Europos Sąjunga

Nuo sausio 1–osios pusmečio budėjimą Europos Sąjungos (ES) kovinėje grupėje pradės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono vandenvalos kuopa. 12 Lietuvos karių iki liepos 1 dienos budės bendroje kovinėje grupėje kartu su Austrijos, Olandijos, Suomijos ir Vokietijos kariais.

Su Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartimi prasidėjusi fenomenali Europos integracija pateisino ir tikriausiai viršijo tuometinius vieningos Europos šalininkų lūkesčius. Tačiau, nors šiuo metu Europa nepalyginti saugesnė ir vieningesnė nei prieš penkis dešimtmečius, pasigirsta kritikos dėl stringančios ES plėtros ar jos ateities perspektyvų. ES istorija tęsiasi jau pusę amžiaus, tačiau nėra vieningai sutarta, kokia ši sąjunga turėtų būti, sakykim, po dvidešimties metų.

Su Aleksandru Lukašenka, kuris vėl išrinktas Baltarusijos prezidentu, nebegali būti „normalių santykių“ po to, kas įvyko Minske. Tokią nuomonę išsakė Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Čekijos užsienio reikalų ministrai straipsnyje, išspausdintame Paryžiaus laikraštyje „International Herald Tribune“. „Po to, kas įvyko Baltarusijoje po prezidento rinkimų praėjusį sekmadienį, Europos Sąjunga su Aleksandru Lukašenka negali turėti normalių santykių, kaip anksčiau“, – tvirtina ministrai.

Europos Sąjungos viršūnių konferencijos išvakarėse daugelio laikraščių vedamųjų straipsnių nuotaikos nebuvo optimistiškos. Štai Lisabonos dienraštis „Diario de Noticias“ piktinosi, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel verčiama būti Europos Sąjungos atpirkimo ožiu, nors ji tokios pagiežos nenusipelniusi.

Paskutinė įstojo, pirmoji išstos? Jauniausia euro zonos narė Slovakija prakalbo apie „plano B“ paieškas, jei šalis nuspręstų atsisakyti bendros. Slovakijos valdančiosios centro dešinės koalicijos lyderis ir parlamento pirmininkas Richardas Sulikas dienraščiui „Hospodarske Noviny“ pareiškė, kad nepalaiko Graikijos ir Airijos gelbėjimo planų ir prakalbo apie būtinybę įvertinti grįžimo prie kronos galimybes.

Tarnybą Europos Sąjungos operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje gruodžio 20–ąją baigė Lietuvos kariuomenės karininkas, kartu baigęs ir Lietuvos dalyvavimą šioje operacijoje. Lietuva operacijoje „Althea“ dalyvavo nuo jos pradžios 2004 metais. Nuo to laiko tarnauti šios operacijos štabe Sarajeve Lietuva kas pusmetį siųsdavo po vieną karininką. Per šešerius metus šioje operacijoje misiją atliko 12 Lietuvos karininkų.

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Aleksandras Lukašenka ketvirtą kartą išrinktas Baltarusijos prezidentu. Bet svarbiausia tai, kas bus po rinkimų: žiaurės represijos ar tęsis kontroliuojama liberalizacija, – mano Baltarusijos  internetinio portalo „Novaja Europa“ (Naujoji Europa) redaktorius Aleksejus Bratočkinas, kuris šiąnakt į namus grįžo prieš pat mitingo išvaikymą.

Krizė suteikė galimybę pasimokyti. Per praėjusius 200 metų, išskyrus Didžiosios Depresijos atvejį, finansinės krizės kildavo vargingose ir nestabiliose šalyse, kurioms reikėdavo pagrindinės politikos sureguliavimo. Šiandieninė krizė prasidėjo turtingose pramoninėse šalyse – ne tik dėl antrinės būsto paskolų rinkos paskolų JAV, bet taip pat ir dėl blogo bankų valdymo bei viešojo sektoriausskolų Europoje.

Europos Sąjungos šalių lyderiai penktadienį, antrąją viršūnių susitikimo Briuselyje dieną, priėmė sprendimą suteikti Juodkalnijai kandidatės į ES statusą. Ši valstybė, 2006 metais pasitraukusi iš federacijos su Serbija, nuo 2008 metų deda pastangas tapti ES nare. ES prezidentas Hermanas van Rompuy per spaudos konferenciją priminė, kad visos Vakarų Balkanų šalys nori prisijungti prie organizacijos. Dabar kandidačių į ES statusą taip pat turi Kroatija, Islandija, Turkija ir Makedonija.

Lietuvos teisės aktuose numatytas reguliavimas, kai Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose rašomi tik nacionaliniais rašmenimis, o užsienio piliečio, sudariusio santuoką su lietuviu – be diakritinių ženklų, neatitinka proporcingumo kriterijaus, rašoma ES Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadoje.

Europos Sąjungos (ES) vadovų tarybos darbe dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad ES sutarties pakeitimai sukuriant paramos mechanizmą nuo krizės nukentėjusioms šalims yra reikšmingi ne tik euro zonos, bet ir visos Europos Sąjungos šalims. „Lietuvai taip pat. Bet kuri valstybė narė nėra ateityje apsaugota nuo finansinių sunkumų, todėl turėti aiškiai apibrėžtą pagalbos mechanizmą yra suinteresuoti visi“, – pabrėžė prezidentė.

Ar Europa pajėgi išsivaduoti iš priklausomybės nuo naftos ir kokios priemonės leis užsitikrinti ateitį be „juodojo aukso"? Europos Parlamente surengtoje 9-ojoje kasmetėje Mokslinių technologijų vertinimo tarnybos (STOA) paskaitoje pažvelgta į elektrinių mašinų ir metanolio teikiamas galimybes bei galimą sieros dalelių purškimo į atmosferą siekiant sumažinti klimato atšilimą panaudojimą.

Europos Sąjunga rengiasi peržiūrėti kelis dešimtmečius veikiantį Stabilumo ir augimo paktą ir reikalauti, kad ES valstybės nebekeltų grėsmės euro stabilumui. Apginkluos paktą Naujienų portalas „imarketnews.

Neseniai grįždamas į Europą po šešias dienas trukusios kelionės į JAV, aš, laikraščiuose skaitydamas apie Airijos krizę, pirmą kartą susimąsčiau, ar euras ir Europos Sąjunga gali žlugti. Tai gali nutikti dėl to, kad ilguoju laikotarpiu ES nebus pajėgi be mirtinų nuostolių atlaikyti interesų konfliktus ir iš to kylančius „renacionalizacijos“ procesus visose valstybėse narėse.

Gruzijos užsienio reikalų viceministro Davido Džalaganijos vadovaujamos delegacijos susitikimuose su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybe Vilniuje patvirtinta Lietuvos parama Gruzijai derybose su ES dėl asociacijos sutarties ir šios Pietų Kaukazo šalies siekiams tapti NATO nare.

Naujas Europos tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklis – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje taip pat mažiausiai žmonių, gyvenančių sveikai. Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje, remiantis 2005 metų duomenimis, pati trumpiausia, palyginus su kitomis ES šalimis. Lietuvoje tai – 65,1 metų. Latvijoje tikėtina vyrų gyvenimo trukmė  siekia 65,5 metus, o Estijoje – 67,3 metaus. Vidutinis ES rodiklis – 74,3 metai, rašo telegraf.lv.

Europos Sąjunga (ES) ruošia planus, pagal kuriuos ateityje euro zonos įsiskolinimo krizių nuostolius padengtų privatūs kreditoriai, skelbia naujienų agentūra BBC. Šis sprendimas gali smarkiai padidinti skolinimosi išlaidas prasiskolinusioms euro zonos vyriausybėms. Tai yra dalis naujos ilgalaikės schemos, kuri turėtų pakeisti finansinės paramos fondus, šiems pasibaigus 2013 metais.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Briuselyje gruodžio 13–14 dienomis dalyvaus Europos Sąjungos užsienio reikalų tarybos (URT) ir Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdžiuose. URT ES šalių diplomatijos vadovai tęs diskusiją apie ES santykius su strateginiais partneriais, aptars politinę situaciją Moldovoje, Vakarų Balkanuose (Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove), Afganistane, Somalyje ir Sudane.

Dešimtys buvusių Europos Sąjungos (ES) lyderių paragino ES imtis griežtų priemonių prieš Izraelį dėl Tel Avivo tarptautinės teisės pažeidimų, informuoja „Press TV“. 26 diplomatų grupė pasmerkė Izraelio statybų Vakarų krante politiką laiške, kuris buvo nusiųstas ES vadovybei ir visų 27 ES valstybių narių valdžioms. Buvę ES pareigūnai teigia, kad ES ir Izraelio santykiai priklausys nuo to, kaip Tel Avivas laikysis tarptautinės teisės normų.

Periferinės šalys šokdina ne tik euro zoną, auga įtampa ir nepasitikėjimas kitomis ES narėmis, kurias slegia didelės valdžios sektoriaus skolos. Tiesa, atrodytų, kad Lietuvą pasiekia tik išsikvėpę nerimo bangų atgarsiai: ir Airija, ir Graikija nuo Lietuvos nutolusios apie 2 000 km, o tiesioginiai ekonominiai saitai su šiomis valstybėmis riboti. Airija minima kaip dažnas lietuvių emigrantų pasirinkimas, o Graikija – kalbant apie atpigusias atostogas salose.

Atsakingas už mokesčius, muitus, kovą su sukčiavimu ir auditą eurokomisaras Algirdas Šemeta gyrėsi vienu susitarimu tarp Europos Sąjungos finansų ministrų, kuris esą padės ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, užsimojusiai kitąmet iš šešėlio išvilkti milijardą litų. „Respublikos“ kalbinti mūsų šalies pareigūnai diplomatiškai leido suprasti, kad pagalba iš ES bus labiau simbolinė, nes susitarimas popieriuje įtvirtino tiktai tai, kas ir iki šiol visu smarkumu buvo daroma.

Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad šalies gyventojų nuomonė apie Europos Sąjungą (ES) ir toliau prastėja – pusė apklaustųjų, jei turėtų galimybę, pasisakytų iš pasitraukimo iš ES galimybę, pranešė UPI. „Angus Reid Public Opinion“ viešosios nuomonės tyrimų agentūra skelbia, kad jei Didžiojoje Britanijoje kada nors būtų surengtas referendumas dėl narystės ES, 48 proc. apklaustųjų pasisakytų už Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Sąjungos, o 27 proc.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) parengė teisės aktų projektus, kuriais siekiama išsamiai reglamentuoti žvalgybų ir operatyvinės veiklos subjektų parlamentinės kontrolės mechanizmą. Seimo statuto, Žvalgybos įstatymo, Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimais bus įgyvendinta šių metų pradžioje Valstybės gynimo tarybos patvirtinta Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepcija.

Už narystę tarptautinėse organizacijose Lietuva kasmet atseikėja šimtus milijonų litų. O kokia nauda? Valdininkai įtikinėja – nauda visapusiška. O konkrečiau? Valdininkai užsispyrę tvirtina – nauda visapusiška. Tik tokios visapusiškai ir nepaaiškinamai naudingos narystės jokie valstybės biudžeto taupymai neriboja. Narystės kainos kyla Lietuva yra daugybės tarptautinių organizacijų narė.

Kompensuoti už emigrantus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokia idėja nereali. Ar tikrai? Nors teigiama, kad pagrindinis ES egzistavimo principas yra bendra rinka, laisvas judėjimas ir lygios konkurencinės sąlygos, tačiau kai kurios aplinkybės verčia tuo abejoti.

Kitų metų vasarį Europos bankams teks laikyti naujus, griežtesnius „streso testus“. Tai paskelbta per ES finansų ministrų ir pareigūnų susitikimą. Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas pareiškė, kad nauji testai bus „griežtesni ir netgi išsamesni“. Toks sprendimas buvo priimtas per ES finansų ministrų ir pareigūnų susitikimą, kurio metu buvo prieita prie išvados, kad euro zona žengia atsigavimo keliu, tačiau finansinis sektorius vis dar išgyvena sunkius laikus.

Tikimasi, kad antradienį Rusija dar vienu žingsniu priartės prie savo ilgalaikio tikslo – prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO). Ji pasirašys susitarimą su Europos Sąjunga (ES). Susitarimas Rusijos ir ES viršūnių susitikime Briuselyje pašalins paskutinę didelę kliūtį beveik du dešimtmečius trukusiame Maskvos kelyje į šią pasaulio prekybos struktūrą, praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Viršūnių susitikime Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas susitiks su ES lyderia...

Sunku pasakyti, ką Europos Sąjunga (ES) vadina kaimynyste. Dar sunkiau pateikti jų sėkmingo bendradarbiavimo istoriją. Pirmiausia Gruzija, po to Ukraina ir visai neseniai Moldova buvo didžiosios ES viltys. Tačiau kiekvienu atveju viltys buvo sudaužytos. ES nelaimei, šių metų viršūnių susitikimas su Ukraina greičiausiai patvirtins nesėkmes. Problema, kad jau kurį laiką trūksta ES susidomėjimo tolesne plėtra į regioną.

Šiaulių mieste iš Talkšos ežero iškastas užterštas dumblas kraunamas ant krantų tarsi sąvartyne. Dumblas liks pakrantėse. Oficialiai tai pavadinta ežero valymu, jau panaudota daugiau nei 3 milijonai litų, dar 7 milijonus litų planuojama išleisti. Mokslininkai tvirtina, kad su dumblu ant kranto palikti sunkieji metalai ne tik grįš atgal į Talkšą, bet pasklis ir gretimą ežerą, ir į šachtinius šulinius.

Portugalijos Vyriausybė vakar dar kartą pakartojo, kad jai neprireiks Europos Sąjungos finansinės paramos. Tačiau tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ pagrasino galimybe sumažinti Portugalijos reitingą. Šis finansinės nepriklausomybės panaikinimo scenarijus identiškas įvykiams Airijoje. Ką tik (praėjusį sekmadienį) Europos Sąjungos šalių finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas privertė Airijos Vyriausybę paimti daugiau nei 85 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos (ES) valstybės jau skyrė savo finansiniams sektoriams 4,5 trln. eurų nuo bankų krizės pradžios, praneša BBC. Pagal tai pirmauja Didžioji Britanija, kuri nuo 2008 metų spalio mėnesio iki 2010 metų spalio mėnesio yra skyrusi 850,3 mlrd. eurų. Parama buvo skiriama garantijų, turto paramos, dotacijų pavidalu. Beveik trys trečdaliai visos 4,5 trln. eurų sumos buvo skirta valstybinių paskolų ar garantijų pavidalu.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų spalį, palyginti su rugsėju ir atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje ūgtelėjo nuo 10 iki 10,1 procento. 2009 m. spalį nedarbas sudarė 9, 9 proc. Visoje ES nedarbas šių metų spalį, palyginti su rugsėju, nepakito ir siekė 9,6 proc. 2009 m. spalį šis rodiklis sudarė 9,4 proc. Lietuvoje nedarbas išaugo nuo 14,4 proc. trečiąjį 2009 metų ketvirtį iki 18,4 proc. trečiąjį 2010 metų ketvirtį.

„EU Observer“ praneša, kad Europos Sąjungos (ES) bendrasis vidaus produktas (BVP) laipsniškai kils, bet daugeliui šalių narių teks išgyventi sudėtingus procesus. Europos Komisijos (EK) posėdyje buvo kalbama apie ekonominį atsigavimą Europos Sąjungoje (ES) ir euro zonos daromą progresą.ES BVP, spėjama, pakils 1,7 proc. 2011 m. ir 2 proc. 2012 metais.

Rusijos vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas, lankydamasis Berlyne, šiandien pažėrė kaltinimų europiečiams dėl skriaudų Rusijos kompanijoms ir paragino „laužyti tokias tendencijas“. Tarp didžiausių skriaudikių premjeras minėjo ir Lietuvą. Kaip teigiama finmarket.

Europos pasiuntiniai vienas po kito plūsta į Lietuvą – šįkart atvykusi Europos Komisijos viceprezidentė Vivijana Reding paaiškino, kokius įstatymus turėtų priimti Seimas, o kokius tvirtinti – prezidentė. Mūsų parlamentarai piktinasi, kodėl Europa pastebi tik mažumų skundus, o į kitas žmogaus teises dėmesys nekreipiamas. Nurodymai ir prezidentei Vakar Lietuvoje viešėjo Europos Komisijos viceprezidentė V.Reding.

Trečiąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 procento, arba 0,5 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį 2010 m. ketvirtį, praneša Statistikos departamentas. Lyginant trečiąjį ketvirtį su antruoju, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 2 procentiniais punktais ir buvo 20,3, moterų – padidėjo 0,9 procentinio punkto ir buvo 15,3 procento. Mieste nedarbo lygis trečiąjį 2010 m. ketvirtį siekė 15,8, kaime – 22,6 procento.

Europos akcijų ir euro vertė padidėjo, nes rinkos sureagavo į finansinę pagalbą Airijai. Po sekmadienio susitarimo euras sustiprėjo iki 1,376 JAV dolerio. Europos Sąjungos (ES) pasiūlymų Airijai paketas, jo tiksli apimtis ir sąlygos bus aptartos ateinančiomis dienomis, praneša BBC. Airijos finansų ministras Brianas Lenihanas teigia, kad jo vyriausybė turėtų gauti mažiau nei 100 mlrd. eurų. Jungtinė Karalystė ir Švedija taip pat pasiūlė tiesiogines paskolas.

Tarptautiniai finansų ekspertai ir Airijos pareigūnai penktadienį pradėjo derybas dėl galimos pagalbos skolų spaudžiamai šalies ekonomikai.Visa tai vyko nerimo dėl eurozonos ateities kontekste, praneša AFP. Europos Sąjungos (ES), Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo misija yra įvykdyti Airijos padėties analizę. Labiausiai koncentruojamasi į krizės ištiktus bankus.

Lietuvą, siekiančią ištrūkti iš posovietinės erdvės ir integruotis į Vakarų energetines sistemas, palaiko tiek Europos Komisija, tiek JAV administracija. Tokie aiškūs signalai šią savaitę pasiekė Vilnių, praneša Energetikos ministerija. Trečiadienį Europos Komisija paskelbė, kad svarbiausi Lietuvos energetikos projektai yra tarp ES prioritetų.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „“Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ paramos gavėjai pagal šių programų įgyvendinimo taisykles įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą, kurią prašoma pateikti patikrų metu.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ pranešė kursiąs bendrą įmonę su Ukrainos „Naftogaz“, o tai reiškia, kad bus apsieita be anksčiau planuoto ES dalyvavimo.Apie tai ketvirtadienį rašo „EU Observer“. „Gazprom“ savo interneto svetainėje trečiadienį paskelbė, jog įmonės vadovo Aleksejaus Millerio ir Ukrainos energetikos ministro Jurijaus Boiko susitikimas Maskvoje buvo skirtas aptarti bendros „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ įmonės kūrimą. Abi pusės sutarė dėl tam reikalingų lėšų įvertinimo.

Klaipėdos miesto valdžia pasišovusi apginti tabako gamybą uostamiestyje ir ruošiasi pateikti pareiškimą, ką mano apie Europos Sąjungos valdžios institucijose prasidėjusius Tabako direktyvos svarstymus ir siūlomas naujoves, rašo „Vakarų ekspresas“. Bendrovės „Philip Morris Lietuva“ atstovai kreipėsi į Klaipėdos miesto merą, prašydami, kad uostamiesčio savivaldybė išreikštų savo poziciją šiuo klausimu.

Biblija mus moko, kad skolininkas tampa skolintojo vergu. Tai aksioma. Visa žmonijos vystymosi istorija mus moko, kad vergystė tai neišvengiama skolinimosi pasekmė. Nesiskolink nes tapsi vergu, tai Dievo perspėjimas, kuris yra toks pat tikras kaip ir tai, kad jeigu šoksi nuo uolos - užsimuši. Labai keista padėtis dabartinėje mūsų visuomenėję. Net jeigu žmogus seka Dievo perspėjimu ir nesiskolina, jis vie viena tampa skolininku.

Lietuva jau keletą metų yra išsikėlusi tikslą įsivesti eurą. Tikėjomės jį turėti dar nuo 2007 m., vildamiesi, kad einame į stiprių valstybių klubą. Dabar yra mažiausiai dvi priežastys, kodėl dėl to verta suabejoti. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Rūtos Vainienės, pirma priežastis – netvirti pamatai, ant kurių buvo sukurtas euras, antroji – susvyravęs euro stabilumas dėl pastarojo laikotarpio finansinės padėties kai kuriose Europos Sąjungos šalyse.

„Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius apžvelgia svarbiausius ateinančios savaitės įvykius. Ketvirtadienį vyksiančiame Europos Tarybos susirinkime planuojama svarstyti ES biudžeto klausimus. Keblumų gali kilti tvirtinant Tarybos pasiūlymą 6,8 proc. didinti 2013 m. biudžeto išlaidas. Spręs Graikijos klausimus Dar viename Eurogupės susirinkime šią savaitę turėtų būti nutarta dėl einamosios išmokos dydžio Graikijai.

Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Silvana Koch-Mehrin pasiūlė atšaukti mokestį už tarptinklinį ryšį Europos Sąjungos zonoje nuo kitų metų, rašo portalas „The Local“. S. Koch-Merin pareiškė, kad mokestis už tarptinklinio ryšio paslaugas buvo įvestas maždaug prieš 20 metų, kai mobiliaisiais telefonais naudojosi maža žmonių grupelė, ir jau paseno. Pasak jos, atėjo metas sukurti bendrą telekomunikacinių paslaugų rinką Europos Sąjungos teritorijoje.

Airijos fiskalinės problemos kelia susirūpinimą dėl visos euro zonos stabilumo, pirmadienį pareiškė Europos Komisija.Tačiau apie finansinę paramą šaliai nekalbama, pažymėjo ji. „Taip, mes artimai bendraujame su Airijos pareigūnais. Taip, euro zonoje yra susirūpinimas dėl euro stabilumo visoje pinigų sąjungoje“, – teigė EK atstovas spaudai Amadeu Altafajus Tardio.

Europa atsiveria Baltarusijai, pradeda ja pasitikėti, nori paskatinti bendradarbiauti. Tiesa, šiai šaliai ir Europos Sąjungai (ES) dar teks nueiti ilgą kelią, pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Interviu Baltarusijos leidiniui „Belarusj segodnia“ (Baltarusija šiandien), kurio vertimas pateikiamas Prezidentės interneto svetainėje, Lietuvos vadovė sakė, kad pagal ES įgyvendinamą Rytų partnerystės programą Baltarusiją kol kas daugiausia pasiekia žmonių bendradarbiavimui skirti pinigai.

Kitąmet didesniu biudžetu besidžiaugsiančios Europos Sąjungos prezidentas Herman Van Rompuy vėl šokiravo daugelio šalių vadovus pareikšdamas, kad savarankiškos valstybės tėra „iliuzija“ ir „melas“. Kalbėdamas per Berlyno sienos griūties minėjimo iškilmes H.Van Rompuy pranoko daugelį istorinių oratorių. Jis paskelbė, kad nacionalinių valstybių era baigėsi: „Kiekvienoje šalyje yra žmonių, kurie tiki, kad jų šalis gali išgyventi viena globalizuotame pasaulyje.