiausio lygio susitikimo rezultatu turi tapti Veiksmų plano beviziam režimui tarp ES ir Ukrainos patvirtinimas.

Serbija žengė dar vieną žingsnį link Europos Sąjungos narystės nepaisant priekaištų dėl to, kad šalis galėtų labiau prisidėti prie teisingumo įvykdymo labiausiai ieškomiems Europos nusikaltėliams, skelbia „The New York Times“. Susitikę ES užsienio reikalų ministrai atvėrė kelią Serbijos narystei, nepaisydami prieštaravimų iš tų, kurie reikalauja išlaikyti spaudimą Belgrado valdžiai padėti sulaikyti genocidu kaltinamą Ratko Mladičių.

Žemės ūkio ministerija prieš kelias savaites atmetė daugiau nei 100 alternatyvios elektros projektų. Spalio pradžioje paaiškėjo, jog buvo atmestos visos paraiškos, teiktos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programų priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas ne prie žemės ūkio veiklos“. Šiomis paraiškomis buvo prašoma paramos vėjo, saulės, vandens jėgainių statybai ir renovacijai.

Lietuvos žmonės turėtų neregėtai apsidžiaugti. Mat užvakar iš Europos Parlamento (EP) atėjo žinia, jog europiečių išrinktieji, siekdami mažinti skurdą, pritarė minimalių pajamų įtvirtinimui Europos Sąjungoje. Iš kur bus semta, tarkime, skurdžioje Lietuvoje lėšų visuomenės socialinei atskirčiai sumažinti? Ekonomisto profesoriaus Romo Lazutkos nuomone, reikalingi pinigai bus paimti papildomai apmokestinant turtingesnįjį sluoksnį.

Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) – tai nauja Europos Sąjungos (ES) diplomatinė institucija, kartais dar vadinama ES užsienio reikalų ministerija. Sukurti šią tarnybą įpareigoja pernai įsigaliojusi Lisabonos sutartis. Joje numatyta, kad EIVT padės formuoti bendrą ES užsienio bei gynybos politiką ir koordinuos ES ambasadų darbą daugiau kaip 130 šalių.

Vyriausybė, dėliodama kitų metų biudžetą, nesibodi net grasinti smarkiai sumažinti švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų svarbių sričių finansavimą, mat daugiau esą nėra nuo ko nurėžti pinigų. Tačiau, pavyzdžiui, bus skirta beveik 30 mln. litų visuotiniam gyventojų surašymui, mat jį kitais metais atlikti pažadėjome ES.

Afganistano Goro provincijoje pablogėjusi saugumo padėtis, įtampa su vietos valdžia ir prasta vietos policijos reputacija tikriausiai sutrukdys jai tapti tarp pirmųjų, kur atsakomybę už saugumą tarptautinės pajėgos perduos paties Afganistano valdžiai. Tačiau Lietuva jau svarsto perspektyvą provincijos atkūrimo grupės (PAG) vadovu paskirti ne karininką, o diplomatą, o vėliau – paversti ją Europos Sąjungos arba Jungtinių Tautų padaliniu.

Seimo narys Petras Auštrevičius kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, siūlydamas šalies Vyriausybei imtis skubių priemonių inicijuojant glaudesnį Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bendradarbiavimą kovoje su kontrabanda, ypač didelį dėmesį skiriant išorinių sąjungos sienų apsaugai.

Pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) didinant akcizus, kitąmet prognozuojama, kad cigaretės vidutiniškai gali pabrangti 10 centų, dyzelinas - 12 centų. „Biudžeto pakete, išskyrus liūdnesnes naujienas rūkaliams ir akcizo padidinimą gazoliams, tarifinių pakeitimų nėra. (...) Cigarečių vidutiniškas pabrangimas turėtų būti apie 10 centų, gazolių (kitaip dyzelino - ELTA) - 12 centų“, - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio.

Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad Čekijos naryste Europos Sąjungoje (ES) patenkinti tik 52 proc. šalies gyventojų, skelbia „Prague Daily Monitor“. Tai vienas mažiausių čekų prielankumą ES rodančių skaičių per penkerius metus. Europos Parlamentu pasitiki tik du penktadaliai čekų. Dauguma čekų naryste ES „gana“ patenkinti (41 proc.), o 11 proc. teigia esantys „labai“ patenkinti priklausymu Sąjungai.

Premjeras Andrius Kubilius, ketvirtadienį susitikęs su Ukrainos Rados pirmininku Vladimiru Litvinu, patvirtino, kad Lietuvai rūpi padėti Ukrainai artėti Europos Sąjungos link ir Lietuva stebi konstitucines permainas Ukrainoje. Pasak Premjero A. Kubiliaus, Lietuvai svarbūs ir dvišaliai santykiai su Ukraina, pirmiausia prekybiniai. V. Litvinas pabrėžė, jog Ukraina taip pat vertina dvišalius santykius su Lietuva, aktyviai dirba su Europos Sąjunga dėl asociacijos sutarties.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo neteisi ant kilimo pasikvietusi aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską ir išbarusi už neveiklumą panaudojant Europos Sąjungos lėšas. Ministras ir jo vadovaujama institucija intensyviai dirba. Ir skirsto ES milijonus. Tik ne šiukšlynams ar vandenvalos įmonėms. Saviems.

Kadenciją baigę Europos Komisijos pareigūnai gauna didžiules pajamas ir greitai susiranda darbus privačiame sektoriuje. O labiausiai juos džiugina garantuotos milžiniškos pensijos. Mokamos, žinoma, Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų sąskaita. Tik princai gyvena geriau „Siųskite senelius į Europą“, – taip skamba senas pašaipus posakis apie pagyvenusius politikus, kurie tarsi kokios nuodingos atliekos, kuriomis norima atsikratyti, siunčiami į Briuselį kokioms nors nereikšmingoms pareigoms.

Lenkų partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis užsienio šalių pasiuntiniams ir Europos Parlamento nariams išsiuntė laišką, kuriame perspėja JAV ir Europos Sąjungą apie grėsmę, kurią, jo nuomone, kelia Rusija.Minėtame laiške žuvusiojo Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio brolis rašo, kad Europa ir Amerika turi sukliudyti Rusijos bandymams išplėsti savo įtakos sferą. Be to, J. Kaczynskio teigimu, Rusija siekia sumenkinti Lenkijos vaidmenį Europoje.

1841 – šį trumpąjį telefoną numerį verta įsidėmėti visiems, kuriuos domina Europos Sąjungos (ES) bei nacionalinė parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei. Būtent trumpuoju numeriu skambinančius žmones nuo šiol konsultuoja Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Informacijos teikimo skyriaus specialistai. Tiesa, tebeveikia ir senasis konsultacijų numeris – (8-5) 252 6999, kuriuo paskambinus bus konsultuojama tais pačiais klausimais.

Reikalavimai pareiškėjams, įsipareigojimai, terminai, dokumentai – visa tai ir dar daugiau informacijos, susijusios su Europos Sąjungos (ES) parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 20072013 m. programą (KPP), nuo šiol galima rasti naujoje svetainėje. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pristato specializuotą svetainę apie KPP – www.paramakaimui.lt.

Pasikėsinimu apgaule įgyti 18 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų ir dokumentų suklastojimu kaltinami Panevėžyje įkurtos bendrovės akcininkas G. V. ir tuometinis Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojas bei bendrovės direktorius V. B. stos prieš teismą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pritarta Europos Komisijos parengtam pasiūlymui pratęsti su 2009 m. susijusių prašymų grąžinti PVM pateikimo terminą iki 2011 m. kovo 31 d. VMI primena, jog prašymus grąžinti PVM per EPRIS jau galima teikti naudojantis žiniatinklio paslauga („web service“), kurios naudojimui pritaikytą buhalterinės apskaitos programą ar kitą programinę priemonę rengia EPRIS vartotojų buhalterinių apskaitos programų gamintojai ar platintojai.

Ūkio ministerija skelbiasi jau paskirsčiusi verslui didžiąją dalį – beveik 4 mlrd.litų – savo administruojamos 2007–2013 m. laikotarpiui skirtos Europos Sąjungos paramos. Deja, ši injekcija ekonomikos neišgydė. Kitos ministerijos Europos pinigus dalija dar vangiau, tad prašviesėjimo Lietuvoje laukti ankstoka.

Europos Sąjunga kaip regioninė organizacija pasmerkta žlugti, mano buvęs Prancūzijos premjeras Eduaras Baladiuras (Edouard Balladur), kuris yra Europos integracijos proceso šalininkas. Anot jo, Europos šalių sąjungai grėsmę sukėlė plėtra, kuri buvo „pernelyg skubota“. 2004 metų gegužę į ES buvo priimta dešimt Vidurio ir Rytų Europos šalių - Vengrija, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, Čekija, Kipras, Malta, Latvija, Lietuva ir Estija.

ES šalių atstovai pradeda svarstyti prieštaringą planą milijardinėmis piniginėmis baudomis bausti šalis, kurių vyriausybės nesiima būtinų taupymo priemonių. Tačiau gali būti, kad pažangos bus pasiekta tik minimalios, nes reformas aptariančiai grupei sunkiai sekasi mažinti aštrius nuomonių skirtumus, o jau poryt laukia ir nauja protestų banga.

Daugybė Lietuvos ekonomiką smukdančių, biudžetą tuštinančių ar šiaip su Lietuvos teisės aktais prasilenkiančių direktyvų priimama be diskusijų, mat išrinktieji, net ir turėdami galimybę pasipriešinti aklam Europos diktatui, jos neišnaudoja. Seimūnai prisipažįsta: ginti Lietuvą jie tingi. Seimą jau pasiekė nauja šūsnis europinių teisės aktų, kurie bus priiminėjami Europos institucijų šį rudenį.

Rugsėjo 23–24 d. krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas dalyvaus Belgijos mieste Gente vyksiančiame neoficialiame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime. Susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama ES karinio pajėgumo vystymo klausimams ir gynybos biudžetui didelio suvaržymo sąlygomis aptarti. Per susitikimą tikimasi atviros politinės diskusijos apie tai, kaip ES šalys drauge galėtų sumažinti neigiamą ekonominės krizės poveikį šalių gynybos biudžetui.

Švietimo informacinių technologijų centras jau antrus metus vykdo iš dalies Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) tobulinimas“ (Projekto kodas Nr. VP1-2.3-ŠMM-03-V-01-001). Projekto tikslas – apmokyti nuotolinio mokymo kuratorius, kurie padės kaimo vietovių gyventojams mokytis nuotoliniu būdu. 130 kuratoriais tapusių aktyvių Lietuvos kaimo vietovių gyventojų bus apmokomi padėti savo bendruomenėms mokytis ir įgyti naujų žinių nuotoliniu būdu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje dalyvauja neeilinėje Europos vadovų taryboje, skirtoje Europos Sąjungos išorės politikai ir santykiams su strateginiais partneriais. Prieš neeilinės Europos Vadovų tarybos posėdį įvyko Šiaurės ir Baltijos valstybių NB6 susitikimas, kur šios šalys tarėsi dėl bendrų pozicijų aktualiais ES vadovų taryboje svarstomais klausimais.

Seime vėl pasigirdo siūlymų derėtis su ES, kad ši sutiktų leisti pratęsti draudimą užsieniečiams supirkinėti Lietuvą. Draudimas baigsis jau ateinančią gegužę, o lietuviška žemė dar nebaigta grąžinti tikriesiems savininkams. Grėstų šalies saugumui Seimo valstiečiai kreipėsi į Vyriausybę, kad ši inicijuotų derybas su ES dėl draudimo pirkti užsieniečiams žemę Lietuvoje pratęsimo.

Europos Sąjungos biudžeto perspektyvas su Lietuvos politikais penktadienį aptars Lietuvoje viešėsiantis už biudžetą ir finansinį programavimą atsakingas Europos Komisijos narys Janušas Levandovskis (Janusz Lewandowski). Europos Sąjungos institucijos narys susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite, Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, Seimo Europos reikalų komiteto nariais.

Apie tarnystę šiandien kalbėti nei įprasta, nei patogu. Kažkaip netgi nekorektiška. Žinia, nedemokratinė tai yra sąvoka, ir ne moderni. Žodis „tarnystė“ asocijuojasi su tarnais ir ponais, praeitimi, klasėmis, apribotomis teisėmis. Tarnas nuauna ponui batus ir paduoda šlepetes. Vargšas tarnas – toks sunkus darbas. Ne fiziškai, nuo tokio darbo esą nukenčia tarno orumas.

Nepalankūs orai ir kenkėjai sunaikino iki 20 proc., o kai kur ir trečdalį bulvių derliaus visoje Europoje. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka Vos prasidėjus bulviakasiui, lietuviškomis bulvėmis pradėjo domėtis ne tik nuo sausros nukentėjusi Rusija, bet ir liūčių merktos Europos Sąjungos šalys, tad pavasarį vietinių bulvių rinkoje gali nebelikti. Kai kur bulvės visai pražuvo „Pirmiausia kasame bulves tuose laukuose, kurie labiausiai įmirkę. Čia derlius beveik perpus mažesnis.

Tiesioginių išmokų žemės ūkiui suvienodinimas, dvišalis agrarinio sektoriaus bendradarbiavimas ir rinkos plėtra – tokios temos paliestos trečiadienį įvykusio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus susitikimo su Vokietijos Tiuringijos žemės ūkio, miškų, gamtos ir aplinkos apsaugos ministro Jurgeno Reinholco (Jurgen Reinholz) metu.

Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą, ar Lietuvoje pagrįstai dokumentuose vardus ir pavardes rašyti leidžiama tik valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis, draudžiant tokias raides kaip w, q ar x. Vyriausybė, pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, remia Seimo atmestą siūlymą liberalizuoti pavardžių rašymą, tačiau šiame ginče gina Lietuvos teisę savarankiškai reglamentuoti pavardžių rašybą.

Milijonus dorų europiečių prilyginusi teroristams ir privertusi valstybes nares sekti visus savo piliečius, Europos Sąjunga pagaliau susirūpino šios policinės priemonės efektyvumu. Pasigirsta nuomonių, kad garsiąją Sekimo direktyvą reikėtų arba griežtinti, arba panaikinti.

Šiandien Baltijos valstybių vienetas Rusijos politikoje užima vis svarbesnę vietą. Tam turi įtakos daug veiksnių. Pirmiausiai tai visos trys valstybės tapo ES bei NATO narėmis, kas ypatingai erzina Putinizmo persmelktą valstybę, kadangi ne tik tapo problematiškiau reguliuoti šių valstybių politiką, žiniasklaidą ar energetiką, bet ir priartėjo ES bei NATO sienos arčiau Rusijos.

Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kartu su partneriais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija pradeda kelionę per Lietuvą ir renginių ciklą „ESF dienos regionuose“, kurio metu įvairių šalies regionų gyventojai galės susipažinti su Europos socialinio fondo (ESF) teikiamomis galimybėmis ir išgirsti tikras ESF projektų vykdytojų istorijas. Balsas.

Trijų Pulicerio premijų laureatas, žurnalistas ir knygų autorius T. L. Friedmanas rašo apie JAV problemas, apie kurias, jo nuomone, diskutuojama per mažai. Jis mano, kad neseniai žiniasklaidoje pasirodę du straipsniai puikiai atskleidžia dabartines amerikiečių problemas. Pirmasis, antrašte „Mes 11-likti!“, yra iš „Newsweek“ žurnalo.

Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) iniciatyva 2010 m. rugsėjo 13-19 d. daugelyje Europos šalių organizuojamos policinės prevencinės priemonės, skirtos užtikrinti vairuotojų ir keleivių saugos diržų ir vaikams skirtų specialių sėdynių naudojimą. Lietuvos kelių policijos pareigūnai taip pat dalyvauja šioje akcijoje. Visą savaitę pareigūnai keliuose tikrins, ar transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai tinkamai vykdo Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr.

Penktadienio vakarą apie 800 svečių sugužėjo į Šiaulių miesto mero Genadijaus Mikšio priėmimą Šiaulių arenoje. Kviesta apie 1200 svečių. Prie vaišių stalų sukosi ne tik 24 į Šiaulių dienas atvykusių šešių užsienio delegacijų svečiai, Šiaulių gimtadienį parėmę miesto verslininkai. Vaišinosi politikai, biudžetinių įstaigų, Savivaldybės darbuotojai. Mero balius Šiaulių arenoje kainavo 3000 eurų arba apie 10350 litų. Už arenos nuomą, tikino meras G. Mikšys, nereikėjo mokėti.

Švietimo sistema gyvenantiems užsienyje siekti pagrindinio mokslo Lietuvoje lyg ir sukurta. Galima mokytis nuotoliniu būdu, tačiau ne kiekvienas tai žino, ne kiekvienas išvažiavęs sunkiai dirbti gali sau leisti vežioti į gimtinę vaikus patikrinti žinių. Respublika Europa vis intensyviau spaudžia iškelti mažumų teises aukščiau už visuomenės teises. Europarlamente pasipylė rezoliucijų, smerkiančių valstybes, kurios mato ne tik mažumų teises, bet ir pareigas.

Lietuva iki galo neišnaudoja Europos Sąjungos (ES) teikiamų privalumų ir galimybių ne dėl bendrijos kaltės, o dėl savo pačių neveiklumo ir nesugebėjimo visapusiškai pasinaudoti jos resursais. Pasak Nepriklausomybės akto signataro Rolando Paulausko, Lietuva prieš šešerius metus stodama į ES tiesiog negalėjo nestoti į ją.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel maloniai rado tris dienas laiko trims Baltijos valstybėms. Kiekvienai bus patarta tas pats. Palaikyti draugiškus santykius su Rusija. Kitos frazės – apie atominės statybą, Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę – pernelyg aptakios, neinformatyvios ir proginės. Neturėsime atominės – Vokietijos interesams tai nepakenks. O draugiški santykiai su Rusija – jau imperatyvas. Čia Vokietijos interesas juntamas.