Europos Sąjunga

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pamirškite piratus, iškėlusius juodą vėliavą ir šaudančius iš patrankų. Šiandienos jūrų plėšikai – kitokie, tačiau ne ką mažiau pavojingi.

Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių sekmadienį susirinko Kijevo centre į pirmąjį didelį 2014 metų opozicijos mitingą, protestams prieš Ukrainos prezidento sprendimą atsisakyti sutarties su Europos Sąjunga (ES) tęsiantis jau septintą savaitę. Opozicijos lyderiai, tarp jų – buvęs bokso čempionas Vitalijus Klyčko, paragino minią tęsti protestus Nepriklausomybės aikštėje, kur protestuotojai stovyklauja nuo lapkričio pabaigos. „Valdžia dedasi, kad negali mūsų girdėti.

Latvijai sausio 1-ąją įsivedus bendrą Europos Sąjungos valiutą, pasikeitė ir Lietuvos ekonominė situacija, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, euro įvedimas Lietuvoje yra būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui. „Manau, kad vakar, sausio 1 dieną, įvyko ekonominis įvykis, kuris labai smarkiai pakeitė ir mūsų ekonominę situaciją. Ir turiu pasakyti, kad euro įvedimas Lietuvoje jau bus būtina sąlyga tolimesnei sėkmingai ekonominei plėtrai.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketina pareikšti savo šalies žmonėms, kad jų likimas taip glaudžiai susijęs su Europos Sąjunga (ES) ir kad Berlynui gyvybiškai svarbus rastis atsakymų, kurie leistų visam laikui išspręsti euro zonos skolų krizę. Iš anksto paskelbtame tradicinio kreipimosi Naujųjų metų išvakarėse tekste A.Merkel pažymi, kad Vokietijai reikės daug nuveikti, kad išlaikytų sako ekonomikos galią.

Pirmininkavimo ES Tarybai metu Aplinkos ministerija suorganizavo daugiau kaip pusantro šimto įvairių posėdžių Vilniuje, Briuselyje ir kituose ES miestuose, buvo atsakinga už sėkmingą atstovavimą ES valstybių interesams penkiolikoje tarptautinių aplinkosauginių renginių. Aplinkos ministro Valentino Mazuronio teigimu, Lietuvai pirmininkaujant padaryti sprendimai buvo labai svarbūs, racionalūs ir subalansuoti.

Jeigu būtų buvusi pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina, pusmetį trukęs Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai būtų buvęs vadinamas tobulu. O dabar – tiesiog labai sėkmingu, rašo „Verslo žinios“. „Esame patenkinti savo pirmininkavimu, nes įvykdėme visas iškeltas užduotis, suderėjome viską, ką turėjome suderėti. Pokalbiuose su ES vadovais girdžiu, kad mus vertina labai pozityviai", – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nebyliai sutikdamas su tuo, kad gatvių protestai nenuvers Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus, vienas pagrindinių jo varžovų sekmadienį demonstrantams pasakė, kad opozicija šalį vėl atgręš į Europą laimėjusi kitus rinkimus 2015 metais.

Daugėjant pensinio amžiaus žmonių, išvykstančių į kitas Europos Sąjungos (ES), Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybes ir Šveicariją, daugėja ir klausimų, kas atsitiks su jų Lietuvoje paskirta senatvės pensija, kurią jie gavo iki šiol; ką daryti, kad pensijos mokėjimas nebūtų sustabdytas ir kaip elgtis, norint atnaujinti pensijos mokėjimą. Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija.

Ukrainoje maždaug 15 tūkst. žmonių sekmadienį dalyvauja naujame proteste prieš vyriausybės sprendimą atmesti paktą su Europos Sąjunga (ES), bet dalyvių skaičius yra daug mažesnis nei ankstesnėmis savaitėmis. Tūkstančiai žmonių protestavo sostinės Kijevo Nepriklausomybės aikštėje – kaip ir kiekvieną sekmadienį nuo to laiko, kai vyriausybė priėmė minėtą sprendimą. Tačiau ankstesniuose protestuose dalyvaudavo šimtai tūkstančių žmonių.

Gruzija pasiryžusi atlikti visas reikalingas procedūras ir pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga 2014 metų rugsėjį, pareiškė Gruzijos ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis. Susitikęs su Gruzijoje akredituotais diplomatinio korpuso nariais penktadienį, I.Garibašvilis pasakė, kad Gruzija jau pasirengusi pasirašyti šią sutartį.

Trijų Ukrainos opozicijos partijų lyderiai – Arsenijus Jaceniukas, Vitalijus Klyčko ir Olehas Tiahnybokas – paskelbė, kad sekmadienį Maidanu vadinamoje Nepriklausomybės aikštėje vėl vyks „liaudies večė“, pranešama BBC tinklalapyje. Mitingo pradžia – 12 val. masiniai protestai, prasidėję tuomet, kai Ukrainos vyriausybė atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, jau tęsiasi be pertraukos beveik mėnesį.

Paskutiniame Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) posėdyje gruodžio 20 d. Briuselyje sutarta Moldovos Respublikos piliečiams, vykstantiems į ES, taikyti bevizį režimą. Tikimasi, kad ES Taryba ir Europos Parlamentas sprendimą galutinai patvirtins kitų metų pradžioje. „Šiandien susitarimas dėl bevizio režimo Moldovos Respublikai svarbus ne tik šios šalies piliečiams, tačiau taip pat ir Europos Sąjungai.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį Europos Sąjungos (ES) lyderiai Briuselyje aptarė Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje ir Ukrainos valdžios sprendimą, nepaisant protestų, rinktis artimesnę draugystę su Rusija. Pasak Lietuvos prezidentės, ES lieka atvira ukrainiečiams, bet ne dabartinei valdžiai. „Signalas Ukrainai tas pats – Europa yra atvira ukrainiečiams.

Lietuvos pasieniečių organizuotos dvi savaites trukusios operacijos „Perkūnas“ metu prie Europos Sąjungos (ES) šalių ir Šengeno asocijuotų narių išorės sienos bei šių valstybių teritorijose buvo sulaikyta daugiau kaip 10 tūkst. nelegalių migrantų. Šioje tarptautinėje operacijoje iš viso dalyvavo 23 ES šalys bei asocijuotos Šengeno erdvės narės Norvegija bei Šveicarija.

Ukraina per ateinančius septynerius metus galėjo gauti bent 19 mlrd. eurų (65,6 mlrd. litų) paskolų ir išmokų iš Europos Sąjungos, jeigu būtų pasirašiusi su Bendrija laisvosios prekybos ir politinės asociacijos sutartį, rodo vidiniai ES įvertinimai. Ukraina praeitą mėnesį paskutiniu momentu atsisakė pasirašyti sutartį su Briuseliu ir pasirinko glaudesnius ryšius su Rusija. Šis žingsnis Kijeve išprovokavo didelio masto protesto demonstracijas.

Dėl Asociacijos sutarties su ES pasirašymo dar daug neaiškumų Ukraina kol kas nerado sprendimo klausimui dėl pasekmių jos ekonomikai apribojimo pasirašius Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES), teigia prezidentas Viktoras Janukovyčius. „Jeigu kalbėti apie darbą dėl laisvosios prekybos zonos sutarties (su ES), tai jis pareikalaus kažkiek mūsų laiko, ir mes dar turime daug neaiškumų.

Žaliųjų ir valstiečių sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad Europos Sąjunga (ES) gauna daug signalų iš įvairių šalių, ne tik iš Lietuvos, kad klausimą dėl žemės pardavimo užsieniečiams būtina persvarstyti. „Būtina atskirti tuos, kurie dirba žemę ir kurie ja spekuliuoja. Mes sumaišome viską į vieną katilą“, – kalbėjo R. Karbauskis. Lietuvoje tik 20 proc. žemės, kurią dirba ūkininkai yra ūkininkų nuosavybė, o Vakarų Europos šalyse – 85 proc.

  Ukraina išvengė bankroto ir socialinės griūties dėl „istorinės“ sutarties su Rusija, pagal kurią Maskva įsigis Ukrainos obligacijų už 15 mlrd. JAV dolerių ir sumažins dujų kainas, trečiadienį pareiškė Ukrainos premjeras Mykola Azarovas.   „Kas būtų laukę Ukrainos (be šios sutarties)? Atsakymas aiškus: bankrotas ir socialinė griūtis“, – M.Azarovas sakė parlamentui. „Tai būtų naujametinė dovanėlė Ukrainos žmonėms“, – ironiškai pridūrė jis.

 Ukrainoje prasidėjus proeuropietiškiems protestams, šalies valdžia vėl pareiškė norinti įsteigti bendrą karinę brigadą su Lietuva ir Lenkija, antradienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Ministras Juozas Olekas sakė, kad Ukraina paskutinį pusmetį vilkino šį klausimą, bet gruodžio pradžioje Kijevas pateikė pasiūlymus, kurie pasirodė priimtini Vilniui.

Ukrainos opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko paskelbė atsisakantis sunkiasvorio boksininko karjeros, kad galėtų sutelkti visą dėmesį į darbą politikoje. V.Klyčko pirmadienį atsisakė Pasaulio bokso tarybos (WBC) čempiono titulo sunkiasvorių kategorijoje ir sakė, kad nebesitiki įžengti į ringą, kai sieks savo šalies prezidento posto.

Gerus tris mėnesius stebėjau visą procesą, kaip buvo renkami parašai referendumui, kaip vis labiau plėtėsi parašus renkančiųjų sąrašas, kaip keitėsi jų retorika, nuo grasinimų, jog „užsieniečio įsigyta žemė taps užsienio valstybės teritorija“, ar kad „žemes išpirks kinai“, iki graudžių emocinių pamfletų, kaip „prarasime žemelę, už kurią protėviai kovojo“. Visą savo aktyvios veiklos laiką skyriau jaunimo pilietiškumo ugdymui ir kovai už konstitucines laisves, Lietuvos suverenumą, valstybės intere...

Ankara pirmadienį pasirašė seniai lauktą sutartį su Europos Sąjunga (ES), leisiančia grąžinti žmones, neteisėtai patekusius į Bendriją iš šios šalies teritorijos, mainais į pažadą įvesti bevizį režimą Turkijos piliečiams. Šis žingsnis, giriamas kaip svarbi gairė ES ir Turkijos santykiuose, buvo atliktas praėjus šešioms savaitėms po to, kai Ankara atnaujino derybas dėl narystės 28 šalių bloke, kurios buvo įšaldytos 40 mėnesių.

(papildyta 13.43) Ukrainos valdančioji partija pareikalavo pertvarkyti vyriausybę   Ukrainos valdančioji partija pirmadienį pareikalavo iš esmės pertvarkyti vyriausybės sudėtį, lyderiams mėginat išeiti iš didžiausios per daugiau nei dešimtmetį politinės krizės.   „Iškėlėme reikalavimą (premjerui Mykolai) Azarovui pertvarkyti vyriausybę 90 procentų“, – prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos deputatė Ana German sakė žurnalistams po derybų su vyriausybės vadovu.

Mažiausiai 200 tūkst. žmonių susirinko į sekmadienio mitingą Ukrainos sostinėje, kurį organizavo opozicija, protestuojanti prieš vyriausybės sprendimą nepasirašyti sutarties su Europos Sąjunga (ES). Kreipdamasis į susirinkusiuosius JAV senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas) pareiškė, kad Vašingtonas remia jų troškimą dėl europinės integracijos. „Visai Ukrainai - Amerika su jumis“, - sušuko jis džiūgaujančiai miniai.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Kijeve, opozicijos ir eurointegracijos šalininkų Maidane, išdalijo 400 rankomis megztų „europirštinių“. Protestuotojams jau tris savaites šąlant naktimis, kai spaudžia 10 laipsnių šaltis, Lietuvos užsienio reikalų ministras dalijo pirštines. Pasak opozicijos lyderių, „Euromaidanui“ aktyvus ES palaikymas labai svarbus. Tai esą drausmina šalies oficialią valdžią.

Europos Sąjungos Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER II) gruodžio 13 d. Briuselyje susitarė į šalių, kurių piliečiams ES netaiko vizų reikalavimo, sąrašą įtraukti dar 19 valstybių. Dabar ES Taryba pradės derybas su Parlamentu ir sieks kitų metų pradžioje galutinai priimti šį sprendimą. „Šiandienos mūsų susitarimas – labai svarbus žingsnis siekiant, kad ateityje tarp Europos Sąjungos ir 19 trečiųjų šalių būtų taikomas bevizis režimas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį pareiškė, kad Vakarų šalys atrodo praradusios „tikrovės nuovoką“ dėl Ukrainos eurointegracijos šalininkų protestų, kuriuos jis laiko provokatorių darbu. Pasak S.Lavrovo, „karštligiška“ reakcija į praėjusį mėnesį priimtą Ukrainos sprendimą nepasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) buvo neproporcingas atsakas į „visiškai normalų“ sprendimą.

Šiemet jau išdalyti visi maisto produktai iš ES intervencinių atsargų. Kito dalijimo gali tekti laukti apie pusmetį. Paramos neliks žiemą, kai jos labiausiai reikia iš skurdo išbristi negalintiems Lietuvos gyventojams. Vida Tavorienė VL žurnalistė Labdarą dalijančių organizacijų atstovai tvirtina, kad krizė nesitraukia iš Lietuvos, ypač iš jos regionų, o paramos prašytojų mažėja ne dėl augančios ekonomikos ar gerėjančio gyvenimo – gyventojai traukia uždarbiauti svetur.

Gruodžio 13 dieną Vilniaus Rotušėje įvyko vienas svarbiausių Lietuvoje rengiamų Europos piliečių metų renginių – eurokomisarė ir Europos Komisijos viceprezidentė Viviane Reding atsakinėjo į Lietuvos piliečių klausimus. Paklausta apie diskriminaciją ir homoseksualų teises politikė pareiškė, kad Europos Sąjunga kovoja su diskriminacija, tačiau šeimos ar įsivaikinimo klausimais homoseksualų likimą sprendžia Lietuva.

(papildyta 14.26) Ukrainos prezidentas siūlo amnestuoti visus sulaikytus protestuotojus Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasiūlė amnestuoti visus asmenis, kurie buvo sulaikyti per protestus Kijeve, tokiu žingsniu siekdamas patenkinti pagrindinį opozicijos reikalavimą. „Manau, turime užversti šį puslapį ir skelbti amnestiją. Pasiūlysiu amnestiją susitikime prie apskritojo stalo. Turėtume išspręsti visus šiuos klausimus. Žmonės, kurie dabar yra sulaikyti, turėtų būti paleisti.

(papildyta 12.10) C. Ashton: Ukrainos prezidentas nori pasirašyti susitarimą su ES   Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton) pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius „rengiasi pasirašyti“ strategiškai svarbų prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą su Bendriją, nors praėjusį mėnesį atsisakė tai padaryti.

Ukrainoje dabar svarbiausia surengti dialogą tarp prezidento, vyriausybės, opozicijos ir visuomenės, ir Europos Sąjunga (ES) pasirengusi paskatinti tokį dialogą, pareiškė ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton). „Mes liekame čia ir stebėsime padėtį Ukrainoje“, – sakė ji trečiadienį žurnalistams Kijeve. C.Ashton pabrėžė, kad svarbu yra paleisti sulaikytuosius dar nebaigus tyrimo, taip pat teisingai ištirti jėgos panaudojimą prieš taikius mitinguojančius žmones.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad bendras ES finansų ministrų sutarimas dėl vienos svarbiausių Bankų sąjungos dalies - vieningo bankų pertvarkos mechanizmo - bus pasiektas kitą savaitę. Tačiau ministrams pavyko susitarti dėl jo finansavimo principų. „Turime pasiekti bendrą sutarimą ir turėti ant stalo teisinį tekstą, kurį visų šalių arba kvalifikuotos daugumos sutarimu pateiktume Europos Parlamentui, ir prasidėtų trialogai.

(papildyta 10.38) Ukrainos premjeras: duokit 20 mlrd. paramą - pasirašome sutartį Ukrainos premjeras N. Azarovas tikina, kad valdžia, kaip ir demonstrantai, yra suinteresuota kuo greičiau pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su ES. Ukraina prašo iš Europos Sąjungos pasirašant sutartį su Ukrainą suteikti 20 mlrd. eurų finansinę pagalbą, pranešė premjeras N. Azarovas, remiantis cenzor.net.ua.

Mindaugas Laurinaitis Regionų vystymo politikai Europos Sąjunga (ES) skiria vis daugiau dėmesio. Struktūrinių fondų lėšos, surinktos iš mokesčių mokėtojų kišenės, skiriamos regionų vystymui ir stiprinimui. Atsižvelgdamas į šias europines tendencijas ir LR Seimas priėmė nutarimą paskelbti 2015 metus Etnografinių regionų metais. Tačiau kaip dažnai būna politikoje, deklaruojamos vertybės dažnai prasilenkia su realiais veiksmais.

(papildyta 16.14) Rusijos parlamentas antradienį apkaltino Vakarų šalis kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus ir pareiškė, kad prieš Kijevo politinį sprendimą atsukti nugarą Europos Sąjungai ir pasisukti į Maskvą protestuojantys demonstrantai destabilizuoja padėtį šalyje.

Nors Kijevas ir nepasirašė Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES), Europos Parlamentas pasiruošęs pratęsti daugiau nei pusantrų metų misiją vykdytą misiją Ukrainoje. Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas sako, kad to jo paprašė valstybių vadovai per viršūnių susitikimą Vilniuje. Kol kas neskelbiama, koks dabar būtų misijos tikslas, Parlamento pirmininkas teigia, kad pasiuntinių užduotį bando suderinti su dabartine Ukrainos valdžia ir opozicija.

Po Ukrainos vadovybės atsisakymo pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, Ukrainoje kilo smarkūs protestai. Nors pritariu didesniosios dalies Ukrainos reikalavimui siekti europinio kurso ir pilietiškiems šimtų tūkstančių jaunų ukrainiečių taikiems veiksmams, tačiau vertindamas Vilniuje vykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatus padėties nedramatizuoju.

 Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) trečiadienį pareiškė, kad vartai į Europą vis dar atviri Ukrainai, kurioje vyksta masiniai protestai prieš vyriausybę, nusprendusiai trauktis nuo sutarties su Europos Sąjunga. „Europos Sąjungos vartai tebėra atviri. Ukraina turi eiti į Europą, ir pasiūlymai iš Europos vis dar galioja“, – sakė G.Westerwelle žurnalistams prieš eidamas į Nepriklausomybės aikštę, protestų epicentrą.

 Trys buvę Ukrainos prezidentai trečiadienį išreiškė savo paramą Kijeve vykstantiems masiniams protestams prieš vyriausybės sprendimą atsisakyti istorinės sutarties su Europos Sąjunga. „Mes reiškiame solidarumą su taikiais pilietiškais šimtų tūkstančių jaunų ukrainiečių veiksmais“, – sakoma bendrame Leonido Kravčiuko, Leonido Kučmos ir Viktoro Juščenkos pareiškime, kuris trečiadienį skelbiamas V.Juščenkos partijos interneto svetainėje.

Rusija trečiadienį paragino Ukrainoje laikytis „stabilumo ir tvarkos“, abiem kaimynėms surengus pirmas aukšto rango pareigūnų derybas nuo to laiko, kai Kijevas atsisakė prekybinio aljanso su Europos Sąjunga (ES). Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas priėmė Ukrainos delegaciją, kuriai vadovauja vicepremjeras Jurijus Boiko ir kuri siekia pigesnių gamtinių dujų bei finansinės pagalbos išorės deficitui sumažinti. Finansinio kracho 46 mln.

(papildyta 16.18) Ukrainos opozicinės partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko antradienį kalbėdamas Kijevo Nepriklausomybės aikštėje paragino susirinkusiuosius paskelbti visuotinį streiką. „Mes taikiai blokuosime vyriausybinius pastatus ir neleisime jiems dirbti“, – pareiškė jis. Jis taip pat paragino visus susirinkusius Nepriklausomybės maidane nepasiduoti. „Aš kreipiuosi į visus: nepasiduokite. Jeigu mes pasiduosime, daugiau nieko nebebus“, – kalbėjo politikas.

(papildyta 20.04) Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pirmadienį paragino mitinguoti tik taikiai bei kreipėsi ir į protestuotojus, ir į miliciją laikytis įstatymų, kalbėjo jis per televiziją. „Kiekvienas žmonių valios išsiliejimas, bet kurios akcijos patvirtina tai, kad kiekvienas žmogus turi ne tik teisę, bet ir galimybę išreikšti savo nuomonę. Tačiau labai svarbu, kad šios akcijos visada būtų taikaus pobūdžio“, – pabrėžė jis.

Andrius Kubilius tvirtina, kad įvykiai Ukrainoje parodo, kokią klaidą, nepasirašydamas Asociacijos sutarties, padarė Viktoras Janukovyčius. Pasak Seimo opozicijos lyderio, būtina imtis priemonių, kad Kijeve nepasikartotų Minsko scenarijus. Reaguoti A. Kubilius ragina ir Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių.

Taikūs protestantai Ukrainoje iš tiesų nebando šturmuoti administracinių pastatų. Visus panašius veiksmus atlieka paties Viktoro Janukovyčiaus ir jo vyriausybės provokatoriai. Tokiomis priemonėmis siekiama diskredituoti protestuojančius žmones, įvesti nepaprastąją padėtį ir pagrįsti jėgos panaudojimą, išvaikant demonstracijas. Apie tai specialiai balsas.lt papasakojo įvykių liudininkas, protestų dalyvis Jaroslavas S. „Kijeve gruodžio 1-ąją susirinko milijonai žmonių, aš buvau tarp jų.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“ Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginys – Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje, kai buvo parafuotos asociacijos ir laisvos prekybos Bendrijos sutartys su Gruzija ir Moldova. Ukrainos Prezidentas nesileido perkalbamas ES vadovų ir asociacijos sutartis su Ukraina liko nepasirašyta.

Pusnuogės aktyvistės iš feministinio judėjimo „Femen“ sekmadienį Paryžiuje nusišlapino ant Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuotraukų, taip pasmerkdamos griežtas priemones, kuriomis buvo vaikomi protestuotojai, pykstantys dėl jo atsisakymo pasirašyti svarbią sutartį su Europos Sąjunga (ES). Penkios „Femen“ narės ryte susirinko priešais Ukrainos ambasadą, apnuogino krūtis, o tada nusimovė kelnaites ir apšlapino nuotraukas, kurias buvo padėjusios ant šaligatvio.

77 metų romė Donka Panova, žinoma kaip kišenvagė-specialistė „Auksinės rankos“, mokė šio „amato“ šimtus jaunuolių, kurie 2014 m. pradžioje, atsidarius Europos Sąjungos sienoms, planuoja persikelti į Didžiąją Britaniją, informuoja dailymail.co.uk. Jos anūkas Gospodinas Panovas žurnalistams teigė, kad Londone galima puikiai užsidirbti. “Londono metro tiek susigrūdusių žmonių, kurie laiko rankas ore. Bus tiesiog labai lengva”,- aiškino vyriškis.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatoriai skelbiasi surinkę reikalingą parašų skaičių. Juos dar tikrins Vyriausioji rinkimų komisija. Tuo metu kai kurios Europos Sąjungos (ES) narės ieško būdų, kaip įdiegti saugiklius, kad žemės būtų parduodama tik ją galintiems dirbti. Tačiau žiūrima, kad tai nepažeistų laisvo kapitalo judėjimo principų. Draudimas parduoti žemę užsieniečiams kelia aistras ne tik Lietuvoje.