Vokietijos kanclerė Angela Merkel maloniai rado tris dienas laiko trims Baltijos valstybėms. Kiekvienai bus patarta tas pats. Palaikyti draugiškus santykius su Rusija.
Kitos frazės – apie atominės statybą, Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę – pernelyg aptakios, neinformatyvios ir proginės. Neturėsime atominės – Vokietijos interesams tai nepakenks. O draugiški santykiai su Rusija – jau imperatyvas. Čia Vokietijos interesas juntamas.
Leidžiama suprasti, kad Vokietija į Rusijos ir Lietuvos santykius nesikiš. Nesvarbu, kad Lietuva ir Vokietija yra teoriškai lygiavertės Europos Sąjungos narės. Pablogės santykiai su Rusija – tik mūsų reikalas. Nevykusi vietinė diplomatija. Pagerės – dar maloniau. Vykusi vietinė diplomatija. Tačiau Vokietijos ir Rusijos draugiški santykiai nuo mūsų vykusios ar nevykusios diplomatijos nė kiek nepakis. Išliks šilti ir draugiški.
Kodėl? Tai paaiškina istorija. Vokietija vis dar jaučia kaltę už pradėtą Antrąjį pasaulinį karą. Be to, yra dėkinga už Michailo Gorbačiovo sugriautą Berlyno sieną. Sienai nesugriuvus, nebūtų ir dabartinės politikės A.Merkel. Bet tai tik detalės. Asmeninės. O M.Gorbačiovo laikais vėl sujungta Vokietija tapo dar įtakingesne, galingesne šalimi. Ir kam turi būti dėkingi? Rusijai.
Trečioji priežastis, kodėl Vokietija nesipyktų su Rusija – gamtinių dujų dujotiekis „Nord Stream“. Tiesiamas per Baltijos jūrą. Sustiprinsiąs ekonominę vokiečių galią. Tad kodėl jiems pyktis su ne ES šalimi Rusija? Jei ji Vokietiją stiprina? Kol „Gazprom“ tieks Vokietijos pramonei dujas, ši šalis niekada su Rusija nesipyks. Ne veltui buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrėderis dabar yra „Nord Stream“ akcininkų komiteto pirmininkas. Akcininkų tik keletas. Lietuvos ten, aišku, nėra. Estijos ir Latvijos irgi. Tik Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Olandijos kapitalas.
Dar viena jungtis, suartinanti Vokietiją su Rusija – jos abi yra galingos, įtakingos valstybės. Galingieji, nesvarbu, kokiam aljansui priklauso, gerbia tik lygiaverčius partnerius. O su mažomis, silpnomis valstybėmis tiesiog žaidžia. Kas stiprina mažą? Kad labiau šiauštųsi? Ne, didieji jas pamalonina vienadieniais vizitais. Ir mandagiomis frazėmis.
Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis iš viso nesiteikė atvykti į Lietuvą. Net nematė būtinybės pamaloninti mus frazėmis. Tačiau ir G.Šrėderio ar A.Merkel vizitai iš esmės tokie patys. Tas pats vidinis abejingumas. Lietuvai. Tik iš Berlyno vienai dienai perkeltas į Vilnių.
Vokietijai tik tiek terūpi mūsų energetinė nepriklausomybė ar nauja atominė, kiek mums rūpėtų, ar Pumpučiai statys bažnyčią. Jei norite, tai ir statykitės. Iš kur gausite pinigų – irgi tik jūsų reikalas. Nei mums geriau, nei blogiau, jei Pumpučiai turės bažnyčią. Jei Pumpučiai turės parką, kombainą ar traktorių. „Nord Stream“ vamzdžio nepradurs. Mūsų atominė – tokia mažytė detalė didžiojoje politikoje, kad iš Berlyno jos nesimato. O mes pamatėme. Plačią šypseną Rusijai. Kažkur iš aukštai. Aplenkiant Lietuvą.
