Europos Sąjunga

Europos šalys toliau deklaruoja tvirtą paramą Ukrainai, tačiau neturi savos strategijos, kaip užbaigti karą Ukrainoje be JAV pagalbos. Tai tampa problema, nes JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija dėl karo Ukrainoje išlieka nepastovi, rašo „The New York Times“. Pažymima, kad Europos pareigūnai mano, jog itin svarbu, kad Ukraina taikos derybose gautų patikimas saugumo garantijas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbtame interviu leidiniui „Politico“ dar paaštrino savo nesutarimus su Europa, pavadinęs žemyną „silpnu“ ir „nykstančiu“ dėl imigracijos ir Ukrainos. D. Trumpas dar labiau sugriežtino savo neįprastą pastarojo meto kritiką regionui, kurį Vašingtonas ilgą laiką laikė vienu pagrindinių sąjungininkų, pakartojęs kraštutinių dešiniųjų teiginius apie civilizacijos nuosmukį Europoje. „Dauguma Europos šalių, jos, jos nyksta.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas blefu laiko Rusijos propagandos naratyvus apie Rusijos ekonomikos sėkmę ir nepritaria galimybei mažinti spaudimą Rusijos Federacijai. Jis tai pareiškė Estijos parlamento (Riigikogu) posėdyje, praneša ERR ir „Ukrinform“. Pasak K. Michalo, Maskva nepakeitė nė vieno iš savo pradinių tikslų – Kremlius vis dar siekia užimti visą Ukrainos teritoriją ir perrašyti Europos saugumo architektūrą. „Neturime jokios priežasties mažinti spaudimą Rusijai.

Technologijų milžinė „Meta“ socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ naudotojams Europoje leis dalytis mažiau duomenų ir matyti mažiau personalizuotos reklamos skelbimų po to, kai buvo nubausta už Europos Sąjungos (ES) skaitmeninių taisyklių pažeidimą, pirmadienį pranešė Briuselis.

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) šalys pritarė stipriam Europos imigracijos politikos sugriežtinimui. Be kita ko, pritarta ir idėjai steigti vadinamuosius „grąžinimo centrus“ už 27 šalių bloko ribų prieglobsčio prašytojams, kurių prašymai nebuvo patenkinti.

JAV siunčia griežtą žinią Europai: Vašingtonas nori, kad iki 2027-ųjų žemynas perimtų beveik visas NATO gynybos funkcijas, nes kitaip Amerika gali trauktis iš kai kurių Aljanso mechanizmų, skelbia „Reuters“. Tokios naštos perkėlimas iš JAV Europos NATO narėms iš esmės pakeistų Jungtinių Valstijų bendradarbiavimo modelį su pagrindiniais kariniais partneriais.

Europos Sąjungos paslaugų sektoriaus metinis prieaugis rugsėjį didėjo iki 2,8 proc. nuo patikslinto 2,5 proc. rugpjūčio įverčio, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. Augimas vien tik euro zonoje spartėjo nuo 2,4 proc. iki 2,7 procento. Sparčiausias augimas užfiksuotas Graikijoje (18,9 proc.), Lietuvoje (12,1 proc.), Estijoje (8,4 proc.), o giliausias nuosmukis – Maltoje (3,3 proc.), Liuksemburge (0,7 proc.), Vengrijoje (0,5 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija kaltina Europos Sąjungą bei migraciją dėl, jų manymu, neišvengiamo visiško Europos kultūrinio žlugimo, rašo „Politico“. Šis sensacingas teiginys pateikiamas JAV nacionalinio saugumo strategijoje, kurioje pažymima, kad Europa patiria ekonominių sunkumų, tačiau, anot dokumento, juos „užgožia reali ir dar grėsmingesnė civilizacijos išnykimo perspektyva“ per artimiausius 20 metų.

Buvusi Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Federica Mogherini antradienį buvo sulaikyta vykdant tyrimą dėl įtariamo sukčiavimo rengiant būsimus diplomatus, pranešė šiam klausimui artimas šaltinis. F. Mogherini 2014–2019 metais ėjo vyriausiosios užsienio reikalų įgaliotinės pareigas, dabar vadovauja Europos kolegijai Briugėje, kur buvo atliktos kratos.  Sulaikyti ir kiti du įtariamieji Kratos taip pat buvo atliktos Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) Briuselyje.

Lapkričio pabaigoje Europos Komisija (EK) nusprendė apskųsti Lietuvą Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismui. Esą mūsų šalis taip ir nesugebėjo sumažinti pavojingos oro taršos. O jei teismas pripažins, kad taisyklės buvo pažeistos, tai gali atsieiti labai brangiai visai valstybei, taigi ir mokesčių mokėtojams.

Jungtinė Karalystė (JK) penktadienį pareiškė esanti nusivylusi derybomis su Briuseliu dėl 150 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) schemos, skirtos Senojo žemyno gynybai stiprinti.  JK tvirtina, kad su ES nepavyko susitarti dėl stojimo mokesčio.

Europos kosmoso agentūra (ESA) ketvirtadienį paskelbė, kad ateinančių trejų metų programoms finansuoti užtikrino rekordinį 22,1 mlrd. eurų biudžetą. Skelbiama, kad šis biudžetas yra 5 mlrd. eurų didesnis nei 2022 metais.  Dėkodamas už šį sprendimą, EKA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris sakė: „To dar niekada nebuvo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas įspėjo, kad net jei karas Ukrainoje baigsis, Rusijos keliamo pavojaus nuvertinti nevalia. „Net jei karas dabar baigtųsi, liktų imperialistinė ir agresyvi Rusija, kurios ambicijos siekia toli už Ukrainos ribų“, – antradienį Berlyno užsienio politikos forume kalbėjo J. Wadephulas.

Europos Sąjungos (ES) pramonės vadovas Stephane'as Sejourne antradienį pareiškė, jog Bendrija privalo dėti daugiau pastangų, kad sumažintų priklausomybę nuo Kinijos retųjų žemių elementų, kurių eksportui Pekinas taiko apribojimus. Šiuo metu Kinija yra laikoma didžiausia pasaulyje retųjų žemių elementų tiekėja.  Praėjusį mėnesį Pekinas paskelbė apie naujus šių elementų, naudojamų automobilių, elektronikos ir gynybos pramonei svarbių magnetų gamybai, eksporto apribojimus.

Europos indėlis bus reikalingas kuriuo nors metu per derybas dėl saugumo architektūros žemyne, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, jo žodžius citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Pranešta, kad jis sakė, jog diskusijos apie saugumo sistemą Europoje po karo Ukrainoje pabaigos būtų „praktiškai neįmanomos be europiečių dalyvavimo“.  Kalbėdamas apie derybas dėl JAV plano, kaip užbaigti karą, D. Peskovas pakartojo ankstesnę Maskvos poziciją.

Europos Sąjungos (ES) gynybos vadovas antradienį pasisakė už glaudesnę bloko ir Ukrainos gynybos pramonės integraciją, vis dar nesant aiškaus taikos plano, o 27 valstybių blokui nerimaujant dėl nekonvencinių Rusijos kariavimo operacijų.  ES įstatymų leidėjai turėtų balsuoti dėl 1,5 mlrd. eurų vertės programos, kurios 300 mln. eurų numatyta Ukrainos paramos priemonei.

Kremlius atmetė žiniasklaidoje paskelbtą Europos siūlomą taikos planą Ukrainai – Rusijos pareigūnai jį vadina „visiškai nekonstruktyviu“. Kremliaus atstovai tikina, kad naujausias Vakarų pasiūlymas esą neatitinka Maskvos interesų, rašo „Evropeiskaja pravda“. Rusija pareiškė laikanti nekonstruktyviu žiniasklaidoje paskelbtą Europos valstybių pasiūlymą dėl taikaus konflikto Ukrainoje sprendimo. Tai pareiškė Kremliaus vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Ženevos derybų dėl JAV plano Rusijos karui Ukrainoje užbaigti rezultatus pavadino tvirtu pagrindu tolesnei pažangai. Veiksmingas ir koordinuotas Europos įsipareigojimas bei stiprus europiečių atstovavimas Ženevoje leido pasiekti geros pažangos, sakė ji po pokalbių su Europos šalių lyderiais ES ir Afrikos viršūnių susitikimo Angoloje kuluaruose. U. von der Leyen pabrėžė, kad būtina likti vieningiems.

Europos Sąjungos (ES) klimato komisaras Wopke Hoekstra penktadienį pareiškė esąs nusivylęs naujausiu COP30 susitarimo projektu, kuriame neminimas laipsniškas iškastinio kuro naudojimo atsisakymas. „Tai visiškai neatitinka mūsų siekių poveikio klimatui mažinimo srityje. Esame nusivylę šiuo metu svarstomu tekstu“, – sakė W. Hoekstra.

Europos lyderiai skubiai telkiasi pokalbiui su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu – jau šiandien vidurdienį telefonu bus aiškinamasi dėl JAV siūlomo „taikos plano“, galinčio nulemti karo Ukrainoje eigą, skelbia „Bloomberg“. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, pokalbis telefonu vyks vidurdienį. Jame dalyvaus Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris.

Europos šalys pasipriešino naujam JAV taikos planui, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą ir kuris, tikėtina, reikalautų, kad Kyjivas atiduotų daugiau teritorijų bei iš dalies nusiginkluotų, praneša „Reuters“. Šiandien Briuselyje susitikę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai išsamiai nekomentavo JAV „taikos plano“, kuris dar nėra viešai paskelbtas. Vis dėlto jie aiškiai pareiškė, kad nepriims reikalavimų Ukrainai, susijusių su teritorinėmis nuolaidomis.

Rusijos ir NATO karas, pasak eksperto, būtų visiškai kitoks nei lėtas ir sekinantis konfliktas Ukrainoje. Britų karo strategas Nicholas Drummondas įspėja, kad toks susidūrimas galėtų virsti itin greitu, manevringu ir nuo pat pirmųjų savaičių intensyviai aviacija paremtu karu. Tuo tarpu Maskvai persiginkluoti gali prireikti gerokai mažiau laiko nei manyta anksčiau. Galimas Rusijos karas su NATO iš esmės skirtųsi nuo karo, kurį Rusija šiuo metu vykdo Ukrainoje.

Europos Sąjunga trečiadienį ėmėsi spręsti biurokratines kliūtis ir suvaržymus, trukdančius greitai perkelti karinius išteklius per visą žemyną, jei kada nors prasidėtų karas su Rusija. Vienas Europos pareigūnas trumpai apibendrino iššūkį: kaip užtikrinti, kad Ispanijoje dislokuota tankų kolona „nepasiektų Lenkijos karui pasibaigus“? Kol kas tai toli gražu nėra garantuota.

JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad Europos sąjungininkai turėtų užimti „agresyvesnę“ poziciją Maskvos atžvilgiu, rašo „Bloomberg“. Pasak jo, jie turi tęsti planų įgyvendinimą dėl įšaldytų Rusijos turtų panaudojimo Ukrainos kariniams veiksmams finansuoti. JAV ambasadorius M. Whitakeris sakė, kad tai bus „reikšmingas žingsnis“ siekiant „kelerius metus“ išlaikyti mažėjantį Kyjivo finansavimą ekonominiu ir kariniu požiūriu.

JAV sankcijos smogia Rusijos energetikos sektoriui: dėl Indijos ir Kinijos atsitraukimo „Urals“ naftos kaina smuko iki vos 36 JAV dolerių (maždaug 31 euro) už barelį, o Maskva ruošiasi dar vienam biudžeto smūgiui, nes pirkėjai masiškai vengia „Rosneft“ ir „Lukoil“ produkcijos.

Europos Komisija įvardijo prognozę, kada gali baigtis Rusijos karas prieš Ukrainą – institucijos vertinimu, tai gali nutikti jau 2026-ųjų pabaigoje. Tokia prielaida tapo pagrindu naujam trijų finansavimo scenarijų pasiūlymui, kurio tikslas – užtikrinti ilgalaikę ES paramą Kyjivui ir išlaikyti spaudimą Maskvai.

Siekdama nuraminti susirūpinusią Belgiją, Europos Komisija (EK) pasiūlė dideles garantijas Ukrainai suteikiamai 140 mlrd. eurų paskolai. Anot EK, Belgija nebus palikta viena spręsti teisinių ar finansinių pasekmių, susijusių su šalies teritorijoje esančio Rusijos turto panaudojimu, rašo „Politico“. Leidinys susipažino su vidiniu pranešimu, kuris buvo pridėtas prie pirmadienio ryte Europos Sąjungos (ES) sostinėms išsiųsto laiško.

Vakarų Vokietijoje 27 metų vyras patyrė sunkią galvos traumą, partrenktas traukinio, kai stovėjo ant platformos įnikęs į telefoną, penktadienį pranešė pareigūnai. Incidentas įvyko ketvirtadienį Leichlingeno traukinių stotyje, Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje.  Pasak federalinės policijos, vyras buvo sutelkęs dėmesį į mobilųjį telefoną ir stovėjo per arti platformos krašto.

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, kad karas Ukrainoje ir toliau išlieka didžiausiu iššūkiu Europos Sąjungai – jį svarbiausiu įvardijo beveik pusė europiečių. Gyventojai taip pat nerimauja dėl augančios nelegalios migracijos, pasaulinių konfliktų ir baiminasi, kad ES gali prarasti savo įtaką pasaulyje. Karas Ukrainoje išlieka pagrindiniu iššūkiu, su kuriuo šiuo metu susiduria ES – tai nurodė 47 proc.

Po kelias savaites trukusių ginčų dėl to, ar turėtų būti privaloma karinė tarnyba, Vokietijos koalicinė vyriausybė susitarė dėl naujo savanoriškos karinės tarnybos modelio, ketvirtadienį pranešė politikai. Pagal šį planą nuo kitų metų visi 18 metų vyrai turės užpildyti klausimyną, ar jie norėtų tarnauti, ir atlikti ginkluotųjų pajėgų fizinio pasirengimo testą. Tačiau niekas nebus verčiamas stoti į Bundesverą, sakė gynybos ministras Borisas Pistorius.

Siekdamos užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui, Europos Sąjungos valstybės narės susitarė, kad importuojamoms pigių prekių siuntoms, kurių vertė yra mažesnė nei 150 eurų, Europos Sąjungoje ateityje turėtų būti taikomi muitai. Ketvirtadienį Briuselyje įvykusiame susitikime ES finansų ministrai balsavo už dabartinės 150 eurų neapmokestinamos sumos ribos panaikinimą, po susitikimo pranešė ES šiuo metu pirmininkaujančios Danijos finansų ministras.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pradėjo „Google“ tyrimą dėl įtarimų, kad JAV milžinė paieškos rezultatuose žemyn stumia kai kurias naujienų tarnybas.

ES ambasadorė Ukrainoje Katarina Maternova teigia, kad šalyje nuskambėjęs korupcijos skandalas nėra tik dar viena politinė krizė – priešingai, tai esą rodo, jog Ukrainos antikorupcinės institucijos veikia ryžtingai ir nepriklausomai, nors skandalas palietė net aukščiausius pareigūnus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį, praėjus 10 metų nuo 2015-ųjų teroro išpuolių Paryžiuje, pradėjo atminimo ceremonijas prie Paryžiaus esančiame stadione „Stade de France“. Prie E. Macrono prisijungė jo žmona Brigitte Macron ir kiti aukšto rango politikai, įskaitant buvusį prezidentą Francois Hollande'ą, kuris buvo stadione, kai prasidėjo išpuolis. „Skausmas išlieka.

Bendradarbiaujant Ukrainos ir Lietuvos teisėsaugai buvo sulaikytas Rusijos pusėje kovojęs ukrainietis, ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Kaip nurodoma SBU pranešime spaudai, sulaikymas įvyko pasienyje su Lietuva, kur įtariamasis bandė pabėgti. Tyrimo metu nustatyta, kad sulaikytasis – 33 metų dronų operatorius, leidęs Rusijos bepiločius virš Chersono.

Kremlius teigia, kad Europa ruošiasi karui su Rusija. Rusijos vadovo atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog Europos šalyse stiprėja militaristinės nuotaikos, o toks kursas, anot jo, gali atnešti daugiau žalos nei naudos, rašo UNIAN. D. Peskovas pareiškė, kad Maskva sutinka su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučičiumi, jog Europos šalyse vyrauja militaristinės nuotaikos. Pasak jo, Europa ruošiasi karui su Rusija, praneša Rusijos žiniasklaida. „Mūsų nuomonės sutampa.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pripažino D. B. pažeidus ES nustatytas sankcijas ir už draudžiamų televizijos programų platinimą internete skyrė 3,1 tūkst. eurų baudą. Kaip trečiadienį pranešė LRTK, atlikus stebėseną, nustatyta, kad interneto svetainėje iptvtelevizija.

Europa skuba stiprinti savo gynybą, tačiau ekspertai perspėja – vien dronų nepakaks. „Atlantic Council“ teigimu, nors daugelis šalių bando perimti Ukrainos patirtį, be gerai apmokytų operatorių ir veiksmingos taktikos net pažangiausios technologijos gali likti bevertės.

Buvęs Suomijos prezidentas Saulis Niinistö pasisako už tiesioginius Europos šalių lyderių pokalbius su Rusija. Turėdamas omenyje JAV prezidento Donaldo Trumpo derybas su V. Putinu dėl Ukrainos karo pabaigos, nuo 2012 iki 2024 m. Suomijai vadovavęs S. Niinistö ragina taip pat kalbėtis su Rusijos vadovu.

Praėjo daugiau nei du dešimtmečiai nuo istorinės Europos Sąjungos (ES) plėtros 2004 metais. Tų metų gegužės 1 d. į ES įstojo ir Lietuva. „Euronews“ apžvelgė, kaip sekasi augti 2004 ir 2007 metais į bloką įstojusioms ES narėms. Gyventojų nuomonė Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) ES piliečių mano, kad jų šalis gavo naudos iš narystės bloke, rodo 2025 m. pradžioje atlikta „Eurobarometer“ apklausa.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pareiškė, kad neišduos rusams daugkartinių vizų, leidžiančių atvykti į bloką, siekdama spausti Maskvą dėl jos karo Ukrainoje. „Pradėjus karą sunku tikėtis laisvo judėjimo Europoje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas. „ES griežtina vizų taisykles Rusijos piliečiams dėl nuolatinių trikdymų dronais ir sabotažo Europos teritorijoje“, – pridūrė ji.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina turėtų tapti visateise Europos Sąjungos nare be jokių apribojimų. Valstybės vadovas šį pareiškimą padarė iš Pokrovsko kreipdamasis į internetu Briuselyje vykstančio Europos plėtros viršūnių susitikimo dalyvius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sustabdyti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną įmanoma tik bendromis Europos ir Jungtinių Valstijų pastangomis. Jo teigimu, Vakarai privalo išlaikyti stiprų politinį, ekonominį ir karinį spaudimą Maskvai, o Ukraina – gauti visapusišką paramą, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus ir oro gynybos sistemas.

Antradienį Europos Sąjungos šalys patvirtino 1,8 mlrd. eurų išmokėjimą karo nuniokotai Ukrainai pagal bloko ilgalaikę finansinės pagalbos programą.  Šis finansavimas skirtas tam, kad Kyjivas galėtų toliau vykdyti viešąjį administravimą.  Pinigai skirti šalies atsigavimui, atstatymui ir modernizavimui Išmoka yra 50 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų pagalbos paketo, skirto 2024–2027 m., dalis.

Tiesioginės konfrontacijos su Rusija atveju Europai gali būti sunku mobilizuoti pakankamai karių ar greitai pagaminti užtektinai ginklų, perspėjama antradienį paskelbtoje naujoje ataskaitoje.

Europos žiniasklaidos priemonių bendro tyrimo duomenimis, Briuselyje dirbančių Europos Sąjungos (ES) pareigūnų „anoniminiai“ buvimo vietos duomenys yra parduodami, rašo „Politico“. Tyrimo, susijusio su parduodamais telefono buvimo vietos duomenimis, metu buvo identifikuoti trys aukšti ES pareigūnai. Kiti telefonai buvo aptikti NATO objektuose ir Belgijos karinėse bazėse.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė Europos Komisijos įvertinimu, kurį pavadino „geriausiu iki šiol“. Reaguodamas į plėtros komisarės Martos Kos kalbą Europos Parlamente, jis pabrėžė, kad net karo sąlygomis Ukraina nesustoja vykdydama reformas ir siekdama atitikti Europos Sąjungos standartus.

Baltarusijos užsienio reikalų viceministras Igoris Sekreta kreipėsi į Jungtinių Tautų vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą, skųsdamasis dėl Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienų su Baltarusija uždarymo. Minskas teigia, kad tokiu būdu Europos Sąjunga esą pažeidžia žmogaus teises ir riboja laisvą judėjimą.

Europos Sąjunga įstrigo bandydama susitarti dėl pareiškimo apie iš Baltarusijos į Lietuvą patekančius balionus. Kaip skelbia leidinys „Politico“, bendrą ES poziciją blokuoja Vengrija, siekianti sušvelninti dokumento formuluotes ir išbraukti vertinimus, kad šie incidentai gali būti Baltarusijos bandymas destabilizuoti regioną. Dėl ginčo pareiškimo projektas sustojo, o Lietuva ragina stiprinti atsaką ir įvesti naujas sankcijas Minskui.