Europos Sąjunga

Rytų Europoje atsirado dar viena politinė partija, ginanti rusų etninės mažumos teises. Šįkart – Serbijoje. Rugpjūčio 21 dieną vietinė justicijos ministerija į savo rejestrą 91 numeriu įtraukė judėjimą pavadinimu „Serbijos rusų partija“. Partijai vadovaus Draganas Cvetkovičius – mažai žinomas rusų kilmės pagal motinos pusę serbų politikas, kuris dar neseniai buvo buvusio prezidento Boriso Tadičiaus „Demokratinės partijos“ šalininkas, praneša slon.ru.

S. Lozoraičio hepatito asociacija ir Lietuvos žmonių, sergančių hemofilija, asociacija kreipėsi laišku į sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį su kvietimu imtis priemonių, kad Lietuvos ligoninėse nebūtų platinami hepatito virusai perpilant pacientams donorų kraują. Laiške rašoma, kad akivaizdžiai skylėta donorų kraujo patikrinimo sistema neleidžia pacientų apsaugoti nuo hepatitų B ir C, perduodamų su perpilamu krauju arba gydant kraujo komponentais.

Galimą Graikijos valdančiųjų sprendimą trauktis iš euro zonos (ir tikėtinas jo pasekmes kitoms Europos pinigų sąjungos valstybėms) šiuo metu galima laikyti hipotetine prielaida. Pirmiausia todėl, kad tokio precedento euro zonoje iki šiol nėra buvę. Kita vertus – ir dėl to, kad, nepaisydama įvairių ekonomikos ekspertų ir aukšto rango politikų raginimų, Graikija iki šiol neigia ketinanti žengti tokį žingsnį.

Europos Sąjungos (ES) plėtros komisaras Stefanas Fuele paragino Serbiją „pastebimai pagerinti“ savo santykius su Kosovu. Tai yra pagrindinis prioritetas Serbijai, pareiškė jis po susitikimo su šios šalies vicepremjere Suzana Grubješič, praneša agentūra AFP. Tik tai leis Serbijai pasiekti pažangos kelyje į ES, ketvirtadienį žiniasklaidos atstovams Briuselyje kalbėjo komisaras. S. Grubješič patikino, kad naujoji Serbijos vyriausybė spartins reformų tempą.

Latvijos bankuose užsienio indėlių atsirado daugiau nei bet kada anksčiau: kai Kipro ekonomika smuko žemyn, indėlininkai iš buvusios Sovietų sąjungos ėmė ieškoti alternatyvų, kur laikyti pinigus, praneša „Bloomberg“. Pirmajį pusmetį, kai ne Europos pinigų srautai į Kiprą plaukti nustojo, apie 1,2 mlrd. JAV dolerių nukeliavo į Latviją. Ne ES indėliai dabar kaimyninėje šalyje sudaro 10 mlrd. JAV dolerių, tai beveik pusė viso indėlių portfelio, o Šveicarijoje ne ES indėlių dalis siekia 43 proc.

Statyta šilumai atpiginti ir vos ketverius metus teveikianti 130 mln. litų kainavusi Panevėžio termofikacinė elektrinė tampa nuostolinga, o dar po trejų metų gali būti uždaryta. Tokias niūrias prognozes šilumininkai piešia visoms šalies termofikacinėms jėgainėms, jei Vyriausybė nekeis elektros supirkimo kvotų politikos. Myli tik Vilnių Kitąmet didesnę remtinos elektros supirkimo kvotą Energetikos ministerija siūlo tik „Vilniaus energijos“ elektrinėms.

Jungtinę Karalystę (JK) ištikęs nuosmukis ir po pasiruošimo Londono olimpiadai prastesnius laikus išgyvenantis statybų sektorius Lietuvos emigrantus skatina rinktis naujas kryptis. Vis dažniau vykstama ne tik į Norvegiją ar Vokietiją, bet ir tolimas šalis – pavyzdžiui, Singapūrą. Emigrantų traukos centras vis dar išlieka JK. Į ją, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai išvyko maždaug pusė iš 53, 9 tūkst. emigravusių gyventojų.

Šiau­lių mies­to stra­te­gi­nės plėt­ros ta­ry­ba su­da­rė Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės 2014–2020 me­tais pla­nuo­ja­mų įgy­ven­din­ti pro­jek­tų pa­reng­ti­nį są­ra­šą. Ja­me Šiau­lių oro uos­tui nu­ma­ty­ti net pen­ki pro­jek­tai, ku­rių bend­ra ver­tė – per 200 mi­li­jo­nų li­tų.

Dėl Europos skolų krizės didėja vokiečių skeptiškumas Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu. Reprezentatyvi apklausa rodo, kad tik 25 proc. Vokietijos gyventojų yra už tai, kad Bendrija liktų tokia, kokia yra dabar, praneša agentūra AP. Remiantis „Forsa“ atlikta apklausa, kas septintas vokietis, arba 15 proc., pasisako už ES paleidimą. 33 proc. norėtų, kad ES grįžtų prie savo ištakų ir būtų grynai ekonominė bendrija, o 20 proc. teisingu keliu laikytų ES virsmą į federaciją.

2010 m. spalio mėnesį Vokietijos kanclerė A. Merkel paskelbė, kad multikultūralizmo projektas Vokietijoje „visiškai žlugo“. Be abejonės, tai, ką pasakė A. Merkel, nebuvo naujiena – šis pareiškimas tik atspindėjo bendras nuotaikas, besikaupiančias krizės kamuojamoje Europos Sąjungoje. Kita vertus, šio pareiškimo reikšmę dar labiau sustiprino tai, kad jis buvo padarytas Vokietijos, kurios lyderiai dėl visiems suprantamų priežasčių anksčiau vengdavo aštrių pasisakymų kitataučių tema.

Darbo rinkos liberalizavimas, teritorijų planavimas, valstybės turto tvarkymas, monopolijų ribojimas, degalų akcizų mažinimas, pervedimų į privačius pensijų fondus atkūrimas – šiais darbais ekspertai pataria užsiimti Seimui paskutinėje šios kadencijos rudens sesijoje. Rugsėjo 10-ąją prasidės paskutinė šios kadencijos Seimo rudens sesija. Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę parlamento narius paragino užbaigti darbus su įstatymų projektais, kurie jau pakankamai ilgai svarstomi Seime.

Rugpjūčio 27 d. Meksika įteikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) dėl Argentinos. Taip Meksika papildė šalių, kurios pasiskundė dėl Argentinos įvestų importo apribojimų, sąrašą. Anksčiau į PPO kreipėsi JAV, Europos Sąjunga ir Japonija. Argentinos prekybos partnerių skundai neatsiejami nuo šalies prezidentės Kristinos Fernandes de Kiršner (Cristina Fernandez de Kirchner) nurodymo, kuriuo ji įpareigojo verslo kompanijas gauti leidimą importuoti prekes.

Ukraina lieka ištikima pasirinktam Europos integracijos kursui, tačiau tuo pačiu valstybės ėjimas į Europos erdvę negali vykti kišantis į šalies vidaus reikalus. Tai Ukrainos nepriklausomybės dienos proga vykusių iškilmių metu pabrėžė prezidentas Viktoras Janukovyčius, praneša Ukrinform. „Mes užtikrintai tiesiame kelią kurdami šiuolaikinę europinę valstybę, tačiau tai labai sudėtingas procesas.

Švedija oficialiai pakvietė Lietuvą prisijungti prie jos vadovaujamos Europos Sąjungos (ES) Šiaurės šalių kovinės grupės 2015 metų pirmąjį pusmetį. Tokį kvietimą Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthstrom-Ruin, pateiktą Švedijos gynybos ministrės Karinos Enstriom (Karin Enstrom) laiške, adresuotame krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei, penktadienį perdavė krašto apsaugos viceministrui Vytautui Umbrasui.

2010 m. rinkimus Vengrijoje laimėjo „Fideš“ – tvirtos dešinės šalininkė, dažnai vadinama centro dešinės partija (oficialus pavadinimas – Jaunųjų demokratų aljansas, vengriško pavadinimo Fiatal Demokraták Szövetsége santrumpa – „Fidesz“), surinkusi 52 proc. rinkėjų balsų. Suformavus koaliciją su dar radikalesniais dešiniaisiais – krikščionimis demokratais, valdantieji parlamente gavo 263 vietas iš 386, tad galėjo praktiškai nevaržomai vykdyti reformas šalies viduje.

Tik 17 proc. turkų mano, kad jų šalis vieną dieną taps Europos Sąjungos (ES) nare, rodo nauja apklausa. Tai yra žemiausias toks rodiklis, Stambule sakė ekspertas Farukas Senas, praneša agentūra AFP. Tyrimo metu Turkijos-Vokietijos švietimo ir mokslinių tyrimų centras apklausė 1 110 turkų rinkėjų. Tik 15 proc. jų teigė tikį, kad jų šalis per ateinančius dešimt metų bus priimta į Bendriją. Pernai taip manė 27,5 proc. respondentų.

Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) per pastarąją savaitę pasirašyta trylika sutarčių, kurioms skirta 8 mln. litų ES struktūrinės paramos. Rugpjūčio 22 d. baigiantis priemonės "Procesas LT", skirtos įmonėms, planuojančioms įsidiegti šiuolaikiškus vadybos metodus ir sistemas, sertifikuotis, kvietimui, šiuo metu jau yra pateiktos 23 paraiškos, kurių bendra prašoma suma iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų siekia 2,448 mln. litų. Šešios įmonės investuos 1,5 mln.

Nourielio Roubinio fondas „RGE Monitor“ krizę žada jau rugsėjį: susikaupė per daug negatyvių faktorių, kurie pasaulinę finansinę sistemą atves į akligatvį. Daugelyje Europos šalių rudens pradžioje įvyks tokie kertiniai įvykiai, kaip rinkimai ir biudžetų derinimai, ir visi jie, kartu sudėjus, gali išprovokuoti didžiulę finansinę krizę. Be to, daugelis istorinių krizių prasidėjo būtent šį mėnesį, praneša slon.ru.

Pastaraisiais mėnesiais įvairių analitinių agentūrų prognozės dėl tolesnės Graikijos narystės euro zonoje tampa vis skeptiškesnės. Šių metų gegužės pradžioje reitingų agentūros „Standard & Poor's“ ekspertai, įvertinę Graikijos šansus artimiausiais mėnesiais palikti euro zoną, tokią tikimybę įvardijo esant lygią vienai galimybei iš trijų, tai yra 33,3 procento.

Euro zonos šalys meta milijardines paskolas Graikijai gelbėti, tačiau iš skolų liūno ji nepajėgia išlipti jau keletą metų. Dar nesibaigus 2008 metais prasidėjusiai finansinei krizei, jau prognozuojama antroji jos banga. Apie tai šneka ir mūsų šalies pramoninkai, ir aukščiausi šalies vadovai. Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad krizė baigsis per artimiausiu metus, nors pripažįsta, kad jos padarinius jusime mažiausiai dešimtmetį.

Pareigūnai informavo, kad padegėjai į kraštutinių dešiniųjų partijos būstinę Atėnuose pirmadienį metė padegamąją bombą, pranešė AP. Prieš imigraciją agituojančios partijos „Auksinė aušra“ būstinė buvo užpulta praėjus dienai po to, kai Atėnuose buvo nužudytas irakietis. Įtariama, kad žmogžudystės motyvai buvo rasistiniai. Gaisrininkai informavo, kad per incidentą pirmadienį žmonės nenukentėjo.

Latvijos ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį buvo didesnis nei Estijos ir Lietuvos, rodo portalo „Nozare.lv“ pateikti duomenys. Bendrasis vidaus produktas (BVP) Latvijoje antrąjį ketvirtį, pirminiais duomenimis, išaugo 5,1 proc., Estijos BVP – 2 proc., o Lietuvos – 2,1 proc., pranešė šalių statistikos tarnybos.

Italijos ministras pirmininkas Mario Montis pareiškė, kad šalies ekonomikai finansinės paramos iš Vokietijos nereikia. „Jeigu situacija klostysis normaliai, be dramatiškų pokyčių, turėčiau išlikti vyriausybės vadovo poste iki 2013 m. balandžio. Tikiuosi, jog galėsiu išgelbėti Italiją nuo finansinės griūties, sulaukęs moralinio palaikymo iš kai kurių Europos bičiulių, ypač Vokietijos. Bet sakau atvirai - mums reikalinga moralinė, ne finansinė parama.

2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Be kitų darbų, šiuo laikotarpiu laukia ir bendros ES kibernetinio saugumo strategijos patvirtinimas, kurią ruošia Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

Tarptautinės agentūros „Standard & Poor's“ ekspertai sumažino Graikijos ekonominės situacijos perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Šiuo metu „S&P“ ekonominę situaciją Graikijoje vertina CCC lygiu. Iki gegužės Graikijos skolinimosi reitingas buvo sumažintas iki dar žemesnio lygio - SD, kitaip vadinamo „daliniu bankrotu“. Pagerinti tarptautinius lūkesčius dėl savo ekonomikos Atėnams pavyko po to, kai šalies vyriausybė pasiekė, kad užsienio investuotojai nurašytų pusę jos skolos.

Palangoje per vieną šiltųjų savaitgalių apsilankė daugiau nei pusė milijono gyventojų. Poilsiautojų iš Lietuvos, išsiruošusių į kitas šalis (arba vadinamojo išvykstamojo turizmo atstovų), Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. skaičius siekė 1,2 mln. (http://db1.stat.gov.lt/). Pasižiūrėjus į tokius skaičius kyla klausimas, ar už poilsiautojų pinigų išleidimą yra atsakinga kiekviena valstybė atskirai, ar vis dėlto egzistuoja bendra Europos Sąjungos (ES) turizmo politika visoms 27 narėms.

Europos Komisija pasveikino Graikijos koalicinių partijų susitarimą dėl tolesnių struktūrinių reformų. „Dešimt struktūrinių reformų prioritetų yra aiškus ženklas, kad Graikijos vyriausybė pasiryžusi spartinti taip skubiai reikalingą ūkio reformą“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame Komisijos pareiškime. Dabar esą viskas priklausys nuo to, ar reformų pažadai bus nuosekliai įgyvendinti. Graikijos koalicinės partijos prieš tai susitarė dėl konkrečių priemonių, padėsiančių sutaupyti 11,5 mlrd.

Liepos 26 dieną Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pažadėjo daryti viską, kad tik išsaugotų eurą. Šie žodžiai nuramino rinkas, tačiau daugelis maklerių ir ekonomistų kasydami pakaušius svarstė galimas pažado interpretacijas, rašo „Time“. M. Draghi žodžiai netruko apskrieti pasaulį. Pažadą vieningai pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prie šio choro prisijungė ir Italijos premjeras Mario Monti.

Lietuvoje politikai ir verslininkai diskutuoja, ar pajusime antrąją krizės bangą, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas teigia, kad Baltijos šalys namų darbus paruošė, todėl yra atsparesnės sukrėtimams. Netyla diskusijos dėl antrosios krizės bangos. Ar ją pajusime? Mes ją jau jaučiame. Antra ar kuri kita banga būtų, jai būdinga kas nors nauja, palyginti su pirmąja krize, prasidėjusia 2007–2008 metais ir paskandinusia visą Europą.

Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasižadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomikos reformų, tačiau ar jų įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų? Birželio mėnesį euro zonos finansų ministrai sutiko skirti 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Ispanijos bankams gelbėti, tačiau šiandien ne vienas ekonomistas sutinka, jog to nepakaks, kad šalis būtų išgelbėta iš krizės, į kurią pateko 2008 metais žlugus nekilnojamojo turto rinkai.

Kinijos gamybinės veiklos aktyvumas liepą sulėtėjo iki žemiausio lygio per aštuonis mėnesius, informuoja BBC. Pirkimo vadybininkų indeksas sumažėjo nuo 50,2 punkto birželį iki 50,1 punkto liepą. Aukštesnis nei 50 punktų indeksas atspindi aktyvumo augimą, o žemesnis – susitraukimą. Ekonomistai tikėjosi, kad Kinijos ekonomika per antrą šių metų pusmetį atsigaus. Įmonių produkcija vis dar augo, tačiau nauji užsakymai, įskaitant eksporto užsakymus, liepą sumažėjo daugiau nei birželį.

JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney mano, kad finansų krizę siekiantys išspręsti Europos lyderiai turėtų imti pavyzdį iš Lenkijos, rašo „EUobserver“. „Šiandien, kai politikai ieško kelio, padėsiančio išbristi iš recesijos ir biudžetų krizės, atsakymas yra... imkite pavyzdį iš Lenkijos“, – antradienį sakydamas kalbą Varšuvos universitete teigė M. Romney.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, birželį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su geguže, liko nepakitęs ir siekė 11,2 proc. 2011 metų birželį nedarbas euro zonoje siekė 10,0 proc. Visoje ES nedarbas birželį, palyginti su geguže, taip pat liko nepakitęs ir siekė 10,4 proc. 2011 m. birželį nedarbas ES siekė 9,5 proc. „Eurostat“ skelbia, kad birželį darbo ES neturėjo 25,112 mln. žmonių, įskaitant 17,801 mln.

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu Vilniaus miesto savivaldybei skirta 20 mln. litų sostinės Geležinio Vilko gatvės atkarpos nuo A.Goštauto iki M. K. Čiurlionio gatvės rekonstrukcijai. Už šias lėšas bus rekonstruota 1,1 km ilgio A. Goštauto ir Geležinio Vilko gatvių atkarpos bei pastatytas 600 m ilgio viadukas, kuris leis vairuotojams iš Geležinio Vilko gatvės patekti į A .Goštauto gatvę. Iš Vilniaus savivaldybei skirtų 20 mln. litų Europos Sąjungos parama sudaro 17,8 mln. litų.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pirmadienį perspėjo, kad dėl Europos skolų krizės JAV ekonomika per ateinančius keletą mėnesių ir toliau susidurs su priešiniais vėjais, tačiau taip pat prognozavo, kad euro zona ir bloko valiuta išliks. „Nemanau, kad europiečiai leis eurui žlugti, tačiau jie turės imtis ryžtingų veiksmų. Kuo greičiau jie jų imsis, tuo mums bus geriau“, – per lėšų rinkimo renginį Niujorke sakė B. Obama.

Visi kas netingi ieško išeičių iš euro krizės, tačiau bėda ta, kad daugelis sprendimų apsiriboja dviem alternatyvomis. Siūlomi euro zonos gelbėjimo planai tėra tik skirtingos šių dviejų kelių variacijos, rašo „Spiegel“. Pastaruosius kelis metus Europoje buvo taikomas taupymo režimas ir gelbėjimo paskolos ant bankroto slenksčio atsidūrusioms valstybėms. Nepaisant to vis garsiau girdisi politikų ir ekonomistų kalbos, jog Graikijos laukia nekontroliuojamas bankrotas.

Sostinės meras Artūras Zuokas siūlo įsteigti bendrą Vyriausybės, Europos Sąjungos finansinių institucijų ir savivaldybių „Miestų fondą“, taip pat kreipiasi į Vyriausybę, planuojančią kitų metų savivaldybių biudžetus, ragindamas atsižvelgti į ekspertų išvadas dėl priežasčių, lėmusių esamą finansinę šalies savivaldybių situaciją.

Bulgarijos Kozlodujaus branduolinėje jėgainėje septintasis blokas gali būti baigtas statyti 2022 metais, praneša „RIA Novosti“. „Viskas priklauso nuo derybų su Rusija dėl branduolinio reaktoriaus“, - sakė vienintelės branduolinės jėgainės Bulgarijoje vadovas Valentinas Nikolovas. Bulgarija nusprendė Kozlodujaus jėgainėje statyti naują bloką, kai 2012 metais atsisakė planų Belenėje statyti naują jėgainę.

Į Atėnus vėl atvyko skolintojų trejeto – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo – inspektoriai, turintys įvertinti, ar Graikija pasiekė nors kiek pažangos. Tačiau, kaip pranešama, Graikiją nuo bankroto gelbėjantys kreditoriai jau sotūs, Vokietijos aukšto rango pareigūnai vienas po kito kalba apie galimą jos pasitraukimą iš euro zonos. Skelbimų, kad verslas parduodamas, Graikijoje daugybė.

Pagrindinis Kipro ekonomikos variklis yra turizmo verslas. Pernai į salą atvyko per du milijonus poilsiautojų. Tačiau viena mažiausių Europos Sąjungos ekonomikų nuo 2008-ųjų, kai šalis įsivedė eurą, staigiai krito žemyn. Popietę pakrantės miesto Limasolio kavinės pustuštės. Poilsiautojai čia pradės rinktis tik nusileidus saulei. Tačiau vietos verslininkai žino, kad dabar turistai pramogoms išleidžia gerokai mažiau nei ankstesniais metais.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį pasipriešino bandymams apkarpyti kitų metų Europos Sąjungos biudžetą ir pabrėžė, kad tai prieštarautų planams skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, informuoja AFP. Europos valstybių ir vyriausybių vadovams skirtame laiške J. M. Barroso išsakė pasipiktinimą siūlymais planuojamą kitų metų biudžetą apkarpyti 5 mlrd. eurų.

Slovėnija pirmadienį pagrasino sutrukdysianti Kroatijai įstoti į Europos Sąjungą (ES) dėl neišspręsto ginčo dėl banko indėlių, kuris kilo dar prieš 1991 metais išyrant Jugoslavijai. Slovėnijos bankas yra skolingas pinigų indėlininkams kroatams. Kroatija kitų metų liepos mėnesį tikisi įstoti į ES, bet ji taps ES nare tik tuomet, kai jos stojimo sutartį patvirtins visos ES narės, įskaitant Slovėniją. Nebeegzistuojantis bankas „Ljubljanska Banka“ kroatams indėlininkams skolingas apie 172 mln. eurų.

Iš visų beviltiškų klausimų šitas, ko gero, yra pats beviltiškiausias. Ir vis dėl to... Juk kol į jį neatsakai, ką bedarytum – viskas nesąmonėm virsta. O nieko nedaryti irgi neišeina – neišgyvensi. Taip ir sukamės užburtame rate tarp savaiminės ir suvoktos nesąmonės. Teoriškai - net juokinga. Praktiniame lygmenyje tai anaiptol neatrodo linksma.

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai pranešė, kad ES valstybių narių vyriausybės pirmadienį sutarė sugriežtinti Sirijai taikomą ginklų embargą ir sankcijas prezidentui Basharui Assadui. Per susitikimą Briuselyje ES užsienio reikalų ministrai nutarė praplėsti sankcijų sąrašą ir įšaldyti dar 26 žmonių turtą bei uždrausti jiems keliauti po ES šalis. Be to, ministrai nusprendė sankcijas taikyti dar trims Sirijos bendrovėms. Nuo šiol ES bendrovėms bus draudžiama su jomis dirbti.

Šiame globalizacijos amžiuje galimybės keliauti pasiekė savo apogėjų. Jei turi pakankamai lėšų, su keletu ar keliolika persėdimų gali nusigauti į bet kurį pasaulio kraštą. Nepaisant to, kad prieš keliaujant į užsienį visi dažniausiai turime susidarę vienokį ar kitokį svečios šalies vaizdą ir įvaizdį (beje, labai dažnai paremtą stereotipais), atvykus vis tiek gresia patirti tikrą kultūrinį šoką. Perfrazavus liaudies išmintį – šimtą kartų girdėjęs, vis tiek nustembi pagaliau pamatęs.

JAV įspėjo laivybos pramonę, jog Irano laivai naudojasi kitų šalių vėliavomis, kad apeitų Vakarų įvestas sankcijas. Siera Leonė yra viena paskutinių valstybių, kuri atsiėmė savo vėliavą iš valstybinei kompanijai „Irano Islamo Respublikos laivybos linijos“ (Islamic Republic of Iran Shipping Lines), kuri įtraukta į JAV juodąjį sąrašą, priklausančio laivo.

„Jeigu su kaimynais lenkais mums ne visada sekasi gerai sutarti ant žemės, mes rodome pavyzdį, kaip tai galima gerai padaryti ore“, – juokavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, antradienį su kaimynine šalimi pasirašęs tarpvalstybinę sutartį dėl Baltijos oro erdvės bloko kūrimo. Nuo šiol abi šalys kartu rūpinsis oro erdvės priežiūra, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Turbūt ne vienam, įsėdus į lėktuvą, yra tekę dar ilgokai palaukti, kol šis pakils.

Nuo to laiko, kai prieš penkis tūkstančius metų žmogus išrado ratą, mūsų keliavimo įpročiai, nors iš pradžių lėtai, bet neišvengiamai kito, ir kuo toliau, tuo greičiau. Arkliai ir vežimai, burės ir kojos – pagrindinės transporto priemonės, dominavusios ištisus tūkstantmečius, pakaitalo susilaukė tik 1804 metais, išradus garo variklį.Poto traukiniai ir garlaiviai teikė neišpasakytą malonumą keliautojams beveik šimtą metų, kol neatsirado vidaus degimo variklis, pagimdęs automobilį.

Vis garsiau kalbant apie sunkiasvorių automobilių aerodinamiką ir jos svarbą taupant kurą bei mažinant į aplinką išmetamų kenksmingų dalelių ir dujų kiekį, Europos Sąjungos biurokratai pamažu pasiduoda gamintojų ir vežėjų spaudimui – ateityje turėtų būti leista eksploatuoti 0,5 m. ilgesnes puspriekabes. Papildomas jos ilgis bus panaudotas gerinant puspriekabės aerodinamiką.